Kauno apygardos teismo nuosprendis

Teisėjas Arūnas Purvainis Baudžiamoji byla Nr. 1A-890-594/2015

Pranešėjas Albinas Antanaitis Proceso Nr. 1-01-1-37742-2015-4

2015 m. gruodžio 4 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Albino Antanaičio, teisėjų Rimo Švirino, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorei D. G., nuteistajam R. S., jo gynėjui advokatui P. V. G., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės D. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. (toliau – R. S.) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d., 178 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir nuteistas:

pagal BK 140 str. 2 d. – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 64¹ str. nuostatas, 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;pagal BK 178 str. 1 d. – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 64¹ str. nuostatas, 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;pagal BK 178 str. 2 d. – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 64¹ str. nuostatas, 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d., šiuo nuosprendžiu R. S. paskirtos bausmės iš dalies sudedant subendrintos su 2015 m. rugsėjo 15 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu R. S. paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Į paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityta bausmė, visiškai ar iš dalies R. S. atlikta pagal 2015 m. rugsėjo 15 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį; taip pat, vadovaujantis BK 66 str., laikotarpiai nuo 2014 m. gruodžio 26 d. iki 2014 m. gruodžio 28 d. ir nuo 2015 m. liepos 14 d. iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios.

R. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios.

Nukentėjusiosios R. S. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai, jos naudai iš R. S. priteisiant 115 (vieną šimtą penkiolika) eurų.

Nukentėjusiojo A. S. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai, jo naudai iš R. S. priteisiant 250 (du šimtus penkiasdešimt) eurų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Prokurorės vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai R. S. pripažino kaltu padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tačiau, skirdamas R. S. bausmes bei jas bendrindamas, apylinkės teismas pažeidė BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d. bei BK 64¹ str. nuostatas, dėl ko neteisingai nustatė bausmės dydį. Darydama šią išvadą, prokurorė apeliaciniu skundu teigia, kad teismas, skirdamas R. S. bausmes už nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 str. 2 d.,178 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., padarymą, šių bausmių nesubendrindamas pagal BK 63 str. numatytas taisykles ir nepaskirdamas galutinės subendrintos bausmės už šias tris nusikalstamas veikas, o iš karto taikydamas BK 64¹ str., t. y. kiekvieną, už atskirą nusikalstamą veiką skirtą bausmę, sumažindamas trečdaliu, pažeidė aukščiau minėtas bausmių skyrimo bei bendrinimo nuostatas. Be to, skundžiamu nuosprendžiu, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d., R. S. paskirtos bausmės buvo subendrintos su 2015 m. rugsėjo 15 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu R. S. paskirta bausme, nors šis nuosprendis dar nebuvo įsiteisėjęs, todėl skirtos bausmės negalėjo būti bendrinamos vadovaujantis BK 63 str. 9 d..

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniais skundais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.). Apeliaciniu prokurorės skundu nuteistojo R. S. kaltė bei jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikacija nėra ginčijama, todėl šie klausimai apeliacinės instancijos teismo išsamiau nevertintini. Prokurorė nesutinka tik su R. S. paskirta bausme, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė bendrąsias bausmių skyrimo taisykles, netinkamai taikydamas tiek BK 64¹ str., tiek bausmių bendrinimo nuostatas. Be to, nors skundo motyvuose ir nenurodoma, tačiau kaip matyti iš skundo reikalavimų, skundu prašoma pakeisti ir bausmes, paskirtas pagal BK 140 str. 1 d., 178 str. 1 d., todėl kolegija tai vertina kaip prašymą griežtinti bausmes.

Analizuojant skundžiamo nuosprendžio turinį, kiek tai susiję su R. S. paskirta bausme bei prokurorės apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, visų pirma pažymėtina, kad, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju įstatymu, be viso ko, reglamentuojančiu ir bendrąsias bausmių už nusikalstamų veikų padarymą skyrimo nuostatas, teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1 d., 2 d.). Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę bei jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra itin svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga, kadangi, remiantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei bausmė.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. S. laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgė į nuteistojo padarytų nusikaltimų pobūdį (du nesunkūs ir vienas apysunkis nusikaltimas), į tai, kad nusikaltimus nuteistasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, neišnykus teistumui, dėl ko nuteistąjį pripažino recidyvistu BK 27 str. prasme, įvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs jam inkriminuojamus nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi dėl jų įvykdymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o epizode dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo – ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šio nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Atsižvelgdamas į nustatytų duomenų visumą, be viso ko, įvertinęs ir R. S. įvykdytų nusikaltimų pavojingumą, pirmosios instancijos teismas už BK 140 str. 2 d. įtvirtinto nusikaltimo padarymą R. S. skyrė 6 (šešių) mėnesių, už BK 178 str. 1 d. – 9 (devynių) mėnesių, už BK 178 str. 2 d. – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmes, bei vadovaudamasis BK 64¹ str. nuostatomis, kiekvieną paskirtą bausmę atskirai sumažino vienu trečdaliu.

Įvertinus šias aplinkybes, abejonių tuo, jog apylinkės teismas išsamiai ir motyvuotai pasisakė dėl nuteistajam už skirtingas nusikalstamas veikas skirtinų bausmių, jas skyrė atsižvelgdamas ir tinkamai įvertindamas visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek R. S. asmenybę, tiek ir jo padarytų nusikaltimų pavojingumą, aukštesniajam teismui nekyla. Esant šiems duomenims, darytina pagrįsta išvada, jog R. S. paskirtos bausmės, jų rūšis bei dydžiai atitinka BK 54 str. nustatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, tokių bausmių paskyrimu neabejotinai bus geriausiai pasiekti ir BK 41 str. įtvirtinti bausmės tikslai. Tokiu būdu, tenkinti prokurorės apeliacinio skundo prašymą pakeisti R. S. už kiekvieną iš jo įvykdytų nusikalstamų veikų paskirtą bausmę, teisinio pagrindo nėra. Tačiau, nepaisant tinkamai išspręsto R. S. skirtinų bausmių dydžio klausimo, nesutikti su prokurorės argumentacija dėl netinkamo BK 64¹ str. bei bausmių bendrinimą reglamentuojančių nuostatų taikymo, teisinio pagrindo nėra, dėl ko skundžiamas Kauno apylinkės teismo nuosprendis keistinas BPK 328 str. 1 p. pagrindu.

BK 64¹ str. numato, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, ir asmuo prisipažįsta esąs kaltas, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Nors komentuojamo straipsnio nuostatos tiesiogiai neįtvirtina kuri bausmė, t. y. už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirta bausmė atskirai ar už kelias nusikalstamas veikas paskirta subendrinta bausmė, sumažinama vienu trečdaliu, tačiau remiantis formuojama teismų praktika, lingvistiniu paminėtos normos aiškinimu, kurioje kalbama apie nuteistajam skiriamos bausmės (o ne bausmių) sumažinimą, atsižvelgiant į BK struktūrą, (BK 64 ¹ str. seka po BK 63 str.), daroma išvada, kad BK 64 ¹ nuostatos taikomos subendrintai bausmei, tuo pačiu nuosprendžiu paskirtai už kelias nusikalstamas veikas. Konstatuojant šią išvadą atkreiptinas dėmesys ir į BK 63 str. nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, esant nusikalstamų veikų sutapčiai. Vadovaudamasis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas paskiria tam tikros rūšies, trukmės ar dydžio bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai ir tik po to asmeniui paskiria galutinę subendrintą bausmę. Šiame kontekste pažymėtina, kad priešingas BK 64 ¹ str. taikymo aiškinimas, galėtų sudaryti prielaidas pažeisti teisingumo ir proporcingumo principus, nes dalinio sudėjimo būdu bendrinant sumažintas bausmes, galutinė subendrinta bausmė galėtų būti paskirta tokia pati ar net didesnė nei būtų buvus paskirta sumažinus paskirtą subendrintą bausmę.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, nekeičiant R. S. už BK 140 str. 2 d., BK 178 str. 1 d. ir BK 178 str. 2 d. paskirtų bausmių, t. y. už BK 140 str. 2 d. paliekant 6 (šešių) mėnesių, už BK 178 str. 1 d. – 9 (devynių) mėnesių, už BK 178 str. 2 d. – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmes, nuteistajam 2015-09-30 nuosprendžiu paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d., subendrinamos jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes, paskiriant R. S. subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla R. S. atžvilgiu Kauno apylinkės teisme, vadovaujantis BPK 273 str., buvo nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, o R. S. dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų bylos nagrinėjimo metu prisipažino visiškai, jo atžvilgiu taikytinos BK 64¹ str. nuostatos. Vadovaujantis BK 64¹ str., šiuo nuosprendžiu R. S. paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė mažintina vienu trečdaliu, R. S. paskiriant sumažintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Analizuojant skundžiamo nuosprendžio turinį matyti ir tai, kad 2015 m. rugsėjo 30 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu R. S. už BK 140 str. 2 d., BK 178 str. 1 d. ir BK 178 str. 2 d. įtvirtintų nusikalstamų veikų padarymą paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 str.1 d., 4 d. ir 9 d. buvo subendrintos su tuo metu dar neįsiteisėjusiu 2015 m. rugsėjo 15 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu R. S. paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskiriant nuteistajam galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

BK 63 str. nuostatos reglamentuoja bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas taisykles. Minėta teisės norma numato, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti; pagal tokias pačias taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą; šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 str. 1 d. ir 9 d.). Aiškinant bausmių bendrinimo pagal BK 63 str. 9 d. taisykles, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jei priėmus nuosprendį teismai nustato, jog asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, paskyrę bausmę už naują nusikalstamą veiką, ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos, – su subendrinta bausme. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 str. ir BK 64 str. įtvirtintų taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-519/2013, 2A-7-6/2013, 2K-P-193/2007, 2K-268/2008, 2K-351/2007, 2A-7-6/2013 ir kt.). Šiame kontekste pabrėžtina, kad bausmės, asmeniui paskirtos skirtingais nuosprendžiais, BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d. pagrindu gali būti bendrinamos tik tuomet, kai pirmasis nuosprendis, kuriuo paskirta bausmė yra bendrinama su nauju teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausme, yra įsiteisėjęs, tokiu būdu ir nekvestionuotinas. Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu R. S. paskirtas bausmes subendrindamas su 2015 m. rugsėjo 15 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirta bausme, šių taisyklių, kaip teisingai savo apeliaciniame skunde pažymėjo prokurorė, nesilaikė. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, 2015 m. rugsėjo 15 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendis įsiteisėjo tik 2015 m. spalio 6 d., kas suponuoja išvadą, jog skundžiamo 2015 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio priėmimo metu jis dar nebuvo įsiteisėjęs, todėl Kauno apylinkės teismas neturėjo teisinio pagrindo skundžiamu nuosprendžiu R. S. paskirtas nesubendrintas bausmes, BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d. pagrindu bendrinti su dar neįsiteisėjusiu 2015 m. rugsėjo 15 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausme, todėl ir šioje dalyje nuosprendis keistinas.

Priimant tokį sprendimą, svarbu paminėti ir tai, jog Kauno apygardos teismui apeliacine tvarka nagrinėjant R. S. baudžiamąją bylą pagal prokurorės apeliacinį skundą minėtas 2015 m. rugsėjo 15 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendis (2015 m. rugsėjo 30 d. – klaidos ištaisymo nutartis), kuriuo R. S. buvo paskirta galutinė 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, įsiteisėjo 2015 m. spalio 6 d., todėl šiuo Kauno apygardos teismo nuosprendžiu turi būti sprendžiamas ir R. S. paskirtos subendrintos ir sumažintos bausmės bendrinimo, su 2015 m. rugsėjo 15 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, klausimas. Tokiu būdu, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d., šiuo nuosprendžiu R. S. paskirta subendrinta sumažinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinama su 2015 m. rugsėjo 15 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu R. S. paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskiriant nuteistajam galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Dėl išlaidų už antrinę teisinę pagalbą priteisimo

Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos R. S., sudaro 42,50 eurų (b. t. 2, b. l. 150-151).

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra privalomas (BPK 322 str. 1 d.) ir tai reiškia, kad nuteistųjų galimybės atsisakyti gynėjo yra ribotos. Nors nuteistajam ir nėra apribota teisė savo iniciatyva pasirinkti gynėją, tačiau būtina pažymėti, kad BPK 51 str. 3 d. numato pareigą, jog tokiu atveju kai gynėjo nėra pasikvietęs pats nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu nėra pakvietę kiti asmenys, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas privalo išaiškinti įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, kad paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, gali būti išieškotos į valstybės biudžetą šio Kodekso nustatyta tvarka. Taigi įstatyme įtvirtinta, kad tokios išlaidos gali būti išieškotos atsižvelgiant į turtinę padėtį, išskyrus nurodytas išimtis, be to, apie tai nuteistajam turi būti išaiškinta iš anksto. BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 str. 6 d., kurioje be kita ko pasisakyta, kad grąžintinų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis nustatomas atsižvelgiant į šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 12 straipsnio 3 ir 5 punktus ir 14 straipsnio 5 dalį. Šiuo metu mechanizmas, kaip bylą nagrinėjantis teismas galėtų įgyvendinti minėtą įstatymo nuostatą įtvirtintas nėra. Pažymėtina, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 3 d. c p. numatyta, kad „Kiekvienas kaltinamas nusikaltimo padarymu asmuo turi mažiausiai šias teises: gintis pats arba padedamas savo paties pasirinkto gynėjo arba, jei neturi pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti ir, kai tai reikalinga teisingumo interesams, nemokamai gauti advokato pagalbą“, todėl įvertinus visumą išdėstytų įstatyminių nuostatų, atsižvelgiant į tai, kad pagal bylos medžiagą nuteistasis galimai atitinka reikalavimus dėl turtinės padėties, kuriai esant teisinė pagalba galėtų būti teikiama nemokamai, išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį:

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio dalis dėl BK 64¹ str. taikymo už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtai bausmei bei nuosprendžio dalį dėl bausmių bendrinimo su 2015 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu.

R. S. Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes, vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d. subendrinti iš dalies sudedant, ir paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taikant BK 64¹ str. paskirtą sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. S. sumažintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d., šiuo Kauno apygardos teismo nuosprendžiu R. S. paskirtą sumažintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2015 m. rugsėjo 15 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti R. S. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kitas 2015 m. rugsėjo 30 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.

Nepriteisti iš nuteistojo R. S. antrinės teisinės pagalbos tarnybos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.