- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-25
- Bylos Nr.
- e2A-1327-587/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03082-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“
- Ieškovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
- Kategorijos
- 2.6.16.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-7689-559/2022 pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Emilė“ dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 1 081,15 Eur nesumokėtą valstybinės žemės nuomos mokestį už 2021 m. mokestinį laikotarpį, 33,31 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė buvo Valstybei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomininkė 2002 m. birželio 10 d. ir 2013 m. kovo 28 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarčių pagrindu, kadangi valdė statinius. 2002 m. birželio 10 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 21/2002-0147 buvo pakeista 2013 m. kovo 28 d. susitarimu Nr. 13SŽN-(14.13.55.)-86, kuriuo pakeisti ir papildyti 4, 9, 10, 11, 15 punktai, o 9 punkte imperatyviai nurodyta žemės sklypo vertė, nuo kurios skaičiuojamas mokestis – 1 340 000 Lt (338 090,82 Eur), kuri nurodyta deklaracijose. Atsakovė nevykdė pareigos sumokėti valstybinės žemės nuomos mokestį. Atsakovei delspinigiai skaičiuojami nuo 2021 m. lapkričio 16 d., kadangi iki 2021 m. lapkričio 15 d. ji turėjo sumokėti valstybinės žemės nuomos mokestį. Delspinigiai yra paskaičiuoti iki ieškinio teismui padavimo dienos 2022 m. kovo 1 d. ir neviršija 180 dienų laikotarpio.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „Emilė“ atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2002 m. birželio 10 d. ir 2013 m. kovo 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartimis atsakovė išsinuomojo iš ieškovės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškinyje nedetalizuota, pagal ką apskaičiuotas susidaręs įsiskolinimas, nenurodyta, kokiam plotui skaičiuojamas nuomos mokestis, t. y. nuomos mokestis skaičiuojamas pagal atsakovės užstatytą valstybinėje žemėje esantį pastato plotą ar visam sklypo plotui. Nepagrįstai žemės nuomos mokestis skaičiuotas pagal turto vertę, kuri yra kitokia nei šalys buvo susitarę nuomos sutartyje. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. T2-14 Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo 7 punkte nustatyta, kad žemės nuomos mokestis metams už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu, apskaičiuojamas pagal valstybinės žemės nuomos sutartis – žemės sklypo vertę padauginus iš Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatyto mokesčio tarifo. Nėra duomenų, kad žemės vertė iki 2020 m. buvo perskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nuostatomis ir metodika, šalys nebuvo pakeitusios punkto nuomos sutartyje dėl nuomojamos žemės vertės, pagal kurią skaičiuojamas nuomos mokestis. Ieškovė nurodo, kad žemės nuomos mokestis apskaičiuojamas nuo sklypo dalies vertės, ieškovės pateiktoje deklaracijoje sklypo vertė nurodoma 388 090,82 Eur, o nuomos sutartyje nurodoma sklypo vertė yra 60 403,87 Eur, ieškovė, reikšdama ieškinį, neteisingai nurodo atsakovei tenkančios mokėti žemės sklypo nuomos mokesčio dydį. Ieškovė turėtų vadovautis tarp šalių sudaryta nuomos sutartimi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė ieškovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai iš atsakovės UAB „Emilė“ 1 047,84 Eur nesumokėtą valstybinės žemės nuomos mokestį už 2021 m. mokestinį laikotarpį, 33,31 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. kovo 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Valstybei iš atsakovės priteisė 24 Eur žyminį mokestį.
5. Teismas konstatavo, kad 2002 m. birželio 10 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 21/2002-0147 9 punkte nurodyta žemės sklypo vertė 208 562,50 Lt (60 403,87 Eur) buvo pakeista 2013 m. kovo 28 susitarimu Nr. 13SŽN-(14.13.55.)-86, kuriuo buvo pakeistas 9 punktas ir po pakeitimo nurodyta, kad žemės sklypo vertė, nuo kuriuos skaičiuojamas mokestis yra 1 340 000 Lt (388 090,82 Eur). Atsakovė valstybinę žemę nuomojasi ne aukciono būdu, todėl žemės nuomos mokestis jai turi būti apskaičiuojamas pagal žemės nuomos sutartyje nurodytą žemės sklypo vertę (ją padauginus iš nustatyto mokesčio tarifo), o ne atsakovės nurodomu būdu, atsižvelgiant į atsakovei priklausančių statinių plotą, esančių nuomojamame valstybinės žemės sklype. Atsakovės mokesčių mokėtojo kortelė ir patikslinta deklaracija už 2021 m. patvirtina, kad šalių sutarta žemės sklypo vertė yra 388 090,82 Eur. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 1 047,84 Eur valstybinės žemės nuomos mokestį pagrįstas.
6. 2002 m. birželio 10 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 21/2002-0147 ir 2013 m. kovo 28 susitarimu Nr. 13SŽN-(14.13.55.)-86 nustatoma, kad juose nebuvo susitarimo dėl netesybų, tačiau ir sutartis, ir susitarimas yra galiojantys. Valstybinės žemės nuomos 2002 m. birželio 10 d. sutarties Nr. 21/2002-0147 13 punkte yra numatyta, kad už žemės sklypo nuomos sutarties pažeidimus šalys atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovė, praleidusi terminą sumokėti mokestį už valstybinės žemės nuomą, privalo mokėti delspinigius už netinkamai įvykdytą prievolę. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.5 punkte nurodyta, kad nuomos mokesčio dydį apskaičiuoja valstybinės žemės nuomotojas. Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. T2-91 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintą Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo 46 punktą, už laiku nesumokėtą žemės nuomos mokestį arba jo dalį skaičiuojami delspinigiai už kiekvieną pavėluotą mokėti dieną nuo nesumokėtos mokesčio sumos; delspinigiai pradedami skaičiuoti kitą dieną po to, kai baigiasi žemės nuomos sumokėjimo terminas; delspinigių dydis taikomas pagal tuo laikotarpiu galiojančius Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu nustatytus dydžius. Tokios pat nuostatos įtvirtintos ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T2-134 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo 43 – 45 punktuose. Atsakovei turėjo būti žinoma, kad ieškovė turi teisę skaičiuoti delspinigius. Valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams taikomas specialusis imperatyvaus pobūdžio teisinis reguliavimas, darytina išvada, kad atsakovė, praleidusi terminus mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, privalo mokėti delspinigius. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti 33,31 Eur delspinigius yra pagrįstas.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Emilė“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužes 31 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-7689-559/2022, priimti naują sprendimą ir ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybes administracijos ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Klaipėdos miesto savivaldybes administracija apeliantei klaidingai apskaičiavo nuomojamos žemės mokestį ir tinkamai neinformavo apie susidariusią nepriemoką. Žemes nuomos mokestis buvo skaičiuojamas pagal turto vertę, kuri yra nepagristai didesnė, nei turto vertė, nurodyta nuomos sutartyje. Klaipėdos miesto savivaldybes tarybos 2013 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. T2-14 Valstybinės žemės nuomos administravimo tvarkos 17 p. nustatyta, kad žemės nuomos mokestis metams už valstybinę žemę, išnuomota ne aukciono būdu, apskaičiuojamas pagal valstybinės žemės nuomos sutartis – žemes sklypo vertę padauginus iš Klaipėdos miesto savivaldybes tarybos nustatyto mokesčio tarifo.
1.2. Nėra duomenų, jog žemės vertė laikotarpiu 2021 m. buvo perskaičiuota vadovaujantis Vyriausybes 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“. Šalys nebuvo pakeitusios nuomos sutarties punkto, kuriame nurodyta nuomojamos žemės vertė, pagal kurią skaičiuojamas nuomos mokestis. Ieškovės pateiktoje deklaracijoje sklypo vertė nurodoma 388 090,82 Eur, o nuomos sutartyje nurodoma 60 403,87 Eur sklypo vertė. Ieškovė savo reikalavimą grindžia ne tarp šalių sudaryta nuomos sutartimi, reikalauja mokėti žemės nuomos mokestį, dėl kurio nebuvo susitarta.
1.3. Reikalavimas priteisti delspinigius prieštarauja Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnio 7 daliai, kuri numato, kad delspinigių dydis turi būti nustatytas nuomos sutartyje, o pats dydis nustatomas Savivaldybės tarybos sprendimu. Teismas šiuo klausimu neteisingai priėmė sprendimą. Netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagristai praturtėti kitos šalies sąskaita. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nurodė, kad apeliantė savo apeliaciniame skunde pakartojo savo atsiliepimo motyvus, ignoruodama įsiteisėjusius apeliacinės instancijos sprendimus, kuriuose ne kartą jau buvo pasisakyta dėl apeliantės kartojamų motyvų. Ieškovė mano, jog pirmosios instancijos teismas atidžiai įvertino ieškinio motyvus bei pateiktus įrodymus, įsiteisėjusius apeliacinės instancijos sprendimus, todėl nekartoja minėtuose procesiniuose dokumentuose pateiktų motyvų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
11. Ginčas byloje kilo dėl pirmos instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovei iš atsakovės buvo priteistas žemės nuomos mokestis, netesybos.
Dėl numos mokesčio
12. Iš byloje pateiktos sutarties, papildomo susitarimo, nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad 2002 m. birželio 10 d. ieškovė ir atsakovė sudarė valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 21/2002-0147 dėl Valstybei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini). 2002 m. birželio 10 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 21/2002-0147 11 punktas numatė, kad nuomininkas įsipareigoja mokėti žemės nuomos mokestį Klaipėdos miesto savivaldybės nustatytais terminais ir sąlygomis. 2002 m. birželio 10 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 21/2002-0147 buvo pakeista 2013 m. kovo 28 susitarimu Nr. 13SŽN-(14.13.55.)-86, kuriuo buvo pakeisti/papildyti preambulė, 9, 10, 11, 15 punktai, sutarties 4 punktas papildytas 4.4 papunkčiu. Susitarimo 9 punkte nurodyta, kad žemės sklypo vertė, nuo kuriuos skaičiuojamas žemės nuomos mokestis – 1 340 000,00 Lt (388 090,82 Eur). Susitarimo 10 punkte nurodyta, kad nuomininkas žemės nuomos mokestį pagal savivaldybės tarybos patvirtintą tarifą nuo valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodytos vertės. Susitarimo 11 punkte nurodyta, kad žemės nuomos mokesčio mokėjimo terminai nustatomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarime Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ patvirtinta tvarka. Susitarimo 15 punkte nurodyta, kad įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pasikeitus valstybinės žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkai ir kitiems reikalavimams, sutarties šalys privalo vadovautis priimtais pakeitimais. Savivaldybės tarybai pakeitus žemės, išnuomotos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio tarifą, sumažinus nuomos mokestį arba nuo jo atleidus, šalys privalo vadovautis savivaldybės tarybos priimtais sprendimais.
13. Kaip teisingai nustatė pirmos instancijos teismas, valstybinės žemės nuomą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.551-6.552 straipsniai, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimas Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“, kuriuo nustatyti valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėjimo terminai, sąlygos bei numatyta, kad konkretų valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifą savo teritorijos ribose nustato savivaldybės. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. T2-91 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo 6 punkte nustatyta, kad žemės nuomos mokestį administruoja Klaipėdos miesto savivaldybės administracija; o šio aprašo 24 punktas numato, kad žemės nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu ar naudojamą be žemės nuomos sutarties, metinius mokesčio tarifus nustato Klaipėdos miesto savivaldybės taryba. 25 punktas numato, kad valstybinės žemės nuomininkams žemės nuomos mokestis už nuomojamą valstybinę žemę, išnuomotame ne aukciono būdu, apskaičiuojamas valstybinės žemės nuomos sutartyje, susitarime, įsakyme nustatytą žemės sklypo vertę padauginus iš Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatyto žemės nuomos mokesčio tarifo. Tokios pat nuostatos buvo įtvirtintos ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T2-134 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo 22 punkte, todėl atsakovei šios nuostatos turi būti žinomos. Be to, UAB „Emilė“ mokesčių mokėtojo kortelė ir patikslinta deklaracija už 2021 m. patvirtina, kad šalių sutarta žemės sklypo vertė yra 388 090,82 Eur .
14. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra jokio pagrindo spręsti, kad yra netinkamai paskaičiuotas žemės nuomos mokestis todėl ieškovės reikalavimas yra teisėtas ir tenkintas pagrįstai (CK 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.545 straipsnis, 6.552 straipsnis), pirmos instancijos teismo sprendimo keisti ar naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.
15. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad ieškovė neteisingai nurodo turto vertę, nuo kurios skaičiuojamas nuomos mokestis. Nors 2002 m. birželio 10 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 21/2002-0147 9 punkte nurodyta žemės sklypo vertė 208 562,50 Lt (60 403,87 Eur), ji šalių susitarimu buvo pakeista 2013 m. kovo 28 susitarimu Nr. 13SŽN-(14.13.55.)-86, kuriuo buvo pakeistas 9 punktas ir po pakeitimo nurodyta, kad žemės sklypo vertė, nuo kuriuos skaičiuojamas mokestis yra 1 340 000,00 Lt (388 090,82 Eur). Taigi akivaizdu, kad ieškovė nurodo teisingą turto vertę, nes dėl jos šalys susitarė 2013 m. susitarimu, kuriame aiškiai nurodyta turto vertė, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis – 1 340 000,00 Lt (388 090,82 Eur). Kaip žinia, šalims sutartys turi įstatymo galią.
16. Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad kadangi atsakovė nuomojasi valstybinę žemę ne aukciono būdu, todėl žemės nuomos mokestis jai turi būti apskaičiuojamas pagal žemės nuomos sutartyje nurodytą žemės sklypo vertę (ją padauginus iš nustatyto mokesčio tarifo), o ne atsakovės nurodomu būdu, t. y. atsižvelgiant į atsakovei priklausančių statinių plotą, esančių nuomojamame žemės sklype.
Dėl netesybų
17. 2002 m. birželio 10 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 21/2002-0147 ir 2013 m. kovo 28 susitarimu Nr. 13SŽN-(14.13.55.)-86 nebuvo susitarta dėl netesybų, tačiau ir sutartis ir susitarimas yra galiojantys. Valstybinės žemės nuomos 2002 m. birželio 10 d. sutarties Nr. 21/2002-0147 13 punkte yra numatyta, kad už žemės sklypo nuomos sutarties pažeidimus šalys atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
18. CK 6.71 str. 1 d. nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai).
19. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nesant rašytinio susitarimo dėl netesybų, jas numato teisės aktai, kurie turi būti taikomi, kadangi nuomojamas valstybės turtas – žemė.
20. Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad atsakovė, praleidusi terminą sumokėti mokestį už valstybinės žemės nuomą, privalo mokėti delspinigius už netinkamai įvykdytą prievolę .Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. T2-91 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo 46 punktą, už laiku nesumokėtą žemės nuomos mokestį arba jo dalį skaičiuojami delspinigiai už kiekvieną pavėluotą mokėti dieną nuo nesumokėtos mokesčio sumos: delspinigiai pradedami skaičiuoti kitą dieną po to, kai baigiasi žemės nuomos sumokėjimo terminas; delspinigių dydis taikomas pagal tuo laikotarpiu galiojančius Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu nustatytus dydžius. Tokios pat nuostatos buvo įtvirtintos ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T2-134 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo 43 - 45 punktuose. Taigi atsakovei turėjo būti žinoma, kad ieškovė turi teisę skaičiuoti delspinigius, jei atsakovė netinkamai vykdys prievolę mokėti nuomos mokestį. Kadangi atsakovė laiku neįvykdė prievolės sumokėti žemės nuomos mokestį pirmos instancijos teismas pagrįstai jį priteisė (CK 6.71 straipsnis, 6.73 straipsnis), todėl šioje dalyje taip pat nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmos instancijos teismo sprendimo.
21. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus bei teisės aktus, atmestini apeliantės argumentai, kad ieškovė klaidingai apskaičiavo nuomojamos žemės mokestį ir tinkamai neinformavo apie susidariusią nepriemoką. Kaip minėta nuomos mokestis buvo apskaičiuotas vadovaujantis nuomos sutarties pakeitimu, kuris akivaizdu yra pirminės nuomos sutarties dalis, taigi laikytina, kad ieškovė apskaičiuodama nuomos mokestį vadovavosi sutartimi bei galiojančiais minėtais teisės aktais. Dėl informavimo apie nepriemoką, akivaizdu, kad nuomos mokestis pateikiamas per e-sistemas, žemės kaina nustatyta sutartyje, kaip ir nepriemoka, nurodyta e-deklaracijose, todėl darytina išvada, kad atsakovė akivaizdžiai suprato, kad ji reikalaujamo priteisti nuomos mokesčio nesumokėjo, dėl ko gali būti skaičiuojamos netesybos.
22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei vertino byloje esančius įrodymus (CPK 177, 178, 185 straipsniai), teisingai taikė teisės aktus, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir iš priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą todėl jo keisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.