- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-02
- Bylos Nr.
- 2A-414-460/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06726-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė (pirm.), Virginija Nijolė Griškevičienė, Žydrūnas Bertašius
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Trucking Logistics“
- Atsakovas
- G. Š.
- Kategorijos
- 16.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Virginijos Nijolės Griškevičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-8563-792/2013 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Trucking Logistics“ ieškinį atsakovui G. Š. dėl žalos atlyginimo bei atsakovo priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Trucking Logistics“ dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką ir procesinių palūkanų priteisimo, ir atsakovo G. Š. (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimo.
Aprašomoji dalis
n u s t a t ė:
ieškovė 2013-06-11 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, atsakovui dėl žalos atlyginimo, juo prašė iš atsakovo priteisti 15 664,21 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2013-03-21 tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 0105, pagal kurią atsakovas pradėjo dirbti ieškovės įmonėje tolimųjų reisų vairuotoju– ekspeditoriumi. 2013-03-21 šalys pasirašė visiškos individualios materialinės atsakomybės sutartį. Nuo 2013-03-22 iki 2013-05-08 atsakovas buvo išvykęs į Vokietiją savo pareiginių funkcijų atlikimui, jam buvo perduotos 2 kuro kortelės – degalinių „Shell“ ir „IDS“, skirtos degalams įsigyti. 2013-05-07 15.46 val. iš kuro tiekėjos „Shell“ atstovybės Lietuvoje ieškovė gavo elektroninį laišką, kuriuo įspėta apie didelį kuro sunaudojimą. Susiskambinus su atsakovu šis nurodė, jog nežino kur yra kuro kortelės. Ieškovė 2013-05-07 apie 16 val., nedelsiant pareikalavo „Shell“ ir „IDS“ kuro korteles išdavusių bendrovių užblokuoti kuro korteles. Atsakovas, 2013-05-08 grįžęs iš reiso, kuro kortelės ieškovei neperdavė, nurodydamas, kad paskutinį kartą kurą pylė 2013-05-04 Liuksemburge 11.44 val., kur ir kada kortelės dingo jis nežino. Buvo nustatyta, jog naudojant minėtas kuro korteles laikotarpiu nuo 2013-05-04 iki 2013-05-09 nepagrįstai įsipilta kuro už 26 760,33 EUR (92 398,07 Lt.). Kuro tiekėja „Shell Polska sp“ atsakovui išduotą kortelę užblokavo ne iš karto, o tik 2013-05-09, ši bendrovė ieškovei pateikė kreditinę sąskaitą ir sumažino mokėtiną sumą 22 223,66 EUR suma. Tuo pagrindu ieškovės realūs nuostoliai dėl atsakovo pamestų kuro kortelių sudaro 4 536,67 EUR. Manė, jog atsakovas, būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtą ir jo žinioje esantį ieškovui priklausantį turtą, padarė ieškovui žalą, kurią sudaro 4 536,67 EUR (15 664,21 Lt), todėl minėtą žalą ir prašo atlyginti (b. l. 70–71).
Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog ieškovė neįrodė patyrusi nei bendros, nei prašomos priteisti žalos. Teigė, jog ieškovė nenurodė, kad atsakovas būtų pažeidęs kokius nors teisės aktus, kad būtų atlikęs veiksmus, kurių neturėjo atlikti, ar kad neatliko veiksmų, kuriuos galimai turėjo atlikti. Manė, kad kuro kortelių dingimo faktas pats savaime nereiškia atsakovo neteisėtų veiksmų, galbūt kuro kortelės dingo dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų ar pan. Neteisėti veiksmai turi būti aiškiai identifikuoti, nes tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos turi būti priežastinis ryšys, ir neteisėtais veiksmais turi būti pažeidžiama kito asmens subjektyvi teisė. Nurodė, jog negalima teigti, kad ieškovei padaryta žala dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, kai net neaišku, kokie veiksmai (veikimas ar neveikimas) buvo atlikti. Pažymėjo, jog atsakovo neteisėti veiksmai neidentifikuoti, todėl nėra aišku, už kokį žalos dydį atsakovas galimai yra atsakingas. Kadangi atsakovo neteisėti veiksmai neaiškūs, todėl neįmanoma nustatyti, ar tarp atsakovo galimai buvusių neteisėtų veiksmų ir ieškovės nurodomos žalos yra priežastinis ryšys. Darė išvadą, kad „Shell“ kuro kortele pasinaudojo nenustatyti asmenys ir ieškovei žala padaryta nenustatytų asmenų neteisėtais veiksmais, o tarp atsakovo galimų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos atsiradimo tiesioginio ryšio nėra. Teigė, jog atsakovas jokiais veiksmais neprisidėjo prie tiesioginio ieškovės žalos atsiradimo, t. y., kuro nepylė, nes tose vietose atsakovo net nebuvo. Mano, kad nagrinėjamu atveju taip pat nėra nustatyta atsakovo kaltė dėl žalos atsiradimo. Teigė, jog pati ieškovė netinkamai vykdė savo, kaip darbdavio, pareigas pagal visiškos materialinės atsakomybės sutartį, nesudarė tinkamų sąlygų atsakovui patikėto turto išsaugojimui, nesilaikė jam priskirtų padidintų rūpestingumo ir atsakomybės standartų, nesiėmė visų reikiamų priemonių užkirsti kelią efektyviam dingusių kuro kortelių užblokavimui, todėl neturi teisės į žalos atlyginimą (b .l. 24–26).
Atsakovas taip pat pateikė priešieškinį ieškovei dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką ir procesinių palūkanų priteisimo, juo prašė iš ieškovės priteisti 4 030,98 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog nuo 2013-03-22 iki 2013-05-08 atsakovas buvo komandiruotas dirbti į Vokietiją. Atsakovo atleidimo iš darbo dieną – 2013-05-23, atsakovui turėjo būti sumokėtas visas jam priklausantis darbo užmokestis, kompensacija už nepanaudotas atostogas ir priklausantys dienpinigiai, tačiau su atsakovu atsiskaityta tik 2013-08-21, po to, kai atsakovo atstovas kreipėsi į ieškovę dėl dokumentų, susijusių su atsakovo darbo užmokesčiu, pateikimo. Prašė iš ieškovės priteisti atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą uždelstą atsiskaityti laiką, t. y. už tris mėnesius (b. l. 89–90).
Ieškovė atsiliepimu su priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog ieškovė su atsakovu uždelsė atsiskaityti tik dėl atsakovo kaltės, t. y. kilus ginčui dėl atsakovo ieškovei padarytos žalos atlyginimo, ieškovė sustabdė atsiskaitymą iki kol bus nustatytas tikslus atlygintinas žalos dydis, ir tik jį nustačius (itin sumažėjus jo apimčiai) atsakovui buvo išmokėtas visas priklausantis darbo užmokestis, kompensacija už nepanaudotas atostogas ir priklausantys dienpinigiai (b. l. 100–101).
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-11-08 sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino visiškai. Nusprendė priteisti iš atsakovo G. Š. ieškovei UAB „Baltic Trucking Logistics“ 15 664,21 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2013-06-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 470 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš ieškovės UAB „Baltic Trucking Logistics“ atsakovui G. Š. 4 030,98 Lt vidutinio darbo užmokesčio bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2013-10-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš ieškovės UAB „Baltic Trucking Logistics“ valstybei 121 Lt bylinėjimosi išlaidų; grąžinti ieškovei UAB „Baltic Trucking Logistics“ permokėtą 567 Lt žyminį mokestį (2013-06-11 mokėjimo nurodymas Nr. 2658, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, a/s Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“). 2013-06-14 teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. atsakovo turto areštą, sumažinus turto arešto mastą iki ieškovui priteistos 15 664,21 Lt dydžio sumos, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, jog atsakovas prisiėmė visišką materialinę atsakomybę už įmonės jam patikėtų materialinių vertybių saugumą, t. y. taip pat ir už automobiliui priskirta kuro kortelę. Konstatavo, kad atsakovas suprato ir suvokė, kad jis yra materialiai atsakingas už darbdavio jam perduotas materialines vertybes ir turėjo jas saugoti, kad jomis nepasinaudotų kiti asmenys, tačiau tinkamai savo pareigų neatliko, todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 15 664,21 Lt žalos atlyginimo. Pažymėjo, jog ieškovė su atsakovu uždelsė atsiskaityti tris mėnesius, visiškai ieškovė su atsakovu atsiskaitė tik atsakovo atstovui kreipusis dėl atsakovo darbo užmokesčio paskaičiavimo dokumentų pateikimo, todėl atsakovui iš ieškovės priteisė vidutinį atsakovo darbo užmokestį už visą uždelstą atsiskaityti laiką (už tris mėnesius), t. y. 4 030,98 Lt.
Apeliantas teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-08 sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog asmuo tik atlyginęs kito asmens padarytą žalą turi teisę į regresinį reikalavimą (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Teigia, kad ieškovė nepateikė sąskaitų apmokėjimo dokumentų, t. y. ieškovė nepateikė įrodymų, jog realiai patyrė žalą. Tikina, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas buvo tinkamai informuotas apie kuro kortelių saugojimą, kad komandiruotės metu jam buvo sudarytos visos sąlygos patikėtą turtą išsaugoti.
Ieškovė pateikė atsiliepimą, juo prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-08 sprendimą palikti nepakeistą, Nurodo, jog atsakovas turi pateikit įrodymus, kad darbdavys jam nebuvo suteikęs reikiamų darbo sąlygų, kurie patvirtintų, kad žala atsirado ne dėl jo valios, tačiau nepateikė. Teigia, kad atsakovas vykdydamas darbo funkcijas atliko neteisėtus veiksmus.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, yra patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog 2013-03-21 tarp G. Š. ir UAB „Baltic Trucking Logistics“ buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 0105, pagal kurią G. Š. pradėjo dirbti UAB „Baltic Trucking Logistics“ tolimųjų reisų vairuotoju-ekspeditoriumi (b. l. 9–11). UAB „Baltic Trucking Logistics“ direktorės 2013-03-21 įsakymu Nr. 549 G. Š. nuo 2013-03-22 iki 2013-05-08 paskirtas išvykti į Vokietiją savo pareiginių funkcijų atlikimui (b. l. 12). Nustatyta, jog atsakovui 2013-03-22 buvo perduotos 2 kuro kortelės – degalinių „Shell“ ir „IDS“, skirtos degalams įsigyti. 2013-05-07 15.46 val., iš kuro tiekėjos „Shell“ atstovybės Lietuvoje ieškovė gavo elektroninį laišką, kuriuo įspėta apie didelį kuro sunaudojimą (b. l. 29). Ieškovo įmonės direktorei N. Kostenko paskambinus atsakovui, atsakovas paaiškino, jog nežino kur yra kuro kortelės. Ieškovė 2013-05-07 apie 16 val., pareikalavo „Shell“ ir „IDS“ kuro korteles išdavusias bendroves užblokuoti minėtas kuro korteles. 2013-05-08 iš komandiruotės grįžo atsakovas, atsakovas kuro kortelių ieškovei neperdavė, paaiškino, jog paskutinį kartą kurą pylė 2013-05-04 Liuksemburge, 11.44 val., kur ir kada kortelės dingo, nežino (b. l. 13). Iš byloje esančių duomenų (kuro tiekėjų sąskaitų, įsipilto kuro detalios suvestinės) nustatyta, jog naudojant „Shell“ ir „IDS“ kuro korteles nuo 2013-05-04 iki 2013-05-09 nežinomi asmenys neteisėtai įsipylė kuro už 26 760,33 EUR (92 398,07 Lt.) (b. l. 72–77, 78–79). Ieškovės kuro tiekėja „Shell Polska sp“ atsakovui išduotą kortelę užblokavo ne iš karto, o tik 2013-05-09, minėta bendrovė ieškovei pateikė kreditinę sąskaitą ir sumažino mokėtiną sumą 22 223,66 EUR suma (b. l. 78–79, 83–84). Ieškovė tuo pagrindu sumažino ieškinio reikalavimą dėl neteisėtai įsipilto kuro iki 4 536,67 EUR (15 664,21 Lt) (26 760,33 EUR – 22 223,66 EUR = 4 536,67 EUR).
Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal DK 256 straipsnio 1 dalies nuostatą, visiškos materialinės atsakomybės sutartis gali būti sudaroma su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe. Pagrindas tokiai sutarčiai sudaryti – darbo veiklos pobūdis, kai darbas tiesiogiai yra susijęs su materialinių vertybių išsaugojimu, t. y. darbuotojas atlieka tokias darbo funkcijas, nuo kurių tinkamo atlikimo priklauso materialinių vertybių sauga. Pagal DK 253 straipsnio 1 punkto nuostatą darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo (sužalojimo). Darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, jei – žala padaryta tyčia (DK 255 straipsnio1 punktas), jei žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis (DK 255 straipsnio 3 punktas).
Anot ieškovės, nagrinėjamu atveju atsakovui jo darbo funkcijoms vykdyti, be kitų daiktų, buvo perduota įmonei priklausančios materialinės vertybės – kuro kortelės. Kaip matyti iš 2010-03-21 visiškos materialinės atsakomybės sutarties (b.l.11) turinio, atsakovas prisiėmė visišką materialinę atsakomybę už ieškovės jam patikėtų materialinių vertybių saugumą (sutarties 1 punktas).
Materialinė atsakomybė pagal darbo teisę suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas darbo pareigas. Neteisėta veika darbo teisiniuose santykiuose suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų – vidaus aktų, nevykdymas ar netinkamas vykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis Nr. 3K-3-446/2009; 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civ. byloje 3K-3-125/2012). Taigi, materialinės atsakomybės prievolė darbuotojui atsiranda kaip jo neteisėtos veikos padarinys.
Atsakovas nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas žalos atsiradimo faktą nustatė remdamasis tik ieškovės direktorės paaiškinimu. Šie atsakovo argumentai yra nepagrįsti, kadangi teismo sprendimas buvo priimtas remiantis ne tik ieškovės direktorės paaiškinimais, tačiau teisė normomis ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kurie patvirtino žalos atsiradimo faktą.
Negalima sutikti su atsakovo argumentais, kad ieškovė neįrodė realiai patyrusi žalą, todėl neturėjo teisės kreiptis dėl žalos priteisimo iš atsakovo. Atsakovo abejones dėl ieškovės realiai patirtos žalos įrodo neva tai, kad pirminiu ieškiniu ieškovė nurodė patyrusi 94 979,17 Lt. žalą, bet sumažinusi reikalavimo sumą iki 15 664,21 Lt, bei nenurodė reikalaujamos sumos sumažinimo priežasčių. Pažymėtina, kad tokie atsakovo argumentai yra klaidinantys, kadangi byloje nustatyta, kad naudojant kuro korteles laikotarpiu nuo 2013-05-04 iki 2013-05-09 nepagrįstai įsipilta kuro už 26 760,33 EUR (92 398,07 Lt.). Kuro tiekėja „Shell Polska sp“ atsakovui išduotą kortelę užblokavo ne iš karto, o tik 2013-05-09, ši bendrovė ieškovei pateikė kreditinę sąskaitą ir sumažino mokėtiną sumą 22 223,66 EUR suma. Todėl ieškovės realūs nuostoliai dėl atsakovo pamestų kuro kortelių sudaro 4 536,67 EUR. Tokiu būdu atsakovas, būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtą ir jo žinioje esantį ieškovei priklausantį turtą, padarė ieškovei žalą, kurią sudaro 4 536,67 EUR (15 664,21 Lt).
Be to, atsakovo teiginiai, kad ieškovė privalėjo pateikti jos finansinę padėtį pagrindžiančius įrodymus, tačiau to nepadarė ir tai turėjo įtakos tokio teismo sprendimo priėmimui yra nepagrįsti ir nereikšmingi nustatinėjant atsakovo atsakomybę už ieškovei padarytą žalą. Byloje esantys įrodymai patvirtina (to neginčijo ir atsakovas), kad pastarajam 2013-03-22 buvo perduotos 2 kuro kortelės – degalinės „Shell“ ir „IDS“, skirtos degalams įsigyti. 2013- 05-07 15.46 vai. iš kuro tiekėjos „Shell“ atstovybės Lietuvoje ieškovė gavo elektroninį laišką, kuriuo įspėta apie didelį kuro sunaudojimą. Ieškovės įmonės direktorei paskambinus atsakovui, atsakovas paaiškino, jog nežino kur yra kuro kortelės. Ieškovė 2013-05- 07 apie 16 vai. pareikalavo „Shell“ ir „IDS“ kuro korteles išdavusias bendroves užblokuoti minėtas kuro korteles. 2013-05-08 iš komandiruotės grįžus atsakovui, pastarasis kuro kortelių ieškovei neperdavė, o tik paaiškino, jog paskutinį kartą kurą pylė 2013-05-04 Liuksemburge, 11.44 vai, kur ir kada kortelės dingo, nežino. Pažymėtina, jog šių duomenų nustatymas turi esminės reikšmės teismo sprendimo priėmimui, kadangi ieškovė buvo pasirašiusi su atsakovu visiškos materialinės atsakomybės sutartį, taigi atsakovui kilo pareiga atlyginti ieškovui padarytą žalą, naudojantis jo išduota kuro kortele.
Nepagrįstas apelianto argumentas, kad asmuo, tik atlyginęs kito asmens padarytą žalą turi teisę į regresinį reikalavimą (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Šiuo aspektu svarbu tai, kad nagrinėjamu atveju CK 6.280 straipsnio 1 dalies reglamentavimas netaikomas. Aktualus tarp šalių yra DK 257 straipsnio 4 dalies reglamentavimas, joje nustatyta, kad atlygintina žala nustatoma tokio dydžio, kurį darbdavys regreso teise įgijo dėl darbuotojo padarytos žalos atlyginimo. Aptartas teisinis reguliavimas darbdaviui, jau vien tik įgijus teisę į žalos atlyginimą dėl darbuotojo padarytos žalos, suteikia galimybę jam kreiptis dėl žalos atlyginimo, todėl aplinkybė, ar darbdavys pats yra atlyginęs žalą, nagrinėjamoje byloje nėra svarbu, nors skolos sumokėjimo faktą apylinkės teismas nustatė.
Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis, būdamas materialiai atsakingas, turėjo pareigą saugoti ir tausoti jam perduotas materialines vertybes, t. y. kuro korteles, elgtis rūpestingai ir jam patikėto turto be teisėto pagrindo neperduoti kitiems asmenims. Tačiau atsakovas, būdamas neatidus bei nerūpestingas, neišsaugojo jam patikėto turto (kuro kortelių) ir tokiais savo veiksmais padarė ieškovei žalą. Tai, jog atsakovo elgesys neatitiko materialiai įsipareigojusio asmens atidaus, rūpestingo, protingo bei sąžiningo elgesio standartus įrodo byloje nustatyta aplinkybė, jog nors kortelės dingo 2013-05-04 (neteisėtai kortelėmis buvo naudojamasi nuo 2013-05-04 iki 2013-05-09), apie jų dingimą atsakovas sužinojo tik 2013-05-07, pabrėžtina, kad ne savo pastangomis, o ieškovės direktorei paskambinus ir paklausus apie kuro korteles. Taigi, atsakovas net tris dienas visiškai nesirūpino jam patikėto turto buvimo vieta, jo saugumu. Šią išvadą apylinkės teismas pagrįstai grindė „Shell Polska sp“ išrašyta kreditine sąskaita, iš kurios matyti, kad už kurą buvo atsiskaitoma atsakovui išduota kortele pagal visiškos materialinės atsakomybės sutartį.
Pagal savo teisinį pobūdį visiškos materialinės atsakomybės sutartis yra tęstinė, dvišalė, pagal ją abi šalys (darbuotojas ir darbdavys) turi tam tikras teises ir pareigas (DK 256 straipsnis). Kai reikalaujama materialinės žalos atlyginimo iš darbuotojo, su kuriuo buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, darbdaviui tenka pareiga pagrįsti žalos dydį, įrodyti neteisėtus darbuotojo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atitinkamos žalos. Pažymėtina, jog atsakovas, kuris yra sudaręs darbuotojo visiškos materialinės atsakomybės sutartį, siekdamas paneigti savo kaltę ir pareigą atlyginti visą ar dalį reikalaujamų nuostolių, turi pateikti įrodymus, paneigiančius jo kaltę, t. y. nurodyti tokius faktus, kurie patvirtintų, kad žalos atsiradimas nepriklausė nuo jo valios, ar kad darbdavys nebuvo sudaręs reikiamų darbo sąlygų ir tai reikšmingai lėmė nuostolių atsiradimą, ar kad dėl materialinės žalos padarymo yra atsakingi kiti asmenys. Tačiau kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, atsakovas neįrodė anksčiau paminėtų faktų visumos (CPK 178 straipsnis).
Be to, būdamas materialiai atsakingas, darbuotojas turi pareigą saugoti ir tausoti jam perduotas materialines vertybes, elgtis rūpestingai ir jam patikėto turto be teisėto pagrindo neperduoti kitiems asmenims. Visiškos materialinės atsakomybės sutartimi atsakovas įsipareigojo saugoti jam patikėtas materialines vertybes, tai reiškia, kad negalėjo kitiems asmenims perduoti jam patikėto turto. Priešingas elgesys laikytinas neatitinkančius materialiai įsipareigojusio asmens protingo ir sąžiningo elgesio standarto. Iš byloje esančių įrodymų bei nustatytų faktų matyti, kad darbdavio nustatytos darbo sąlygos buvo pakankamos, kad atsakovas turėtų galimybę užtikrinti jam patikėtų kuro kortelių saugumą. Taip pat byloje nėra jokių duomenų apie ieškovės direktorės leidimą naudotis Shell kuro kortele tretiesiems asmenims, už kurių įsipiltą kurą atsakomybė taikoma atsakovui. Atsakovo teiginiai, kad neatmetama galimybė, kad ieškovės direktorė davė leidimą naudotis kuro kortelėmis yra visiškai neįrodyti (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, jog apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad darbdavys netinkamai vykdė savo pareigas, numatytas sudarytoje su darbuotoju visiškos materialinės atsakomybės sutartyje, yra niekuo nepagrįsti.
Apeliantas neteisus teigdamas, kad ieškovė, remdamasi aplinkybe, kad sudarė visas reikiamas sąlygas atsakovui patikėtam turtui išsaugoti, privalėjo pateikti įrodymus, kad atsakovas buvo tinkamai instruktuotas apie kuro kortelių saugojimą, kad komandiruotės metu jam buvo sudarytos visos sąlygos patikėtą turtą išsaugoti. Byloje pateikta 2013-03-21 G. Š. ir UAB „Baltic Trucking Logistics“ visiškos individualios materialinės atsakomybės sutartis yra pagrindinis įrodymas, patvirtinantis, kad atsakovas, dirbantis tolimųjų reisų vairuotojo ekspeditoriaus darbą, tiesiogiai susijusį su jam perduotų vertybių, naudojamų gamybos procese pagal atskiro reisų užsakymą, prisiėmė visą materialinę atsakomybę už jam perduoto turto ir kitų vertybių išsaugojimą ir įsipareigojo: tausoti jam perduotas ar jo žinioje esančias materialines vertybes; imtis visų reikalingų priemonių, užkertančių kelią žalai; laiku pranešti įmonės administracijai apie visas aplinkybes, gresiančias jam patikėtų materialinių vertybių saugumui; tvarkyti jam patikėtų ar esančių jo žinioje materialinių vertybių apskaitą, nustatyta tvarka rengti ir teikti prekines, pinigines ir kitas ataskaitas apie šių materialinių vertybių judėjimą ir likučius; dalyvauti inventorizuojant jam patikėtas materialines vertybes. Ikiteisminio tyrimo metu atsakovas prisipažino, jog apie kortelių dingimą nieko nežino. Tokiu būdu atsakovas akivaizdžiai patvirtino, jog elgėsi aplaidžiai ir nerūpestingumai. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad konkrečių materialinių vertybių išvardijimo visiškos materialinės atsakomybės sutartyje paprastai nurodyti nereikia, kadangi, esant materialinių vertybių judėjimui, to praktiškai užfiksuoti aptariamoje sutartyje gali būti net neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12- 21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2012). Taigi, šiuo atveju atsakovas pasirašydamas minėtą sutartį, buvo instruktuotas apie kuro kortelių saugojimą ir prisiėmė visišką materialinę atsakomybę už įmonės jam patikėtų materialinių vertybių saugumą, t. y. taip pat ir už automobiliui priskirtas kuro korteles..
Taigi, atsižvelgiant į anksčiau išdėstytą bei į byloje nustatytas ir ieškovės įrodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog atsakovas pažeidė darbuotojo pareigą dirbti dorai ir sąžiningai, tausoti ir saugoti bendrovės jam perduotas materialines vertybes ir imtis priemonių neleidžiančių žalai atsirasti. Atsakovas nuo 2013-05-04 iki 2013-05-08 vykdydamas darbo funkcijas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. elgdamasis nerūpestingai bei neatidžiai neužtikrino patikėtų materialinių vertybių saugumą ir prarado kuro korteles, minėtomis kuro kortelėmis neteisėtai pasinaudojus tretiesiems asmenims, ieškovė patyrė 15 664,21 Lt žalą. Atsakovas suprato ir suvokė, kad jis yra materialiai atsakingas už darbdavio jam perduotas materialines vertybes ir turėjo jas saugoti, kad jomis nepasinaudotų kiti asmenys, tačiau tinkamai savo pareigų neatliko, todėl apylinkės teismas ieškovei iš atsakovo pagrįstai priteisė 15 664,21 Lt žalos atlyginimo.
Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į apeliacinį skundą surašiusiai šaliai. Ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jos sumokėti advokatui 1 000 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 ir 8.11 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio, todėl, netenkinus apeliacinio skundo, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei UAB „Baltic Trucking Logistics“ iš atsakovo G. Š. priteisti 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų.