Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-01-16 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-40-1121/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-16
Bylos Nr.
AN2-40-1121/2020
Teisminio proceso Nr.
4-48-3-00249-2019-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Paulius Veršekys (pirm.)
Pažeidėjas
R. V. B.
Institucija
VA VPK Elektrėnų PK
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr.
AN2-40-1121/2020
Teisminio proceso Nr. 4-48-3-00249-2019-6Procesinio sprendimo kategorija 16.9.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėjos 2019 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria atmestas R. V. B. skundas ir paliktas nepakeistu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Elektrėnų policijos komisariato 2019 m. birželio 18 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), priimtas administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), kuriuo R. V. B. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 60 Eur bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. R. V. B. Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariato 2019 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nubaustas už tai, kad 2018 m. birželio 8 d. 23.07 val. (duomenys neskelbtini), nevykdė automobilio savininko pareigos apdrausti privalomuoju draudimu automobilį, dalyvaujantį viešajame eisme. R. V. B. veiksmai kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 415 straipsnio 1 dalyje (b. l. 36-37). Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. balandžio 17 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad viešajame eisme dalyvavo automobilis VOLVO 850 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini) (b. l. 38).

Žemesnės instancijos teismas

2. R. V. B. nutarimą apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui (skundas buvo gautas 2019 m. rugpjūčio 5 d.).

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3. Teikiamu 2019 m. gruodžio 4 d. apeliaciniu skundu R. V. B. prašo priimti nutarimą, įvertinus jam žinomas aplinkybes dėl per 15 dienų neperregistruotos draudimo sutarties. Nurodo, kad skundžiama nutartis jo netenkina. Pasak pareiškėjo, jis teisme negalėjo paaiškinti esminių aplinkybių – kaip buvęs savininkas „sugebėjo“, neturėdamas draudimo poliso, nutraukti sutartį ir atsiimti pinigus jam apie tai nežinant.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas prašo R. V. B. skundo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

5. Atsiliepime akcentuojama, kad Valstybinės įmonės „Regitra“ duomenimis įmonei apie automobilio VOLVO 850 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimą pranešta 2018 m. gegužės 15 d. ir nuo tada R. V. B. laikomas nauju minėto automobilio savininku. Transporto priemonių draudikų biuro duomenų bazės duomenimis, minėtas automobilis ankstesnio savininko buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu akcinėje draudimo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ iki 2019 m. kovo 21 d., tačiau 2018 m. gegužės 17 d. minėta sutartis buvo nutraukta. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPD įstatymas) 8 straipsnio 1 dalį, jei pasikeitus apdraustos transporto priemonės savininkui draudėjas perdavė naujajam transporto priemonės savininkui dokumentus, patvirtinančius sudarytą draudimo sutartį, naujasis transporto priemonės savininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimo dienos, privalo raštu pranešti draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą, taip pat savo duomenis. R. V. B. automobilis VOLVO 850 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, dalyvavo viešajame eisme nuo 2018 m. birželio 8 d., t. y. praėjus 22 dienoms nuo nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimo dienos, per nustatytą terminą pastarajam į draudikus nesikreipus.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

7. Įvertinus pateiktą medžiagą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus ir nepažeisdamas įstatymų reikalavimų.

8. Pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį numatyta administracinė atsakomybė už privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymą.

9. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje esančios informacijos apie kelių transporto priemones, pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie vidaus reikalų ministerijos programinėmis priemonėmis, VĮ „Regitra“ 2018 m. gegužės 15 d. buvo pranešta apie transporto priemonės VOLVO valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimą ir tai, kad jos naujasis savininkas – R. V. B. (b. l. 43). Kaip matyti iš transporto priemonių draudikų biuro duomenų bazės duomenų, ADB „(duomenys neskelbtini)“ draudimo sutartis buvo nutraukta 2018 m. gegužės 17 d., o nauja sutartis su AB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta tik 2018 m. birželio 14 d. (b. l. 44-45) Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad inkriminuotu laiku – 2018 m. birželio 8 d. 23.07 val. (duomenys neskelbtini) transporto priemonė VOLVO valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir jos savininkas R. V. B. nevykdė pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančią transporto priemonę VOLVO valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

10. Akcentuotina, kad vadovaujantis TPVCAPD įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, draudėjas turi teisę nutraukti įprastinę draudimo sutartį, apie tai raštu įspėjęs draudiką ne mažiau kaip prieš 15 dienų iki numatomo draudimo sutarties nutraukimo dienos. Šiuo atveju draudėjui grąžinama sumokėta draudimo įmoka už likusį draudimo sutarties galiojimo laikotarpį, atskaičius sutarties sudarymo ir vykdymo administracines išlaidas. Taip pat, vadovaujantis TPVCAPD įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, naujasis transporto priemonės savininkas turi teisę nutraukti draudimo sutartį šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Jei draudimo sutartį ar draudimo liudijimą turintis naujasis transporto priemonės savininkas nutraukia draudimo sutartį, jam grąžinama sumokėta draudimo įmoka už likusį draudimo sutarties galiojimo laikotarpį.

11. Nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos kontekste svarbu pažymėti tai, kad apeliantas nedelsdamas ir net praėjus daugiau nei penkiolikai dienų, draudikui nepranešė apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą (apie tai matyti iš administracinio nusižengimo bylos duomenų (b. l. 39)), nepasiteiravo ar sutartis yra nenutraukta (nėra paraiškos ją nutraukti), nors, vadovaujantis TPVCAPD įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, jei pasikeitus apdraustos transporto priemonės savininkui draudėjas perdavė naujajam transporto priemonės savininkui dokumentus, patvirtinančius sudarytą draudimo sutartį, tokiu atveju naujajam transporto priemonės savininkui pereina draudėjo teisės bei pareigos pagal sudarytą draudimo sutartį ir naujasis transporto priemonės savininkas nedelsdamas, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimo dienos, privalo raštu pranešti draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą, taip pat savo duomenis, o pranešus draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą, o draudikas turi teisę padidinti arba sumažinti draudimo įmoką dėl draudimo rizikos pasikeitimo. Šiame kontekste taip pat svarbu tai, jog R. V. B., neįsitikinęs ar galioja ankstesnė draudimo sutartis, nevykdė pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančią transporto priemonę VOLVO valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu elgėsi nerūpestingai ir prisiėmė minėtos pareigos nevykdymo riziką. Pastebėtina, kad byloje esančioje transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje taip pat nėra aptartas civilinės atsakomybės privalomojo draudimo klausimas (b. l. 8).

12. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, administracinės atsakomybės kontekste, nėra svarbu kas ir kokiomis aplinkybėmis nutraukė VOLVO valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privalomojo draudimo sutartį, tačiau svarbu tai, kad R. V. B. nedelsdamas draudikui nepranešė apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą, nepasiteiravo ar sutartis yra nenutraukta (ar nėra paraiškos ją nutraukti) ir objektyviai neįsitikinęs, jog galioja VOLVO valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privalomasis draudimas, nevykdė pareigos apdrausti privalomuoju draudimu automobilio, dalyvaujančio viešajame eisme.

13. Pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį yra numatyta bauda fiziniams asmenims, atsakingiems už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą, nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų. Konstatuotina, kad R. V. B. buvo paskirta nusižengimo sankcijoje numatyta minimali nuobauda. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administracinė nuobauda R. V. B. paskirta pagrįstai, nepažeidžiant teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimų, yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui ir administracinės nuobaudos paskirčiai.

14. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, teismas turi diskrecijos teisę, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, motyvuotai paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinė nuobauda pažeidėjui gali būti neskiriama arba švelninama tik išimtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015, 2AT-38-895/2019). Tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7/2013, 2AT-9/2015, 2AT-88/2016, 2AT-8/2019).

15. Taikydamas ANK 34 straipsnio 5 dalį, teismas, visų pirma, privalo atsižvelgti į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį. Teismas konstatuoja, kad R. V. B. padaryto nusižengimo pavojingumo laipsnis yra tinkamai įvertintas Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariato 2019 m. birželio 18 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini), paskiriant minimalią sankcijoje numatytą baudą; taip pat Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėjos 2019 m. lapkričio 14 d. nutartyje.

16. Skųstame nutarime buvo įvertinta tai, jog nustatyta apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. R. V. B. gauna senatvės pensiją (b. l. 14-15), po įvykio automobilį apdraudė privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Tačiau vertinant nustatytas aplinkybes atskirai ir kartu su visomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo prasme.

17. ANK 22 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti, apriboti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, taip pat siekiant juos atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pažeidėjui paskirta nuobauda yra efektyviausia priemonė, siekiant ANK 22 straipsnyje nurodytų administracinės nuobaudos tikslų: nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusius asmenis bei juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Teismas pabrėžia, kad nuobauda skiriama ne tik siekiant nubausti pažeidimą padariusį asmenį. Tokio pobūdžio bylose, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingų teisės pažeidimų padarinių, itin svarbus jos prevencinis ir auklėjamasis pobūdis. Be to, jis nukreiptas ne tik į pažeidimą padariusį asmeninį, bet ir kitus asmenis, siekiant užkirsti kelią tokiems nusižengimams ateityje ir neleidžiant formuotis nebaudžiamumo už padarytus administracinius nusižengimus jausmui.

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėjos 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis paliktina nepakeista, R. V. B. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. V. B. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėjos 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Paulius Veršekys