- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-03
- Bylos Nr.
- 2S-1818-163/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-38-3-00067-2010-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alona Romanovienė
- Pareiškėjas
- A. Š.
- Ieškovas
- G. Š.
- Atsakovas
- A. Š.
Pranešėja Alona Romanovienė Civilinė byla Nr. 2S-1818-163/2015
2015 m. gruodžio 3 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. Š. atskirąjį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. Š. ieškinį atsakovui A. Š., išvadą teikianti institucija Skuodo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nustatymo ir materialinio išlaikymo vaikui priteisimo, pareiškėjo (atsakovo) A. Š. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-15-98/2011,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skuodo rajono apylinkės teismas 2011-05-31 civilinėje byloje Nr. 2-15-98/2011 priėmė sprendimą, kuriuo ieškovės G. Š. ieškinį tenkino, nustatė ir pripažino, kad atsakovas A. Š. yra V. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas ir V. Š. yra A. Š. sūnus; priteisė iš atsakovo A. Š. periodinę išmoką po 300 litų kas mėnesį sūnaus V. Š. išlaikymui iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pradedant nuo (duomenys neskelbtini), tai yra nuo vaiko gimimo dienos; V. Š. lėšų tvarkytoja paskyrė jo mamą ieškovę G. Š..
Šalies argumentai
Atsakovas A. Š. 2015-07-31 kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-15-98/2011, naujai paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms; skirti teismo biologinę ekspertizę dėl tėvystės nustatymo; panaikinti 2011-05-31 Skuodo rajono apylinkės teismo sprendimą šioje civilinėje byloje Nr. 2-15-98/2011. Nurodė, kad jis abejoja, jog yra V. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas. 2015 m. birželio mėnesio pabaigoje jo mama A. Š. papasakojo jam, kad 2011 m. gegužės mėn. į jos sodybą Kernų kaime buvo atvažiavę jos dukters (pareiškėjo sesers) J. Š. vyro tėvai O. Š. ir V. Š.. Kartu su jais buvo atvažiavusi ir jų duktė (ieškovė) G. Š.. Ji į gyvenamąjį namą neužėjo, o stovėjo prie automobilio ir buvo ne viena, bet rankomis susikabinusi su kažkokiu jaunuoliu. Bestovinčią kieme G. Š. pamatė pareiškėjo mama, be to, ieškovė jau tuo metu buvo nėščia. Pareiškėjo manymu, šis faktas aiškiai parodo, kad G. Š., kuri artimai draugavo su kažkokiu vaikinu, būdama nėščia, tikriausiai su juo artimai bendravo dar prieš tampdama nėščia. Ši esminė aplinkybė pareiškėjui žinoma nebuvo ir negalėjo būti žinoma civilinės bylos nagrinėjimo metu. Jei jam mama apie šią aplinkybę būtų papasakojusi tos bylos nagrinėjimo metu, jis tikrai būtų apie tai pasakęs teismui ir būtų prašęs savo motinos būti liudytoja byloje. Pareiškėjas mano, kad nurodytos aplinkybės yra pagrindas atnaujinti procesą byloje. Kadangi naujai paaiškėjusi esminė aplinkybė pareiškėjui tapo žinoma 2015 m. birželio mėnesio pabaigoje, pareiškėjas mano, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 368 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų mėnesių ir CPK 368 straipsnio 2 dalyje numatytas penkerių metų terminas, skaičiuojamas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (sprendimas priimtas 2011-05-31), prašymui paduoti nėra suėjęs.
Žemesnės instancijos teismas
Skuodo rajono apylinkės teismas 2015-09-07 nutartimi prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė. Teismas, vadovaudamasis LRCPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 365 straipsnio 1 dalimi ir 369 straipsnio 2 dalimi, nutartį motyvavo tuo, kad pareiškėjui jau tuomet buvo žinomos aplinkybės apie tai, kad jis ieškovei tuo metu, kai jie susitikinėjo, buvo ne vienintelis vyras, dar ir be jo ieškovė turėjo draugą, todėl apie tai, jog jis galimai nėra vaiko V. Š. biologinis tėvas, jam buvo žinoma jau civilinės bylos Nr. 2-15-98/2011 nagrinėjimo metu. Byloje yra duomenys apie tai, kad pareiškėjas visą laiką nuo pat V. Š. gimimo abejojo dėl savo tėvystės šiam vaikui, nagrinėjant civilinę bylą paskutiniame teismo posėdyje, įvykusiame 2011-05-31, pareiškėjas pasakė, kad sutinkąs su ieškiniu tik dabar, bet vėliau galimai kreipsis dėl tėvystės nuginčijimo. Taigi, nors pareiškėjas dėl tėvystės bylos nagrinėjimo metu turėjo pagrįstų abejonių, tačiau įstatymo nustatyta tvarka tokių abejonių nepašalino, sutiko su ieškovės ieškiniu, pripažino esąs vaiko tėvas ir prisiėmė prievolę teikti nepilnamečiam V. Š. išlaikymą iki jo pilnametystės. Taip pat nurodė, kad liudytojos A. Š. nurodytos aplinkybės apie tai, kad ji pamiršusi papasakoti sūnui apie tai, kad ji 2011 m. mačiusi G. Š., susikabinusią su kitu jaunuoliu, ir papasakojusi tik 2015 m. birželio mėn., vertintinos kritiškai, kadangi tiek pareiškėją, tiek ir A. Š. sieja geri šeiminiai santykiai, todėl teismui nepateikė įtikinamų įrodymų, kad liudytoja būdama pareiškėjo mama jam nepranešė tokių svarbių aplinkybių, kai pareiškėją nuo pat pradžių kankino dvejonės dėl tėvystės. Be to, teismas nurodė, kad teismo biologinė ekspertizė buvo paskirta net tris kartus ir du kartus pareiškėjas (atsakovas) nenuvyko į laboratoriją atlikti DNR tyrimų ekspertizės, nors teismo posėdžio metu tiek ieškovė, tiek ir atsakovas prašė teismo paskirti biologinę ekspertizę. Teismas nusprendė, kad A. Š. nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad jis dėl objektyvių svarbių priežasčių praleido šį terminą, nenurodė teismui kitų svarbių priežasčių, trukdžiusių jam laiku kreiptis dėl proceso atnaujinimo, atsižvelgiant į tai, kad terminas praleistas beveik ketverius metus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti naują nutartį – tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-15-98/2011. Pareiškėjas nurodo, kad jo motina 2015 m. jam papasakojo, kad 2008 m. gegužę matė G. Š. pastebimai nėščią susikabinusią rankomis su kitu vaikinu, tačiau šią aplinkybę tėvystės nustatymo proceso metu nutylėjo, kadangi nenorėjo kištis į savo suaugusio sūnaus gyvenimą, o vėliau ilgai šią aplinkybę slėpė, kadangi nenorėjo sūnaus skaudinti, sūnų ji retai matydavo, kadangi jis dirba Norvegijoje.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo G. Š. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo prašo pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį palikti galioti ir atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išdėstytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje nagrinėjamas klausimas dėl proceso atnaujinimo tėvystės nustatymo byloje. Skuodo rajono apylinkės teismas 2011-05-31 sprendimu nustatė ir pripažino, kad pareiškėjas A. Š. yra V. Š. tėvas ir V. Š. yra pareiškėjo A. Š. sūnus. Pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-15-98/2011. Pirmosios instancijos teismas prašymą atmetė, motyvuodamas, kad pareiškėjui jau civilinės bylos Nr. 2-15-98/2011 nagrinėjimo metu buvo žinomos aplinkybės apie suinteresuoto asmens šioje byloje G. Š. galimus santykius su kitu jaunuoliu ir pareiškėjas turėjo abejonių dėl savo tėvystės. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo praktiką, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. CPK 368 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015).
Nagrinėjamoje byloje matyti, kad 2011-05-31 Skuodo rajono apylinkės teismo sprendimu pareiškėjas A. Š. buvo pripažintas V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu ir nustatyta, kad V. Š. yra pareiškėjo A. Š. sūnus. Pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti procesą šioje civilinėje byloje Nr. 2-15-98/2011, kadangi pareiškėjas abejoja, kad jis yra V. Š. tėvas. Pareiškėjas nurodo, kad 2015 m. birželio mėnesio pabaigoje pareiškėjo motina A. Š. pasakė pareiškėjui, kad 2008 m. gegužės mėnesį matė suinteresuotą asmenį G. Š., V. Š. motiną, pastebimai besilaukiančią (V. Š.) ir susikabinusią rankomis su kitu jaunuoliu. Šios aplinkybės pareiškėjas nežinojo civilinės bylos Nr. 2-15-98/2011 nagrinėjimo metu, kadangi pareiškėjo motina šios aplinkybės jam nepasakė. Pareiškėjas nurodo, kad su G. Š. artimai bendravo epizodiškai ir trumpą laiką, G. Š. pagimdė vaiką V. praėjus daugiau nei devyniems mėnesiams nuo artimo bendravimo pabaigos, G. Š. iki šiol nekvietė pareiškėjo aplankyti vaiko Vytenio ir pabendrauti su juo. O šiuo metu yra išaiškėjusi dar viena aplinkybė, kad G. Š. būdama nėščia artimai bendravo su kitu jaunuoliu.
Vertinant pareiškėjo pateiktus naujus duomenis byloje kartu su esančiais duomenimis civilinėje byloje Nr. 2-15-98/2011, pažymėtina, kad pareiškėjui jau tada buvo aiškiai žinomos ir suvokiamos tokios aplinkybės, kaip pareiškėjo ir trečiojo asmens pažinties trukmė, vaiko gimimo laikas, trečiojo asmens siekis skatinti pareiškėjo bendravimą su mažamečiu vaiku, kadangi vaikui jau buvo daugiau nei dveji metai. Taip pat jau civilinės bylos Nr. 2-15-98/2011 nagrinėjimo metu pareiškėjas nurodė, kad nustačius pareiškėjo tėvystę, vėliau galimai bus kreiptasi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjui jau tėvystės nustatymo metu 2011 metais buvo kilę abejonių dėl tėvystės, tačiau jis pripažino teismo sprendimą, jo neskundė. Įvertinus minėtą situaciją, pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad jo motina jam papasakojusi apie tai, jog matė trečiąjį asmenį, G. Š., nėščią vaikščiojančią su kitu jaunuoliu, nėra pagrindo laikyti naujai paaiškėjusia aplinkybe, galinčia turėti esminę reikšmę civilinėje byloje Nr. 2-15-98/2011 priimant sprendimą dėl tėvystės nustatymo. Be to, atsižvelgtina į tai, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad tokia aplinkybė pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinoma civilinės bylos Nr. 2-15-98/2011 nagrinėjimo metu, kadangi įvertinus tą aplinkybę, kad, kaip nurodo pareiškėjas, jo ir motinos A. Š. santykiai yra geri, abejotina, kad pareiškėjo mama, būdama itin artimas asmuo pareiškėjui, nenurodė jai žinomų aplinkybių. Pažymėtina, kad asmenų, kurie yra suinteresuoti palankia bylos baigtimi vienam iš byloje dalyvaujančių asmenų, duodami žodiniai parodymai byloje vertintini itin kritiškai, kai tokie parodymai nėra grįsti tai patvirtinančias neginčytinais įrodymais.
Taip pat pažymėtina, kad civilinės bylos Nr. 2-15-98/2011 nagrinėjimo metu buvo paskirtos net keturios DNR ekspertizės siekiant nustatyti pareiškėjo tėvystę, tačiau nė vieną DNR paskirtą ekspertizės dieną jis neatvyko, t. y. pareiškėjas, net pats turėdamas abejonių dėl savo tėvystės, elgėsi aplaidžiai ir nedėjo jokių pastangų įrodyti, kad nėra V. Š. tėvas. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių pateisinti jo neatvykimą atlikti DNR ekspertizę, todėl sutiktina su Skuodo rajono apylinkės teismo 2011-05-31 sprendimo išvada, kad atsakovo atsisakymas nuo DNR ekspertizės vertintinas kaip tėvystės įrodymas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į tai, kad pareiškėjas daugiau nei ketverius metus turėdamas abejonių dėl savo tėvystės nedėjo jokių pastangų pateikti nenuginčijamus įrodymus, įrodančius, kad jis nėra vaiko tėvas, t. y., pavyzdžiui, pareiškėjas pats nesiūlė G. Š. su sūnumi V. Š. kartu pareiškėju nuvykti į serologinių tyrimų centrą, kad būtų atlikta DNR ekspertizė. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėja nesutinka atlikti sūnaus V. Š. DNR tyrimo, taip pat byloje nėra duomenų, kad trečiasis asmuo draudžia pareiškėjui bendrauti su V. Š.. Tai, kad trečiasis asmuo nerodo iniciatyvos ir neprašo pareiškėjo pasimatyti su mažamečiu vaiku, nereiškia, jog pareiškėjui parodžius norą pasimatyti su savo sūnumi V. Š. trečiasis asmuo savo veiksmais išreikštų nesutikimą.
Įvertinus šias bylos aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėjo pateikta aplinkybė, žodiniai pareiškėjo motinos parodymai nelaikytini naujai paaiškėjusia aplinkybe, kuri pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinoma civilinės bylos Nr. 2-15-98/2011 nagrinėjimo metu ar turi esminę reikšmę bylos sprendimui minėtoje byloje.
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas šioje byloje, visapusiškai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir susiklosčiusias aplinkybės, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį byloje. Taigi nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties šioje byloje apelianto nurodytų atskirojo skundo argumentų pagrindu (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
palikti Skuodo rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį nepakeistą.