Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės, Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Baronsta“ skundą atsakovei Valstybinei kalbos inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2.1. Pareiškėjai priklauso restoranas (DUOMENYS NESKELBTINI), esantis (duomenys neskelbtini). Restorano lauko erdvėje pareiškėja naudoja restorano logotipą, t. y. restoranas turi pavadinimą ir savo prekinį ženklą – logotipą, kuriame pavaizduotas piešinys. Taip pat šalia restorano yra naudojamas vizualinis plakatas, kuriame yra restorano pavadinimas su logotipu. Šalia restorano pavadinimo (DUOMENYS NESKELBTINI) pridėti žodžiai (DUOMENYS NESKELBTINI). Minėti žodžiai yra vaizdinio plakato dalis, jiems parinktas tas pats restorano pavadinimo šriftas.

2.2. VKI 2023 m. gegužės 16 d. patikrino restorano (DUOMENYS NESKELBTINI) viešąją informaciją ir nustatė, kad viešoji informacija (užrašas (DUOMENYS NESKELBTINI)) yra tik anglų kalba. VKI 2023 m. gegužės 23 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriame nurodė, jog užrašas (DUOMENYS NESKELBTINI) pažeidžia Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo (toliau – ir VKĮ, Įstatymas) 17 straipsnį bei nurodė pažeidimą pašalinti iki 2023 m. liepos 26 d.

Motyvuojamoji dalis

2.4. Atsižvelgiant į tai, kad plakate esantys žodžiai (DUOMENYS NESKELBTINI) yra skirti ne viešai informacijai perteikti, o papildyti grafiniu būdu restorano logotipą, pareiškėja nesutinka, jog jie pažeidžia VKĮ 17 straipsnio nuostatas ir dėl to VKI nepagrįstai reikalauja minėtą užrašą iš plakato pašalinti ar jį pakeisti.

2.5. Restorano pavadinimas (DUOMENYS NESKELBTINI) ir kitose restorano vietose naudojamas su vaizdiniu logotipu (piešiniu), tačiau kiti restorano logotipai VKI neužkliuvo. Pareiškėja plakate pasirinko praplėsti piešinį, pasirinko tą patį šriftą kaip restorano pavadinime dėl to, kad vizualiai būtų neatsiejamas nuo logotipo. Tiek plakato spalvos, tiek šrifto stilius yra parinkti specialiai vaizdiniam logotipui apipavidalinti, o ne informacijai perteikti.

2.6. VKI turėjo atsižvelgti ir užrašo reikšmę ir sąsają su pačiu grafiniu logotipu. Logotipe vaizduojamas jaučio piešinys kartu su virtuviniais mėsai pjaustyti skirtais peiliais, o žodžiai (DUOMENYS NESKELBTINI) reiškia „mėsainiai“ ir „ant grotelių kepti šonkauliai“, t. y. patiekalai, kurie dažnai ir gaminami iš jautienos. Todėl šis užrašas yra skirtas tik papildyti grafinį logotipą, o ne perduoti informaciją restorano lankytojams ar kitiems asmenims. Informaciją apie restorane tiekiamus patiekalus pareiškėja pateikia savo meniu lietuvių kalba ir restorane patiekiami ne tik jautienos mėsainiai ir ant grotelių kepti šonkauliai, bet ir kiti patiekalai, todėl pareiškėja nesiekė šiuo užrašu perteikti informacijos lankytojams. Užrašas (DUOMENYS NESKELBTINI) yra skirtas ne pateikti informaciją apie patiekalus, kurie tiekiami restorane (kadangi restorane tiekiami ne tik jautienos mėsainiai ir ant grotelių kepti šonkauliai), tačiau vizualiai papildyti grafinį jaučio ir mėsos peilių logotipą.

2.7. Pareiškėjai būtų nenaudinga pateikti informaciją apie restorane tiekiamus tik du patiekalus, kai restorano pasiūla yra didesnė. Pareiškėjos tikslas buvo vizualiai papuošti restorano terasą – pasirinktas plakatas dera prie restorano stiliaus ir koncepcijos. O užrašai jame skirti papildyti restorano logotipą, jaučio ir peilių simbolius, o ne perteikti informaciją klientams ar kitiems asmenims.

3. Atsakovė VKI pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo atmesti skundą remiantis šiais motyvais:

3.1. 2023 m. gegužės 15 d. VKI viršininkas A. V. pavedimu nurodė patikrinti Vilniaus miesto viešosios informacijos ir reklamos kalbą. 2023 m. gegužės 23 d. tikrinant (duomenys neskelbtini), esančius viešuosius užrašus nustatyta, kad restorano (DUOMENYS NESKELBTINI) ((duomenys neskelbtini)) išoriniame stende yra užrašas nevalstybine kalba (DUOMENYS NESKELBTINI). 2023 m. gegužės 23 d. UAB „Baronsta“ vadovui M. C. buvo surašytas nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pareikalauta viešąjį užrašą (DUOMENYS NESKELBTINI) panaikinti.

3.2. Restoranas yra vieša vieta, o aiškinantis, ar tai yra užrašas, reikėtų atkreipti dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2019 m. sausio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-36-438/2019 pateiktą užrašo sąvokos išaiškinimą - remiantis lingvistiniu aiškinimu darytina išvada, kad užrašas yra viena iš rašto formų, kuri, būdama kalbų žyminčių ženklų sistema, yra skirta užfiksuoti bei perteikti atitinkamas mintis, o tuo pačiu ir atitinkamą informaciją, kitiems asmenims. Užrašas (DUOMENYS NESKELBTINI) sudarytas iš kalbą žyminčių ženklų, kurių visuma turi reikšmę, todėl, Inspekcijos nuomone, šių aplinkybių užtenka, kad jis būtų pripažintas viešuoju užrašu. Taigi šis užrašas yra ne tik viešoje vietoje, bet ir teikia informaciją.

3.3. Šiuo atveju viešųjų užrašų valstybine kalba išvis nėra. Todėl vieninteliai užrašai, esantys tik anglų kalba, turi būti konstatuojami kaip viešieji užrašai, o ne interjero detalės elementas. Taigi, nustačius, kad reikšmę turintys viešieji užrašai nevalstybine kalba galės būti laisvai interpretuojami ir aiškinami ne kaip žodžiai, tekstas, o kaip interjero detalės ar meninės išraiškos priemonės, būtų pažeistas vienas esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų - teisinis aiškumas, kuris suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui. Pagal šį principą teisės normos turi būti aiškios, tikslios, jose negali būti dviprasmybių ar interpretacijų. Įstatymo 17 straipsnio norma, nurodanti, kad viešieji užrašai turi būti valstybine kalba, bei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2020 m. balandžio 9 d. nutarime Nr. N-1(182) pateiktas viešojo užrašo išaiškinimas, kad tai bet kokia rašytinė informacija, esanti viešoje ir (ar) skirta informuoti visuomenę, leidžia tinkamai ir aiškiai suprasti teisinius reikalavimus, keliamus viešiesiems užrašams, jų prasmę, todėl nėra pagrindo ar priežasčių jų interpretuoti kitaip. Taigi užrašas (DUOMENYS NESKELBTINI) maitinimo paslaugas teikiančios įmonės reklaminiame stende yra viešasis užrašas.

Teismas konstatuoja:

4. Byloje keliamas ginčas dėl VKI 2023 m. gegužės 23 d. Sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Valstybinės kalbos įstatymo pažeidimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

VKI kontroliuoja, kaip vykdomas Valstybinės kalbos įstatymas ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimai, reglamentuojantys kalbos vartojimą ir jos taisyklingumą.

2023 m. gegužės 16 d. patikrinta restorano (DUOMENYS NESKELBTINI), esančio (duomenys neskelbtini), viešoji informacija. Nustatyta, kad viešoji informacija (užrašas (DUOMENYS NESKELBTINI)) yra tik anglų kalba.

Įstatymo 17 straipsnyje nurodoma, kad Lietuvos Respublikoje viešieji užrašai yra valstybine kalba. Valstybinė kalba privaloma visų Lietuvos Respublikos įmonių, įstaigų ir organizacijų antspauduose, spauduose, dokumentų blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose užrašuose, Lietuvos gaminių ir paslaugų pavadinimuose bei aprašuose.

Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 498 straipsnyje nustatyta, kad VKI pareigūnų nurodymų dėl valstybinės kalbos vartojimo nevykdymas užtraukia įspėjimą arba baudą juridinių asmenų vadovams, kitiems atsakingiems asmenims arba kitiems nurodymų nevykdantiems asmenims nuo devyniasdešimt iki vieno šimto septyniasdešimt eurų.

Sprendimu nurodyta Įstatymo 17 straipsnio pažeidimą pašalinti iki 2023 m. liepos 26 d. ir pranešti VKI raštu arba el. paštu (duomenys neskelbtini).

5. Pareiškėja, nesutikdama su VKI Sprendimu, kreipėsi į teismą.

6. VKĮ (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2022 m. liepos 3 d. iki 2026 m. sausio 1 d.) straipsniu nustatyta, kad šis įstatymas numato valstybinės kalbos vartojimą viešajame Lietuvos gyvenime, valstybinės kalbos apsaugą, kontrolę ir atsakomybę už Įstatymo pažeidimus. Įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos valstybinė kalba – lietuvių kalba. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje viešieji užrašai turi būti valstybine kalba, o 18 straipsnyje nustatyta šio straipsnio išimtis – pagal Įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, tautinių bendrijų organizacijų pavadinimai, jų informaciniai užrašai greta valstybinės kalbos gali būti pateikiami ir kitomis kalbomis.

VKĮ 17 straipsnio 1 dalies reikalavimas viešus užrašus rašyti valstybine, t. y. lietuvių kalba, yra imperatyvaus pobūdžio. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad šios teisės normos esminis požymis – užrašo viešumas ir tai reiškia, kad valstybinės kalbos reikalavimas taikomas tik viešai naudojamiems užrašams. Komisijos nutarime yra pateiktas išaiškinimas, kokie užrašai laikytini viešaisiais užrašais – tai rašytinė informacija, esanti viešojoje erdvėje ir (arba) skirta visuomenei informuoti.

7. Byloje ginčas tarp šalių kilo dėl restorano (DUOMENYS NESKELBTINI) ((duomenys neskelbtini)) išoriniame stende užrašo nevalstybine kalba (DUOMENYS NESKELBTINI) teisėtumo.

7.1. Vertinant, ar išoriniame stende esantis užrašas (DUOMENYS NESKELBTINI) yra grafinio pobūdžio piešinys, ar užrašas, aktualus yra LVAT išaiškinimas, pateiktas 2019 m. sausio 23 d. nutartyje Nr. eA-36-438/2019. Šioje nutartyje apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas panašaus pobūdžio ginčą, išaiškino, kad, remiantis lingvistiniu aiškinimu, užrašas – tai viena iš rašto formų, kuri, būdama kalbą žyminčių ženklų sistema, yra skirta užfiksuoti bei perteikti atitinkamas mintis, o kartu ir atitinkamą informaciją kitiems asmenims.

Taigi, įvertinus užrašo formą neabejotina, kad anglų kalba pateiktas užrašas (DUOMENYS NESKELBTINI) yra aiški raštu visuomenei pateikta vieša informacija apie atitinkamą dalyką, t. y. (DUOMENYS NESKELBTINI) užrašas skirtas užfiksuoti bei perteikti atitinkamas mintis, o tuo pačiu ir atitinkamą informaciją kitiems asmenims. Užrašai (žodžiai) susideda iš anglų kalbą žyminčių ženklų, nėra nei dekoraciniai, nei stilizuoti, neatitinka grafinio pobūdžio piešinio.

8. Teismo vertinimu, užrašas (DUOMENYS NESKELBTINI) – vieša informacija (ne lietuvių kalba) teikiantis objektas, todėl šiam atvejui turėtų būti taikomos VKĮ 17 straipsnio nuostatos. Taigi pateiktas užrašas pripažintinas vieša informacija, skirta visuomenei informuoti.

9. Pagal Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 1V-57 „Dėl Numerių pastatams, patalpoms, butams ir žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba, suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarkos aprašo ir Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), 31 punkto nuostatas, gatvių, pastatų, statinių ir kitų objektų pavadinimai, pateikiami lentelėse, užrašuose, informaciniuose ženkluose ar pavadinimų lentelėse, turi būti nurodomi taip, kaip jie yra įregistruoti Adresų registre.

Pareiškėja byloje nepateikė įrodymų, kad (DUOMENYS NESKELBTINI) pavadinimas taip, kaip jis yra nurodytas (ne lietuvių kalba), taip ir yra įregistruotas ir Adresų registre.

9.1. Aprašo 30 punkte nurodyta, kad savivaldybės vykdomoji institucija organizuoja kelio informacinių ženklų, nuorodų įrengimą, lentelių, iškabų pritvirtinimą, užrašų užrašymą, jų priežiūrą ir keitimą.

Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. liepos 1 d.) 3 straipsnio 3 dalį meras – savivaldybės vykdomoji institucija (savivaldybės vadovas), turinti savivaldybės valdžios ir viešojo administravimo įgaliojimus, atsakinga už įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir savivaldybės tarybos sprendimų tiesioginį įgyvendinimą.

10. Taigi, atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, darytina išvada, kad VKI teisingai įvertino kilusio ginčo aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė būtent Įstatymo nuostatas. Teisėjų kolegijos vertinimu, Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti ar pakeisti remiantis pareiškėjos skunde išdėstytais argumentais (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

11. Netenkinus pareiškėjos skundo, nėra pagrindo pareiškėjai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Baronsta“ skundą atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.