Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2A-766-883/2016Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01674-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.28; 2.5.16.5; 3.3.1.21

2016 m. lapkričio 15 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano krautuvėlė“ apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-35-952/2016 pagal ieškovės UAB „Mano krautuvėlė“ ieškinį atsakovei UAB „Kesgvytis“ dėl žalos atlyginimo ir atsakovės UAB „Kesgvytis“ priešieškinį ieškovei UAB „Mano krautuvėlė“ dėl skolos, netesybų ir nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė UAB „Mano krautuvėlė“ pateikė teismui ieškinį dėl 3 460,07 Eur žalos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės UAB „Kesgvytis“. Nurodė, kad po negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo, patalpų perdavimo metu, nuo 2012 m. liepos 3 d., žodinio susitarimo pagrindu, tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė sutartiniai, turintys pasaugos sutarties elementų ir delikto santykiai, pagal kuriuos atsakovė įsipareigojo prižiūrėti ir saugoti iki kitų nuomininkų atėjimo patalpose likusį ieškovei priklausantį turtą. Atsakovė savo įsipareigojimo neįvykdė – ieškovei UAB „Mano krautuvėlė“ priklausančių daiktų neišsaugojo, juos prarado, tokiu būdu ieškovei padarydama žalą. Atsakovė UAB „Kesgvytis“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės UAB „Mano krautuvėlė“ skolą už patalpų nuomą, delspinigius už laiku neapmokėtas sąskaitas, nuostolių atlyginimą už atsakovės negautas pajamas. Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartis, kuria atsakovė įsipareigojo subnuomoti ieškovei patalpas, o ieškovė įsipareigojo tinkamai naudotis patalpomis ir laiku atsiskaityti už jų subnuomą atsakovei. Atsakovė, perduodama ieškovei patalpas, savo sutartinę prievolę įvykdė tinkamai. Sutartis ieškovės UAB „Mano krautuvėlė“ prašymu faktiškai buvo nutraukta 2012 m. liepos 3 d., tačiau ieškovė įsipareigojimų pagal sutartį nėra įvykdžiusi iki šiol. Ieškovė UAB „Mano krautuvėlė“ ne tik liko skolinga patalpų nuomos mokestį, tačiau ir neįvykdė pareigos patalpas grąžinti sutvarkytas, atlaisvintas, palikdama jose savo įrangą, daiktus, baldus. Atsakovės atstovas žodžiu leido ieškovei UAB „Mano krautuvėlė“ palaikyti patalpose daiktus iki dviejų savaičių, tačiau ieškovė per šį laikotarpį patalpų neatlaisvino. Neatlaisvinusi patalpų, ieškovė UAB „Mano krautuvėlė“ užkirto kelią atsakovei įgyvendinti patalpų savininko teises ir gauti pajamas iš patalpų nuomos, subnuomojus jas kitiems asmenims.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2016 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino visiškai – priteisė iš ieškovės UAB „Mano krautuvėlė“ atsakovei UAB „Kesgvytis“ 1055,76 Eur skolą, 365,46 Eur delspinigius, 788,49 Eur nuostolius ir 1150 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas.Teismas, nustatęs, kad 2012 m. liepos 3 d. buvo pasirašytas patalpų perdavimo – priėmimo aktas, kuriame užfiksuoti tik skaitiklių parodymai, kad nebuvo sudarytas joks daiktų, liekančių patalpose, sąrašas, kad ieškovę UAB „Mano krautuvėlė“ patalpų perdavimo metu atstovavo ne vadovas A. R., o pardavėja R. S., kad atsakovės UAB „Kesgvytis“ vadovas G. P. įspėjo, jog reikia išsivežti daiktus iš patalpų ir jas atlaisvinti per kaip įmanoma trumpesnį terminą, kad pats ieškovės UAB „Mano krautuvėlė“ atstovas R. R. negalėjo tiksliai įvardinti, kokie konkrečiai daiktai buvo perduoti saugoti atsakovei UAB „Kesgvytis“, konstatavo jog pasaugos sutartis tarp šalių sudaryta nebuvo.Teismas nurodė, kad leidimas palaikyti daiktus patalpoje nėra pagrindas teigti, jog šalis, davusi tokį leidimą, yra atsakinga už šių daiktų saugojimą, kadangi tokiu atveju nėra pasaugos sutarties dalyko – susitarimo saugoti daiktus.Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakovei UAB „Kesgvytis“ negali kilti deliktinė atsakomybė, kadangi nėra būtinų jos kilimo sąlygų – neteisėtų veiksmų ar neveikimo bei kaltės. Teismas nurodė, kad byloje nėra nustatyta, jog būtent atsakovė ieškovei UAB „Mano krautuvėlė“ priklausančius daiktus prarado, kad ieškovės UAB „Mano krautuvėlė“ atstovas tikrai jų neišsivežė.Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nesant įrodymų, kurie paneigtų atsakovės UAB „Kesgvytis“ nurodytą skolos dydį, kuris yra grindžiamas PVM sąskaitomis – faktūromis, konstatavo, kad ieškovė UAB „Mano krautuvėlė“ pažeidė prievolių ir sutarčių vykdymo principus, pagal kuriuos prievolės turi būti vykdomos tinkamai, sąžiningai ir nustatytu laiku, todėl atsakovės reikalavimą dėl skolos už patalpų nuomą priteisimo iš ieškovės laikė pagrįstu.Teismas, konstatavęs, kad ieškovė pažeidė sutartinę prievolę laiku atsiskaityti už suteiktas paslaugas, nurodė, kad atsakovės UAB „Kesgvytis“ prašomi priteisti delspinigiai yra teisėti ir paskaičiuoti pagrįstai bei teisingai, vadovaujanti tarp šalių sudarytos sutarties nuostatomis.Teismas, įvertines tai, kad ieškovė UAB „Mano krautuvėlė“, nevykdydama patalpų subnuomos sutarties reikalavimo patalpas grąžinti tvarkingos būklės, elgėsi neteisėtai ir dėl tokių ieškovės veiksmų atsakovė UAB „Kesgvytis“ negalėjo patalpų subnuomoti kitam asmeniui ir taip gauti pajamų, nes ieškovės UAB „Mano krautuvėlė“ patalpose palikti daiktai trukdė patalpas subnuomoti, konstatavo, kad atsakovės UAB „Kesgvytis“ reikalavimas priteisti nuostolius – negautas pajamas yra pagrįstas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Ieškovė UAB „Mano krautuvėlė“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, o atsakovės UAB „Kesgvytis“ priešieškinį atmesti, priteisti visas apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Teismas neatsižvelgė į tai, kad ginčo, jog atsakovė UAB „Kesgvytis“ įsipareigojo tam tikrą terminą saugoti ieškovės UAB „Mano krautuvėlė“ daiktus ir kad jie buvo ginčo patalpose nebuvo, ginčas buvo kilęs tik dėl termino saugoti daiktus trukmės.Poreikis realiai atlaisvinti patalpas ir pasiimti ginčo daiktus apeliantei UAB „Mano krautuvėlė“ kilo nuo to momento, kai nauji nuomininkai išsinuomojo patalpas, t. y. 2012 m. spalio 1 d. ir 2012 spalio 16 d., tačiau atsakovė UAB „Kesgvytis“ nepagrindė, kad tinkamai užtikrino paliktų daiktų priežiūrą ar, kad jie būtų dingę dėl neteisėtų trečiųjų asmenų veiksmų.Teismas, esant byloje objektyviems duomenims, kad dalis daiktų yra išlikę pas atsakovę UAB „Kesgvytis“ iki šiol, to nevertino kaip neteisėto atsakovės veikimo, nepriteisė patritos žalos, nelaikė to įrodymu, kad apeliantė įrodė savo teiginius dėl daiktų palikimo ir buvimo pas atsakovę, o pastaroji jų neišsaugojo.Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad apeliantė nurodė išsamų prarastų daiktų sąrašą, kurių bendra vertė – 3 460,07 Eur ir pagrindė realų šių daiktų buvimą. Teismas neįvertino, kad apeliantės atsakovei UAB „Kesgvytis“ paliktas saugoti turtas 2012 m. birželio 29 d. inventorizuotas dalyvaujant A. R., R. S. bei J. J., vėliau inventorizuotas pakartotinai. Inventorizacijos rezultatai išsamiai buvo atskleisti 2012 m. birželio 29 d. sudarytame pirminiame ilgalaikio turto priėmimo akte.Teismas nevertino fakto, jog atsakovės UAB „Kesgvytis“ atstovas G. P. pripažino, kad buvo atlikęs savo nepriklausomą inventorizaciją, kuri vyko 2012 m. lapkričio mėn. ir tai buvo daroma tikslu fiksuoti patalpose, kurias anksčiau nuomovosi apeliantas, buvusius daiktus.Byloje nebuvo pateikta rašytinių ir objektyvių įrodymų, kurie liudytų faktą, kad atsakovė UAB „Kesgvytis“ ragino apeliantę pasiimti jai priklausančius daiktus, ar būtų keliamas reikalavimas padengti susidariusį įsiskolinimą, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo pripažinti, kad dėl apeliantės UAB „Mano krautuvėlė“ veiksmų atsakovė UAB „Kesgvytis“ patyrė nuostolių, kurie turi būti atlyginami. Priešingu atveju, jeigu atsakovė UAB „Kesgvytis“ patiria nuostolius dėl paliktų daiktų, tuo pačiu pripažįsta ir savo įsipareigojimą saugoti daiktus bei turėjo pareigą juos išsaugoti.Byloje nėra įrodymų, kad daiktai būtų perduoti apeliantei UAB „Mano krautuvėlė“ ir išnuomojus patalpas naujiems nuomininkams.Teismas nevertino fakto, kad atsakovė UAB „Kesgvytis“ nepateikė įrodymų, jog apeliantė UAB „Mano krautuvėlė“ ar jos atstovai galėjo pasiimti paliktus daiktus, kad tam buvo sudarytos visos sąlygos.Liudytojų A. K., A. M. bei N. R. parodymai byloje nebuvo nuoseklūs ir aiškūs, liudininkai tiksliai neatsiminė keleto metų senumo aplinkybių, todėl teismas negalėjo laikyti jų patikimais, turėjo vertinti kritiškai.Atsakovė UAB „Kesgvytis“ nepateikė dokumentų ar kitų neginčijamų įrodymų dėl jo negautų pajamų dėl apeliantės neatsiimto turto.Atsakovė UAB „Kesgvytis“ sąskaitas už nuomą 2011 m. gruodžio mėn. – 2012 m. birželio mėn. išrašė tik apeliantei kreipusis į teismą 2015 m. rugsėjo mėn. Tuo tarpu minima skola negali būti identifikuota minimu laikotarpiu, kadangi atsakovė UAB „Kesgvytis“ oficialiai už 2011 – 2015 m. pateikė finansines ataskaitas VĮ Registrų centrui remdamasi senosiomis sąskaitomis.Byloje nėra pateikta įrodymų, kad 2012 m. rudenį buvo pardavinėjamas anksčiau apeliantės nuomotose patalpose paliktas turtas, todėl teismo išvada, kad ieškovės UAB „Mano krautuvėlė“ atstovas dėjo skelbimą į internetinį puslapį dėl patalpose likusios įrangos pardavimo, nepagrįsta.Teismas nevertino, kad apeliantė UAB „Mano krautuvėlė“ išpardavė dalį nebereikalingo turto, pirkto 2011 m., neatsižvelgė į apeliantės pateiktos sutarties dėl tuo metu pirktų daiktų duomenų.Teismas, remdamasis prielaidomis, o ne konkrečiais faktais, nepagrįstai nepripažino, jog tarp šalių egzistavo pasaugos santykiai.Apeliantė įrodė, jog ji daiktų iš ginčo patalpų nepasiėmė, kadangi patalpų kontrolė priklausė atsakovei UAB „Kesgvytis“. G. P. ir A. K. parodymai nepatikimi, nes tai suinteresuoti bylos baigtimi asmenys.Egzistavo visos sąlygos deliktinei atsakomybei kilti, kadangi atsakovė UAB „Kesgvytis“ pripažinusi, jog daiktai, kurie priklausė apeliantei UAB „Mano krautuvėlė“, buvo jos žinioje (nors ir ne visi daiktai pripažinti), leido juos laikyti bei saugojo, todėl turėjo pareigą užtikrinti jų saugumą. Teismas savo išvadas dėl negautų pajamų atsakovei UAB „Kesgvytis“ priteisimo grindė prielaidomis, nes nenurodė, kokie konkrečiai apeliantės veiksmai trukdė nuomoti patalpas ir kiek realu atsakovei tai buvo padaryti minimu laikotarpiu, kadangi nuostoliai turi būti realūs, o ne hipotetiniai.Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Kesgvytis“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:Apeliantės daiktų atgabenimas į išsinuomotas patalpas nėra ir nebuvo bylos ginčo dalyku, todėl neturėjo būti kaip nors teismo vertinamas.Jokių duomenų apie atsakovės UAB „Kesgvytis“ įsipareigojimą prižiūrėti ar saugoti ieškovei priklausančius daiktus nėra ir ieškovė į bylą tokių nepateikė.Tai, kad naujos nuomos sutartys buvo sudarytos atitinkamai 2012 m. spalio 1 d. ir 2012 m. spalio 16 d., tik patvirtina, kad dėl neteisėtų apeliantės veiksmų užimant atsakovės patalpas ir netinkamai vykdant nuomos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus atlaisvinti patalpas ir perduoti jas švarias atsakovei, atsakovė UAB „Kesgvytis“ patyrė nuostolių ir negalėjo šių patalpų išnuomoti kitiems verslo subjektams.Niekas byloje neginčijo ieškovės UAB „Mano krautuvėlė“ nurodytų daiktų realaus egzistavimo, todėl nesuprantama, kokiu aspektu teismas turėjo įvertinti šias aplinkybes.Ieškovės UAB „Mano krautuvėlė“ turto inventorizacijos atlikimas pats savaime nesukelia jokių teisinių pasekmių kitiems asmenims, tame tarpe ir atsakovei.Apeliantės UAB „Mano krautuvėlė“ argumentai apie tai, kad pastarajai nebuvo siunčiami raginimai išsivežti daiktus yra paneigti bylos medžiaga ir joje esančiais įrodymais.Apeliantę UAB „Mano krautuvėlė“ ir atsakovę UAB „Kesgvytis“ siejo sutartinės prievolės kylančios iš subnuomos, o ne pasaugos sutarties, todėl apeliantei pavėluotai grąžinus išsinuomotą daiktą, jai tenka šios prievolės nesilaikymo pasekmės.Ieškovei UAB „Mano krautuvėlė“ sąmoningai vilkinant patalpų atlaisvinimą bei naudojant jas toliau savo daiktų laikymui, atsakovė UAB „Kesgvytis“ negavo pajamų iš jų nuomos.Ne atsakovė UAB „Kesgvytis“, o pati apeliantė turi įrodinėti faktus, kuriais grindžia savo ieškinį.Teismas nenustatė jokio pagrindo abejoti byloje apklaustais liudytojais ir jų parodymais.Apeliantės UAB „Mano krautuvėlė“ argumentai dėl duomenų nepateikimo apie patirtus nuostolius yra nepagrįsti ir prieštaraujantys Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.499 straipsnio 2 dalies normai bei suformuotai teismų praktikai.Apeliantė UAB „Mano krautuvėlė“ neįrodė ne tik atsakovės UAB „Kesgvytis“ veiksmų neteisėtumo, bet ir kaltės, todėl atsakovei negali kilti deliktinė atsakomybė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl papildomų įrodymų

Apeliantė UAB „Mano krautuvėlė“ kartu su apeliaciniu skundu pateikia rašytinius įrodymus – 2011 m. gruodžio 16 d. įrangos (Šaldymo vitrina BXL-1811.02) priėmimo – perdavimo aktą ir už šią įrangą išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, pirmiausia yra nukreipta prieš nesąžiningus proceso dalyvius. Ši nuostata neturi būti taikoma formaliai ir turi būti derinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Teisėjų kolegijos vertinimu apeliantė aukščiau nurodytus dokumentus turėjo galimybę pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kadangi jie sudaryti iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo dienos (2016 m. gegužės 20 d.). Be to, nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad apeliantė būtų minėtus dokumentus pateikusi pirmosios instancijos teismui, kuris nepagrįstai juos būtų atsisakęs priimti. Byloje esantys įrodymai sudaro pakankamą pagrindą atitinkamoms išvadoms, patikrinus skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, padaryti. Todėl teisėjų kolegija atsisako priimti apeliantės kartu su apeliaciniu skundu pateiktus rašytinius įrodymus (CPK 314 str.).

Dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo

Tarp šalių kilo ginčas dėl pasaugos sutarties sudarymo fakto. Apeliantė teigia, kad atsakovė UAB „Kesgvytis“ po negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties nutraukimo žodžiu įsipareigojo tam tikrą terminą saugoti ieškovės daiktus, t. y. patalpoje paliktą įrangą, tokiu būdu tarp šalių susiklostė pasaugos teisiniai santykiai. Tuo tarpu, atsakovė UAB „Kesgvytis“ neigia įsipareigojusi saugoti apeliantės daiktus, nurodo, kad po subnuomos sutarties nutraukimo sutiko palaikyti apeliantės daiktus ginčo patalpose ne ilgiau nei dvi savaites.Sprendžiant, ar šalys sudarė pasaugos sutartį, atsižvelgtina į CK 6.830 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias pasaugos sutarties sampratą. Pagal minėto straipsnio 1 dalį, pasaugos sutartimi viena šalis (saugotojas) įsipareigoja saugoti kitos šalies (davėjo) perduotą kilnojamąjį daiktą ir grąžinti jį išsaugotą, o davėjas įsipareigoja sumokėti atlyginimą, jeigu tai nustatyta sutartyje. Pasaugos sutartis laikoma sudaryta nuo daikto perdavimo saugotojui momento (CK 6.830 str. 4 d.). Ar sudaryta sutartis yra pasaugos, vertinama pagal tai, ar kilnojamasis daiktas davėjo buvo perduotas saugojimui, ar buvo įsipareigojimas daiktą išsaugoti ir jį grąžinti išsaugotą. Kitaip tariant, ar buvo susitarta dėl saugojimo paslaugos teikimo, nes ji sudaro pasaugos sutarties dalyką. Ar buvo susitarta dėl pasaugos paslaugų, spręstina iš to, kokius faktinius veiksmus atliko daikto davėjas ir jo gavėjas.Byloje nustatyta, kad atskira rašytinė pasaugos sutartis šalių nebuvo sudaryta, saugojimo paslaugos atsakovės UAB „Kesgvytis“ apeliantei UAB „Mano krautuvėlė“ teikimas taip pat neįtvirtintas subnuomos sutartyje ar šalims pasirašant jos priedą. Po negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties nutraukimo ir patalpų perdavimo atsakovei (2012 m. liepos 3 d.), šalys žodžiu susitarė, kad subnuomos patalpose apeliantė tam tikrą laiką galės palaikyti savo įrangą – daiktus. Pažymėtina, kad tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus, ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą yra teismo funkcija. Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti CPK normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, pažeidimo, nukrypimo nuo kasacinio teismo suformuotos šių normų aiškinimo ir taikymo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Apeliantė, siekdama pagrįsti pasaugos santykių egzistavimą, galėjo remtis visomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 str.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad tiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų perdavimo ir įsipareigojimo saugoti bei išsaugoti apeliantės turtą, byloje nėra, nors apeliantė teigia priešingai. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacineme skunde nurodomus įrodymus – šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, byloje esančius dokumentus, susijusius su subnuomos patalpose paliktais ieškovės daiktais, teismas ištyrė ir vertino juos bylos duomenų visumos kontekste. Nors atsakovė UAB „Kesgvytis“ pripažįsta, kad po subnuomos sutarties nutraukimo sutiko palaikyti apeliantės daiktus subnuomos patalpose, tačiau taip pat pažymėtina, kad neprieštaravimas tam, jog apeliantei priklausantis turtas būtų laikomas subnuomos patalpose, nesant kitų įrodymų, negali būti vertinamas kaip atsakovės prievolės saugoti šį turtą ir grąžinti savininkui išsaugotą prisiėmimas. Tuo labiau, kad atsakovės vykdoma veikla nėra susijusi su saugojimo pasalugų teikimu. Įmonė užsiima mažmenine prekyba statybinėmis, buitinėmis, ūkinėmis prekėmis ir nekilnojamojo turto nuoma. Pabrėžtina, kad ginčo tarp šalių dėl to, kiek ir kokių daiktų buvo palikta subnuomos patalpose, nėra, todėl su tokių aplinkybių nustatinėjimu susiję apeliantės argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl to nepasisako. Aplinkybės, kad tam tikri apeliantės UAB „Mano krautuvėlė“ daiktai yra likę pas atsakovę UAB „Kesgvytis“ iki šiol, pasaugos teisinių santykių egzistavimo tarp šalių nepagrindžia ir nereiškia, kad atsakovė UAB „Kesgvytis“ buvo įsipareigojusi saugoti apeliantės turtą. Pasibaigus tarp šalių subnuomos teisiniams santykiams, ieškovei pareiga atlaisvinti patalpas kilo tiek pagal subnuomos sutartį (sutarties 2.2.11 p.), tiek pagal įstatymą (CK 6.499 str. 1 d.), be to, byloje esantys šalių paaiškinimai, liudytojų (ieškovės darbuotojų) parodymai bei ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina, kad atsakovės UAB „Kesgvytis“ atstovas ne kartą išreiškė raginimus ieškovei kuo greičiau atlaisvinti subnuomos patalpas, todėl apeliantės argumentas, kad atsakovė UAB „Kesgvytis“ nepateikė įrodymų, jog ragino ieškovę atlaisvinti patalpas, nepagrįstas. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantė nepagrįstai stengiasi perkelti įrodinėjimo naštą dėl jai priklausančių daiktų dingimo atsakovei. Apeliantė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, teigė, kad dėl jai priklausančių daiktų dingimo kalta atsakovė UAB „Kesgvytis“, kuri nesugebėjo užtikrinti jų saugumo, todėl būtent apeliantei teko pareiga įrodyti nurodytas aplinkybes (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliantės argumentu, kad teismo išvada, jog apeliantės atstovas dėjo skelbimą į internetinį puslapį dėl patalpose likusios įrangos pardavimo, nepagrįsta. Priešingai nei teigia apeliantė, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad ieškovės atstovas A. R. 2012 m. rudenį pardavinėjo dalį ilgalaikio ir trumpalaikio ieškovės turto duodamas skelbimus interneto portale www.skelbiu.lt. Palyginus skelbime nurodytus duomenis apie parduodamus daiktus su apeliantės nurodytais subnuomos patalpose buvusiais daiktais matyti, jog tai tie patys daiktai. Esant abejenonių dėl ieškovės nurodytų aplinkybių egzistavimo, nesant jas patvirtinančių patikimų įrodymų, jos vertintinos besiginančios šalies, t. y. atsakovės naudai. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pasaugos sutartis dėl apeliantės subnuomos patalpose palikto turto nebuvo sudaryta, todėl pasaugos institutą reglamentuojančios CK normos, inter alia, nustatančios saugotojo atsakomybės pagrindus, netaikytinos ir atsakovei UAB „Kesgvytis“ nekyla prievolė atlyginti apeliantės patirtus nuostolius.

Dėl deliktinės atsakomybės

Apeliaciniu skundu apeliantė UAB „Mano krautuvėlė“ teigia, kad egzistavo visos sąlygos deliktinei atsakomybei kilti, kadangi daiktai, kurie priklausė apeliantei buvo atsakovės UAB „Kesgvytis“ žinioje, todėl ji turėjo pareigą užtikrinti jų saugumą, nevykdydama bendrosios atidumo pareigos, atsakovė daiktus prarado, tokiu būdu padarydama apeliantei žalą. Teisėjų kolegija, su tokiu apeliantės argumentu nesutinka.Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, būtinosios deliktinės atsakomybės taikymo sąlygos yra neteisėti veiksmai, žala, skolininko veiksmų bei žalos priežastinis ryšys ir kaltė (išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Atkreiptinas dėmesys, jog tam, kad būtų pagrindas taikyti atsakovei UAB „Kesgvytis“ civilinę atsakomybę, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, taip pat kaltę (CK 6.246 – 6.249 str.). Nesant vienai iš įstatyme įtvirtintų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negalima. Pagal bendrąsias įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, įrodyti minėtas civilinės atsakomybės sąlygas privalo ieškovas. Nagrinėjamu atveju svarbu buvo nustatyti ne tik tai, kad ieškovei priklausantys daiktai dingo iš subnuomos patalpų, bet kad jų dingimą iš esmės sąlygojo tam tikrų atsakovei tenkančių pareigų pažeidimas. Remiantis ikiteisminio tyrimo medžiaga negalima patvirtinti, kad apeliantei priklausantis turtas dingo iš subnuomos patalpų būtent dėl atsakovės UAB „Kesgvytis“ kaltės, kadangi ikiteisminis tyrimas, vykdytas atsakovės atstovo atžvilgiu dėl ieškovės daiktų vagystės, nutrauktas nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Aplinkybės, kad tam tikri apeliantės daiktai yra likę pas atsakovę iki šiol, neteisėto atsakovės veikimo nepagrindžia. Vien ta aplinkybė, kad subnuomos patalpų kontrolė priklausė atsakovei, nesudaro pagrindo vertinti, kad būtent atsakovė yra kalta dėl apeliantei UAB „Mano krautuvėlė“ priklausančių daiktų dingimo, tuo labiau, kad jokie teisiniai santykiai susiję su subnuomos patalpose paliktų daiktų saugojimu šalių nesiejo. Kitų įrodymų, kurie keltų abejonių pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada dėl neteisėtų veiksmų ar neveikimo bei kaltės egzistavimo, byloje nėra pateikta, todėl teisėjų kolegijos vertinimu išdėstyta leidžia spręsti, kad apeliantė UAB „Mano krautuvėlė“ tinkamai (pakankamai) neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė atsakovės neteisėtus veiksmus.

Dėl atsakovės UAB „Kesgvytis“ priešieškinio reikalavimų priteisti skolą už patalpų nuomą, delspinigius ir nuostolius, kaip negautas pajamas, teisėtumo ir pagrįstumo

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė UAB „Mano krautuvėlė“ ir atsakovė UAB „Kesgvytis“ 2011 m. gruodžio 8 d. sudarė negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį Nr. 2011/12/08, pagal kurią atsakovė ieškovei subnuomojo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), o ieškovė įsipareigojo tinkamai naudotis patalpomis ir atsiskaityti už jų subnuomą. 2012 m. gegužės 22 d. ieškovė atsakovei UAB „Kesgvytis“ pateikė prašymą nutraukti patalpų subnuomos sutartį. 2012 m. liepos 3 d. patalpų priėmimo – perdavimo aktu, pardavėja R. S. perdavė G. P. patalpas, o atsakovės UAB „Kesgvytis“ atstovas G. P. jas priėmė. Atsakovė UAB „Kesgvytis“ nurodo, kad po subnuomos sutarties nutraukimo, ieškovė už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 10 d. iki 2012 m. liepos 1 d. atsakovei liko skolinga 1055,76 Eur sumą už patalpų nuomą. Tokias aplinkybes patvirtina byloje pateiktos PVM sąskaitos – faktūros: 2012 m. balandžio 30 d. atsakovė išrašė PVM sąskaitą – faktūrą ieškovei 1569,10 Lt (454,44 Eur) sumai, 2012 m. gegužės 31 d. – 1641,21 Lt (475,33 Eur) sumai, 2012 m. birželio 29 d. – 1749,07 Lt (506,57 Eur) sumai, taip pat 2013 m. gruodžio 3 d. buhalterinė pažyma, adresuota ieškovei, kad už patalpų nuomą 2011 m. gruodžio mėn., 2012 m. sausio, vasario ir kovo mėnesiais, buvo paskaičiuotos per mažos sumos, pagal kurią 2013 m. gruodžio 3 d. atsakovė išrašė PVM sąskaitą – faktūrą ieškovei 1104,30 Lt (319,83 Eur) sumai, taip pat atsakovės įplaukų registracijos žurnalas, iš kurio matyti, kad laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 3 d. iki 2015 m. rugsėjo 25 d., ieškovė pervedė atsakovei: 2012 m. rugpjūčio 28 d. ir 2012 m. spalio 1 d. po 45,66 Eur, 2012 m. lapkričio 9 d. – 46,34 Eur, o 2012 m. gruodžio 12 d. – 39,68 Eur, viso pervedė 177,34 Eur sumą. Nuomos teisinių santykių turinį sudaro veiksmai, kuriuos šalys atlieka įgyvendindamos teises ir vykdydamos pareigas, atsiradusias iš sutarties. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo principais. CK 6.200 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, analogiškas reikalavimas elgtis sąžiningai sutartiniuose santykiuose įtvirtintas CK 6.158 straipsnyje. Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti kitai šaliai daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 str.). Nuomininkas privalo sutartyje nustatytu laiku mokėti nuomos mokestį (CK 6.487 str. 1 d. ). Nuomos mokesčio mokėjimas yra viena iš pagrindinių nuomininko pareigų. Pagal CK 6.530 straipsnio 1 dalį, pastatų, statinių ar įrenginių nuomos sutartis yra dvišalė sutartis, jos šalys turi teises ir pareigas, kurios nustatytos tiek įstatymuose, tiek sutartyje. Šalių pasirašyta 2011 m. gruodžio 8 d. subnuomos sutartis, yra teisėta ir galiojanti, todėl turinti jos šalims įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.).Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą (nutarties 19, 20 p.), teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą konstatuoti, kad ieškovė pažeidė prievolių ir sutarčių vykdymo principus, pagal kuriuos prievolės turi būti vykdomos tinkamai, sąžiningai ir nustatytu laiku, bei priteisti iš ieškovės atsakovei 1055,76 Eur skolą už patalpų nuomą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pačios ieškovės UAB „Mano krautuvėlė“ sudaryta pažyma apie įsiskolinimo sumą už patalpų nuomą atsakovei, nėra tinkamas įrodymas, tuo labiau, kad atsakovė tokios sumos nepripažįsta. Kitų duomenų, pagrindžiančių, kad ieškovė UAB „Mano krautuvėlė“ su atsakove būtų atsiskaičiusi ar sumokėjusi dalį prašomos skolos už patalpų nuomą, byloje nėra. Apeliantės UAB „Mano krautuvėlė“ nurodytas aplinkybes, kad atsakovė sąskaitas už nuomą 2011 m. gruodžio mėn. – 2012 m. birželio mėn. išrašė tik apeliantei kreipusis į teismą 2015 m. rugsėjo mėn., paneigia aukščiau byloje nustatytos ir pagrįstos įrodymais faktinės aplinkybės.Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovei UAB „Kesgvytis“ iš ieškovės priteistais delspinigiais ir jų dydžiu. Pažymėtina, kad CK 6.258 straipsnio 1 dalis numato, jog įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal CK 6.256 straipsnio 2 dalį, asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 str.). Subnuomos sutarties 5.1 p. šalys sulygo, kad jeigu ieškovė (subnuomininkas) pažeidžia mokesčio arba pateiktų sąskaitų apmokėjimo sąlygas numatytas 2.2.2 punkte, atsakovė (subnuomotojas) turi teisę skaičiuoti 0,2 procento dydžio delspinigius už kiekvieną dieną nuo nesumokėtos sumos. Už uždelstą atsiskaityti laikotarpį atsakovė UAB „Kesgvytis“ paskaičiavo ieškovei 365,46 Eur delspinigių. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė nei pačių delspinigių, nei jų dydžio neginčijo. Remiantis išdėstytu bei vadovaujantis CK 6.38 str. 1 d., 6.72 str., 6.189 str. 1 d., 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d., Sutarties 5.1 p., minėta delspinigių suma pagrįstai priteista iš ieškovės atsakovei UAB „Kesgvytis“.Apeliantė UAB „Mano krautuvėlė“ ginčija teismo išvadas dėl negautų pajamų atsakovei UAB „Kesgvytis“ priteisimo, nurodo, kad teismas jas grindė prielaidomis, nes nenurodė, kokie konkrečiai apeliantės veiksmai trukdė nuomoti patalpas ir kiek realu atsakovei tai buvo padaryti minimu laikotarpiu, kadangi nuostoliai turi būti realūs, o ne hipotetiniai.Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1177/2003; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis Nr. 3K-3-199/2007; kt.). Kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006, kt.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantė UAB „Mano krautuvėlė“, nevykdydama patalpų subnuomos sutarties reikalavimo patalpas grąžinti tvarkingos būklės, neatlaisvinusi nuomojamų patalpų nuo 2012 m. liepos 15 d. iki 2012 m. spalio 1 d., elgėsi neteisėtai ir dėl tokių apeliantės veiksmų atsakovė UAB „Kesgvytis“ negalėjo patalpų subnuomoti kitam asmeniui ir taip gauti pajamų. Teisėjų kolegija su tokiomis teismo išvadomis nesutinka. Pirmosios instancijos teismas apeliantės UAB „Mano krautuvėlė“ neteisėtus veiksmus kildino iš patalpų subnuomos sutarties reikalavimo patalpas grąžinti tvarkingos būklės nevykdymo, tačiau vertinant šalių veiksmus nustatytų faktinių bylos aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija daro priešingą išvadą. Byloje nustatyta, kad po to, kai buvo nutraukta patalpų subnuomos sutartis (2012 m. liepos 3 d.), šalys žodžiu susitarė, jog subnuomos patalpose apeliantė UAB „Mano krautuvėlė“ tam tikrą laiką galės palaikyti savo įrangą – daiktus. 2012 m. spalio 1 d. atsakovė UAB „Kesgvytis“ ir UAB „Teisinės pagalbos ir aptarnavimo centras“ sudarė subnuomos sutartį, kuria UAB „Teisinės pagalbos ir aptarnavimo centras“ buvo subuomotos ginčo patalpos. Byloje nėra duomenų, kad laikotarpiu, už kurį reikalaujama atlyginti nuostolius, atsakovė UAB „Kesgvytis“ būtų prašiusi apeliantės atlaisvinti subnuomos patalpas, reiškusi pretenzijas ir kt., tokių aplinkybių nepaneigia ir pati atsakovė UAB „Kesgvytis“. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, paminėtų faktinių aplinkybių kontekste, konstatuoti, jog apeliantė, atsakovės UAB „Kesgvytis“ leidimu laikiusi daiktus subnuomos patalpose, elgėsi neteisėtai, nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai vertino atsakovės UAB „Kesgvytis“ teiginius apie ketinimus ir galimybes išnuomoti atlaisvintas patalpas kitiems asmenims bei gauti iš jų pajamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, neatmetant atsakovės galimybės išnuomoti patalpas jų atlaisvinimo atveju kitiems asmenims iš esmės, paminėtų faktinių aplinkybių kontekste labiau tikėtina yra išvada, kad ne dėl ieškovės paliktų daiktų atsakovė negalėjo išnuomoti patalpų mažiau nei tris mėnesius, o dėl situacijos rinkoje ir tokio verslo, kaip negyvenamųjų patalpų nuoma, specifikos. Tuo labiau, kad atsakovė UAB „Kesgvytis“ faktiškai ir nėra pateikusi įrodymų apie tai, jog susitarimui su potencialiu nuomininku, t. y. UAB „Teisinės pagalbos ir aptarnavimo centras“, būtų trukdęs tik patalpose buvęs apeliantės turtas (CPK 185 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, tokių teiginių pagrįstumas yra daugiau abejotinas nei realiai tikėtinas.

Dėl bylos baigties

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino į bylą pateiktus įrodymus, susijusius su atsakovės UAB „Kesgvytis“ patirtais nuostoliais (negautomis pajamomis), ir dėl to nepagrįstai visiškai tenkino priešieškinį. Todėl ši skundžiamo sprendimo dalis keistina ir priešieškinys tenkinamas iš dalies – iš ieškovės UAB „Mano krautuvėlė“ atsakovei UAB „Kesgvytis“ priteistina 1055,76 Eur skola ir 365,46 Eur delspinigiai, likusioje dalyje priešieškinys atmestinas (CPK 185 str., 326 str. 1d. 2p., 329 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

Tenkinus priešieškinį iš dalies, perskirstytinos pirmosios instancijos teisme dalyvaujančių byloje asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis nustatė, jog atsakovė UAB „Kesgvytis“ pirmosios instancijos teisme patyrė 1150 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), tačiau atsižvelgiant į tai, kad priešieškinio suma yra 2209,71 Eur, laikytina, kad atsakovės UAB „Kesgvytis“ patenkintų reikalavimų dalis (1421,22 Eur) sudaro 64,3 proc., atmestų – 35,7 proc. Taigi, proporcingai patenkintų priešieškinio reikalavimų daliai, iš ieškovės priteistina 739,45 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Kesgvytis“ ir 4,61 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Apeliacinės instancijos teisme apeliacinis skundas patenkintas 22,8 proc., atmestas 77,2 proc. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme prašė priteisti iš atsakovės UAB „Kesgvytis“ jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kartu su prašymu pateikė už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio (78 Eur) mokėjimo nurodymą. Kitas apeliantės UAB „Mano krautuvėlė“ patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų apeliacinės instancijos teisme nėra pateikta. Apeliacinis teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsniu, sprendžia, kad iš atsakovės UAB „Kesgvytis“ priteistina ieškovei UAB „Mano krautuvėlė“ 22,8 proc. turėtų ir patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, t. y. 17,78 Eur. Atsakovė UAB „Kesgvytis“ savo ruožtu pateikė įrodymus dėl 400 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą bei pateikimą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų sumai, iš ieškovės atsakovei UAB „Kesgvytis“ priteistina 308,80 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Atlikus tarpusavio reikalavimų užskaitymą, iš ieškovės UAB „Mano krautuvėlė“ atsakovei UAB „Kesgvytis“ priteistina 291,02 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas atsakovės UAB „Kesgvytis“ priešieškinys, pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš ieškovės UAB „Mano krautuvėlė“, įmonės kodas 302688267, buveinės adresas Jurbarko r. sav., Skirsnemunės k., M. G. g. 9-5, 1055,76 Eur (vieno tūkstančio penkiasdešimt penkių eurų 76 ct) skolą, 365,46 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt penkių eurų 46 ct) delspinigius atsakovės UAB „Kesgvytis“, įmonės kodas 271404940, buveinės adresas Radviliškio m., Gedimino g. 32, naudai.

Priteisti iš ieškovės UAB „Mano krautuvėlė“, įmonės kodas 302688267, buveinės adresas Jurbarko r. sav., Skirsnemunės k., M. G. g. 9-5, 739,45 Eur (septynių šimtų trisdešimt devynių eurų 45 ct) bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas atsakovės UAB „Kesgvytis“, įmonės kodas 271404940, buveinės adresas Radviliškio m., Gedimino g. 32, naudai.

Priteisti iš ieškovės UAB „Mano krautuvėlė“, įmonės kodas 302688267, buveinės adresas Jurbarko r. sav., Skirsnemunės k., M. G. g. 9-5, 4,61 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybės naudai (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos, gavėjo kodas 188659752, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).“

Priteisti iš ieškovės UAB „Mano krautuvėlė“, į. k. 302688267, atsakovei UAB „Kesgvytis“, į. k. 271404940, 291,02 Eur (du šimtus devyniasdešimt vieną eurą 2 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.