Kauno apylinkės teismo nutartis

pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui, suinteresuotam asmeniui antstoliui D. J., skolininkui P. A. nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą skolininkui P. A. ir suinteresuotiems asmenims A. A. ir antstoliui D. J. dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreipėsi į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą su pareiškimu skolininkui P. A., suinteresuotiems asmenims A. A. ir antstoliui D. J. dėl skolininko turto dalies nustatymo. Pareiškime prašoma teismo nustatyti, kad skolininkui P. A. nuosavybės teise priklauso ½ dalis sutuoktinės A. A. darbo užmokesčio ar kitų jam prilyginamų pajamų, kurias A. A. gauna iš dabartinės arba ateityje gaus iš kitos įmonės. Pareiškime nurodyta, kad antstolio D. J. kontoroje vykdomas Trakų rajono apylinkės teismo išduotas vykdomasis raštas Nr. 1-415-231/2011 dėl 376,51 Eur skolos išieškojimo iš skolininko P. A. valstybės naudai. Vykdant vykdomąjį dokumentą nustatyta, kad skolininko sutuoktinė A. A. dirba AB „Lietuvos paštas“ ir gauna pajamas iš darbinės veiklos, todėl, atsižvelgiant į tai, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ir intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas, prašo nustatyti, kad skolininkui priklauso ½ dalis jo sutuoktinės darbo užmokesčio ar kitų jam prilyginamų pajamų, kurias ji gauna iš dabartinės arba ateityje gaus iš kitos įmonės.

Į teismo posėdį neatvyko pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Teisme gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Į teismo posėdį neatvyko skolininkas P. A.. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Neatvykimo priežastys nežinomos.

Suinteresuotas asmuo antstolis D. J. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Gautas antstolio prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos pareiškimas tenkintinas.

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 str. 1 d.). CPK 667 str. 1 d. nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.). Skolininko dalys turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanomas išieškojimas, kadangi priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas (CPK 667 str. 4 d.).

Bendrosios nuosavybės teisė suprantama kaip dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.72 str. 1 d.). Įstatyme nustatytos dvi bendrosios nuosavybės teisės rūšys: bendroji dalinė nuosavybės teisė – kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios jungtinės nuosavybės teisė – kai nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 str. 1 d.). CK 3.117 str. numato prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios ir nuo šio principo galima nukrypti tik kodekse numatytais atvejais.

Pagal CK 3.87 str., 3.88 str. 2 d., preziumuojama, kad turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. Tuo atveju, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 str. nustatyta tvarka. Tokiu būdu už asmeninę sutuoktinio prievolę, kuri nėra vykdoma iš bendro abiejų sutuoktinių turto, skolininkas atsako savo asmeniniu turtu ir turima turto dalimi bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, todėl išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str. 1 d.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolio D. J. kontoroje vykdomas Trakų rajono apylinkės teismo išduotas vykdomasis raštas Nr. 1-415-231/2011 dėl 376,51 Eur skolos išieškojimo iš skolininko P. A. valstybės naudai. A. D. J vykdydamas išieškojimą nustatė, kad skolininko P. A. vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonė „AUDI 80 AVANT“ areštuota 2016 m. birželio 22 d., skolininko piniginių lėšų banko sąskaitose nėra, VSDFV duomenimis, skolininkas nedirba, skolininko sutuoktinė A. A. gauna su darbo santykiais susijusias pajamas iš AB „Lietuvos paštas“, todėl išieškotojai pasiūlyta kreiptis į teismą dėl skolininko priklausančios turto dalies nustatymo (b. l. 5).

P. A. ir A. A. turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.).

CK 3.88 str. 2 d. įtvirtinta bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija. Dar viena įstatyminė prezumpcija yra nustatyta CK 3.117 str. 1 d., kur nurodoma, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nors abi šios prezumpcijos yra nuneigiamosios, jomis savo reikalavimus grindžiantis asmuo yra atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos (CPK 182 str. 4 p.), asmuo, neigiantis faktą, jog turtas yra valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, taip pat faktą, jog sutuoktinių dalys jungtinėje nuosavybėje nėra lygios, privalo pateikti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys teismui per nustatytą terminą tokių įrodymų nepateikė. Kadangi pareiškėjos reikalavimas pagrįstas įstatymu, skolininkas nenurodė antstoliui kito turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas (CPK 667 str.) bei atsižvelgiant į principą, kad sutuoktinių dalys lygios (CK 3.117 str. 1 d.), teismas pareiškėjos prašymą tenkina. Nustatytina, kad skolininkui P. A. priklauso ½ dalis turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė su A. A..

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo tenkinti.

Nustatyti, kad skolininko P. A., a. k. (duomenys neskelbtini) turtą bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro ½ A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.