Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Mivinta“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Divingas“ ieškinį atsakovui M. U. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teisme 2014-12-30 buvo priimtas ieškovės ieškinys, juo prašo priteisti iš atsakovo M. U. 250 259,59 Lt (72 480,19 EUR) žalos atlyginimo; iš atsakovo M. U. priteisti 5 procentus metinių palūkanų nuo ieškinio pateikimo dienos iki sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuojant nuo visos priteistos sumos; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog ieškovės kasos dokumentinis likutis bankroto bylos iškėlimo dieną buvo 250 259,59 Lt, tačiau atsakovas administratoriui kasos likučio neperdavė.

Per teismo nustatytą 20 dienų terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, pratęsti termino neprašė, atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gegužės 27 d. nutartimi, kuria atsakovei iškelta bankroto byla, be kitko, įpareigojo bendrovės valdymo organus per 15 dienų nuo minėtos nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratorei įmonės turtą ir visus dokumentus. Pagal Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą atsakovas M. U. buvo ieškovės BUAB „Mivinta“ direktoriumi. Atsakovas 2014-08-19 dokumentų perdavimo–priėmimo aktu perdavė ieškovės administratorei visus turimus ieškovės dokumentus. Administratorė, išanalizavusi visus jai perduotus ieškovės dokumentus, nustatė, kad nuo 2007 m. liepos mėn. iki pat bankroto iškėlimo dienos į ieškovės kasą iš viso buvo įnešta 133 808, 91 EUR (462 015,42 Lt), o iš ieškovės kasos išimta 61 328,73 EUR (211 755,83 Lt). Ieškovės kasos dokumentinis likutis bankroto bylos iškėlimo dieną administratorės duomenimis sudarė 250 259,59 Lt.

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą buvo akcentuojama, kad vadovo, kaip bendrovės valdymo organo, teisinį statusą reglamentuoja civilinės teisės normos, taikomos akcinių bendrovių organų veiklai reguliuoti (pavyzdžiui, Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 1, 4, 6, 8 dalys, 37 straipsnis, CK2.81 straipsnio 1 dalis, 2.82 straipsnio 1, 2, 3 dalys, 2.87 straipsnis ir kt.). Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai. Daugelis bendrovės vadovo, kaip valdymo organo ir atstovo, pareigų ir teisių atsiranda įstatymų (Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 6, 8 dalys, 37 straipsnio 5, 8, 9, 10 dalys, CK2.81 straipsnio 1 dalis, 2.82 straipsnio 1 dalis,2.87 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalys ir kt.) pagrindu. Už įstatymuose įtvirtintų pareigų nevykdymą ir (arba) netinkamą vykdymą bendrovės vadovo, kaip bendrovės valdymo organo, atsakomybė kyla įstatymų, kaip antai Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 10 dalis, CK2.82 straipsnio 3, 4 dalys, 2.83 straipsnio 3 dalis, 2.87 straipsnio 7 dalis, pagrindu; už pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą bendrovės vadovui, kaip bendrovės valdymo organui, kyla pareiga atlyginti jo kaltais veiksmais, nesilaikant įstatymuose įtvirtintų pareigų, padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009-11-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2009, 2009-11-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009, 2012-02-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012, ir kt.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad byloje sprendžiant dėl vadovų įmonei padarytos žalos, atsiradusios jiems netinkamai tvarkant įmonės turtą, turi būti nustatomas šios žalos faktas ir dydis. Įmonės turto netinkamu saugojimu, iššvaistymu ar kitokiu kaltu praradimu padaryta žala nustatoma pagal faktus: yra konkretaus turto ar nėra. Įmonės patvirtintame balanse esantys duomenys gali būti tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė žalos dydžiui ir faktui įrodyti (CPK 177 straipsnis). Vertinant jame esančius duomenis reikia vadovautis įrodymų visumos taisykle – patvirtinto balanso finansiniai rodikliai turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais ir iš jų visumos turi būti sprendžiama, ar pasirašytame balanse esantys duomenys patvirtina įmonei padarytos žalos faktą ir jos dydį (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Premium konsultacijos“ v. P. Ž., R. T., bylos Nr. 3K-3-14/2013).

Pažymėtina, kad vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas– neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009 ir kt.).

CK 2.82 straipsnio 3 dalis numato, kad juridinio asmens organas atsako už juridinio asmens veiklos organizavimą. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas, būdamas įpareigotas įstatymo ir teismo, neperdavė įmonės bankroto administratoriui įmonės balanse, sudarytame pagal įmonėje esančius finansinės atskaitomybės dokumentus, nurodyto turto. Be to, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 22 punktu, kasininkas materialiai atsako už visų jo priimtų pinigų saugumą ir visus nuostolius, kuriuos ūkio subjektas gali patirti tiek dėl sąmoningų jo veiksmų, tiek dėl netinkamo arba nesąžiningo pareigų vykdymo.

Aptartas teisinis reguliavimas ir teismų praktika patvirtina, jog pagal savo teisinę padėtį atsakovas yra atsakingas už įmonės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir įmonės turto išsaugojimą, jų perdavimą. Todėl sutiktina su ieškove, kad atsakovas neperdavęs įmonei priklausančio turto (grynųjų pinigų iš kasos) yra atsakingas už minėto turto neišsaugojimą ir jo neperdavimą administratorei (CK 6.246 – 6.248 straipsniai). Atitinkamai konstatuotina, kad šis turtas nebuvo perduotas dėl juridinio asmens valdymo organo – šiuo atveju buvusio direktoriaus kaltės ir pareigų nevykdymo (neveikimo), todėl buvęs direktorius turi atlyginti bendrovei dėl prarasto turto atsiradusią 250 259,59 Lt (72 480,19 EUR) žalą, kuri lygi prarasto turto vertei, nurodytai bendrovės finansiniuose dokumentuose (CK 6.246 – 6.249, 6.263 straipsniai).

Esant nurodytiems argumentams ir teisinei situacijai ieškinys tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistina 72 480,19 EUR (250 259,59 Lt) žala.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovė atleista nuo 1 304 EUR žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas), minėta suma priteistina iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovo prašymu priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, CPK 285 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

n u sprendž i a:

ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Mivinta“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Divingas“ ieškinį atsakovui M. U. dėl žalos atlyginimo tenkinti.

Ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Mivinta“, įmonės kodas 300903550, buveinės adresas Šilų g. 16–3, Birbinčių k., Klaipėdos r. sav., priteisti iš atsakovo M. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), 72 480,19 EUR (250 259,59 Lt) žalos.

Ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Mivinta“ priteisti iš atsakovo M. U. 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (72 480,19 EUR (250 259,59 Lt) nuo civilinės bylos iškėlimo (2014-12-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Iš atsakovo M. U. priteisti 1 304 EUR žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Sprendimas už akių įsiteisėja po dvidešimties dienų nuo jo priėmimo dienos.

Atsakovas Klaipėdos apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Jeigu paduodamas pareiškimas dėl šio sprendimo peržiūrėjimo, sprendimas įsiteisėja užbaigus peržiūrėjimo procedūrą, jeigu pareiškimas netenkinamas.

Ieškovas sprendimą už akių per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.