- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-13
- Bylos Nr.
- e2YT-3472-971/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01362-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Sušinskaitė
- Pareiškėjas
- A. P.
- Suinteresuotas asmuo
- T. G., Klaipėdos
- Advokatai
- Artūras Venckaus, Natalja Fočenkova, Ilona Rapolė
- Kategorijos
- 2.5.1Paveldėjimo samprata, pagrindai ir palikimo atsiradimas
- 2.5.5Palikimo priėmimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.6.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
- 3.4.6.19Bylų dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjimas
dalyvaujant pareiškėjo A. P. atstovėms advokatei Nataljai Fočenkovai, advokato padėjėjai Ilonai Rapolei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. P. pareiškimą ir jo patikslinimą suinteresuotiems asmenims T. G. ir Klaipėdos m. 11-ojo notaro biuro notarei Vandai Kasiulynienei dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir pagal suinteresuoto asmens T. G. savarankišką reikalavimą pareiškėjui A. P., suinteresuotam asmeniui Klaipėdos m. 11-ojo notaro biuro notarei Vandai Kasiulynienei dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kurį patikslino, ir prašė pripažinti (nustatyti) juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas priėmė C. P. palikimą, ir įpareigoti notarę išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas priėmė tėvo T. P. palikimą faktiniu valdymu. Nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) gyvena adresu (duomenys neskelbtini), minėtame bute gyvena nuo vaikystės su savo tėvais T. P. ir C. P., kurie šiuo metu abu yra mirę. (duomenys neskelbtini) mirė C. P.. 2015-10-09 pareiškėjas priėmė palikimą, pateikdamas pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarei V. Kasiulynienei. C. P. nebuvo surašiusi testamento, todėl A. P. paveldėjo pagal įstatymą. C. P. palikimą taip pat priėmė mirusiosios sutuoktinis T. P. ir dukra T. G.. A. P., kaip ir kiti paveldėtojai, pradėjęs paveldėjimo procesą, teisiškai jo nebaigė, nepasiėmė paveldėjimo teisės liudijimo ir paveldėto nekilnojamojo turto dalies neregistravimo VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registre. Praėjus daug laiko pareiškėjas kreipėsi į notarę V. Kasiulynienę dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo. Notarė atsisakė išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, teigdama, kad pareiškėjas vis tiek palikimą priėmė ir gali jį registruoti VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjas kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ su prašymu įregistruoti jo paveldėto nekilnojamojo turto dalies įregistravimą nekilnojamojo turto registre, tačiau VĮ „Registrų centras“ 2023-12-08 sprendimu Nr. 3780766 atmetė pareiškėjo prašymą dėl paveldėto nekilnojamojo turto registravimo. Šiuo metu pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas nėra registruotas VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registre, todėl pareiškėjas negali gauti nuosavybės dokumentų. Neregistruota nekilnojamojo turto nuosavybė VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registre trukdo pareiškėjui naudotis savo teisėmis ir ginti savo interesus, todėl nėra kito kelio kaip kreiptis į teismą, nes kitais būdais pareiškėjui nepavyko teisiškai registruoti paveldėtą nekilnojamojo turto dalį ir išviešinti savo nuosavybės teisę prieš trečiuosius asmenis. Nė vienas C. P. įstatyminis įpėdinis neužbaigė paveldėjimo procedūros ir neįteisino savo paveldėtos nuosavybės dalies registruodami nekilnojamojo turto registre. Todėl buto nuosavybė nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje vis dar priklauso mirusiajai C. P.. C. P. nuosavybės teise priklausė ½ buto adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nes ji būdama santuokoje su T. P. minėtą butą išsipirko, mokėdami gyvenamųjų namų statybos kooperatyvui „Ramunė“ pajaus mokestį, ir 1991-03-17 įgijo bendrąją jungtinę nuosavybę. Kita minėto buto ½ dalis nuosavybės teise priklausė pareiškėjo tėvui T. P.. Kadangi ir jis nebaigė teisiškai registruoti nuosavybės, tai jo nuosavybės dalis bute nebuvo registruota VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjo po motinos mirties paveldėta turto dalis yra 15/40, o jo tėvas T. P. paveldėjo 10/40 palikėjos C. P. palikimo dalį. Atitinkamai nuosavybės dalys bute adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjo yra 15/80, T. G. - 15/80, o tėvui T. P. po sutuoktinės mirties nuosavybės dalis (asmeninės nuosavybės dalis ir paveldėta nuosavybės dalis) bute sudarė 50/80. Šių paveldėtų nuosavybės dalių neįregistravo nė vienas iš paveldėtojų. Pareiškėjo tėvas mirė (duomenys neskelbtini). T. P. nebuvo surašęs testamento, paveldėjimas vykdomas pagal įstatymą. Įstatyminiai įpėdiniai, t. y. pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo T. G. nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Kadangi po tėvo mirties atsiradusį palikimą pareiškėjas priėmė faktinio valdymo būdu, prašo nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą.
Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas dalies reikalavimų atsisakė ir teismas 2024-11-21 nutartimi nutarė priimti pareiškėjo A. P. pareiškimo reikalavimų pripažinti (nustatyti) juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. P. priėmė C. P. palikimą, ir įpareigoti notarę išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą atsisakymą ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo T. G. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo su pareiškimu sutinka iš dalies. Nurodė, kad nėra ginčo, kad tiek A. P., tiek T. G., tiek T. P., po C. P. mirties kreipėsi į notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesudarant paveldimo turto apyrašo. Tokie C. P. palikimo priėmimo faktai yra registruoti ir Testamentų registre. Taigi ginčo, kad suinteresuoto asmens brolis yra paveldėjęs dalį mamos turto byloje nėra, todėl analizuojamam pareiškėjo reikalavimui suinteresuotas asmuo neprieštarauja ir prašo spręsti šį reikalavimą teismo nuožiūra. Su reikalavimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. P. priėmė savo tėvo T. P. palikimą faktiniu valdymu suinteresuotas asmuo T. G. nesutinka. T. G. ir A. P. tėvas T. P. mirė (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties T. G. ir A. P. nusprendė, kad iš tėvų kaip palikimą gautą butą ((duomenys neskelbtini)) ateityje parduos, o gautus pinigus pasidalins pusiau. Pagal šį susitarimą, iš gautų pinigų A. P. turėjo nusipirkti vieno kambario butą, o T. G. gautus pinigus naudotų savo interesams. Kadangi suinteresuotas asmuo T. G. ir pareiškėjas A. P. manė, jog jokių teisinių veiksmų dėl palikimo priėmimo atlikti nebereikia (nes jau buvo paduoti pareiškimai priimti palikimą pas notarą po mamos C. P. mirties, o ginčo butas Nekilnojamojo turto registre registruotas buvo tik C. P. vardu), kreiptasi į notarą po tėvo mirties nebebuvo. Tiek pareiškėjas, tiek suinteresuotas asmuo T. G. laikė, kad mirus tėvui T. P. butas pusiau atiteko pareiškėjui ir suinteresuotam asmeniui T. G.. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas savo turto neturėjo, pareiškėjo ir jo sesers (suinteresuoto asmens) susitarimu A. P. liko gyventi tėvų bute, iki kol bus nuspręstą pagal minėtą susitarimą butą parduoti. Pareiškėjas jokių tendencingų veiksmų, kuriais būtų siekęs priimti tėvo palikimo dalį faktiniu valdymu, niekada neatliko. Pareiškėjas gyveno ginčo bute kartu su tėvais (kol jie dar buvo gyvi), gyveno ginčo bute po mamos mirties, liko gyventi ginčo bute ir po tėvo mirties, todėl vien aplinkybės, kad pareiškėjas po tėvo mirties liko gyventi bute, kuriame gyveno ir iki tėvo mirties, nepakanka tam, kad būtų nustatytas palikimo priėmimo faktiniu valdymu faktas.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo T. G. pateikė savarankišką reikalavimą (pareiškimą) dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, kuriuo prašo atnaujinti jai terminą palikėjo T. P., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti. Nurodė, kad po tėvo mirties, nei A. P., nei T. G. į notarą dėl palikimo priėmimo per nustatytą 3 mėn. terminą nesikreipė. Po T. P. mirties liko jam priklausanti buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dalis, kuri Nekilnojamojo turto registre registruota C. P. vardu. Kitokio turto palikėjas, T. G. duomenimis, neturėjo. Palikėjas T. P. testamento sudaręs nebuvo, todėl jo turėtas turtas ir (ar) turtinės teisės tūrėtų būti paveldėtos pagal įstatymą. T. G. yra mirusiojo T. P. dukra, kas reiškia, kad ji yra pirmos eilės įpėdinė. Dėl mirusio T. P. palikimo priėmimo nė vienas įpėdinis į notarą nesikreipė. Nustatytu terminu į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes dėl teisinių žinių stokos tinkamai nesuprato pareigos kreiptis į notarą dar kartą ir po tėvo mirties; klaidingai manė, kad ginčo butas jai ir A. P. atiteks lygiomis dalimis jau ankstesnių (po mamos mirties) parašytų pareiškimų notarei (dėl palikimo priėmimo) pagrindu.
Pareiškėjas nustatytu termino atsiliepimo į savarankišką reikalavimą nepateikė, 2024-11-14 pareiškime dėl dalies reikalavimo atsisakymo išdėstė ir nesutikimo su savarankišku reikalavimu motyvus, prašė T. G. savarankiško reikalavimo netenkinti ir neatnaujinti termino palikimui priimti. Nurodė, kad T. G. žinojo, kad po tėvo mirties jai taip pat kaip ir po mamos mirties reikėjo kreiptis pas notarę, tačiau to nepadarė per visus 8 metus. Ji neprižiūrėjo buto, neprisijungė prie mokesčių mokėjimo už butą ir apskritai tokie jos veiksmai vertinami kaip atsisakymas nuo palikimo. Suinteresuotas asmuo nepateikė jokių objektyvių gyvenimo aplinkybių, kurios būtų per 8 metus trukdžiusios realizuoti savo teisę į palikimą. T. G. pareiškimas atnaujinti terminą palikimui priimti yra neteisėtas, nepagrįstas ir pažeidžiantis pareiškėjo teises ir interesus, todėl negali būti tenkinamas.
Suinteresuotas asmuo Klaipėdos m. 11-ojo notaro biuro notarė Vanda Kasiulynienė atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovės pareiškimą palaikė, su savarankišku reikalavimu nesutiko. Advokatė Natalja Fočenkova paaiškino, kad mirus pareiškėjo ir suinteresuoto asmens mamai, visi įpėdiniai žinojo, kad reikia kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Sutuoktinis priėmė 25 procentus palikimo, vaikai 75 procentus palikimo. Po tėvo mirties pareiškėjas toliau gyveno tėvų bute. Suinteresuotas asmuo visiškai nebendravo su pareiškėju. Tarp pareiškėjo ir suinteresuoto asmens nebuvo jokio susitarimo dėl buto pardavimo mirus tėvams. Pareiškėjas tėvo dalį po šio mirties pradėjo valdyti kaip savo nuosavybę. Pareiškėjas investavo į butą (mokėjo mokesčius, pakeitė langus, santechniką). Suinteresuotas asmuo žinojo, kad po tėvo mirties reikėjo kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Teisinis neišprusimas negali būti pripažįstamas svarbia priežastimi praleisti įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti. Suinteresuotas asmuo praleido terminą 8 metus. Advokato padėjėja Ilona Rapolė paaiškino, kad suinteresuotas asmuo prašė tėvų paimti paskolas jos asmeniniams interesams tenkinti. Paskolų tėvai negalėjo grąžinti, skolos buvo išieškomos antstolių. C. P. negebėjo išmokėti skolos, ji yra paveldima. Suinteresuotas asmuo palikimu nesidomėjo, už butą mokesčių nemokėjo. Suinteresuotas asmuo nenurodė nei vienos svarbios priežasties, dėl kurios praleido terminą. Pareiškėjas per laiką nuo tėvų mirties pagerino paveldėtą turtą. Ginčo bute pareiškėjas gyvena nuo tada, kai tėvai į butą įsikėlė. Pareiškėjas yra dirbantis. Suinteresuotas asmuo ir pareiškėjas tarpusavyje nebendrauja.
Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens atstovas advokato padėjėjas Artūras Venckus savarankišką reikalavimą palaikė, su pareiškimu nesutiko. Paaiškino, kad suinteresuotas asmuo dirba, yra susituokusi, turi nekilnojamojo turto ir piniginių lėšų, todėl imti paskolas jos poreikiams tenkinti niekada nebuvo pagrindo. Pareiškėjas visada gyveno su tėvais, ilgą laiką nedirbo, todėl labiau tikėtina, kad paskolas tėvai ėmė pareiškėjo poreikiams tenkinti. Buto langai buvo pakeisti dar esant gyviems tėvams. Mirus šalių mamai visi įpėdiniai kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo. Šalys priėmė palikimą, tačiau nei viena tinkamai jo neįformino. Turtas (butas) buvo registruotas tik C. P. vardu. Apie šią aplinkybę suinteresuotas asmuo sužinojo pas notarą. Mirus tėvui, kadangi pareiškėjas neturi kur gyventi, šalys susitarė, kad pareiškėjas gyvens ginčo bute, kol butą parduos arba pareiškėjas išpirks suinteresuoto asmens buto dalį. Jokių specialių veiksmų, siekiant paveldėti turtą, pareiškėjas neatliko. Pareiškėjas mokėjo mokesčius, nes bute gyveno. Pats pareiškėjas nesikreipė į notarą dėl tėvo palikimo priėmimo. Nei pareiškėjas, nei suinteresuotas asmuo turto nesukūrė, tai – tėvų turtas, todėl abu vaikai turi lygias teises priimti palikimą. Tėvai savo valios palikti visą turtą pareiškėjui neišreiškė. Šiuo metu suinteresuotas asmuo su pareiškėju nebendrauja, atsiradus pareiškėjo sugyventinei.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas ir savarankiškas reikalavimas tenkintini.
Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo ir suinteresuoto asmens T. G. mama C. P.. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo ir suinteresuoto asmens T. G. tėvas T. P., būdamas našliu. Iš Klaipėdos miesto 11-ojo notaro biuro notarės Vandos Kasiulynienės 2024-10-18 išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad po C. P. mirties likusį turtą – po 3/16 buto, adresu (duomenys neskelbtini), paveldėjo palikėjos sūnus – pareiškėjas A. P. ir palikėjos dukra – suinteresuotas asmuo T. G.. Nekilnojamojo turto registre mirusios C. P. vardu liko registruotos 5/8 dalys buto, adresu (duomenys neskelbtini). Testamentų registre nėra įregistruotų T. P. sudarytų testamentų, palikėjo palikimo priėmimo, atsisakymo faktų. Nei pareiškėjas, nei suinteresuotas asmuo T. G. į notarų biurą su pareiškimu dėl T. P. palikimo priėmimo nesikreipė.
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 445 straipsnį, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Konstatuotina, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėjas negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais. Juridinę reikšmę turinčio fakto dėl palikimo priėmimo nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir pan.).
Taigi palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
Byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas po tėvo T. P. mirties toliau gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini), rūpinosi likusiu turtu – jį prižiūrėjo, remontavo, mokėjo komunalinius, turto išlaikymo mokesčius. Pareiškėjo veiksmų pobūdis rodo, kad jis perėmė turtą ir pradėjo jį valdyti kaip savo, laikė save turto savininku po savo tėvo mirties. Nors pareiškėjas neįrodė, jog po tėvų mirties pagerino ginčo butą, tačiau vien jau ta aplinkybė, kad pareiškėjas mirus palikėjui toliau bute gyveno, mokėjo komunalinius mokesčius, prižiūrėjo butą, patvirtina, jog pareiškėjas po tėvo mirties butą pradėjo valdyti kaip savo turtą.
Įpėdinis priėmęs kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos, todėl įvertinus išdėstytas aplinkybes, byloje ištirtus įrodymus, pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas priėmė po savo tėvo T. P. mirties atsiradusį palikimą, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti, tačiau nenurodant konkrečiai paveldėto turto.
Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis)). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, įvertintinos ne tik objektyvios aplinkybės, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitos teisinę reikšmę turinčios priežastys, trukdžiusios asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, spręstina atsižvelgiant į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį atsižvelgtina į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).
Suinteresuotas asmuo T. G. nurodė, kad terminą palikimui priimti praleido dėl pateisinamų priežasčių: esminio suklydimo dėl turto sudėties ir būtinybės pakartotinai kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo bei teisinio neišprusimo. Pažymėtina, kad po T. P. mirties nei pareiškėjas, nei suinteresuotas asmuo dėl palikimo priėmimo įstatymo nustatyta tvarka į notarą nesikreipė, taigi abu byloje dalyvaujantys asmenys nustatytu terminu palikimo nepriėmė (jo priėmimo neįformino). Nors byloje nustatyta, kad pareiškėjas tėvo palikimą priėmė pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti, tačiau dėl šio fakto nustatymo pareiškėjas į teismą kreipėsi praėjus daugiau nei 7 metams po tėvo mirties, todėl pareiškėjo ir jo atstovių argumentai, kad terminas palikimui priimti T. G. negali būti atnaujintas, nes praėjo 8 metai, atmestini kaip nepagrįsti.
Tiek pareiškėjas, tiek suinteresuotas asmuo T. G. yra pirmos eilės įpėdiniai (mirusio T. P. vaikai). Palikėjas neišreiškė savo valios testamentu dėl turto palikimo kuriam nors iš įpėdinių, todėl abiejų byloje dalyvaujančių asmenų teisės priimant palikimą yra lygios. Teismas neturi pagrindo spręsti, jog suinteresuotas asmuo T. G. elgėsi nesąžiningai ir procesinį terminą praleido dėl savo pačios didelio aplaidumo ir nerūpestingumo.
Byloje nustatyta, kad ginčo butas, adresu (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre buvo registruotas tik C. P. vardu. Mirus C. P., tiek T. G., tiek ir A. P. kreipėsi su pareiškimais dėl mamos palikimo priėmimo į notarą. Teismo vertinimu, ši aplinkybė yra svarbi ir leidžia daryti pagrįstai tikėtiną išvadą, jog suinteresuotas asmuo T. G. galėjo dėl teisinių žinių stokos klaidingai manyti, kad ginčo butas jai ir pareiškėjui atiteks ankstesnių (po mamos mirties) notarei pateiktų pareiškimų dėl palikimo priėmimo pagrindu. Paties pareiškėjo pareiškime nurodytos aplinkybės, pradinis pareiškimo reikalavimas rodo, kad ir pats pareiškėjas tinkamai nesuprato visų būtinų su palikimo priėmimu susijusių procedūrų.
Byloje nėra jokių duomenų, jog termino palikimui priimti atnaujinimas nepagrįstai ir neteisėtai suvaržytų ar pažeistų pareiškėjo teises. Nors pareiškėjas nurodo, jog jo finansinė padėtis yra prastesnė negu suinteresuoto asmens, tačiau vien tik ši aplinkybė nepaneigia suinteresuoto asmens teisės į palikimo priėmimą. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas neįrodė savo teiginių, jog byloje dalyvaujančių asmenų tėvai ėmė paskolas, kurios buvo panaudotos suinteresuoto asmens asmeniniams poreikiams tenkinti ar kad jis po tėvų mirties pagerino ginčo butą.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijai (CK 1.5 straipsnis), konstatuotina, kad suinteresuoto asmens T. G. nurodytos termino palikimui priimti praleidimo priežastys yra svarbios ir yra pagrindas suinteresuotam asmeniui atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po tėvo T. P. mirties (duomenys neskelbtini), priimti, todėl savarankiškas reikalavimas tenkintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
Pareiškėjas pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius 3300 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą, taip pat yra sumokėjęs 55 Eur žyminio mokesčio. Suinteresuotas asmuo T. G. pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius 1250 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato padėjėjo teisinę pagalbą, ir taip pat yra sumokėjusi 55 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad tiek pareiškėjo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tiek suinteresuoto asmens savarankiškas reikalavimas dėl praleisto termino atnaujinimo šiuo sprendimu yra tenkinami, byloje dalyvaujančių asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos iš priešingą suinteresuotumą byloje turinčių asmenų nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279, 307, 448, 578 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą ir savarankišką reikalavimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad po T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties jo sūnus A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Atnaujinti suinteresuotam asmeniui T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po tėvo T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.