Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2023-09-13 · Administracinė byla Nr. eAS-563-525/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-09-13
Bylos Nr.
eAS-563-525/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02892-2023-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Dalia Višinskienė, Ramūnas Gadliauskas, Jolanta Malijauskienė
Pareiškėjas
M. M., UAB Dental Rehabilitation Clinic
Atsakovas
Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos energetikos ministerija BALTPOOL UAB ORLEN Lietuva AB "Lifosa" "Achema"
Administracinė byla Nr. AS-563-525/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02892-2023-1Procesinio sprendimo kategorija 49 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2023 m. rugsėjo 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų M. M. ir uždarosios akcinės bendrovės Dental Rehabilitation Clinic atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų M. M. ir uždarosios akcinės bendrovės Dental Rehabilitation Clinic skundą atsakovui Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai M. M. ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Dental Rehabilitation Clinic (toliau kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Tarnyba) direktoriaus 2023 m. sausio 27 d. įsakymą Nr. T4-22-(1.27.) „Dėl pacientui M. P. suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės“ (toliau – ir Įsakymas) visa apimtimi.

Pareiškėjai pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – stabdyti Įsakymo galiojimą bei vykdymą iki galutinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-6226-872/2023 įsigaliojimo.

Pareiškėjai prašymą grindė tuo, kad Įsakymo 4 punktu numatyta taikyti UAB „Dental Rehabilitation Clinic“ veiklos kontrolės priemonė/sankcija – UAB „Dental Rehabilitation Clinic“ gydytojos ortodontės M. M. profesinės kompetencijos patikrinimas, galinti panaikinti pareiškėjos M. M. teisę verstis asmens sveikatos priežiūros praktika Lietuvos Respublikoje pagal šiai dienai galiojančią licenciją, neapibrėžtam laikotarpiui. Skundo reikalavimo užtikrinimo priemonės – ginčijamo Įsakymo galiojimo ir vykdymo iki galutinio teismo sprendimo administracinėje byloje įsiteisėjimo stabdymo, taikymas yra visiškai adekvatus siekiamam tikslui, nepažeidžiantis proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso. Taigi pareiškėjų reikalavimui esant tikėtinai (prima facie) pagrįstam ir egzistuojant visiškai realiai grėsmei, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių, bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. iki galutinio teismo sprendimo administracinėje byloje įsiteisėjimo stabdyti Įsakymo galiojimą ir vykdymą.

Atsiliepimas

Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjų prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones prašė jį atmesti. Atsakovo teigimu, asmens sveikatos priežiūros specialisto licencija gali būti panaikinta tik tada, kai komisija priima išvadas „specialisto profesinė kompetencija neatitinka licencijoje nurodytos specialybės reikalavimų“ arba „specialisto profesinės veikos trūkumai vertintini kaip grubi praktikos klaida ar kaip dažnai pasikartojančios praktikos klaidos“, arba „specialistas dėl sveikatos būklės negali atlikti profesinių pareigų“. Taigi Komisijos išvadą bei jos pagrindu priimtus atitinkamus kitus administracinius sprendimus pareiškėja galėtų skųsti atskirai teisės aktų nustatyta tvarka. Atitinkamai minėtas teorinis sprendimas panaikinti pareiškėjos licenciją būtų priimtas net ne dėl profesinės kompetencijos patikrinimo skyrimo nustačius pažeidimus neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo metu teisėtumo.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi netenkino pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas išanalizavo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

Teismas nustatė, kad Įsakyme konstatuota: 1) UAB „Dental Rehabilitation Clinic“ pacientui M. P. asmens sveikatos priežiūros paslaugos laikotarpyje nuo 2019 m. sausio 7 d. iki 2022 m. vasario 10 d. suteiktos pažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus; 2) UAB „Dental Rehabilitation Clinic“ įspėta dėl nustatytų pažeidimų nuo 2020 m. sausio 26 d.; 3) nustatyta, kad už iki 2020 m. sausio 25 d. nustatytus pažeidimus priemonės nėra taikomos, kadangi nuo jų padarymo praėjo daugiau, nei treji metai; 4) Paslaugų kokybės priežiūros skyriui pavesta inicijuoti gydytojos ortodontės M. M. profesinės kompetencijos patikrinimą dėl Įsakymo 1.1 papunktyje nurodyto pažeidimo.

Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų apie gydytojos ortodontės M. M. licencijos panaikinimą. Tuo atveju, jeigu toks sprendimas būtų priimtas ir pareiškėjai dėl jų inicijuotų ginčą, jos turėtų teisę prašyti teismo laikinai sustabdyti konkretaus sprendimo galiojimą. Nesant priimtų sprendimų dėl pareiškėjos gydytojos ortodontės M. M. licencijos panaikinimą, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjai gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Atitinkamai ginčo dalykas yra pernelyg nutolęs nuo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės. Taip pat pareiškėjai nenurodė galinčios kilti žalos dydžio, nepateikė jokių žalos apskaičiavimą patvirtinančių dokumentų, taigi argumentai, susiję su neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala, laikytini deklaratyviais, todėl atmestini kaip nepagrįsti.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjai, kuriems tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę, šios pareigos neįvykdė, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjų prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamuoju atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą.

III.

Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartį ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – stabdyti Įsakymo galiojimą bei vykdymą iki galutinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-6226-872/2023 įsigaliojimo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nutartį priėmė itin formaliai, ginčijamo Įsakymo vykdymu galimų sukelti neigiamų pasekmių, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjoms sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas, iš esmės net neanalizavo ir nevertino.

Pareiškėjai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 58 patvirtinto aktualios redakcijos Sveikatos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos patikrinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 24 punktu, paaiškina, kad vykdant skundžiamą Įsakymą, iš gydytojos – ortodontės M. M. neapibrėžtam laiko tarpui visiškai neteisėtai ir nepagrįstai gali būti atimta teisė verstis gydytojos – ortodontės praktika Lietuvos Respublikoje pagal šiuo metu galiojančią licenciją.

Vykdant Įsakymą ir netekus teisės verstis gydytojos – ortodontės praktika, pareiškėja negalės gauti pajamų, be to, pareiškėja prarastų kvalifikaciją, profesionalumą bei reputaciją.

Atsiliepimas

Atsakovas Tarnyba atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Tarnyba paaiškina, kad gydytojo profesinės kompetencijos patikrinimas atliekamas, vadovaujantis Aprašu. Profesinės kompetencijos patikrinimo metu sudaroma nepriklausomų specialistų komisija, kuri nėra saistoma Tarnybos įsakymo, kuriuo buvo paskirtas profesinės kompetencijos patikrinimas, išvadų.

Asmens sveikatos priežiūros specialisto licencija gali būti panaikinta tik tada, kai komisija priima išvadas „specialisto profesinė kompetencija neatitinka licencijoje nurodytos specialybės reikalavimų“ arba „specialisto profesinės veikos trūkumai vertintini kaip grubi praktikos klaida ar kaip dažnai pasikartojančios praktikos klaidos“, arba „specialistas dėl sveikatos būklės negali atlikti profesinių pareigų“. Taigi, teorinis sprendimas panaikinti trečiojo suinteresuoto asmens licenciją būtų priimtas net ne Įsakymo, o atskiro kompetentingos gydytojų specialistų išvados pagrindu.

Tarnyba nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-604-552/2022.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Pagal ABTĮ 70 straipsnio 3 dalį gali būti taikomos šios reikalavimo užtikrinimo priemonės: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad proceso dalyvis tikėtinai pagrindė reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Taigi reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016 ir kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, kuriuo remiantis, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr.AS525-101/2013 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galinčias kilti neigiamas pasekmes ateityje; be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byla Nr. AS-662-756/2017; kt.).

Pareiškėjai prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kadangi nesustabdžius Įsakymo galiojimo, bus daroma žala pareiškėjos M. M. reputacijai ir pajamoms.

Teisėjų kolegija pažymi, kad reali finansinių sunkumų grėsmė turi būti patvirtinta konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis (pvz., pareiškėjas turėtų dideliu mastu keisti savo veiklos praktiką, santykius su partneriais, atsirastų dideli nuostoliai ar išieškoma suma aiškiai apsunkintų jo ekonominę ar socialinę padėtį ir pan.) ir pagrįsta jas patvirtinančiais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-440/2010, 2011 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-13/2011 ir kt.).

Prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrindžiantys argumentai privalo būti pagrįsti objektyviais faktiniais duomenimis (įrodymais) – finansinės atskaitomybės, buhalterinės apskaitos ar kitais dokumentais, iš kurių būtų galima spręsti apie asmens finansinę būklę, jo tolimesnės ekonominės veiklos perspektyvas, t. y. jais remiantis įvertinti (nustatyti) galimas finansines bei materialines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-241/2013, 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-972-756/2017 ir kt.). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką ta aplinkybė, jog pareiškėjas gali patirti tam tikras neigiamas turtinio pobūdžio pasekmes, per se (savaime) nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jei pareiškėjas neįrodo, jog, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012 ir kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pareiškėjai neįrodė, jog nesiėmus prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės – nesustabdžius Įsakymo galiojimo iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis sprendimas šioje byloje, ateityje realiai gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjai neįrodė, kad tuo atveju, jeigu Įsakymas būtų panaikintas, jų patirta žala (jeigu tokia atsirastų), negalėtų būti atlyginta teisės aktų nustatyta tvarka.

Be to, iš Aprašo nuostatų matyti, kad Įsakymui galiojant ir atliekant patikrinimą pareiškėjos M. M. teisė verstis gydytojos – ortodontės praktika automatiškai nebus stabdoma. Kaip teisingai nurodė atsakovas, asmens sveikatos priežiūros specialisto licencija gali būti panaikinta tik tada, kai komisija priima išvadas „specialisto profesinė kompetencija neatitinka licencijoje nurodytos specialybės reikalavimų“ arba „specialisto profesinės veikos trūkumai vertintini kaip grubi praktikos klaida ar kaip dažnai pasikartojančios praktikos klaidos“, arba „specialistas dėl sveikatos būklės negali atlikti profesinių pareigų”. Nagrinėjamu atveju komisija atitinkamas išvadas gali padaryti tik atlikusi patikrinimą. Atsakovo sprendimas dėl asmens sveikatos priežiūros specialisto licencijos stabdymo ar panaikinimo, jei jis bus priimtas, galės būti ginčijamas teisės aktų nustatyta tvarka.

Pareiškėjų nurodytos aplinkybės dėl galimos reputacijos pablogėjimo ir dėl to kilsiančios neatitaisomos žalos taip pat per se nėra pagrindas ABTĮ 70 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-261-1048-14, 2022 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-604-552/2022). Tai, kad, galiojant ginčijamam Įsakymui, pareiškėja gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių ar sunkumų, nėra ypatinga (išskirtinė) aplinkybė, pavirtinanti tai, jog gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjai tinkamai nepagrindė savo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pagrįstumo, todėl nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, priimta tinkamai pritaikius ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, todėl paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Pareiškėjai atskirajame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas sprendžiamas bylą išnagrinėjus iš esmės (ABTĮ 40–41 str.), todėl šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra sprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų M. M. ir uždarosios akcinės bendrovės Dental Rehabilitation Clinic atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusJolanta MalijauskienėDalia Višinskienė