- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-08-18
- Bylos Nr.
- 2YT-736-964/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08636-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Šiškienė
- Pareiškėjas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Suinteresuotas asmuo
- S. S., VĮ Turto bankas
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą dėl negyvenamosios patalpos – garažo bokso pripažinimo bešeimininkiu daiktu ir perdavimo savivaldybės nuosavybėn, suinteresuotas asmuo S. S., ir pagal suinteresuoto asmens su savarankišku reikalavimu S. S. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 4 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-13306-808/2023, tenkino pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą - pripažino bešeimininkiais daiktais bei perdavė Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn statinius – negyvenamąsias patalpas – garažus (boksus), esančius (duomenys neskelbtini), ir negyvenamąją patalpą – sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini) (žymėjimas plane (duomenys neskelbtini)).
Šalies argumentai
2. Suinteresuotas asmuo (buvusi procesinė padėtis iki proceso atnaujinimo – pareiškėjas) S. S. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 4 d. sprendimą dalyje, kurioje garažas boksas, esantis (duomenys neskelbtini), pripažintas bešeimininkiu daiktu ir perduotas Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn. Nurodė, kad priimant teismo sprendimą buvo nuspręsta dėl jos teisių ir pareigų, nors suinteresuotas asmuo ir nebuvo įtrauktas į byloje dalyvaujančių asmenų sąrašą; išnagrinėtoje byloje buvo nuspręsta pripažinti bešeimininkiu ir perduoti savivaldybės nuosavybėn inter alia garažą boksą (duomenys neskelbtini), į kurį pareiškėjas yra faktiškai įgijęs nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu, nes daugiau nei 10 metų jį naudojo ir valdė kaip savą. Savivaldybė tinkamai neinformavo jo, kaip ir kitų garažų savininkų, apie ketinimą kreiptis į teismą dėl statinių pripažinimo bešeimininkiu turtu. Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl garažo bokso, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo jo nuosavybe pagal įgyjamąją senatį.
Atsiliepimas
3. Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą, kuriuo pareiškėjo prašymą prašė atmesti. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė, gavusi informacijos apie galimai bešeimininkį turtą – garažus (boksus) ir sandėliuką, esančius adresu (duomenys neskelbtini), apie kurių galimus savininkus ar teisėtus valdytojus duomenų nebuvo rasta, teisės aktų nustatyta tvarka pradėjo vykdyti ir tinkamai įgyvendino negyvenamųjų patalpų – garažų (boksų), esančių (duomenys neskelbtini), ir Nekilnojamojo turto registre neregistruotos negyvenamosios patalpos – sandėliuko, esančio (duomenys neskelbtini) (pažymėto plane (duomenys neskelbtini)), pripažinimo bešeimininkiais daiktais, procedūras. Atkreipė dėmesį, jog paties A. S. į bylą pateiktame abrise ties (duomenys neskelbtini) garažų boksais nėra aiškiai nurodomi jų naudotojai. Ties garažu (duomenys neskelbtini) įvardijama “ (duomenys neskelbtini)“, taip pat ant brėžinio užrašyta “(duomenys neskelbtini)”, ties garažo boksu (duomenys neskelbtini) įvardijama “(duomenys neskelbtini)” Taigi, bet kuriuo atveju kaip galimi garažų boksų naudotojai įvardijami visai kiti asmenys, nei A. S.. Jis, nors prašyme remiasi abriso duomenimis, pats nepateikė jokių įrodymų, tik teigė, kad garažo boksai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atiteko/buvo perduoti naudotis pareiškėjui, keičiantis jų naudotojams, jiems keičiant gyvenamąsias vietas. Tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų pareiškėjas nepateikė. Pareiškėjo nuosavybės teisė į garažą nėra pripažinta ir įregistruota iki teismo sprendimo. Daugiau nei metus vykdant turto pripažinimo bešeimininkiu procedūrą S. S., nors ir teigė, kad garažais naudojosi, į Vilniaus miesto savivaldybę nesikreipė. Kaip nurodė jis pats, į Vilniaus miesto savivaldybę kreipėsi tik po teismo sprendimo įsiteisėjimo ir ginčo statinių nuosavybės teisės įregistravimo Vilniaus miesto savivaldybės vardu.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 17 d. nutartimi atnaujino procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-13306-808/2023 pagal Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą dėl negyvenamųjų patalpų – garažų (boksų) ir sandėliuko pripažinimo bešeimininkiais daiktais ir perdavimo savivaldybės nuosavybėn.
Šalies argumentai
5. Atskiru pareiškimu ypatingosios teisenos tvarka S. S. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti, jog jis įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į nekilnojamojo turto objektą - garažą, esantį (duomenys neskelbtini). Juridinį faktą prašė nustatyti, siekiant Nekilnojamojo turto registre paviešinti nuosavybės teises į šį nekilnojamąjį turtą. Nurodė, kad yra įsitikinęs, kad jis yra/buvo teisėtas ir sąžiningas garažo bokso (duomenys neskelbtini), valdytojas ir naudotojas, per visą daugiau nei dešimties metų daikto atvirą ir nepertraukiamą valdymo laikotarpį niekas neturėjo daugiau teisių už jį į valdomą daiktą bei nėra civiliniame kodekse nurodytų apribojimų nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą. Archyvinėje nekilnojamojo turto – garažų, esančių (duomenys neskelbtini) mieste, kadastro ir registro dokumentų byloje saugomas (duomenys neskelbtini) sudarytas šio nekilnojamojo turto objekto abrisas (vietovės scheminis planas su matavimų duomenimis). Šiame abrise, jį sudarant, ties garažo boksu (duomenys neskelbtini) pažymėtas jo naudotojas „(duomenys neskelbtini) elektros nėra“. Naudojo pavardėje yra nereikšminga klaida – vietoje (duomenys neskelbtini) nurodyta (duomenys neskelbtini). G. boksas jam (S. S.) buvo perduotas naudotis keičiantis garažo naudotojui (duomenys neskelbtini) perdavimo naudotis sutartimi Nr.1, kuri įvardinta pirkimo – pardavimo sutartimi. Tai reiškia, kad tuometinis garažo naudotojas N. Š. naudotojo teises į minėtą turtą perdavė S. S.. Šias aplinkybes ir garažo faktinį naudojimą patvirtina liudytojų I. K., J. A. rašytiniai parodymai, įforminti notarine tvarka, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė pateiktu atsiliepimu prašė pareiškėjo pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra įrodytos visos sąlygos pareiškėjo nuosavybės teisės į garažą pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymui. S. S. į bylą pateiktame abrise nurodytas (duomenys neskelbtini) galimai buvusių sklypo naudotojų sąrašas nėra esminis abriso elementas, nes abrisas yra skirtas fiksuoti statinių išdėstymą ir jis pats savaime nelaikytinas nuosavybes teises įrodančiu dokumentu. Kaip nurodė pats pareiškėjas, abrise nurodoma garažo naudotojo pavardė su klaida “(duomenys neskelbtini)”. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, kokiu pagrindu šis garažas buvo suteiktas N. Š.. Minėtame abrise ties garažu (duomenys neskelbtini) įrašyta (duomenys neskelbtini), taigi nėra aišku, ar ši naudotoja priskirta prie (duomenys neskelbtini) garažo, ar tik prie pastato, neaišku, ar N. Š. laikytinas garažo savininku, ar naudotoju, ar turėjo teisę šį turtą perleisti. Į bylą pateikta garažo pirkimo – pardavimo sutartis neišviešinta Nekilnojamojo turto registre. Be to, iš sutarties neaišku, ką S. S. pirko – garažą ar jame esantį turtą, taip pat, kas buvo perduota – garažo nuosavybės ar naudojimosi teisė. Kadangi abrise nurodyti statybos metai (duomenys neskelbtini) m., vadinasi, garažų masyvas pastatytas kaip viešoji nuosavybė. Archyvuose informacijos, susijusios su garažu (duomenys neskelbtini), nebuvo rasta. Pažymėjo, kad į savivaldybę buvo kreiptasi dėl apleistų bešeimininkių garažų (duomenys neskelbtini) (nors konkrečiai garažas (duomenys neskelbtini) neįvardintas) stogo avarinės būklės. Pastato būklė iš tiesų, kaip buvo nustatyta, buvo bloga, todėl buvo imtasi neatidėliotinų avarinės būklės likvidavimo, lokalizavimo, atstatymo, remonto darbų. Po jų pradėta šių daiktų pripažinimo bešeimininkiais procedūra, kurios metu S. S. nei į savivaldybę, nei į seniūniją nesikreipė.
7. Atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pareiškimui dėl garažo pripažinimo bešeimininkiu daiktu neprieštaravo. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė įvykdė visas daikto pripažinimo bešeimininkiu sąlygas.
8. Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas 2025 m. birželio 4 d. nutartimi prie civilinės bylos Nr. 2YT-736-964/2025 dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį prijungė civilinę bylą Nr. eA2-13010-819/2025.
9. Nagrinėjant sujungtą bylą 2025-06-23 teismo posėdžio metu buvo patikslintos byloje dalyvaujančių asmenų procesines padėtys: Vilniaus miesto savivaldybė – pareiškėja, kurios reikalavimas pripažinti garažą boksą (duomenys neskelbtini), bešeimininkiu (nes tik šioje apimtyje atnaujinta civilinė byla Nr. e2YT-13306-808/2023, S. S. – suinteresuotas asmuo su savarankišku reikalavimu dėl nuosavybės teisės į daiktą (garažą (duomenys neskelbtini)) pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu.
10. Teismo posėdžio metu pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės atstovė E. L. pareiškimą dėl garažo bokso pripažinimo bešeimininkiu ir perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn palaikė, su S. S. pareiškimu dėl garažo bokso nuosavybės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu nesutiko. Paaiškino, kad kreipėsi į teismą dėl garažo pripažinimo bešeimininkiu, nes šis turtas buvo neregistruotas, apleistas. Skelbimus apie galimai bešeimininkį turtą, įskaitant ginčo garažą, buvo patalpinusi tiek laikraštyje, tiek internete. Jie ten buvo ilgą laiką. Jei pareiškėjas būtų buvęs sąžiningas, mažai tikėtina, kad būtų atsiradęs asmuo, kuris kreiptųsi dėl neprižiūrimo daikto. Pastaroji aplinkybė kelia abejonių dėl jo naudojimo nepertraukiamumo. Jei garažo valdymas būtų buvęs atviras, tai būtų registruota Registre. Neaišku, kaip pirminis valdytojas įgijo garažą, kokia jo teisių apimtis. Tik 2023-10-13, po skelbimo dėl spynų, buvo gautas A. S. pareiškimas, kad jis yra valdytojas. Garažas pastatytas (duomenys neskelbtini). Šis turtas buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybė, jis viešas. Jokių duomenų savivaldybėje apie jo privatizavimą nėra.
11. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo S. S. savo pareiškimą palaikė, su Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimu nesutiko. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) pirko garažą. Juo naudojasi daugiau nei 10 metų. Garažas nėra avarinės būklės. Skelbimo dėl ketinimo šį turtą pripažinti bešeimininkiu nematė nei jis, nei kaimynai. Apie garažo pripažinimą bešeimininkiu sužinojo 2024-10-04 iš kaimyno, kuris jam paskambino. Garaže laiko daiktus. Jį rakina. Maždaug prieš 10 metų buvo nuvykęs į Vilniaus miesto savivaldybę paklausti, kaip garažą užregistruoti. Jam atsakė, kad jis neturi teisės į garažą, nes neturi žemės. Su N. Š. sudarė paprastą pirkimo - pardavimo sutartį (rašytinę), nes sudaryti notarinės negalėjo, kadangi N. Š. garažo nebuvo įregistravęs Registrų centre, nebuvo baigęs privatizavimo procedūros. N. Š. sakė, kad jis - teisėtas garažo naudotojas, nes gyveno gretimame name, o tam namui buvo priskirtas garažas. (duomenys neskelbtini) parodė planą, garažo bylą, todėl tikėjo, kad jis – teisėtas valdytojas. Šiuo metu perduotų dokumentų surasti nepavyksta. Jis, S. S., tikėjosi, kad galės garažą įregistruoti savo vardu. Jis, S. S., gyveno netoliese ir jam reikėjo sandėliuko, todėl įsigijo garažą. Pažymėjo, kad pirko garažą boksą, o ne jame esantį turtą. Per visą valdymo laiką nieks pretenzijų į garažą nereiškė.
12. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė advokatė G. Z. S. S. pareiškimą palaikė, su Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimu nesutiko. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) garažą faktiškai naudojo ir valdė S. S.. Vos tik sužinojęs apie tai, kad priimtas sprendimas dėl šio garažo pripažinimo bešeimininkiu, kreipėsi į savivaldybę ir prašė sustabdyti iškeldinimo procedūras. Sprendžiant dėl daiktų pripažinimo bešeimininkiais nei vienas fizinis asmuo, taip pat ir S. S., įtrauktas nebuvo. Teismas vertino tai, ką turėjo. Formaliai procedūros buvo atliktos, todėl ir pripažino garažą bešeimininkiu. N. Š. nuosavybės teisių į garažą neturėjo. Abrise jis nurodytas kaip naudotojas. Abrisas sudarytas prieš rengiant inventorizacinę bylutę. Todėl darbuotojas nurodė, kas ką naudoja. (duomenys neskelbtini) nurodyta ties (duomenys neskelbtini) garažu. Garažo perleidimo metu N. Š. gyveno jau kitu adresu (duomenys neskelbtini) gatvėje. Garažas jam nebuvo reikalingas. Šiuo metu jo surasti nepavyko. Nesvarbu, kaip įvardinta garažo perleidimo sutartis, bet pagal turinį jos negalima laikyti pirkimo – pardavimo sutartimi. Kitokia forma sudaryti garažo perleidimo sutarties nebuvo galima, nes N. Š. nuosavybės teisės į jį neturėjo. Nuo aukščiau nurodytos sutarties pasirašymo S. S. garažą valdė atvirai, nepertraukiamai, kaip savą. Jis darė remontą, o keisti stogą ketino po to, kai sutvarkys dokumentus. VĮ Turto bankas, kaip matyti iš jo atsakymo, nelaikė garažo valstybės turtu. Savivaldybė taip pat, nes kreipėsi dėl jo pripažinimo bešeimininkiu. Nėra ir dokumentų, kad garažas buvo perduotas jai valdyti. Byloje nėra duomenų, kad S. S. garažą valdo neteisėtai. Pretenzijų jam nieks dėl garažo nereiškė. S. S. nuolat atvykdavo į garažą, susitikdavo su kitais garažų valdytojais, aptardavo bendrus klausimus, taigi garažą valdė atvirai. Jis buvo įsitikinęs, kad nieks neturi daugiau teisių į garažą už jį. Registrų centras šį daiktą laikė teisėtai sukurtu, nes įregistravo. Kelia abejonių (duomenys neskelbtini) kreipimasis į savivaldybę dėl naudojamo pastato, nes jau po savaitės buvo sudarytas aktas dėl krentančių čerpių. Žino, kad (duomenys neskelbtini) norėjo nusipirkti garažus.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismo sprendimas dalyje dėl garažo bokso (duomenys neskelbtini) naikintinas, šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas
14. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas, ar fizinis asmuo įgyjamosios senaties pagrindu buvo įgijęs nuosavybės teisę į garažą boksą (duomenys neskelbtini) tuo metu, kai teismo sprendimu savivaldybei buvo nustatyta nuosavybės teisė į pastarąjį nekilnojamąjį daiktą, jį pripažinus bešeimininkiu.
Dėl suinteresuoto asmens S. S. nuosavybės teisės į garažą boksą (duomenys neskelbtini), įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnyje įtvirtinta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra nekilnojamojo daikto savininkas, bet yra sąžiningai jį įgijęs bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs ne mažiau kaip 10 metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.
16. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 4.68 straipsnio normas, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas nustatomas, jeigu yra šešių sąlygų visuma. Pirma, pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, tai yra asmuo nėra daikto savininkas. Antra, daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė. Trečia, daiktas nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu. Ketvirta, asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Penkta, visą valdymo laiką daiktas valdomas teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savas. Šešta, nekilnojamojo daikto valdymas tęsėsi ne mažiau kaip 10 metų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-67/2011).
17. Taigi, teismas, spręsdamas klausimą, ar suinteresuotas asmuo S. S. įgijo nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu į garažą, esantį (duomenys neskelbtini), vertina, ar egzistuoja kasacinio teismo praktikoje suformuotos šešios sąlygos, būtinos minėtam nuosavybės teisės įgijimo pagrindui nustatyti.
18. Dėl pirmosios sąlygos egzistavimo bylos duomenimis nustatyta, kad suinteresuotas asmuo S. S. dar (duomenys neskelbtini) sudarė garažo/bokso pirkimo pardavimo sutartį su N. Š. (t.1, l. 17). Pastarasis, tik pavardėje įrašius vietoj „e“- „i“, t. y. ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini), kas laikytina nereikšminga gramatine klaida, archyvinėje nekilnojamojo turto – garažų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro duomenų byloje saugomame (duomenys neskelbtini) sudarytame šio nekilnojamojo turto objekto abrise (vietovės scheminiame plane (brėžinyje) su matavimų duomenimis) nurodytas ties garažu boksu Nr. (duomenys neskelbtini) (J. B., priešingai, nei nurodyta Vilniaus miesto savivaldybės atsiliepime, įrašyta ties garažu/boksu Nr. (duomenys neskelbtini)). Byloje nėra duomenų, kad N. Š. būtų buvęs minėto garažo savininku, todėl jis laikytinas jo naudotoju. Atitinkamai jis negalėjo sudaryti ir garažo pirkimo – pardavimo sutarties (kaip paaiškino S. S., garažo nuosavybės teisė nebuvo įregistruota viešame registre, todėl notarė atsisakė tvirtinti pirkimo - pardavimo sutartį). Remiantis į bylą pateikta (duomenys neskelbtini) garažo/bokso pirkimo – pardavimo sutartimi S. S. buvo perduotos ne garažo nuosavybės, o naudojimosi juo teisės (asmuo negali perleisti daugiau teisių, nei jis pats jų turi). Taigi darytina išvada, kad minėta pirkimo-pardavimo sutartimi S. S. nuosavybės teisės į garažą (duomenys neskelbtini), neįgijo. Nėra duomenų ir kad S. S. nuosavybės teisę į minėtą garažą būtų įgijęs kitu būdu. Taigi, byloje esančių įrodymų visetas leidžia konstatuoti pirmosios sąlygos egzistavimą – S. S. nebuvo ir nėra įgijęs nuosavybės teisės į ginčo garažą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnis, 185 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
19. Dėl antrosios ir trečiosios sąlygų egzistavimo nustatyta, kad ginčo garažas nuo (duomenys neskelbtini) yra registruotas viešame registre (Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2023-05-16 išrašas su istorija, pateiktas prie pareiškimo dėl garažų pripažinimo bešeimininkiais), o nuo 2023 m. rugpjūčio 11 d. šių garažų savininku įregistruota Vilniaus miesto savivaldybė; nuosavybės teisės įgijimo pagrindas nurodytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 4 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-13306-808/2023 (Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2023-08-16 išrašas su istorija, pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės atsiliepimu į S. S. pareiškimą). Iki tol ginčo garažas nuo jo statybos pradžios daugiau nei (duomenys neskelbtini) metus nebuvo įregistruotas viešame registre jokio kito asmens vardu. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo garažas priklauso valstybei, priešingai, jį laikė bešeimininkiu. Pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybė laikėsi pozicijos, kad garažas pripažintinas jos nuosavybe tuo pagrindu, kad jis yra įgijęs bešeimininkio daikto statusą, kas reiškia, kad savivaldybė taip pat nelaikė savęs ginčo garažo teisėta valdytoja ar/ir savininke, o jį laikė neturinčiu savininko.
20. Teismas, įvertinęs pastarąsias faktines aplinkybes teisės normų, reglamentuojančių proceso atnaujinimo pasekmes, aspektu, daro tokią išvadą. Teismui atnaujinus procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-13306-808/2023 dalyje dėl garažo (duomenys neskelbtini), pastarojoje byloje priimto teismo sprendimo atitinkamos dalies legitimumas ir teisėtumas yra iš naujo kvestionuojamas, tai yra ginčas dėl garažo pripažinimo bešeimininkiu (neperžengiant proceso atnaujinimo pagrindo ribų) yra nagrinėjamas iš naujo bei teismas priima naują procesinį sprendimą dėl ginčo baigties (CPK 371 straipsnis). Vadinasi, sprendžiant iš naujo, ar yra pagrindas ginčo garažą pripažinti bešeimininkiu (pagal atnaujintą procesą), ar vis dėl to tokio pagrindo nėra, nustačius, kad ginčo garažą yra įgijęs nuosavybės teise suinteresuotas asmuo įgyjamosios senaties pagrindu, aktualu yra nustatyti, ar ginčo garažo pripažinimo bešeimininkiu momentu, egzistavo sąlygos, paneigiančios jo kaip bešeimininkio daikto statusą ir atitinkamai leidžiančios jį pripažinti įgytą nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu.
21. Taigi, teismas konstatuoja, kad (iki teismo sprendimo dėl ginčo garažo pripažinimo bešeimininkiu momento bei pastarojo teismo sprendimo priėmimo momentu) egzistavo ir kitos dvi sąlygos, būtinos ginčo garažą pripažinti suinteresuoto asmens nuosavybe įgyjamosios senaties pagrindu, tai yra, ginčo garažas nepriklausė valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise bei viešame registre nebuvo registruota jokio kito asmens nuosavybės teisė į ginčo garažą.
22. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas atmeta kaip nepagrįstus ir prieštaraujančius proceso atnaujinimo paskirčiai savivaldybės argumentus, kad vien tuo pagrindu, jog ginčo garažas yra pripažintas bešeimininkiu, nebėra galimybės spręsti, ar ginčo garažo (tuo momentu, kai jis buvo pripažintas bešeimininkiu) nebuvo įgijęs suinteresuotas asmuo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu.
23. Dėl ketvirtosios, penktosios ir šeštosios sąlygų egzistavimo, pažymėtina, kad iš valstybės įmonės „Registrų centras“ saugomų dokumentų matyti, kad (duomenys neskelbtini) atsakingas specialistas, nuvykęs į vietą, ranka nubraižė pastato, kuriame yra ginčo garažas Nr. (duomenys neskelbtini), schemą; (duomenys neskelbtini) sudarytame šio nekilnojamojo turto objekto abrise (vietovės scheminiame plane (brėžinyje) su matavimų duomenimis) ties garažu boksu Nr. (duomenys neskelbtini), kaip jau nurodyta aukščiau, įrašytas jo pirminis valdytojas N. Š., pažymėta, kad pastato statybos metai (duomenys neskelbtini). Vėliau, kaip jau buvo nurodyta, N. Š. (duomenys neskelbtini) garažo/bokso pirkimo pardavimo sutartimi garažo naudojimo teises perleido S. S.. Į bylą pateiktame antstolio R. V. (duomenys neskelbtini) faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad suinteresuotas asmuo turi raktus nuo garažo Nr. 1, jame laiko savo daiktus. Garaže sausa, jis tvarkingos būklės, tvarkomas, prižiūrimas, jame saugomi daiktai (b.t.1, l. 18-19).
24. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad N. Š. vėliausiai nuo (duomenys neskelbtini) buvo laikomas teisėtu garažo Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoju, ką patvirtina pastato schema ir abrisas, kuriame būtent jis nurodytas kaip garažo Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas/naudotojas. N. Š. kaip teisėtas garažo Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas laisva valia perleido šio garažo valdymo teises suinteresuotam asmeniui S. S. pagal (duomenys neskelbtini) pagal tarp jų sudarytą rašytinę sutartį. Suinteresuotas asmuo S. S. nuo (duomenys neskelbtini) garažą Nr. (duomenys neskelbtini) valdo kaip savą, tai daro iki šiol, laikydamas ten savo daiktus bei turėdamas raktus nuo garažo. Teismas pažymi, kad niekas pretenzijų pareiškėjui dėl garažo Nr. (duomenys neskelbtini) valdymo nereiškė. Teismui viešai paskelbus apie bylos nagrinėjimą, į teismą jokie kiti potencialūs garažo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai nesikreipė. Aplinkybę, kad S. S. garažą (duomenys neskelbtini), valdo atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą jau daugiau nei 10 metų patvirtina ir į bylą pateikti notarine forma patvirtinti I. K. bei J. A. parodymai. I. K. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), t. y. netoliese esančio ginčo garažo. Jai žinoma, kad garažo boksą (duomenys neskelbtini) nepertraukiamai, daugiau nei 10 metų, naudoja, jį prižiūri jos garažų kaimynas S. S. (b.t.1, l. 28-29). Liudytojas J. A. parodė, kad garažo boksą, esantį (duomenys neskelbtini), naudoja, jį prižiūri jo prižiūrimo senelio garažo kaimynas S. S. (b.t.1, l. 30-31).
25. Taigi, byloje esančių įrodymų visetas leidžia konstatuoti ir ketvirtosios, penktosios ir šeštosios sąlygų egzistavimą – suinteresuotas asmuo S. S., sąžiningai įgijus ginčo garažą Nr. (duomenys neskelbtini), jį sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdė ir toliau valdo visą valdymo laiką, kuris tęsiasi ilgiau nei 10 metų (CPK 176 straipsnis, 185 straipsnis).
26. Teismas pažymi, kad pareiškėjos argumentai apie tai, kad suinteresuoto asmens pateikti įrodymai (įrašas abrise dėl pirminio naudojo pavardės) turi netikslumų, nesudaro pagrindo patvirtinti, kad ginčo garažas priklausė kitam asmeniui nei N. Š., kuris perleido jo valdymą S. S.. Teisminis procesas suinteresuoto asmens iniciatyva ir yra pradėtas būtent dėl to, kad suinteresuotas asmuo neturi jos nuosavybės teisę į ginčo garažą patvirtinančių įrodymų. Tuo tarpu įgyjamosios senaties pagrindu nuosavybės teisė nustatoma tiriant bei vertinant įrodymus (kurie dažnai yra keliasdešimties metų senumo, iš dalies neįskaitomi, su rašybos klaidomis, neišsamūs ir pan.), ir iš jų viseto padarant labiausiai tikėtiną išvadą dėl šio juridinio fakto buvimo/nebuvimo.
27. Teismas taip pat pažymi, kad tarp byloje dalyvaujančių asmenų kilęs ginčas, ar ginčo garažas yra avarinės būklės, nėra aktualus, nustatinėjant nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu faktą. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika teismas nustatinėja šešių sąlygų, būtinų juridiniam faktui dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu, egzistavimą. Tuo tarpu kitos aplinkybės (įskaitant daiktų avarinę būklę ir pan.) nėra vertinamos pastarojo pobūdžio bylose.
28. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos šešios sąlygos, būtinos suinteresuoto asmens S. S. nuosavybės teisei į ginčo garažą Nr. (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu nustatyti (CK 4.68 straipsnis). Dėl šios priežasties suinteresuoto asmens S. S. savarankiškas reikalavimas tenkinamas ir nustatomas suinteresuoto asmens nuosavybės teisės į negyvenamąją patalpą – garažą (duomenys neskelbtini) - įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas (CPK 185 straipsnis, 533 straipsnis).
Dėl ginčo garažų pripažinimo bešeimininkiais daiktais
29. CK 4.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. CK 4.57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad bešeimininkiu daiktu nelaikomas sąžiningai įgytas ir teisėtai valdomas daiktas, nors daikto valdytojas įgyjamąja senatimi dar nėra įgijęs nuosavybės teisės į daiktą.
30. Teismas, įvertinęs CK 4.57 straipsnio 1-2 dalyse įtvirtintas teisės normas, konstatuoja, kad įstatymo leidėjas įtvirtino draudimą daiktą pripažinti bešeimininkiu, jei jis turi sąžiningą ir teisėtą valdytoją, nepaisant to, kad daiktas neturi savininko.
31. Kasacinis teismas, yra išaiškinęs, kad dvi iš šešių sąlygų nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi pagrindui atsirasti yra sąžiningas daikto valdymas ir teisėtas daikto valdymas. Sąžiningas daikto valdymas reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Teisėtas valdymas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio2, 3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011).
32. Taigi, būtent teisėtas ir sąžiningas daikto valdymas eliminuoja tokio daikto pripažinimo bešeimininkiu galimybę bei atitinkamai perdavimo savivaldybės ar valstybės nuosavybėn. Kitaip tariant, vien ta aplinkybė, kad savivaldybė ar valstybė formaliai atliko tinkamai visas procedūras dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu, niekaip nenulemia tokio daikto pripažinimo bešeimininkiu, paaiškėjus, kad trečiasis asmuo jį sąžiningai ir teisėtai valdė (tuo metu, kai buvo pradėtos/įgyvendintos daikto pripažinimo bešeimininkiu procedūros).
33. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas nevertina pareiškėjos ir suinteresuoto asmens argumentų/kontrargumentų dėl išlaikytų/pažeistų formalių procedūrų, pripažįstant ginčo garažą bešeimininkiu, nes pastarųjų argumentų/kontrargumentų pagrįstumas neturi įtakos šioje byloje vykstančio ginčo baigčiai.
34. Taigi, teismo sprendimu nustačius, kad suinteresuotas asmuo S. S. jau daugiau kaip 10 metų sąžiningai ir teisėtai valdo ginčo garažą, daromos šios išvados:
35. Pirma, nebuvo teisėto pagrindo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 4 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-13306-808/2023, pripažinti ginčo garažą (duomenys neskelbtini), kurį sąžiningai ir teisėtai valdo suinteresuotas asmuo S. S., bešeimininkiu (CK 4.57 straipsnio 1-2 dalys).
36. Antra, priimant pastarąjį teismo sprendimą dalyje dėl ginčo garažo pripažinimo bešeimininkiu, buvo pažeistos teisėtos ir sąžiningos ginčo garažo valdytojo S. S. valdymo teisės bei eliminuota jos teisė įgyti šį garažą nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu. Vadinasi, pastaruoju teismo sprendimu buvo nuspręsta dėl neįtraukto į bylą asmens materialiųjų teisių (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
37. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad egzistuoja teisinis pagrindas tenkinti suinteresuoto asmens S. S. (kuri kartu yra ir pareiškėja išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl proceso atnaujinimo) reikalavimą – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2YT-13306-808/2023, dalį, kuria buvo pripažintas bešeimininkiu ir perduotas savivaldybės nuosavybėn ginčo garažas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės reikalavimą dėl ginčo garažo (duomenys neskelbtini), pripažinimo bešeimininkiu ir perdavimo savivaldybės nuosavybėn (CPK 371 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
38. Vadovaujantis CPK 443 straipsnio 6 dalimi bylose, nagrinėjamose ypatingosios teisenos tvarka, teismas gali proporcingai padalyti bylinėjimosi išlaidas tarp byloje dalyvaujančių asmenų ar jas priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas, jeigu dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas.
39. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis bylinėjimosi išlaidas patyrė tik S. S.. Byloje dalyvaujančių asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi buvo skirtingas, tačiau suinteresuotas asmuo S. S. neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2YT-13306-808/2023, dalį, kuria buvo tenkintas pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimas pripažinti bešeimininkiu ir perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn statinį – negyvenamąją patalpą - garažą (boksą), esantį (duomenys neskelbtini).
Dėl panaikintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2YT-13306-808/2023, dalies priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą dalyje dėl negyvenamosios patalpos - garažo (bokso), esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo bešeimininkiu ir perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn.
Suinteresuoto asmens S. S. savarankišką reikalavimą tenkinti.
Pripažinti, kad suinteresuotas asmuo S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.