Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto D. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-14 nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. 2013-09-04 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis 2013-08-27 apie 16.00 val. Klaipėdoje, H. Manto g. 78 namo kieme, vairuodamas automobilį „IVECO MAGIRUS“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, manevruodamas kiemo teritorijoje nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kliudė stovintį automobilį AUDI 90, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, ir jį apgadino; iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, apie eismo įvykį policijai nepranešė. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu paskirtos nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir D. P. skirta galutinė nuobauda – 3 000 Lt (trijų tūkstančių) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas padarė esminius materialiosios ir proceso teisės pažeidimus, nesivadovavo galiojančia teismų praktika, suformuota tapačiose administracinio teisės pažeidimo bylose, priimdamas skundžiamą nutarimą vadovavosi ne įrodymų visuma, kaip tai numato Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 9, 256, 257, 284 straipsniai, o pavieniais įrodymais ir, netgi tikimybėmis. Todėl, ši aplinkybė lėmė nepagrįstą jo pripažinimą kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų (pvz. b. l. 6, 7, 8, 16), nei vienas iš paaiškinimus bei tarnybinius pranešimus teikusių asmenų nepatvirtino matę, jog būtent 2013-08-27, kai jis vairavo transporto priemonę IVECO, būtų įvykęs eismo įvykis ir būtų buvęs apgadintas automobilis Audi 90. Visų pareigūnų ir liudytojų parodymai atspindi tik numanymą arba spėjimą, jog įvykis galėjo įvykti 2013-08-27, nes automobilis IVECO buvo atvykęs paimti konteinerio. Tačiau, tai jokiu būdu neįrodo to fakto, kad iš tikrųjų, būtent šią dieną ir jam vairuojant automobilį IVECO, automobilis Audi 90 buvo apgadintas. Iš surinktų įrodymų matyti, jog 2013-08-27 buvo jo pirmoji darbo diena, t. y. prieš tai automobilio IVECO nevairavo. Tačiau, šis jo darbdaviui priklausantis automobilis ir prieš tai (ne 2013-08-27) buvo atvykęs į H. Manto 78 namo kiemą pastatyti konteinerio. Be abejo, tada jis tikrai negalėjo jo vairuoti, nes dar nedirbo įmonėje. Deja, nei administracinių teisės pažeidimų protokolą surašę pareigūnai, nei apylinkės teismas nesiaiškino aplinkybės, jog automobilis Audi 90 galėjo būti apgadintas ne 2013-08-27, bet anksčiau. Kaip matyti iš specialisto A. B. tarnybinio pranešimo (b. l. 7), automobilio savininkė V. Š. jam teigė, kad automobilis paliktas kieme sveikas, neapgadintas. Automobilyje yra įmontuota automobilinė signalizacija, bet ji neveikė, nes buvo išsikrovęs akumuliatorius. Dėl to negirdėjo kokiu metu tiksliai buvo apgadintas automobilis. Ji tik įtarė, kad automobilis galėjo būti apgadintas 2013-08-27 automobilio IVECO, nes ant jos automobilio liko IVECO padangų protektorių žymės. Taigi, nei vienas iš liudijusių asmenų negalėjo patvirtinti, jog būtent 2013-08-27 Audi 90 buvo padaryti apgadinimai. Tikėtina, kad apgadinimai galėjo būti padaryti anksčiau, tą pačią transporto priemonę IVECO vairuojant kitam asmeniui, o nei Audi 90 savininkė, nei kiti liudytojai galėjo paprasčiausiai nepastebėti šių pažeidimų iki 2013-08-27 dienos 17.45 val. Tokias jo prielaidas patvirtina ir tai, jog automobilis stovi atokiai nuo 76-78 namų, automobilio pažeidimai yra nežymūs ir sunkiai pastebimi, o automobilis Audi 90 buvo nenaudojamas (šį faktą patvirtina aplinkybė, jog automobilio akumuliatorius buvo nusėdęs, tai patvirtino pati savininkė (paaiškinime), be to, eismo įvykio metu, į Audi 90 atsitrenkus, jokio garsinio signalo nebuvo.

Toliau apeliantas teigia, kad savo paaiškinimuose ir teismo posėdžio metu nurodė, jog jokio susidūrimo nepajuto. Natūralu, kad jo galėjo ir nebūti, nes eismo įvykis galėjo būti padarytas visai kitu metu, ne jam vairuojant automobilį IVECO. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad nebuvo nustatyta kada tiksliai automobilis apgadintas ir kada ant automobilio buvo palikta IVECO rato protektoriaus žymė, todėl teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo, vertindamas įrodymų visumą, pripažinti, jog būtent jis padarė eismo įvykį ir apgadino Audi 90. Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai.

Todėl, tik spėlionėmis, numanymais, o ne neginčytinais įrodymais paremtas nutarimas, abejotinų ir nevisapusiškai nustatytų aplinkybių pagrindu pripažįstant, jog būtent jis padarė minimus teisės pažeidimus, nesutampa su Konstitucijos 31 str. 1 d. nekaltumo prezumpcijos principu, suformuota teismų praktika ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatomis. Nenustačius neabejotinų faktų, jog būtent jis padarė teisės pažeidimą, administracinio teisės pažeidimo byla jam turėjo būti nutraukta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 p. nuostata.

Net ir neabejotinai įrodžius, jog būtent 2013-08-27 eismo įvykio metu buvo apgadintas Audi 90 automobilis, tai vienareikšmiškai nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog jis padarė ir teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d.

Toliau apeliaciniame skunde akcentuojama, kad teismas, be jokio pagrindo skundžiamame nutarime konstatavo, jog jis teismo posėdžio metu iš esmės savo kaltę pripažino, tačiau jis su tuo negali sutikti. Jis teismui nurodė, jog fakto, kad būtų padaręs eismo įvykį nepastebėjo ir nefiksavo, tačiau, atsižvelgiant į gatvės siaurumą ir į tai, kad buvo ilgą laiką nevairavęs tokios transporto priemonės dideliais gabaritais, galėjo būti (yra tikimybė), jog galėjo užkliudyti stovėjusį automobilį Audi 90. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, jog jis pripažino, kad pažeidimą padarė, kadangi jis ir pats nežino ar padarė jį, ar nepadarė. Neįmanoma pripažinti to, kuo nesi tikras ir ko nepastebėjai. Žinoma, teismui nurodė, kad jeigu įrodymai neabejotinai leidžia teigti, jog pažeidimą padarė jis, tai tokiu atveju kaltę pripažįsta ir neneigia bei dėl to gailisi, nes neturėjo tikslo padaryti eismo įvykį, o juo labiau iš jo pasišalinti.

Skundžiamame nutarime teismas visai nemotyvavo, kokiais jo veiksmais (jei jis padarė eismo įvykį) pasireiškė tiesioginė tyčia pasišalinant iš įvykio vietos, tiksliau tariant, visai nevertino kaltės formos, todėl neaišku, kuo remiantis pripažino, jog jis pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog jis 2013-08-27 atvyko į H. Manto g. 78 namo kiemą apie 15-16 val. ir jame krovėsi konteinerį. Kieme išbuvo apie 15 minučių ir konteinerį pasikrovęs išvyko. Kad būtų kliudęs kitą automobilį nejuto, IVECO automobilio gabaritai dideli, kiemo danga nebuvo lygi, be to, automobilis IVECO kelia triukšmą dėl kabančių ir judančių tvirtinimo dalių, todėl net ir nežymiai padanga kliudžius automobilį Audi 90, jis objektyviai būtų galėjęs (kaip ir bet kuris kitas asmuo) to nepajusti. Maža to, automobilis Audi 90 buvo su nusėdusiu akumuliatoriumi, vadinasi net jį kliudžius, jokio garsinio signalo, kuris leistų suprasti, jog į automobilį atsitrenkta, nebūtų buvę, net jei jį būtų kliudęs. Automobilio Audi 90 pažeidimai yra nežymūs, todėl prie jo prisilietus tokio automobilio kaip IVECO padanga, jokio žymaus garso ar pojūčio, jog į kažką atsitrenkta objektyviai buvo galima nepajusti (jokių akivaizdžių IVECO pažeidimų apžiūros metu nebuvo fiksuota (b. l. 15).

Apeliantas toliau akcentuoja, kad jis taip pat neturėjo jokio tikslo slėpti eismo įvykio, jei jį būtų padaręs, nes automobilis IVECO draustas, jis vairavo blaivus ir su vairuotojo pažymėjimu. Jokių faktorių, kurie jam leistų bent suabejoti, kad į kažką atsitrenkė nebuvo, todėl jis neturėjo jokio motyvo lipti iš automobilio ir žiūrėti, ar kas nors neatsitiko, o atlikęs darbą išvyko iš šio kiemo.

Tačiau šioje byloje konkrečių, jo tyčią patvirtinančių ar netgi leidžiančių daryti prielaidą, kad jis tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, duomenų nebuvo surinkta, o įvertinus automobiliams padarytus pažeidimus, automobilio IVECO gabaritus, automobilio Audi 90 signalizacijos neveikimą ir kt. nustatytas aplinkybes, negalima teigti, jog jis suvokė padaręs KET pažeidimą.

Teismo nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nepaisant aukščiau išvardintų motyvų, dar ir todėl, kad, nors, teismas jam taikė minimalią nuobaudą už pažeidimus, jam paskirta nuobauda – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams – yra neproporcinga galimai jo padarytos žalos dydžiui, per griežta, neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų, paskirta neįvertinus galimų pasekmių jo gyvenimui. Apelianto įsitikinimu, nustačius mažareikšmį pažeidimo pobūdį, nesant jokių neigiamų padarinių žmonėms, įvertinus tai, kad jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų, atsižvelgiant į lengvinančias aplinkybes, teismas, šioje konkrečioje byloje turėjo pagrindą taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti jam švelnesnę nuobaudą, negu numatyta sankcijoje. Tokios nuostatos laikomasi ir aktualioje teismų praktikoje, nagrinėjančioje tapačias bylas.

Įvertinus visas šiai bylai reikšmingas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad jo galimai padarytas eismo įvykis buvo pakankamai mažareikšmis, nebuvo sužaloti žmonės, nukentėjusiosios automobilis apgadintas nežymiai, atitinkamai turėtų būti vertinamas ir galimas pasitraukimo iš įvykio vietos pavojingumas. Dėl eismo įvykio mažareikšmiškumo, pats eismo įvykio vietos palikimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso130 straipsnį teismo paskirta nuobauda – 3 000 Lt bauda kartu su teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trejiems metams (minimalus terminas) – galėtų būti vertinama kaip teisinga, proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui. Be to, atsižvelgiant į tai, kad objektyviai nustačius, jog jis tikrai padarė šį pažeidimą, jis jo nevengia ir nuoširdžiai gailisi, kadangi nenorėjo pažeisti KET reikalavimų ar pasišalinti iš įvykio vietos.

Apeliacinės instancijos teismui nusprendus skirti jam nuobaudą už pažeidimus, yra įsitikinęs, jog Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai būtų pasiekti ir pritaikius vien piniginę baudą bei atitiktų proporcingumo reikalavimą — tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, pasekmių sunkumą, jo elgesį po pažeidimo padarymo, darytina išvada, kad nuobauda, atimanti iš jo pagrindinį pragyvenimo šaltinį (duomenis apie tai, kad jo darbas susijęs su transporto priemonės vairavimu, o atėmus teisę vairuoti, - prarastų darbą ir vieninteles pajamas), nebūtų proporcinga ir sąžininga priemonė.

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininkas apteikė atsileipimą į D. P. apeliacinį skundą ir prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-14 nutarimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

Dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. numatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių

Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai išnagrinėjęs visus byloje surinktus įrodymus, neabejoja, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas D. P. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą. Byloje surinkti duomenys neginčijamai įrodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje D. P. vairuodamas automobilį „IVECO MAGIRUS“ manevruodamas kiemo teritorijoje nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kliudė stovintį automobilį AUDI 90 ir jį apgadino. Konstatuotina, kad jo kaltė padarius Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimą, yra įrodyta visiškai.

Apygardos teismas sprendžia, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, turėjo pakankamai byloje surinktų įrodymų, jog galėtų padaryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra tikrai kaltas dėl jam inkriminuoto pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., padarymo. Pažymėtina, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Tai, kad apeliantas vairuodamas automobilį IVECO-MAGIRUS 2013-08-27 16 val. manevruodamas kiemo teritorijoje nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių kliudė stovintį automobilį AUDI 90 ir jį apgadino, įrodo byloje esanti Eismo įvykio schema (b. l. 10-11), vaizdo lentelė (b. l. 14), liudytojos V. Š. paaiškinimas (b. l. 16), liudininkės E. L. paaiškinimas (b. l. 17), iš dalies paties apelianto paaiškinimas (b. l. 18), apelianto apylinkės teisme duoti parodymai bei kiti bylos duomenys.

Apeliacinės instancijos teismas apelianto teiginius apie tai, kad visų pareigūnų ir liudytojų parodymai atspindi tik numanymą arba spėjimą, jog įvykis galėjo įvykti 2013-08-27, nes automobilis IVECO buvo atvykęs paimti konteinerio, ir tai jokiu būdu neįrodo to fakto, kad iš tikrųjų, būtent šią dieną ir jam vairuojant automobilį IVECO, automobilis Audi 90 buvo apgadintas, atmeta kaip nepagrįstus.

Byloje esantis teismo posėdžio protokolas patvirtina, jog nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą apylinkės teisme D. P. parodė: „pasišnekėjus su ekspertais pagalvojau, jog galėjau tą dieną ir nepastebėti pažeidimo. Ta diena buvo mano pirmoji darbo diena...aš manau, kad įmanomas variantas, jog nepastebėjau ir nepajutau kaip kliudžiau automobilį. Beje, yra transporto priemonių gabaritų skirtumas. Tame kieme yra sunku apsisukti. Kieme stovėjo keletas automobilių...buvo kelių metų pertrauka kai nevairavau automobilio ir galėjo būti, kad užkliudžiau kitą mašiną. Tačiau to nepastebėjau“ (b. l. 30). Taigi bylos nagrinėjimo metu pats administracinėn atsakomybėn patrauktas D. P. neatmetė galimybės, jog manevruodamas po kiemą su didelių gabaritų automobiliu iš tikrųjų galėjo kliudyti kitą automobilį, tačiau kategoriškai neigė tai pajutęs.

Savo 2013-09-04 paaiškinime Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biurui D. P. nurodė, jog 2013-08-27 vairavo sunkvežimį IVECO-MAGIRUS Įgulos gatve turėdamas užduotį paimti atliekų konteinerį H. Manto gatvėje. Atvyko į H. Manto gatvę apie 15 val., įvairavo sunkvežimį į kiemą atbulinę eiga, užsikrovė konteinerį ir išvyko...kad būtų kliudęs kitą automobilį nepastebėjo ir mano tai esant sunkiai įmanoma (b. l. 18).

Byloje esanti Eismo įvykio schema ir vaizdo lentelė patvirtina, jog automobiliui AUDI 90 buvo apgadintas priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis kairės pusės posūkio žibintas. Tai, kad automobilį AUDI 90 apgadino būtent apelianto vairuojamas IVECO-MAGIRUS taip pat patvirtina ir ant automobilio AUDI 90 priekinio bamperio likusios IVECO-MAGIRUS padangų protektorių žymės.

Teismo įsitikinimą, kad būtent apeliantas padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą sustiprina ir V. Š. paaiškinimas, iš kurio matyti, jog šiandien, t. y. 2013-08-27, apie 16 val. Klaipėdoje, H. Manto gatvėje tarp 76-78 namų, gatvėje stovėjo automobilis AUDI 90, kuris jų manymu, tuo laiku ir buvo apgadintas sunkvežimio, nes minėtu laiku girdėjo sunkvežimio burzgimą kieme...išėję į lauką apie 17.30 val. pastebėjo, kad automobilis AUDI 90 yra apgadintas. Be to, iš E. L. paaiškinimo matyti, kad apie 16 val. išgirdo burzgesį ir didelį triukšmą, kurį kieme kėlė sunkvežimis. Tai buvo spec. sunkvežimis vežantis didelius šiukšlių konteinerius. Pažvelgusi pro langą matė, jog vairuotojui buvo sunku jį priparkuoti prie konteinerio, tam, kad jį pakrautų išvežimui. Jos manymu, nurodytas sunkvežimis ir apgadino AUDI 90, nes prie konteinerio turėjo privažiuoti manevruodamas tarp dviejų mašinų.

Dėl visų išvardytų motyvų Apygardos teismas neabejoja, kad būtent apeliantas, o ne kas nors kitas, 2013-08-27 apie 16.00 val. Klaipėdoje, H. Manto g. 78 namo kieme, vairuodamas automobilį „IVECO MAGIRUS“ priklausantį UAB „Vakarų švara“ ir manevruodamas kiemo teritorijoje nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kliudė stovintį automobilį AUDI 90 ir jį apgadino. Todėl skundžiamu nutarimu D. P. visiškai pagrįstai pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą ir nubaustas 100 Lt dydžio bauda.

Dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad D. P., manevruodamas siauru pravažiavimu iki reikalingo išvežti šiukšlių konteinerio kliudė stovinčio automobilio priekinį kairį kampą ir taip jį apgadino.

Apygardos teismas išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarimo dalimi, kuria D. P. pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą. Kartu pažymėtina ir tai, kad apylinkės teismas iš esmės nemotyvavo tokio savo procesinio sprendimo, t. y. neanalizavo byloje surinktų duomenų, siekiant pagrįsti apelianto kaltę padarius šį administracinį teisės pažeidimą. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime neteisingai nurodė, kad teismo posėdžio metu D. P. iš esmės savo kaltę pripažino (b. l. 33). Anksčiau aptarti teisminio nagrinėjimo metu apelianto duoti parodymai nesudaro jokio pagrindo tokiai išvadai daryti. Kaip minėta, D. P. apylinkės teisme nurodė, kad jis mano, jog įmanomas variantas, jog nepastebėjo ir nepajuto kaip kliudė automobilį (b. l. 30). Taigi tokie jo parodymai neduoda jokio pagrindo teigti, kad jis prisipažino sąmoningai, t. y. tyčia pasišalinęs iš eismo įvykio.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 19 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-11-2012).

Konstatuotina, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad D. P. suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Byloje taip pat nėra visiškai jokių duomenų, kurie leistų manyti, kad apeliantas pasišalindamas iš įvykio vietos tikėjosi apsunkinti eismo įvykio aplinkybių atskleidimą ar išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, jog pažeidėjas tokių motyvų neturėjo. Byloje nėra jokių duomenų, kad D. P. darbo metu vairuodamas automobilį „IVECO MAGIRUS“, priklausantį UAB „Vakarų švara“, būtų buvęs neblaivus, ar automobilis būtų neapdraustas privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu. Be to, anksčiau minėta Eismo įvykio schema bei vaizdo lentelė leidžia pagrįstai teigti, jog apeliantas su itin didelių gabaritų automobiliu turėjo manevruoti nepalankiomis aplinkybėmis, t. y. labai siauru pravažiavimu, be to, atbuline eiga.

Apeliantas nurodė, kad automobilio „IVECO MAGIRUS“ gabaritai dideli, kiemo danga nebuvo lygi, be to, automobilis kelia triukšmą dėl kabančių ir judančių tvirtinimo dalių, todėl net ir nežymiai padanga kliudžius automobilį Audi 90, jis objektyviai būtų galėjęs to nepajusti. Apygardos teismas įvertinęs byloje esančią įrodymų visumą, su tokiais administracinėn atsakomybėn patraukto asmens samprotavimais sutinka, kadangi jie yra logiški, be to, juos patvirtina objektyvūs byloje užfiksuoti duomenys (Eismo įvykio schema, vaizdo lentele ir kt.).

Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apeliantą nubaudė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., nes administracinę atsakomybę pagal šį straipsnį taikė nesant pažeidimo subjektyviosios pusės požymio – tyčios.

Apygardos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju D. P. veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, nes nenustatyta jo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, todėl bylos dalis dėl šio pažeidimo nutrauktina.

Dėl išvardytų motyvų D. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies – Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-14 nutarimo dalis, kuria D. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams, naikintina ir ši administracinio teisės pažeidimo bylos dalis nutrauktina.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms D. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-14 nutarimas keistinas (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

D. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-14 nutarimo dalį, kuria D. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams, ir šią administracinio teisės pažeidimo bylos dalį nutraukti.

Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-14 nutarimo dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. paskirtos nuobaudas subendrintos apėmimo būdu, griežtesne nuobauda apimant švelnesnę nuobaudą ir D. P. paskirta galutinė 3 000 Lt (trijų tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Kitą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-14 nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutarimas neskundžiamas.