- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-14
- Bylos Nr.
- e2YT-1345-1138/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00016-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Kazlauskas
- Pareiškėjas
- R. K.
- Suinteresuotas asmuo
- D. K., L. K., V. S., E. S.
- Advokatai
- Raimonda Klimienė
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys D. K., L. K., V. S., E. S., valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja R. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė jos sutuoktinis S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini).
1.1. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos mama M. S.. Testamento mama nepaliko. Tėvas S. S. mirė (duomenys neskelbtini). Nepraleisdama įstatymo nustatyto trijų mėnesių termino palikimui priimti, pareiškėja kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties. Kuomet po tėvo mirties Raseinių rajono 1-ajame notarų biure buvo užvesta paveldėjimo byla, paaiškėjo, kad tėvas nėra priėmęs palikimo po savo sutuoktinės M. S. mirties. M. ir S. S. buvo susilaukę penkių vaikų. Nei vienas iš įpėdinių dėl palikimo po motinos mirties nesikreipė. Mirus mamai tėvas buvo dar pakankamai pajėgus savo reikalais pasirūpinti pats. Pareiškėja paveldėjimo dokumentų tvarkymo patirties neturėjo, tėvo atrodė net nepadoru klausti, ar jis susitvarkė paveldėjimo dokumentus po mamos mirties. Po mamos mirties visu likusiu turtu rūpinosi, jį valdė ir tvarkė pareiškėjos tėvas, M. S. sutuoktinis S. S.. Nors gyveno tuose pačiuose pastatuose ir pareiškėja, tačiau tikruoju turto savininku laikė tėvą. Mano, kad įtakos nesikreipti į notarų biurą tėvui turėjo tai, kad jis buvo įrašytas turto savininku. Tėvas prižiūrėjo visą po mamos mirties likusį turtą, neišskirdamas jos dalies, šiuo turtu rūpinosi kaip savu, t. y. buvo mokami mokesčiai, susiję su namo, žemės sklypo eksploatavimu. Turtas buvo prižiūrimas, paremontuojamas. Tėvai santuokoje gyveno nuo (duomenys neskelbtini). Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai sukels pasekmes, nes turi teisę ir į tą palikimo dalį, kurios paveldėjimo neįformino, tačiau faktiškai palikimą priėmė pradėdamas valdyti ir tvarkyti likusį turtą, jos tėvas S. S. po sutuoktinės M. S. mirties, pateikia tą patvirtinančius įrodymus.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo V. S. pateikė atsiliepimą, nurodė, kad pareiškimą visiškai palaiko, prašė pareiškėjos R. K. pareiškimą tenkinti.
3. Suinteresuotas asmuo L. K. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pareiškimą palaiko ir prašo jį tenkinti. Pažymėjo, kad pareiškime nurodytos teisingos aplinkybės.
4. Suinteresuotas asmuo E. S. pateikė atsiliepimą, nurodė, kad su pareiškime išdėstytomis aplinkybėmis sutinka ir prašė pareiškimą tenkinti ir nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą.
5. Suinteresuotas asmuo D. K. pateiktame atsiliepime nurodė, kad pareiškimą palaiko ir prašo jį tenkinti.
6. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjos R. K. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad VĮ ,,Turto bankas“, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujantis valstybę, kai paveldimas nekilnojamas turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijas, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos M. S. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį M. S. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad S. S. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
7. Teismo posėdžio metu pareiškėja R. K. prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad pareiškimą pilnai palaiko, prašo jį tenkinti. (duomenys neskelbtini) mirė jos mama M. S.. Po mamos mirties, tėvas liko gyventi name, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo namą, įkūrė ūkį. Nepagalvojo, kad reikia tvarkytis paveldėjimo dokumentus. Kitų vaikų be pareiškime nurodytų suinteresuotų asmenų pareiškėjas neturėjo.
Šalies argumentai
8. Pareiškėjos atstovė advokatė Raimonda Klimienė pareiškimą pilnai palaikė, prašė pareiškimą tenkinti. Papildomai pažymėjo, kad pastatai registruoti S. S. vardu, kuris ir rūpinosi visu likusiu turtu po M. S. mirties, mokėjo mokesčius. Turtas įgytas santuokos metu. Žmogus turtu rūpinosi kaip savo. Pareiškėja slaugė tėvą, todėl tėvas visą turtą paliko jai. Kitų asmenų, kurie kreipėsi į notarų biurą nėra.
9. Suinteresuoti asmenys (jų atstovai) į teismo posėdį neatvyko, kadangi gauti suinteresuotų asmenų atsiliepimai, o teismui pateikti prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, todėl byla nagrinėjama suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.
10. Liudytoja R. R. parodė, kad yra kaimynė. (duomenys neskelbtini) mirė M. S., nuo to laiko namais rūpinosi, mokėjo mokesčius S. S., gyvenęs (duomenys neskelbtini). Su S. S. buvo pažystami.
11. Liudytojas Ž. Z. parodė, kad S. S. pažinojo nuo 2006 m., kuomet atsikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini). Pas jį maldavosi grūdus, buvo draugai, padėjo tvarkytis daržinę. S. S. žmonos neatsimena. Jeigu reikdavo kuo padėti, padėdavo ir pareiškėjos vyras, S. S. žentas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, rūpintis juo kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Esminiai palikimo priėmimo pradedant faktiškai turtą valdyti momentai ir CK 5.51 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).
13. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad aiškinant CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009).
14. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjos teismui pateikti rašytiniai įrodymai bei jos paaiškinimai, suinteresuotų asmenų R. R., Ž. Z. nurodytos aplinkybės patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos mama M. S., o (duomenys neskelbtini) mirė mamos sutuoktinis bei pareiškėjos tėvas S. S.. Iš Raseinių rajono 1-ojo notarų biuro 2022 m. sausio 6 d. pranešimo matyti, jog dėl (duomenys neskelbtini) mirusios M. S. turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra. Nekilnojamojo turto registro duomenimis S. S. vardu yra registruotas žemės sklypas bei gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini). Santuoka tarp pareiškėjos tėvų sudaryta (duomenys neskelbtini), aptariamas turtas buvo įgytas jų santuokos metu. Bylos duomenimis S. S. nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Pareiškėja, suinteresuoti asmenys V. S., L. K., E. S. bei D. K. yra S. S. vaikai. Pareiškėja teismo posėdžio metu patvirtino, kad kitų vaikų tėvai neturėjo.
15. Pareiškėja nurodė, kad S. S. tiek mamai esant gyvai, tiek po jos mirties gyveno (duomenys neskelbtini), prižiūrėjo turimą turtą, juo rūpinosi kaip savu, mokėjo mokesčius, tai yra palikimą priėmė pradėdamas faktiškai valdyti likusį turtą. Šias aplinkybes patvirtina ir pateikti rašytiniai įrodymai (žemės mokesčio mokėjimo deklaracijos, mokėjimo už draudimą sąskaitos, apmokėjimą už elektrą patvirtinantys dokumentai ir pan.) Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad M. S. palikimo priėmimas pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 straipsnis).
16. Byloje nėra ginčo dėl faktinių palikimo priėmimo aplinkybių, suinteresuoti asmenys sutinka su pareiškėjos pateiktu pareiškimu, pretenzijų neišreiškė.
17. Faktiniai bylos duomenys patvirtina, jog S. S., mirusios M. S. sutuoktinis, palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjęs faktiškai paveldimą turtą valdyti, todėl nustatytinas pareiškėjos prašomas juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisei įgyvendinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.13 straipsniu, 5.50 straipsniu, 5.51 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu.
Spendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.