Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (K.) skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos ir Lietuvos kalėjimų tarnybai (buvęs pavadinimas iki 2023 m. sausio 1 d. reorganizacijos Pravieniškių pataisos namai - atviroji kolonija, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl administracinių aktų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Iš nurodyto reglamentavimo darytina išvada, kad laisvės atėmimo bausmę vykdanti institucija turi įstatymuose nustatytą pareigą užtikrinti joje laikomų asmenų teisę gauti būtiną medicininę pagalbą, įskaitant ir tokių asmenų konvojavimą į kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas.

Iki 2020-01-22 galiojusių Vidaus tvarkos taisyklių 192¹ punkte buvo įtvirtinta pataisos įstaigos administracijos pareiga nuteistojo prašymu padaryti dokumentų ar kitos medžiagos kopijas, išspausdinti nuteistojo nurodytoje interneto svetainėje ar pateiktoje elektroninėje laikmenoje esančią informaciją. Šios paslaugos nuteistajam suteikiamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 „Dėl Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos patvirtinimo“ patvirtinta Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarka ir tik tada, kai nuteistasis yra mokus. Nuo 2020-01-22 galiojančių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintose Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse nebeliko pataisos įstaigos administracijai pareigos nuteistojo prašymu padaryti dokumentų ar kitos medžiagos kopijas, išspausdinti nuteistojo nurodytoje interneto svetainėje ar pateiktoje elektroninėje laikmenoje esančią informaciją.

BVK (redakcija, galiojusi ginčui aktualiu laikotarpiu) 70 straipsnio 1 dalies 3 punkte buvo nustatyta, kad nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslas yra padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą. Taip pat to paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atskirose pataisos įstaigose arba vieni nuo kitų izoliuoti toje pačioje pataisos įstaigoje turi būti laikomi vyrai ir moterys, suaugusieji ir nepilnamečiai, taip pat skirtingoms nuteistųjų grupėms priskirti nuteistieji ir teisę be sargybos arba palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų turintys nuteistieji. Vadovaujantis BVK 72 straipsniu, laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose atliekantys nuteistieji suskirstomi į paprastąją, lengvąją ir drausmės grupes.

Teismas pažymi, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, kad yra pastebėjęs, jog 6-7 būriuose drausmės grupėje esantys nuteistieji yra laikomi kartu su paprastajai grupei priskirtais nuteistaisiais ir tokiu būdu neužtikrinamas nuteistųjų saugumas, tačiau jokių konkrečių aplinkybių nenurodo, t. y. nedetalizuoja, kada ir kokiu būdu pasireiškė pažeidimai būtent jo atžvilgiu, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumą. Pažymėtina, kad pareiškėjas tik deklaratyviai konstatavo savo nuomonę, kad drausmės grupėje esantys nuteistieji yra laikomi kartu su paprastajai grupei priskirtais nuteistaisiais, tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė. Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog šioje dalyje pareiškėjas neįrodė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto, todėl pareiškėjo argumentai dėl šių aplinkybių atmetami kaip nepagrįsti.

BVK 70 straipsnis reglamentuoja nuteistųjų atskirą arba izoliuotą laikymą pataisos įstaigose. Nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslas yra: 1) atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems; 2) palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją; 3) padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą; 4) padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų (70 str. 1 d.). Atskirose pataisos įstaigose arba vieni nuo kitų izoliuoti toje pačioje pataisos įstaigoje turi būti laikomi vyrai ir moterys, suaugusieji ir nepilnamečiai, taip pat skirtingoms nuteistųjų grupėms priskirti nuteistieji ir teisę be sargybos arba palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų turintys nuteistieji. Kartu su nepilnamečiais gali būti laikomi dvidešimt ketverių metų amžiaus nesukakę nuteistieji, kurie laisvės atėmimo bausmę pradėjo atlikti būdami nepilnamečiai ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba bausmės atlikimo metu buvo akivaizdžiai sumažinta. Atvirose kolonijose ir pusiaukelės namuose vyrai ir moterys gali būti laikomi kartu (70 str. 2 d.). Izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose pataisos įstaigose, jeigu yra tokia galimybė, laikomi buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai, kuriems pirmą kartą paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Nuteistieji vieni nuo kitų izoliuojami arba atskirai laikomi ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka (70 str. 3 d.). Pataisos įstaigos administracija turi teisę laikyti izoliuotus nuo kitų nuteistųjų buvusius ar esamus valstybės tarnautojus, nuteistus užsieniečius, neįgaliuosius, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, sergančius AIDS nuteistuosius, ribotai pakaltinamus asmenis, doro elgesio ir dirbančius nuteistuosius, taip pat režimą pažeidinėjančius nuteistuosius (70 str. 4 d.). Pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis, kai gali kilti grėsmė jo sveikatai ar gyvybei, taip pat kai kitomis priemonėmis negalima užkirsti kelio šiurkščiam teisės aktų pažeidimui ir būtina pažeidimą darantį ar padariusį nuteistąjį izoliuoti, pataisos įstaigos direktoriaus ar jo įgalioto pareigūno sprendimu gali būti ne ilgiau kaip keturiasdešimt aštuonias valandas izoliuotas nuo kitų nuteistųjų (70 str. 6 d.).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas yra priskirtinas asmenims, kurie turėtų būti laikomi atskirai ar izoliuotai. Teisės aktai nenumato galimybės pačiam nuteistajam pasirinkti gyvenamąją vietą (kamerą) pataisos įstaigoje, taip pat tokias sąlygas, kad nuteistasis gyventų vienas arba su jo pasirinktais asmenimis. Pažymėtina, kad teisės aktuose nėra numatyta, kad asmenys, atliekantys bausmę įkalinimo įstaigoje, esant jų pageidavimui, privalo būti laikomi po vieną kameroje. Dėl nurodytos priežasties darytina išvada, kad šie atsakovės atstovo veiksmai (pareiškėjo laikymas kamerose su kitu asmeniu) nėra neteisėti. Įrodymų, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, į bylą nepateikta, o tam tikri su įkalinimu susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme.

Teismas, susipažinęs su pareiškėjo skundžiamais aktais, daro išvadą, kad pareiškėjui pateikti Pravieniškių PN-AK administracijos atsakymai ir Kalėjimų departamento sprendimas yra konkretūs, aiškūs, išsamūs ir atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatas. Pravieniškių PN-AK atsakymus motyvavo bei pagrindė objektyviais faktais, Kalėjimų departamento 2022-09-23 sprendimas Nr. 2S-2562 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, yra pagrįstas tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, priežastys, lėmusios neigiamo sprendimo priėmimą, išdėstytos aiškiai ir suprantamai, jo turinys atitinka teisės normų reikalavimus, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti Pravieniškių PN-AK 2022-08-02 raštą Nr. 7-4273 ir 2022-08-02 raštą Nr. 7-4309 bei Kalėjimų departamento 2022-09-23 sprendimą Nr. 2S-2562.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Pareiškėjas prašo priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas CK 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtų veiksmų bei padarytos žalos siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.).

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio, analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan. ir, atsižvelgus į konkrečią situaciją, sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.).

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas tam tikrais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98); 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02)). Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013).

Byloje nustatyta, kad dėl neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų pareiškėjas neturėjo galimybės įgyvendinti savo teisės į sveikatos apsaugą ir valstybės garantuojamas medicinines paslaugas. Dėl Pravieniškių PN-AK veiksmų pareiškėjas 2022-06-30 ir 2022-08-31 nebuvo konvojuotas į LSMUL Kauno klinikas veido-žandikaulio chirurgo konsultaciją. Pareiškėjas dėl nurodytų valstybės institucijų veiksmų teigia patyręs neigiamus išgyvenimus, jautėsi kankinamas ir diskriminuojamas kaip kalinys, jautė nepatogumus.

Teismo vertinimu, su sveikatos būkle susiję asmens pergyvenimai yra ypatingos reikšmės, todėl negalėdamas pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, pareiškėjas pagrįstai galėjo jausti neigiamus išgyvenimus, kurių jis nebūtų patyręs, jei jo konvojavimas į paskirtas konsultacijas būtų užtikrintas laiku. Teismo vertinimu, išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią yra pagrindas atlyginti pinigais.

Spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas atsižvelgia į nustatytų pažeidimų trukmę, pobūdį ir padarymo vietą, t. y. buvo pažeista pareiškėjo teisė į savalaikį medicininių paslaugų suteikimo užtikrinimą, kuris pagal savo pobūdį yra ypatingos svarbos, į tai, kad pareiškėjo konvojavimas į gydymo įstaigą nebuvo organizuojamas kelis kartus, kas, teismo vertinimu, galėjo stipriau įtakoti neigiamus pareiškėjo išgyvenimus. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas, įvertinęs byloje konstatuotų reikšmingų aplinkybių visumą, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pareiškėjui priteistinas 100 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas, vertintinas kaip pakankama ir teisinga suma patirtiems nepatogumams kompensuoti.

Pareiškėjas prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, pradedant jas skaičiuoti nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bylose dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, 5 procentų dydžio metinės palūkanos yra priteisiamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-756-2195/2010, 2011 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-3550/2011, 2015 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1192-492/2015 ir kt.). Procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant pareiškėjo, reikalaujančio atlyginti žalą, prašymui jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-73/2009, 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-756-2195/2010).

CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų skaičiavimo termino pradžia nustatyta CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, kuri numato, kad prievolės skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Administracinės bylos duomenimis, pareiškėjas į teismą kreipėsi 2022-09-30, o administracinė byla teisme buvo iškelta 2022-10-31 (skundas priimtas teismo nutartimi). Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo 2022-10-31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais,

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti V. K. (K.) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas pradedant administracinės bylos iškėlimo teisme diena, t. y. 2022-10-31, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą dalį skundo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.