Kauno apygardos teismo nutartis

2015-02-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-25-485/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2014-05-19Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-02-06Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-06
Bylos Nr.
1A-25-485/2015
Teisminio proceso Nr.
1-56-1-00454-2012-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Remeika (pirm.), Jūratė Jakūbonienė, Olegas Šibkovas
Nuteistasis
T. V.
Nukentėjusysis
V. S.
Advokatai
Romualdas Matonis, Gintautas Tamulionis
Kategorijos

Pranešėjas Algirdas Remeika Baudžiamoji byla Nr. 1A-25-485/2015

Teisėja Aksinija Žemantauskienė Teisminio proceso Nr. 1-56-1-00454-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.1.; 2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 6 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Remeikos, teisėjų Jūratės Jakubonienės, Olego Šibkovo, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei - Puidienei, Daivai Aliulienei dalyvaujant prokurorui Arvydui Furmonui, nuteistajam T. V., jo gynėjui advokatui Romualdui Matoniui, nukentėjusiajam V. S., jo atstovui advokato padėjėjui Gintautui Tamulioniui, ekspertui D. I., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. V. gynėjo ir nukentėjusiojo V. S. atstovo apeliacinius skundus dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

T. V. dėl nusikaltimo, nu­ma­tyto Lietu­vos Respubli­kos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 1 d., pripažintas kaltu ir nubaustas 753 Eur (2600 litų) bauda.

Tuo pačiu nuosprendžiu patenkintas Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys ir priteista iš T. V. 13188,26 Lt turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 str. 1 d., dėl to, kad jis 2012 m. liepos 4 d. apie 21 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Opel Campo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį V. V., važiuodamas (duomenys neskelbtini) kryptimi, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p. ir 162 p. reikalavimus - nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, neįsitikino, kad sukti į kairę pusę yra saugu, nesulėtino važiavimo greičio - sukdamas į kairę nesustojo, kad praleistų pagrindine gatve, (duomenys neskelbtini) kryptimi, tiesiai dviračiu važiavusį V. S., ir su juo susidūrė, dėl ko V. S. nugriuvo nuo dviračio ir susižalojo, tai yra patyrė stuburo I, II kaklinių slankstelių, kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžimus, kas sukėlė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

Nuteistojo T. V. gynėjas apeliaciniu skundu prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo nuteistąjį T. V. išteisinti, jam nepadarius jokio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kaltinamąjį nepagrįstai pripažino kaltu. Byloje nebuvo nustatyta reikšminga aplinkybė, kurioje eismo juostoje ir apskritai kurioje vietoje kelio pločio atžvilgiu dviratininkas buvo susidūrimo metu. Ši aplinkybė yra svarbi sprendžiant T. V. kaltės klausimą. Kelių eismo taisyklių 125 p. vairuotoją įpareigoją važiuoti kuo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto, 65 p. numato, kad dviračiais leidžiama važiuoti tik dviračių takais, o kur tokių nėra leidžiama važiuoti viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau dešiniojo krašto. KET 14 p. nurodo, kad draudžiam neblaiviems asmenims vairuoti transporto priemonę. Kaip nustatyta bylos duomenimis, nukentėjusysis V. S. buvo neblaivus, tą patvirtino ir jis pats apklausos metu, nurodęs, kad tai jis pažeidė kelių eismo taisykles važiuodamas su dviračiu neblaivus ir važiavo arčiau ašinės kelio ženklinimo linijos. Be to, dviratis neturėjo šviesą atspindinčio ženklo, kas apsunkino jo pastebėjimą esant smarkiai liūčiai. Esant tokioms aplinkybėms, pagrįsta daryti išvadą, kad pagrindinė ir vienintelė eismo įvykio kilimą ir dviratininko sužalojimą sąlygojusi priežastis buvo paties dviratininko V. S. veiksmai, pasireiškę imperatyvių Kelių eismo taisyklių nesilaikymu. Todėl apylinkės teismo išvada, kad nebuvo nustatyta, jog dviratininkas važiavo ne savo eismo juosta, aiškiai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl laikytina prielaida ir turi būti aiškinama kaltinamojo naudai.

Šalies argumentai

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. S. atstovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2014-05-19 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriame aprašomojoje dalyje vietoje žodžių „<...> V. S. nugriuvo nuo dviračio ir susižalojo, tai yra patyrė stuburo I, II kaklinių slankstelių, kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžimus, kas sukėlė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą“, įrašyti žodžius „<...> dviratininkas buvo partrenktas ir patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą jam sukėlusius lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, muštines žaizdas galvoje, mažakraujystę po nukraujavimo, odos nubrozdinimus rankose, taip pat nesunkų sveikatos sutrikdymą jam sukėlusius stuburo I, II kaklinių slankstelių, kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžimus“; nuteistajam T. V. kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 3 metams uždrausti vairuoti kelių transporto priemones; tenkinti nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, remiantis byloje esančiais ir jo dydį pagrindžiančiais įrodymais ir susiformavusia teismų praktika tokios kategorijos bylose.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas skundžiamame nuosprendyje netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Apylinkės teismas nepagrįstai nurodė, kad dėl nuteistojo padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų nukentėjusiajam V. S. buvo konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, atsiradęs dėl to, kad nukentėjusysis nugriuvo nuo dviračio ir susižalojo, tačiau tai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Iš byloje esančių specialistų išvadų matyti, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai atsirado ne jam nugriuvus nuo dviračio, bet nuo nuteistojo vairuojamo automobilio Opel Campo tiesioginio smūgio į koją. Todėl, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 str. 1 d. pirmos instancijos teismo nuosprendžio aprašomoji dalis turi būti pakeista, nurodant, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas V. S. buvo padarytas ne šiam nugriuvus nuo dviračio ir susižalojus, bet nuteistajam automobiliu partrenkus dviračiu važiavusį nukentėjusįjį. Be to, kaip matyti iš specialisto išvados nukentėjusiajam buvo konstatuotas ir nežymus sveikatos sutrikdymas, kurį sukėlė lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, muštinės žaizdos galvoje, mažakraujystė po nukraujavimo, odos nubrozdinimai rankose. Todėl siekiant išsamaus nusikalstamos veikos atskleidimo, šios nusikalstamos veikos pasekmės turi būti nurodytos nuosprendžio aprašomojoje dalyje.

Skunde taip pat nurodoma, kad nepagrįstai nuteistajam nepaskirta baudžiamojo poveikio priemonė. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos po įvykusio eismo įvykio nuteistasis paėmė iš eismo įvykio vietos sužeistą nukentėjusįjį, jo dviratį ir iš eismo įvykio nuvažiavo, apie eismo įvykį nepranešė policijai ir pažeidė Kelių eismo taisyklių 231.1, 213.2., 231.4, 231.5 p. Pažymėtina, kad už šiuos Kelių eismo taisyklių pažeidimus numatyta griežta nuobauda pagal ATPK 130 str. 1 d. Kaip matyti iš bylos medžiagos administracinis procesas nuteistojo atžvilgiu nebuvo pradėtas, o šiuo metu jau baigia sueiti administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminas, todėl už šį šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris apsunkino tiesos nustatymą ir šioje baudžiamojoje byloje, nuteistasis atsakomybės administracinės jau išvengė, todėl siekiant teisingo nubaudimo, teismas privalėjo imtis visų įstatyme numatytų priemonių ir parinkti tinkamiausias sankcijas paskiriant ne tik kriminalinę bausmę, bet ir atitinkamą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėjo nukentėjusiojo civilinio ieškinio, nurodydamas, kad nukentėjusysis siekia prisiteisti neturtinę žalą dėl T. V., V. V., V. V. ir L. V. melagingų parodymų, bet ne dėl jam padaryto sveikatos sutrikdymo, be to ieškinys pareikštas ne pačiam kaltinamajam ar draudimo bendrovei. Atstovo nuomone, iš byloje esančio civilinio ieškinio, nors pilnai ir neatitinkančio tokiam procesiniam dokumentui taikomų reikalavimų, matyti, kad 100 000 litų (2896,20 eur) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusysis prašo dėl būtent šioje byloje įvykdyto nusikaltimo, be to šiame ieškinyje aiškiai nurodytos patirtų sužalojimų pasekmės: didelis fizinis skausmas, 60 procentų darbingumo netekimas, kasdieniniai galvos svaigimai ir skausmai, kojos skausmas vaikštant. Atsižvelgiant į tai, vien tik kitų pavardžių civiliniame ieškinyje paminėjimas, nurodant, kad jie turėtų būti patraukti kartu su nuteistuoju baudžiamojon atsakomybėn už melagingų parodymų davimą, nesudaro pagrindo išvadai, kad žalos atlyginimo nukentėjusysis nesieja su savo patirtais sužalojimais. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje neišnagrinėjęs nukentėjusiojo civilinio ieškinio pažeidė BPK 109 str. ir 307 str. 6 d. 1 p. reikalavimus, todėl tai turi būti ištaisyta atitinkamai keičiant nuosprendį.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiojo ir jo atstovo apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusysis ir jo atstovas prašė jų skundą tenkinti, o nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. V. gynėjo apeliacinis skundas atmestinas, nukentėjusiojo V. S. atstovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šioje įstatymo normoje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodoma apeliaciniuose skunduose, šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažindamas T. V. kaltu, kad jis vairuodamas automobilį, pažeidė Kelių eismo taisykles ir sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo V. S. sveikata, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais duomenimis. Teismas nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, netinkamai išsprendė nukentėjusiojo civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimą, todėl apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspęstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 str. 4 p.).

Skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu T. V. nuteistas pagal BK 281 str. 1 d. už tai, kad jis 2012 m. liepos 4 d. apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Opel Campo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį V. V., važiuodamas (duomenys neskelbtini) kryptimi, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p. ir 162 p. reikalavimus - nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, neįsitikino, kad sukti į kairę pusę yra saugu, nesulėtino važiavimo greičio - sukdamas į kairę nesustojo, kad praleistų pagrindine gatve, (duomenys neskelbtini) kryptimi, tiesiai dviračiu važiavusį V. S., ir su juo susidūrė, dėl ko V. S. nugriuvo nuo dviračio ir susižalojo, tai yra patyrė stuburo I, II kaklinių slankstelių, kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžimus, kas sukėlė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Nuteistasis T. V. nesutinka su jo nuteisimu ir prašo jį išteisinti, nurodo, kad jis nepažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, prieš sukdamas į kairę pristabdė, įsitikino, kad tai daryti saugu ir tik tuomet suko į kairę, kadangi stipriai lijo ir buvo prieblanda jis nepastebėjo be šviesą atspindinčios liemenės ir atšvaitų dviračiu važiavusio nukentėjusiojo. Nuteistojo nuomone, teismas skundžiamą nuosprendį priėmė tinkamai neatlikęs įrodymų vertinimo, nepašalinęs nukentėjusiojo parodymuose esančių prieštaravimų, nepagrįstai rėmėsi tiesiogiai eismo įvykio nemačiusių liudytojų parodymais.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo konstatavimu, kad T. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p. ir 162 p. reikalavimus - nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, neįsitikino, kad sukti į kairę pusę yra saugu, nesulėtino važiavimo greičio - sukdamas į kairę nesustojo, kad praleistų pagrindine gatve, (duomenys neskelbtini) kryptimi, tiesiai dviračiu važiavusį V. S., ir su juo susidūrė. Kontaktas įvyko į kairę pusę, kairiu automobilio sparnu (t.1, 41-42), tai patvirtina ir dviračio apgadinimai (smūgis buvo į kairę šakę (t.1, b.l. 44-47) ir nukentėjusiojo sužalojimai (kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžimai (t.2, b.l. 47)).

Nors apeliantas teigia, kad jis nepastebėjo dviratininko, nes buvo prieblanda, smarkiai lijo, o dviratininkas nedėvėjo šviesą atspindinčios liemenės, ant dviračio nebuvo atšvaitų, buvo neblaivus, todėl tokie dviratininko padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai sąlygojo eismo įvykio kilimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais nuteistojo argumentais. Kaip matyti iš bylos duomenų, eismo įvykis įvyko šviesiu paros metu, t.y. 2012 m. liepos 4 d. apie 21.00 val. Kaip matyti iš meteriologinės stoties pažymos 2012-07-04 apie 20.30 val. prasidėjo nestiprus lietus, tačiau matomumas buvo 20 km (t. 1, b.l. 54). Tai patvirtino ir liudytojų parodymai, kad liūties tą vakarą nebuvo (t.2, b.l. 68-69).Todėl nors ir buvo nepalankios meteriologinės sąlygos, tačiau jos nebuvo tokios, kad vairuotojas negalėjo nepastebėti šviesius paros metu važiuojančio dviratininko. Nors buvo nustatyta, kad dviratininkas nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmos instancijos teismas šios aplinkybės neturėjo lemiamos įtakos eismo įvykio kilimui. Įvykio metu galiojusių Kelių eismo taisyklių 64 p. nenumatė pareigos dviratininkams šviesiu paros metu privalomai dėvėti šviesą atspindinčią liemenę. Iš dviračio apžiūros protokolo matyti, kad nustatyta, jog dviračio priekyje buvo žibintas, taip pat ir atšvaitas, kas turėjo padėti pastebėti vairuotojui keliu važiuojantį dviratį. Nebuvo nustatyta daugiau jokių kliūčių trukdžiusių vairuotojui pastebėti dviratį, kelyje nebuvo kitų automobilių, kurie užstotų ar trukdytų matyti dviratininką. Pažymėtina, kad valdydamas automobilį asmuo turi būti ypač atidus ir apdairus bei elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams – pasirinkti tinkamą greitį atsižvelgiant į kelio, eismo ir oro sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių. Sukdamas į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams, kertantiems bet kurią važiuojamosios dalies eismo juostą. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad dviratininkas būtų važiavęs ne savo eismo juosta. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad T. V., įvykus eismo įvykiui, paėmė iš eismo įvykio vietos sužeistą nukentėjusįjį, jo dviratį ir iš eismo įvykio nuvažiavo, apie eismo įvykį nepranešė policijai ir taip ne tik, kad nesilaikė Kelių eismo taisyklių, bet ir apsunkino įvykio nustatymą.

Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad apeliacinį skundą pateikusiam nuteistajam ir jo gynėjui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek ir suformuotoje teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją).

Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ir nuteistajam paskirtos bausmės teisingumu. Skirdamas nuteistajam T. V. bausmę – 753 Eur dydžio baudą, pirmosios instancijos teismas BK 41, 49, 54 ir 55 straipsnių reikalavimų nepažeidė, atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į nuteistojo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumą, į visas bylos aplinkybes ir skiriamą bausmę tinkamai motyvavo. Taip pat apylinkės teismas teisingai išsprendė civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos civilinio ieškinio priteisimo klausimą.

Nukentėjusiojo V. S. atstovo apeliaciniame skunde nurodyta, kad apylinkės teismas netinkamai nustatė faktines įvykio aplinkybes, taip pat nepagrįstai nepaskyrė T. V. baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo bei nenagrinėjo nukentėjusiojo civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos priteisimo.

Apeliacinės instancijos teisme, siekiant išsklaidyti abejones dėl faktinių įvykio aplinkybių patikslinimo, buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas, apklaustas specialistas surašęs išvadas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ekspertas D. I. patvirtino savo išvados teisingumą, paaiškino, kad sprendžiant pagal transporto priemonių sugadinimo pobūdį ir lokalizaciją, nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, V. S. patirti stuburo I, II kaklinių slankstelių, kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžimai sukėlė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą ir galėjo būti padaryti 2012 m. liepos 4 d. įvykusio eismo įvykio metu. Konstatuoti ar sužalojimus nukentėjusysis patyrė nuo tiesioginio automobilio smūgio ekspertas negali. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra nustatyta aplinkybių, patvirtinančių, kad nukentėjusysis V. S. sužalojimus patyrė tiesioginio automobilio smūgio pasėkoje, to nepatvirtino ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas, todėl nukentėjusiojo atstovo argumentas, kad apylinkės teismas nepagrįstai nustatė faktines bylos aplinkybes, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl nukentėjusiojo prašymo paskirti T. V. baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BK 68 str. nurodyta, kad teismas gali (bet neprivalo) uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui, siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į bausmės paskirtį (BK 41 str.), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 str.), klausimą – skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise, kiekvieną kartą svarsto teismas, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013).

T. V. nusikaltimą padarė neatsargiai, anksčiau už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nėra baustas, padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, sunkių pasekmių nesukėlė, nuteistasis mokosi, charakterizuojamas teigiamai, neteistas, todėl apeliacinės instancijos teismas visa tai įvertinęs atmeta nukentėjusiojo atstovo prašymą paskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nes daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 str. paskyrimo (baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas nėra privalomas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, plenarinės sesijos nutartis 2K-P-6/2010).

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde pagrįstai teigiama, jog pirmos instancijos teismas palikdamas nenagrinėtu nukentėjusiojo V. S. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl apylinkės teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl kitų netinkamai išspręstų nuosprendžio klausimų (BPK 328 str. 4 p.).

BPK 109 str. nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam (arba už šio veikas materialiai atsakingiems asmenims) civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys nagrinėjamas ir išsprendžiamas priimant nuosprendį (BPK 113, 115 straipsniai). Tuo atveju, kai dėl kaltininko (nuteistojo) padarytos nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo patiria neturtinę žalą, jos dydis nustatomas vadovaujantis kriterijais, kurie nurodyti Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 2 d. Tokie kriterijai yra: žalos dydis ir jos pasekmės, ją padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat atsižvelgiama į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad esminės ir lemiamos aplinkybės nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį yra nusikalstamos veikos pasekmės. Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo sunkumo, bet ir jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Visais atvejais, nustatydamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį (pinigine išraiška), teismas privalo įvertinti tas neigiamas pasekmes, kurias nukentėjusiajam sukėlė atitinkama veika. Šios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad pripažinus, jog eismo įvykiui (dėl kurio nukentėjusiajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata) kilti reikšmės turėjo ir neatsargus paties nukentėjusiojo elgesys, turi būti vadovaujamasi ir CK 6.282 str., numatančiu galimybę mažinti reikalavimą atlyginti žalą, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo jai atsirasti ar padidėti. Tačiau tai nėra pagrindas iš esmės sumažinti neturtinės žalos dydį ir tokiu atveju taip pat būtina vadovautis kitomis bendrosiomis CK 6.250, 6.251 str. nuostatomis, apibūdinančiomis neturtinės žalos esmę bei nurodančiomis jos dydžio nustatymo kriterijus, atsižvelgti į byloje nustatytų aplinkybių visumą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad T. V., vairuodamas automobilį, t. y. valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė teisės aktų nuostatas ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sužalotas V. S.. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – nuteistojo kaltės forma ir laipsnis, nuteistojo interesai, kad iš jo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus. Pažymėtina, kad šiuo atveju sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio svarbu įvertinti ir tai, kad nukentėjusysis V. S. nebuvo atsargus, dėmesingas, Kelių eismo taisyklių besilaikantis eismo dalyvis (važiavo dviračiu neblaivus ir kt.). Specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata: jam padaryti stuburo I, II kaklinių slankstelių, kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžimai, sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei dešimt dienų, jam buvo nustatytas 40 proc. darbingumas. Nukentėjusysis pateiktame civiliniame ieškinyje nurodo, kad dėl patirtų sužalojimų patyrė didelį fizinį skausmą, didelius galvos skausmus, svaigimą, nuolatos skauda koją, negali dėl to dirbti, patiria dvasinius išgyvenimus.

Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina ir į tai, jog T. V. sąmoningai nesiekė nukentėjusiajam sutrikdyti sveikatos, o jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas nebuvo ypatingai šiurkštus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas nustatytas aplinkybes, mano, jog nukentėjusiojo V. S. prašomas priteisti 28962 Eur (100000 litų) neturtinės žalos atlyginimo dydis yra per didelis. Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusiojo patirtą fizinį bei dvasinį skausmą, anksčiau nustatytas aplinkybes, į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, kur nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 579,24 eurų (2000 litų) iki 2896,20 eurų (10 000 litų) neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-89/2012, 2K-461/2010, Nr. 2K-215/2010 , 2K-280/2010, Nr. 2K-200/2010, Nr. 2K-401/2009, Nr. 2K-64/2009 ir kt.), į nuteistojo T. V. neatsargią kaltę, į tai, kad jis sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiajam fizinių kančių, dvasinių išgyvenimų, jo turtinę padėtį (mokosi, nedirba, turto, bylos duomenimis, neturi), taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, mano, jog 1448,10 Eur (5000 litų) dydžio suma nukentėjusiajam neturtinės žalos atlyginimui būtų teisinga, protinga ir pakankama.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nukentėjusiojo V. S. atstovas advokato padėjėjas Gintautas Tamulionis prašė iš nuteistojo T. V. nukentėjusiajam priteisti proceso išlaidas už apeliacinio skundo parengimą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme ir pateikė tai patvirtinantį dokumentą – pinigų priėmimo kvitą 434,43 Eur (1500 Lt) sumai. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo T. V. apeliacinis skundas atmetamas, o nukentėjusiojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, yra pagrindas V. S. turėtas išlaidas dėl atstovo dalyvavimo apeliacinėje instancijoje pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo T. V. (BPK 104 str. 2 d., 106 str. 2 d.). Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, prašoma priteisti suma yra akivaizdžiai per didelė ir neatitinka protingumo kriterijų. Atsižvelgiant į tai, kad iš esmės apeliacinės instancijos teisme byla buvo išnagrinėta dviejuose posėdžiuose, nes kiti teismo posėdžiai buvo atidėti dėl proceso šalių neatvykimo, atsižvelgiant į nuteistojo T. V. turtinę padėtį (mokosi, nedirba, neturi turto), į protingumo kriterijų, iš T. V. priteistina 217,22 Eur (750 litų) suma.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., 328 str. 4 p., 332 str.,

nutaria:

nuteistojo T. V. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusiojo V. S. atstovo apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Vilkaviškio rajono paylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. nuosprendį pakeisti:

nukentėjusiojo V. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš nuteistojo T. V. 1448,10 Eur (5000 litų) neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiojo V. S. naudai.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš T. V. V. S. naudai 217,22 Eur (750 litų) advokato paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkas Algirdas RemeikaTeisėjai Jūratė JakūbonienėOlegas Šibkovas