Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Trakų rajono apylinkės teismo teisėjas Ričardas Prašmuntas, vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Pro Invest Group“ ieškinį atsakovei R. K. dėl skolos, delspinigių ir baudos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovė neįvykdė CPK 142 straipsnio reikalavimų ir per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl ieškovui prašant, priimamas sprendimas už akių.

Priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).

Bylos duomenys patvirtina, kad 2009-02-12 atsakovė ir pradinis kreditorius UAB „Ekspres kreditas“ sudarė vartojimo kredito sutartį, kurios TCST kodas (duomenys neskelbtini) ir registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – Sutartis), pagal kurią pradinis kreditorius UAB „Ekspres kreditas“ suteikė atsakovei 300 Lt dydžio kreditą. Atsakovė įsipareigojo grąžinti 300 Lt kreditą ir 60 Lt kredito mokestį, o nevykdant įsipareigojimų, mokėti 2 procentų dydžio delspinigius nuo laiku negrąžintos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną bei praleidus 30 dienų terminą sumokėti 100 Lt dydžio baudą. Nors atsakovė ne kartą buvo raginama, tačiau savo įsipareigojimų pagal Sutartį neįvykdė.

2012-11-29 reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartimi Nr. 2012-11-29 UAB „Ekspres kreditas“ perleido ieškovui visas reikalavimo teises pagal Sutartį atsakovės atžvilgiu. Apie tai atsakovė buvo informuota 2012-12-04 ir 2013-01-08 pranešimais. Atsakovei taip pat buvo tinkamai įteikti ieškovo procesiniai dokumentai, todėl darytina išvada, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie reikalavimo perleidimą ir reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš atsakovę (CK 6.109 str. 1 d.).

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str. 1 d.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.).

Motyvuojamoji dalis

Atsakovė Sutarties neįvykdė, todėl ieškovo reikalavimas dėl 360 Lt skolos priteisimo iš atsakovės yra pagrįstas ir tenkintinas.

CK 6.258 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Pažymėtina, kad tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra akcentavęs, kad teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2001; 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2006; 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008; kt.).

Standartinė sutarties sąlyga yra tokia sąlyga, kurią bendram nevienkartiniam naudojimui iš anksto parengia viena šalis nederindama jos su kita šalimi ir kuri be derybų su kita šalimi taikoma sudaromoje sutartyje (CK 6.185 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu tiek sutarčių sudarymo laisvės principas, tiek CK 6.162, 6.188 straipsniai reikalauja sąmoningo, valingo šalių susitarimo dėl netesybų formos ir dydžio. Tokio susitarimo šalių sąmoningumas ypač reikšmingas tuo atveju, kai dėl netesybų susitaria verslininkas ir vartotojas. Esant tokioms aplinkybėms, vien tik vartotojo parašas vartojimo sutartyje, be kita ko, įtvirtinančioje ir standartinę sąlygą dėl netesybų formos ir dydžio, neatitinka sąmoningo ir valingo susitarimo prasmės.

Esminis vartojimo sutarčių instituto ypatumas ir vartotojo teisių gynimo teisinis mechanizmas yra įstatyme įtvirtintas nesąžiningų sutarčių sąlygų draudimas ir tokių sąlygų neprivalomumas vartotojui. Sutartį pripažinus vartojimo sutartimi, jos sąlygos visais atvejais turi būti vertinamos pagal CK 6.188 straipsnyje nustatytus sąžiningumo kriterijus. CK 6.188 straipsnio 2 dalyje įtvirtintame sąraše nurodytų vartojimo sutarčių sąlygų nesąžiningumas vartotojų atžvilgiu yra preziumuojamas. Pareiga paneigti šių sąlygų nesąžiningumo prezumpciją tenka verslininkui.

Teismas, įvertinęs Sutarties dalyką, jos prigimtį, konstatuoja, jog Sutartis yra vartojimo sutartis.

Sutarties 6.1. punkte numatyta, kad klientas, laiku neįvykdęs savo prievolės grąžinti kreditą ir kredito mokestį, privalo mokėti bendrovei 2 procentų dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą mokėti dieną, kurios per metus sudaro net 730 procentų. Atsižvelgiant į teismų praktiką dėl netesybų priteisimo, taip pat į teisingumo ir protingumo principus, darytina išvada, kad tokie delspinigiai yra aiškiai per dideli, todėl ši Sutarties nuostata dėl mokėtinų delspinigių dydžio pripažintina nesąžininga ir pažeidžiančia atsakovės, kaip vartotojos, teises ir teisėtus interesus CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkto ir 6.188 straipsnio 3 dalies prasme.

2011 m. balandžio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Sutartis sudaryta dar iki šio įstatymo įsigaliojimo, todėl šis įstatymas atgręžtine tvarka nėra taikomas. Kita vertus, teismas, atsižvelgdamas į Sutarties dalyką, į minėtu įstatymu nustatytą delspinigių dydį, kaip į orientacinį, konstatuoja, kad 0,05 procento delspinigių dydis atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Netesybos turi atlikti kompensuojamąją funkciją. Jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie ieškovės dėl atsakovės neatsiskaitymo laiku patirtus nuostolius, todėl, įvertinus bylos duomenis, darytina išvada, kad 0,05 procento dydžio delspinigiai nėra mažesni už ieškovės galimai patirtus nuostolius.

Atsakovei pagal Sutartį priskaičiuoti 2 procento dydžio delspinigiai vertine išraiška sudaro 216 Lt sumą. Sumažinus priteistinų delspinigių dydį iki 0,05 procento, laikytina, kad priteistini delspinigiai sudaro 5,40 Lt sumą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo yra tenkintinas iš dalies, ieškovui iš atsakovės priteistini 5,40 Lt delspinigiai.

Sutarties 6.2. punkte numatyta, kad jeigu grąžintiną sumą arba jos dalį klientas vėluoja sumokėti bendrovei ilgiau, kaip trisdešimt kalendorinių dienų, jis privalo papildomai sumokėti bendrovei 100 Lt baudą. Tokiu būdu už prievolės atsiskaityti termino praleidimą ieškovas prašo priteisti iš atsakovo dvejopo pobūdžio netesybas – ir sutartyje numatyto dydžio delspinigius (pagal Sutarties 6.1. punktą), ir baudą (pagal Sutarties 6.2. punktą), kas reiškia dvigubos atsakomybės atsakovui taikymą ir neatitinka ne tik įstatymo (CK 6.71 str.) reikalavimų, bet ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų (CK 1.5 str.). Be to, ir Vartojimo kredito įstatymo, kuriuo teismas vadovaujasi kaip orientaciniu, 11 str. 8 d. nurodyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovo reikalavimas priteisti 100 Lt baudą atmestinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovas prašymas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą skolos sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Remiantis CPK 93 str. 2 d. ieškovui priteisiamos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ( šiuo atveju 54 proc.), todėl ieškovui ir atsakovės priteistinos 29,16 Lt bylinėjimosi išlaidos (54 Lt žyminis mokestis x 54 proc.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 79, 80, 93, 142, 285, 259, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančiu UAB „Ekspres kreditas“ ir R. K. 2009-02-12 vartojimo kredito sutarties, kurios TCST kodas (duomenys neskelbtini) ir registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), 6.1. punktą ta apimtimi, kuria nustatoma, kad klientas, laiku neįvykdęs savo prievolės grąžinti kreditą ir kredito mokestį, privalo mokėti bendrovei 2 procentų dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą mokėti dieną.

Priteisti iš R. K. 360 Lt skolą, 5,40 Lt delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, t.y. už 365,40 Lt nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2013-09-19, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 29,16 Lt bylinėjimosi išlaidų UAB „Pro Invest Group“.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Trakų rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.