Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens E. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-3239-841/2016 pagal pareiškėjo UAB „Gelvora“ prašymą dėl skolininko R. J. turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo; suinteresuoti asmenys R. J., E. J. ir antstolis T. U..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gelvora“ prašė teismo nustatyti, kad bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje (piniginės lėšos) esanti turto dalis, tenkanti skolininkui R. J., sudaro 1/2 viso turto bendrojoje jungtinėje sutuoktinių R. J. ir E. J. nuosavybėje. Nurodė, kad vykdant išieškojimą iš skolininko R. J. nustatyta, kad skolininko sutuoktinė dirba, o pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą, pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitos išmokos yra pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. kovo 17 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies – nustatė, kad R. J. priklauso 1/3 dalis jo sutuoktinės E. J. su darbo santykiais susijusių pajamų.Teismas, nustatęs, kad sutuoktinių bendros pajamos yra apie 1206 Eur, įvertinęs jų gaunamų pajamų dalis procentine išraiška bendroje sumoje, sprendė, kad sutuoktiniui R. J. priklauso 1/3 jo sutuoktinės pajamų dalis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo E. J. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:E. J. nebuvo informuota apie numatytą teismo posėdį, kuris įvyko 2016 m. kovo 17 d. rašytinio proceso tvarka, ir negalėjo pasinaudoti teise iki bylos nagrinėjimo teisme dienos pateikti teismui rašytinius paaiškinimus bei šioje byloje reikšmingus rašytinius įrodymus.Šiaulių apylinkės teismas klaidingai nustatė R. J. gaunamas su darbo santykiais susijusias pajamas.R. J. kreditinių kortelių sutartį su AB „Citadele“ banku sudarė be E. J. sutikimo ir žinios, sandorio sudarymas nesusijęs su šeimos poreikių tenkinimu ir prieštarauja šeimos interesams.Šiaulių apylinkės teismas neįvertino, kad 2015 m. E. J. sumokėjo iš viso 2 147,26 Eur asmeninių R. J. skolų, kad iš E. J. gaunamo darbo užmokesčio yra mokama būsto paskola, kad šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai, kuriuos reikia pilnai išlaikyti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka negautas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas atmetamas.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nutarties, kuria nustatyta, kad skolininkui R. J. priklauso 1/3 dalis jo sutuoktinės E. J. su darbo santykiai susijusių pajamų, teisėtumo ir pagrįstumo.Byloje nustatyta, kad antstolio T. U. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. įsakymą išieškotojo AB „Citadele“ bankas naudai (naujas išieškotojas UAB „Gelvora“) dėl 436,11 Eur skolos išieškojimo iš skolininko R. J.. Antstolis, nustatęs, kad R. J. sutuoktinė E. J. dirba, 2016 m. kovo 1 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo skolininko sutuoktinės gaunamas pajamas ir pasiūlė išieškotojui bei skolininkui ir jo sutuoktinei kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su suinteresuoto asmens skolininko sutuoktinės E. J. atskirojo skundo argumentu, kad teismas bylą išnagrinėjo nepranešęs šalims, nesudaręs galimybių E. J. aktyviai dalyvauti procese, teikiant įrodymus ir paaiškinimus. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) numatytais atvejais antstolis ir kiti asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu. Pareiškimus dėl atsakomybės už vykdomojo dokumento praradimą (šio Kodekso 618 str.), dėl leidimo įeiti į skolininko būstą (šio Kodekso 615 str.), dėl vykdomosios bylos nutraukimo, kai sudaroma taikos sutartis (šio Kodekso 595 str.), dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą (šio Kodekso 619 str.), dėl baudų skyrimo šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais, dėl skolininko turto administravimo tvarkos nustatymo (šio Kodekso 744 str.), taip pat kitais klausimais, kylančiais iš vykdymo proceso, teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jų priėmimo dienos. Antstolis kartu su pareiškimu turi teismui pateikti kitus reikalingus dokumentus. Šiame straipsnyje nurodyti pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Suinteresuotų asmenų neatvykimas į žodinį pareiškimo nagrinėjimą nekliudo jį išnagrinėti iš esmės (CPK 593 str. 1–3 d.). Taigi CPK nenustato imperatyvo apie tokio pobūdžio bylų nagrinėjimą pranešti suinteresuotiems asmenims. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, pareiškėjos UAB „Gelvora“ prašymas dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje buvo gautas 2016 m. kovo 9 d., o išnagrinėtas 2016 m. kovo 17 d. rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdį šalys informuotos teismo pranešimais, prašymų ir atsiliepimų negauta, taigi, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo rašytinio proceso tvarka nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių tokio prašymo nagrinėjimo tvarką. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis buvo išsiųsta šalims, tarp jų ir apeliantei E. J., kuri teismo nutartį apskundė atskiruoju skundu, todėl jos procesinės teisės nebuvo pažeistos.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė R. J. gaunamas su darbo santykiais susijusias pajamas. Kaip matyti iš SoDra sistemoje esančių duomenų, skolininkas R. J. dirba (duomenys neskelbtini), kur gauna 220 Eur atlyginimą, bei (duomenys neskelbtini), kur gauna 175 Eur atlyginimą, viso skolininko R. J. gaunamas atlygis sudaro 395 Eur sumą (neatskaičius mokesčių). Nors apeliacinės instancijos teisme nustatyta, kad skolininkas gauna daugiau nei du kartus didesnes pajamas, nei kad buvo nustatęs pirmosios instancijos teismas, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad skolininko gaunamų pajamų galėtų pakakti periodinėmis įmokomis sumokėti išieškotojui 436,11 Eur skolą. Aplinkybę, kad skolininko gaunamų pajamų nepakanka skolos padengimui, patvirtina ir tai, kad skolininkas minėtose įmonėse dirbo dar iki skolos susidarymo, t.y. atitinkamai nuo 2009 m. kovo 23 d. ir 2010 m. gegužės 20 d., tačiau net ir dirbdamas, skolininkas periodinėmis įmokomis skolos išieškotojui nemoka. Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, kad skolininkui R. J. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas įkeistas, transporto priemonių skolininkas neturi, piniginių lėšų neturi, turi kitų kreditorių, jo pajamas sudaro tik gaunamas darbo užmokestis, todėl iš jo asmeninio turto skolų išieškoti nėra galimybės. Pažymėtina, kad nei vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nei šioje civilinėje byloje, nepateikta įrodymų, kad po antstolio 2016 m. kovo 1 d. patvarkymo „Dėl skolos išieškojimo iš skolininko sutuoktinio gaunamų pajamų“ skolininkas būtų apmokėjęs bent dalį skolos pareiškėjui.Apeliantė atskirąjį skundą taip pat grindžia argumentu, jog skolininko R. J. skola AB „Citadele“ bankui yra jo asmeninė skola (nutarties 4.3 p.). Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apeliantės argumentu nesutinka ir pažymi, jog šiuo atveju ginčo dalyku yra ne prievolės pobūdis, o skolininkui priklausančios turto dalies nustatymas (CPK 667 str.). Pareiškėja UAB „Gelvora“, pateikdama teismui prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nesiekia įrodyti, kad skolininkas R. J. ir jo sutuoktinė yra solidarieji skolininkai. Vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę išieškoma ne tik iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, bet taip pat ir iš jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje. Išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 str., CK 3.116 str.). Taigi byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl vykdomos prievolės pobūdžio, bet nagrinėjamas klausimas dėl sutuoktinio R. J. dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Todėl, vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, atskirojo skundo argumentai, kuriais sutuoktinė teigia, jog R. J. kreditinių kortelių sutartį su AB „Citadele“ banku sudarė be E. J. sutikimo ir žinios, sandorio sudarymas nesusijęs su šeimos poreikių tenkinimu ir prieštarauja šeimos interesams, nėra teisiškai reikšmingi.Apeliantė neginčija, kad su skolininku R. J. yra susituokę. Kadangi sutuoktinių gaunamos pajamos yra priskirtinos bendrai jungtinei nuosavybei, todėl abiejų sutuoktinių gaunamos pajamos yra bendros, t. y. sutuoktinis gali pretenduoti į savo sutuoktines gaunamų pajamų, kaip jam priklausančio turto, dalį (CK 3.88 str. 1 d. 3, 5 p., CPK 667 str. 2 ir 4 d.). Byloje nėra nustatyta duomenų, kad antstolis būtų nukreipęs išieškojimą į kokį nors R. J. asmeninį turtą. Kaip minėta, tam, kad skola būtų išieškota iš bendrosios jungtinės nuosavybės, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintina prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Šia prezumpcija teismas privalo vadovautis, jeigu nenustato CK 3.123 straipsnyje nurodytų pagrindų, kurie leidžia teismui nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo. Teismas gali nukrypti nuo turto lygių dalių principo, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį ar kitas svarbias aplinkybes (CK3.123 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje praktikoje yra išaiškinęs, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009).Apeliantė ir skolininkas turi du nepilnamečius vaikus: K. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuriems reikalingas išlaikymas, taip pat apeliantė teigia, jog iš jos darbo užmokesčio yra mokama paskola už šeimos turtą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareigos mokėti nepilnamečiam vaikui išlaikymą ir pareigos mokėti paskolą nevykdymas ar netinkamas vykdymas, sprendžiant sutuoktinių turto dalies nustatymo klausimą, nėra reikšmingas, o svarbus nustatant išlaikymo ar įsiskolinimo dydį, todėl apeliacinės instancijos teismas palieka Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartį nepakeistą (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Pažymėtina, jog teismo nutartis neužkerta kelio pačiam skolininkui geranoriškai sumokėti skolą į antstolio depozitinę sąskaitą, tokiu būdu išvengiant išieškojimo iš dalies sutuoktinio gaunamų pajamų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartį nepakeistą.