Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nėra duomenų, kad žemės vertė iki 2020 m. buvo perskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nuostatomis ir metodika, taip pat šalys nebuvo pakeitusios punkto nuomos sutartyje dėl nuomojamos žemės vertės, pagal kurią skaičiuojamas nuomos mokestis.

Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jai pranešta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

2002 m. birželio 10 d. ieškovė ir atsakovė sudarė valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 21/2002-0147 dėl Valstybei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini). 2002 m. birželio 10 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 21/2002-0147 11 punktas numatė, kad nuomininkas įsipareigoja mokėti žemės nuomos mokestį Klaipėdos miesto savivaldybės nustatytais terminais ir sąlygomis.

2002 m. birželio 10 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 21/2002-0147 buvo pakeista 2013 m. kovo 28 susitarimu Nr. 13SŽN-(14.13.55.)-86, kuriuo buvo pakeisti/papildyti preambulė, 9, 10, 11, 15 punktai, sutarties 4 punktas papildytas 4.4 papunkčiu. Susitarimo 9 punkte nurodyta, kad žemės sklypo vertė, nuo kuriuos skaičiuojamas žemės nuomos mokestis – 1 340 000,00 Lt (388 090,82 Eur). Susitarimo 10 punkte nurodyta, kad nuomininkas žemės nuomos mokestį pagal savivaldybės tarybos patvirtintą tarifą nuo valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodytos vertės. Susitarimo 11 punkte nurodyta, kad žemės nuomos mokesčio mokėjimo terminai nustatomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarime Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ patvirtinta tvarka. Susitarimo 15 punkte nurodyta, kad įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pasikeitus valstybinės žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkai ir kitiems reikalavimams, sutarties šalys privalo vadovautis priimtais pakeitimais. Savivaldybės tarybai pakeitus žemės, išnuomotos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio tarifą, sumažinus nuomos mokestį arba nuo jo atleidus, šalys privalo vadovautis savivaldybės tarybos priimtais sprendimais.

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas taip pat patvirtina, kad ieškovė ir atsakovė 2002 m. birželio 10 d. sudarė valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį dėl Valstybei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini); o ir 2013 m. kovo 28 d. buvo sudarytas susitarimas pakeisti sutartį Nr. 13SŽN-(14.13.55.)-86.

Valstybinės žemės nuomą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.551-6.552 straipsniai, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimas Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“, kuriuo nustatyti valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėjimo terminai, sąlygos bei numatyta, kad konkretų valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifą savo teritorijos ribose nustato savivaldybės.

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. T2-91 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo 6 punkte nustatyta, kad žemės nuomos mokestį administruoja Klaipėdos miesto savivaldybės administracija; o šio aprašo 24 punktas numato, kad žemės nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu ar naudojamą be žemės nuomos sutarties, metinius mokesčio tarifus nustato Klaipėdos miesto savivaldybės taryba. 25 punktas numato, kad valstybinės žemės nuomininkams žemės nuomos mokestis už nuomojamą valstybinę žemę, išnuomotame ne aukciono būdu, apskaičiuojamas valstybinės žemės nuomos sutartyje, susitarime, įsakyme nustatytą žemės sklypo vertę padauginus iš Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatyto žemės nuomos mokesčio tarifo. Tokios pat nuostatos buvo įtvirtintos ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T2-134 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo 22 punkte, todėl atsakovei šios nuostatos turi būti žinomos.

Atsakovė ginčija žemės nuomos mokesčio apskaičiavimą, nurodo, kad ieškovė nepagrįstai ją skaičiuoja pagal turto vertę, kuri yra kitokia, nei šalys buvo susitarę nuomos sutartyje ir nurodo, kad ieškovės pateiktoje deklaracijoje sklypo vertė nurodoma 388 090,82 Eur, o nuomos sutartyje nurodoma sklypo vertė yra 60 403,87 Eur. Tačiau 2002 m. birželio 10 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 21/2002-0147 9 punkte nurodyta žemės sklypo vertė 208 562,50 Lt (60 403,87 Eur) buvo pakeista 2013 m. kovo 28 susitarimu Nr. 13SŽN-(14.13.55.)-86, kuriuo buvo pakeistas 9 punktas ir po pakeitimo nurodyta, kad žemės sklypo vertė, nuo kuriuos skaičiuojamas mokestis yra 1 340 000,00 Lt (388 090,82 Eur).

Atsakovė nuomojasi valstybinę žemę ne aukciono būdu, todėl žemės nuomos mokestis jai turi būti apskaičiuojamas pagal žemės nuomos sutartyje nurodytą žemės sklypo vertę (ją padauginus iš nustatyto mokesčio tarifo), o ne atsakovės nurodomu būdu, t. y. atsižvelgiant į atsakovei priklausančių statinių plotą, esančių nuomojamame žemės sklype.

UAB (duomenys neskelbtini) mokesčių mokėtojo kortelė ir patikslinta deklaracija už 2021 m. patvirtina, kad šalių sutarta žemės sklypo vertė yra 388 090,82 Eur ir šia verte buvo remtasi apskaičiuojant žemės nuomos mokesčio dydį, todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad yra netinkamai paskaičiuotas žemės nuomos mokestis už 2021 m, o šis mokestis yra 1 047,84 Eur, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės žemės nuomos mokestį 1 047,84 Eur yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.545 straipsnis, 6.552 straipsnis).

CK 6.71 str. 1 d. nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu (CK 6.71 str. 2 d.). CK 6.72 straipsnyje įtvirtinta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis.

2002 m. birželio 10 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 21/2002-0147 ir 2013 m. kovo 28 susitarimu Nr. 13SŽN-(14.13.55.)-86 nustatoma, kad juose nebuvo susitarimo dėl netesybų, tačiau ir sutartis, ir susitarimas yra galiojantys. Valstybinės žemės nuomos 2002 m. birželio 10 d. sutarties Nr. 21/2002-0147 13 punkte yra numatyta, kad už žemės sklypo nuomos sutarties pažeidimus šalys atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Atsakovė, praleidusi terminą sumokėti mokestį už valstybinės žemės nuomą, privalo mokėti delspinigius už netinkamai įvykdytą prievolę. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.5 punkte nurodyta, kad nuomos mokesčio dydį apskaičiuoja valstybinės žemės nuomotojas. Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. T2-91 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo 46 punktą, už laiku nesumokėtą žemės nuomos mokestį arba jo dalį skaičiuojami delspinigiai už kiekvieną pavėluotą mokėti dieną nuo nesumokėtos mokesčio sumos : delspinigiai pradedami skaičiuoti kitą dieną po to, kai baigiasi žemės nuomos sumokėjimo terminas; delspinigių dydis taikomas pagal tuo laikotarpiu galiojančius Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu nustatytus dydžius. Tokios pat nuostatos buvo įtvirtintos ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T2-134 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo 43 - 45 punktuose.

Tokiu būdu atsakovei turėjo būti žinoma, kad ieškovė turi teisę skaičiuoti delspinigius, jei atsakovė netinkamai vykdys prievolę mokėti nuomos mokestį. Valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams taikomas specialusis imperatyvaus pobūdžio teisinis reguliavimas, todėl darytina išvada, kad atsakovė, praleidusi terminus mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, privalo mokėti delspinigius.

Kadangi atsakovė laiku neįvykdė prievolės sumokėti žemės nuomos mokestį ir jo nesumokėjo iki 2021 m. lapkričio 15 d., reikalavimas priteisti ieškovei iš atsakovės delspinigius 33,31 Eur yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.71 straipsnis, 6.73 straipsnis).

Atsakovė praleido terminą piniginėms prievolėms įvykdyti, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 % dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė pagal įstatymą yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovės priteistinas 24 Eur žyminis mokestis valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 260, 263-268, 270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas 188710823, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 1 047,84 Eur (vieną tūkstantį keturiasdešimt septynis eurus 84 ct) nesumokėto valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2021 m. mokestinį laikotarpį, 33,31 Eur (trisdešimt tris eurus 31 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. kovo 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), įmonės kodas 302629571, 24,00 Eur (dvidešimt keturis eurus) žyminio mokesčio (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita pasirinktoje banko įstaigoje, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.