Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-179/2011

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2011-06-20
Bylos Nr.: 1A-179/2011
Teisminio proceso Nr.: 1-30-9-00011-2004-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Aloyzas Kruopys (pirm.), Valdimaras Bavėjanas, Kęstutis Jucys
Nuteistasis: V. N., N. K., J. Ž., Ž. N.
Kaltinamasis: R. A.
Advokatai: Vytautas Sirvydis, Linas Bajorūnas, Tauras Klipštas

Kategorijos

1.2.23.2Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti (BK 260 str. 1 d.)
1.2.23.3Neteisėtas disponavimas dideliu ar labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų (BK 260 str. 2, 3 d.)
1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-179/2011Proceso Nr. 1-30-9-00011-2004-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.2; 1.2.23.3; 1.1.8.1.2; 1.1.8.6.2

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 20 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,

teisėjų: Valdimaro Bavėjano, Kęstučio Jucio,sekretoriaujant Rasai Maldanytei, Agatai Minkel, Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorei Aidai Japertienei,nuteistiesiems V. N. , N. K. , J. Ž. ,išteisintiesiems R. A. , R. A. ,

gynėjams advokatams Linui Bajorūnui, Vytautui Sirvydžiui, Ramūnui Gudašiui, Vytautui Merkšaičiui, Vaidučiui Paliukui, Aušrai Ručienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų J. Ž. , V. N. , N. K. ir jo gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio, nuteistojo Ž. N. gynėjo advokato Tauro Klipšto bei Kauno apygardos prokuratūros prokuroro Vladimir Kokoškin apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

Ž. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 9 metams;Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 30 d. veika) laisvės atėmimo bausme 5 metams;Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį (2005 m. rugpjūčio 2 d. veika) laisvės atėmimo bausme 4 metams;Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį (2005 m. spalio 5 d. veika) laisvės atėmimo bausme 4 metams;Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį (2005 m. lapkričio 10 d. veika) laisvės atėmimo bausme 5 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 10 metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2006 m. balandžio 11 d. iki 2006 m. liepos 12 d.

V. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 9 metams.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Į Bausmės laiką įskaitas suėmime išbūtas laikas nuo 2006 m. lapkričio 23 d. iki 2007 m. gegužės 17 d.

Iš nuteistojo V. N. priteista 2744 Lt už ekstradicijos išlaidas.

J. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal:

Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 30 d. veika) laisvės atėmimo bausme 3 metams;Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį (2005 m. rugpjūčio 23 d. veika) laisvės atėmimo bausme 10 metų;Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį (2005 m. lapkričio 10 d. veika) laisvės atėmimo bausme 3 metams;Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį (2005 m. lapkričio 11 d. veika) laisvės atėmimo bausme 10 metų;Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį (2005 m. lapkričio 15 d. veika) laisvės atėmimo bausme 3 metams;Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį (2005 m. gruodžio 2 d. veika) laisvės atėmimo bausme 2 metams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 11 metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2006 m. balandžio 11 d. iki 2006 m. gegužės 29 d.

N. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal:

Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme 11 metų;Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 1 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi bei 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 bei 9 dalimis, subendrinta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2007 m,. birželio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 12 metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 8 d. nuosprendžiu paskirtos ir atliktos bausmės laikas bei suėmime išbūtas laikas nuo 2006 m. balandžio 11 d. iki 2006 m. liepos 4 d.

R. A. išteisintas dėl kaltinimo pagal 260 straipsnio 1 dalį, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

R. A. išteisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalį, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Iš nuteistųjų Ž. N. ir V. N. nuspręsta solidariai išieškoti 5500 Lt valstybei (2005 m. gegužės 12 d. veika); iš nuteistųjų Ž. N. ir J. Ž. nuspręsta solidariai išieškoti 50 Lt valstybei (2005 m. birželio 30 d. veika); iš nuteistojo J. Ž. nuspręsta išieškoti 8500 Lt valstybei (2005 m. rugpjūčio 23 d. veika); iš nuteistųjų J. Ž. ir N. K. nuspręsta solidariai išieškoti 7900 Lt valstybei (2005 m. lapkričio 11 d. veika, papildomas atsiskaitymas 2005 m. lapkričio 15 d.); iš nuteistojo J. Ž. nuspręsta išieškoti 3100 Lt valstybei (2005 m. gruodžio 2 d. veika).

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiamu nuosprendžiu pagal 260 straipsnio 1 dalį nuteistas ir E. V. tačiau dėl jo nuosprendis neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. N. nuteistas už tai, kad 2005 m. gegužės 12 d., veikdamas bendrininkų grupe su V. N. ir kitu asmeniu, neteisėtai disponavo dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos, turėdamas tikslą ją platinti, t. y. Ž. N. neteisėtai įgijo iš kito asmens didelį kiekį - 27, 874 g - psichotropinės medžiagos – metamfetamino, sumaišė šią medžiagą su magnio sulfatu, pagamindamas 929, 14 g baltos spalvos miltelių, turinčių savo sudėtyje didelį kiekį - 27, 874 g - psichotropinės medžiagos- metamfetamino. Šį mišinį Ž. N. 2005 m. gegužės 12 d. neteisėtai laikė Kauno rajone, Karmėlavos miške iki 19:30 val. Po to, apie 19:50 val., degalinėje „Lukoil“, esančioje šalia automagistralės Kaunas - Klaipėda, Kauno rajone, Kumpių kaime, šį mišinį, turintį savo sudėtyje didelį kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino, už 5500 litų pardavė nusikalstamos veikos imitacijos modelio dalyviams Nr. 004 ir Nr. 005.

Be to, Ž. N. nuteistas už tai, kad 2005 m. birželio 30 d., veikdamas bendrininkų grupe su J. Ž. , neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti, t. y. Ž. N. neteisėtai įgijęs iš J. Ž. 0,482 g narkotinės medžiagos - opijaus bei 6,6 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 2,585 g psichotropinės medžiagos - amfetamino, šias narkotines ir psichotropines medžiagas neteisėtai gabeno iki prekybos centro „Molas“, esančio Kaune, Baršausko g, kur 2005 m. birželio 30 d., apie 22 val., už 50 Lt jas pardavė nusikalstamos veikos imitacijos modelio dalyviui Nr. 004.

Be to, Ž. N. nuteistas už tai, kad 2005 m. rugpjūčio 2 d. neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti, t. y. Ž. N. iš nenustatyto asmens, neteisėtai įgijęs 0,922 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,489 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino, iki 2005 m. rugpjūčio 2 d., 21 val. šią psichotropinę medžiagą neteisėtai laikė ir gabeno iki prekybos centro „Molas“, esančio Kaune, Baršausko g, kur šiuos miltelius su psichotropine medžiaga perdavė nusikalstamos veikos imitacijos modelio dalyviui Nr. 004.

Be to, Ž. N. nuteistas už tai, kad 2005 m. spalio 5 d. neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti, t. y. Ž. N. iš nenustatyto asmens, neteisėtai įgijęs 0,515 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,358 g psichotropinės medžiagos - amfetamino bei 0,391 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,201 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino, iki 2005 m. spalio 5 d., 19 val. šias psichotropines medžiagas neteisėtai laikė ir gabeno iki kavinės „Pica Jazz“, esančios Kaune, Grinčiupio g 9, kur jas perdavė nusikalstamos veikos imitacijos modelio dalyviui Nr. 004.

Be to, Ž. N. nuteistas už tai, kad 2005 m. lapkričio 10 d., veikdamas bendrininkų grupe su J. Ž. , neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti, t. y. Ž. N. iš nenustatyto asmens, neteisėtai įgijęs 0,852 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,625 g psichotropinės medžiagos - amfetamino, šią psichotropinę medžiagą neteisėtai laikė savo bute, esančiame Kaune, Medvėgalio g 31-6, kur 2005 m. lapkričio 10 d., apie 12 val. šią psichotropinę medžiagą tolimesniam neteisėtam platinimui perdavė J. Ž. .

V. N. nuteistas už tai, kad 2005 m. gegužės 12 d., veikdamas bendrininkų grupe su Ž. N. ir kitu asmeniu, neteisėtai disponavo dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos, turėdamas tikslą ją platinti, t. y. Ž. N. iš kito asmens neteisėtai įgijus didelį kiekį 27, 874 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir sumaišius šią medžiagą su magnio sulfatu, pagaminant 929, 14 g baltos spalvos miltelių, turinčių savo sudėtyje didelį kiekį - 27, 874 g - psichotropinės medžiagos – metamfetamino, bei šį mišinį 2005 m. gegužės 12 d. neteisėtai laikius Kauno rajone, Karmėlavos miške iki 19:30 val., maždaug 19:50 val. degalinėje „Lukoil“, esančioje šalia automagistralės Kaunas – Klaipėda, Kauno rajone, Kumpių kaime, šį mišinį, turintį savo sudėtyje didelį kiekį psichotropinės medžiagos - metamfetamino, už 5500 litų pardavė nusikalstamos veikos imitacijos modelio dalyviams Nr. 004 ir Nr. 005.

J. Ž. nuteistas už tai, kad 2005 m. birželio 30 d., veikdamas bendrininkų grupe su Ž. N. , neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti, t. y. J. Ž. iš nenustatyto asmens, neteisėtai įgijęs 0,482 g narkotinės medžiagos - opijaus bei 6,6 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 2,585 g psichotropinės medžiagos - amfetamino, šias narkotines ir psichotropines medžiagas 2005 m. birželio 30 d., apie 19 val. savo bute, esančiame Kaune, Medvėgalio g 31-6, tolimesniam platinimui perdavė Ž. N. . Pastarasis jas neteisėtai gabeno iki prekybos centro „Molas“, esančio Kaune, Baršausko g Kaune, kur 2005 m. birželio 30 d., apie 22 val., už 50 Lt pardavė nusikalstamos veikos imitacijos modelio dalyviui Nr. 004.

Be to, J. Ž. nuteistas už tai, kad 2005 m. rugpjūčio 23 d. neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos, t. y. J. Ž. iš nenustatyto asmens, nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgijo 1024 g šviesios spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis - 211, 258 g - psichotropinės medžiagos - metamfetamino ir šį labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos 2005 m. rugpjūčio 23 d., apie 23 val., Kaune, Kleboniškio g, už 8500 Lt pardavė nusikalstamos veiklos imitacijos modelio dalyviams Nr. 004 ir 005.

Be to, J. Ž. nuteistas už tai, kad 2005 m. lapkričio 10 d, veikdamas bendrininkų grupe su Ž. N. , neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti, t. y. Ž. N. iš nenustatyto asmens, neteisėtai įgijus 0,852 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 2,585 g psichotropinės medžiagos - amfetamino ir šias medžiagas neteisėtai laikius savo bute, esančiame Kaune, Medvėgalio g 31-6, J. Ž. 2005 m lapkričio 10 d., apie 12 val. šią psichotropinę medžiagą paėmė tolimesniam neteisėtam platinimui ir 12:10 val., Kaune, prie Medvėgalio g esančio namo Nr. 31 ją perdavė nusikalstamos veiklos imitacijos medelio dalyviui Nr. 004.

Be to, J. Ž. nuteistas už tai, kad 2005 m. lapkričio 10 d. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, t. y. J. Ž. iš nenustatyto asmens, nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgijo 0, 239 g rudos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0, 087 g narkotinės medžiagos - heroino, ir šią narkotinę medžiagą iki 2005 m. lapkričio 10 d. neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje Kaune, Alsėdžių g 3-12, o 2005 m. lapkričio 10 d., apie 12:30 val., Kaune, prie Alsėdžių g esančio namo Nr. 3 šią narkotinę medžiagą neteisėtai perdavė nusikalstamos veiklos imitacijos modelio dalyviui Nr. 004.

Be to, J. Ž. nuteistas už tai, kad 2005 m. lapkričio 11 d., veikdamas bendrininkų grupe su N. K. , neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos, t. y. vykdant susitarimą su N. K. ir šiam iš nenustatyto asmens iki 2005 m. lapkričio 11 d. įgijus 986,764 g šviesios spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 606, 512 g - psichotropinės medžiagos – amfetamino, ir iki tos pačios dienos 17 val. laikius šį labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos savo namuose Kaune, (duomenys neskelbtini), 2005 m. lapkričio 11 d., apie 17 val., Kaune, Šiaurės pr., prie kavinės „Legenda“ iš N. K. J. Ž. neteisėtai įgijo 0,614 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,382 g amfetamino, kurį tuoj pat perdavė prie kavinės „Legenda“ laukusiems nusikalstamos veikos imitacijos modelio dalyviams Nr. 004 ir Nr. 005. Tą pačią dieną, apie 17:08 val., J. Ž. iš N. K. įgijo ir perdavė tiems patiems nusikalstamos veikos imitacijos modelio dalyviams likusią dalį - 986,150, g - baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis - 606,130 g - psichotropinės medžiagos – amfetamino, ir taip išplatino labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos.

Be to, J. Ž. nuteistas už tai, kad 2005 m. lapkričio 15 d, veikdamas bendrininkų grupe su E. V. , neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti, t. y. J. Ž. iki 2005 m. lapkričio 15 d., iš nenustatyto asmens, nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgijo 0,569 g rudos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,218 g narkotinės medžiagos – heroino, ir šią narkotinę medžiagą laikė nenustatytoje vietoje. 2005 m. lapkričio 15 d., apie 17 val. J. Ž. davė nurodymą E. V. atgabenti šią narkotinę medžiagą į kavinę „Aitvaras“, esančią Kaune, A. ir J. Gravrogkų g 8, kur, paėmęs šią narkotinę medžiagą iš E. V. , perdavė ją nusikalstamos veiklos imitacijos modelio dalyviui Nr. 004 ir taip išplatino šią narkotinę medžiagą.

Be to, J. Ž. nuteistas už tai, kad 2005 m. gruodžio 2 d. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti, t. y. J. Ž. iki 2005 m. gruodžio 2 d., iš nenustatyto asmens, nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgijo 97, 476 g rudos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 27,1 g narkotinės medžiagos – heroino, ir šią narkotinę medžiagą laikė savo gyvenamosios vietos, esančios Kaune, Alsėdžių g 3 namo rūsyje, o 2005 m. gruodžio 2 d., apie 13 val., Kaune, prie Alsėdžių g esančio namo Nr. 3, už 3100 Lt pardavė nusikalstamos veikos imitacijos modelio dalyviams Nr. 004 ir Nr. 005.

E. V. nuteistas už tai, kad 2005 m. lapkričio 15 d, veikdamas bendrininkų grupe su J. Ž. , neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti, t. y. J. Ž. iki 2005 m. lapkričio 15 d. iš nenustatyto asmens, nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgijus 0,569 g rudos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,218 g narkotinės medžiagos - heroino, ir šią narkotinę medžiagą laikius nenustatytoje vietoje, E. V. 2005 m. lapkričio 15 d., apie 17 val. J. Ž. nurodymu atgabeno šią narkotinę medžiagą į kavinę „Aitvaras“, esančią Kaune, A. ir J. Gravrogkų g 8, kur J. Ž. perdavė šią narkotinę medžiagą nusikalstamos veiklos imitacijos modelio dalyviui Nr. 004 ir taip šią narkotinę medžiagą išplatino.

N. K. nuteistas už tai, kad 2005 m. lapkričio 11 d., veikdamas bendrininkų grupe su J. Ž. , neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos, t. y. N. K. iki 2005 m. lapkričio 11 d., iš nenustatyto asmens, nenustatytomis aplinkybėmis įgijo 986,764 g šviesios spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 606, 512 g - psichotropinės medžiagos – amfetamino. Po to, 2005 m. lapkričio 11 d., apie 17 val., Kaune, Šiaurės pr., prie kavinės „Legenda“ N. K. neteisėtai perdavė J. Ž. 0,614 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,382 g amfetamino, kuriuos šis tuoj pat perdavė prie kavinėje „Legenda“ laukusiems nusikalstamos veikos imitacijos modelio dalyviams Nr. 004 ir Nr. 005. Tą pačią dieną, apie 17:08 val. N. K. perdavė J. Ž. likusią dalį - 986,150, g - baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis - 606,130 g psichotropinės medžiagos - amfetamino, o pastarasis šią psichotropinę medžiagą už 7600 Lt pardavė šalia kavinės „Legenda“ jo laukusiems nusikalstamos veiklos imitacijos modelio dalyviams Nr. 004 ir Nr. 005 ir taip šį labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos išplatino.

Be to, N. K. nuteistas už tai, kad iki 2006 m. balandžio 11 d. (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas), neturėdamas leidimo, įgijo ir iki 2006 m. balandžio 11 d., neturėdamas leidimo, savo namuose, esančiuose Kaune, (duomenys neskelbtini), laikė fabrikinės gamybos šaunamąjį ginklą - 5,6 mm. kalibro dvivamzdį graižtvinį pistoletą „DM-22“, kuris buvo rastas ir paimtas kratos metu.

R. A. skundžiamu nuosprendžiu buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe su E. V. ir J. Ž. , turėdamas tikslą platinti, iki 2005 m. lapkričio 15 d. iš J. Ž. įgijo 0,569 g rudos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0, 218 g narkotinės medžiagos - heroino, kurią parsigabenęs laikė savo namuose, esančiuose Kaune, (duomenys neskelbtini). Po to, 2005 m. lapkričio 15 d., apie 17:00 val., vykdydamas išankstinį susitarimą su J. Ž. , šią narkotinę medžiagą tolimesniam platinimui savo namuose perdavė E. V. (Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalis).

R. A. skundžiamu nuosprendžiu buvo kaltinamas tuo, kad iki 2006 m. balandžio 11 d. neteisėtai, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, tolimesniam platinimui įgijo 468 vienetus tablečių, kurių sudėtyje buvo 20,65 g psichotropinės medžiagos MDMA. Po to, šią psichotropinę medžiagą parsigabenęs laikė savo naudojamame garaže, esančiame Kaune, Chemijos pr. 72-62 iki tol, kol kratos metu ją rado ir paėmė policijos pareigūnai (Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalis).

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistasis J. Ž. prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas, panaikinti ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino teisines ir faktines bylos aplinkybes, atsakomybės klausimą sprendė remdamasis tik formaliais kriterijais, nepagrįstai netaikydamas Lietuvos Respublikos BK 39'straipsnio nuostatų dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Be to, skundžiamajame nuosprendyje nebuvo atsižvelgta į įstatymų leidėjo išreikštą valią dėl saugomų vertybių hierarchijos, todėl asmeniui, padėjusiam išaiškinti nusikalstamas veikas, nepagrįstai buvo paskirta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas.

Nuteistasis teigia, kad Kauno apygardos teismo išnagrinėta baudžiamoji byla yra išskirta iš Klaipėdos apygardos prokuratūros tiriamos baudžiamosios bylos, kurioje jis (J. Ž. ), būdamas organizuotos grupės narys, aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės narių padarytas sunkias ir labai sunkias nusikalstamas veikas bei užkirsti kelią tarptautiniu mastu vykdytai narkotikų kontrabandai. Dėl padėjimo išaiškinti nusikalstamas veikas, darančias žalą visuomenės saugumui ir valstybės tarptautiniam prestižui, policija pripažino, kad J. Ž. sveikatai ir gyvybei kyla reali grėsmė, ir jis buvo atleistas nu baudžiamosios atsakomybės.

Apeliantas mano, kad vien baudžiamosios bylos išskyrimas ar sujungimas ikiteisminio tyrimo metu nėra aplinkybės, kurioms esant asmuo negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 39' straipsnį, nes tiek Kauno apygardos teismo išnagrinėtos nusikalstamos veikos, tiek dar Klaipėdos apygardos prokuratūros tiriamos nusikalstamos veikos yra susijusios tiek pagal kėsinimosi objektą, tiek pagal subjektus.

Nuteistasis J. Ž. atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos kriminalinės policijos biuro 2009 m. liepos 1 d. rašte Nr. 38-3-S-2305 prokuratūrai išdėstytą poziciją bei pirmosios instancijos teismo posėdžio metu prokuroro išreikštą prašymą ir nepagrįstai paskyrė jam griežtą laisvės atėmimo bausmę. Apeliantas mano, kad neatleidus jo nuo baudžiamosios atsakomybės ir taip sukėlus pavojų jo sveikatai ir gyvybei (dėl bendradarbiavimo su teisėsaugos institucijomis jam gali būti keršijama) buvo pažeista jo konstitucinė teisė į teisingą teismą, nes bendradarbiaudamas su teisėsaugos pareigūnais jis pagrįstai tikėjosi būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju turėjo būti aktyvus ir, esant būtinybei, išreikalauti papildomos medžiagos ir informacijos, kad būtų tinkamai išspręstas klausimas dėl jo bylos nutraukimo.

J. Ž. pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje priimtas nepagrįstas sprendimas gali turėti neigiamos įtakos ne tik ikiteisminiam tyrimui, atliekamam Klaipėdos apygardos prokuratūroje dėl narkotikų platinimo ir kontrabandos, bet ir sąlygoti nusikalstamų susivienijimų glaudesnius ryšius, dėl ko valstybė kovoje su organizuotu nusikalstamumu gali netekti pagrindinio įrodymų šaltinio - prisipažįstančių asmenų, sutikusių aktyviai bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistasis V. N. prašo priimti teisingą sprendimą.

Apeliantas nurodo, kad 2005 m. gegužės 7 d. jis grįžo iš užsienio. Maždaug po dviejų dienų jis susitiko su pažįstamu Ž. N. . Šis papasakojo apie neatgautą skolą, kurią nepažįstami asmenys žadėjo grąžinti tik tuo atveju, jei Ž. N. jiems parduos narkotinių medžiagų. Po to Ž. N. paprašė nuvežti jį į susitikimą, kurio metu tikėjosi atgauti pinigus. Nuteistasis teigia, kad Ž. N. jį įtikino, kad šio susitikimo metu narkotinių medžiagų jis niekam neparduos ir nieko nusikalstamo nedarys, bet tuos asmenis apgaus, parduodamas jiems vietoj narkotikų karčiosios druskos. Apeliantas nurodo nežinojęs, kad Ž. N. ant minėtos druskos užpylė ir narkotinių medžiagų tam, kad būtų suklaidinti nusikalstamos veikos imitacijos modelio dalyviai.

V. N. pažymi, kad iš sekimo medžiagos bei jį sekusių pareigūnų parodymų matyti, kad jis nevažiavo į Ž. N. slėptuvę, su niekuo nekalbėjo, o tik paprašytas Ž. N. nuvežė jį į susitikimą degalinėje. Po šio susitikimo Ž. N. pasakė, kad asmenims, su kuriais buvo susitikęs, reikia atvežti karčiosios druskos. Apeliantas teigia atsisakęs važiuoti kartu, todėl Ž. N. paprašė jo automobilio, o jam pačiam liepė palaukti degalinėje. Nuteistasis nurodo, kad laukiant grįžtančio Ž. N. , nusikalstamos veikos imitacijos modelio dalyviai 004 ir 005 jį provokavo daryti nusikalstamą veiką, t. y. užsiimti prekyba narkotinėmis medžiagomis. Apeliantas teigia, kad neturėjo kito pasirinkimo, todėl sutiko, tačiau nei tą dieną, nei vėliau su šiais asmenimis susitikęs nebuvo ir jiems nieko neperdavė. Jam jau būnant užsienyje, taip pat buvo provokuojamas daryti nusikalstamą veiką, tačiau jis nesutiko, priešingai, pasikeitė telefono numerį, kad niekas jam neskambintų su panašiais pasiūlymais. Jis pažymi, kad apie tai, jog buvo provokuojamas, patvirtina byloje esantys įrašai bei filmuota medžiaga.

Nuteistasis teigia, kad skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas už Ž. N. padarytą nusikalstamą veiką, kuris, jam nežinant, ant karčiosios druskos užpylė ir narkotinių medžiagų. Apeliantas mano, kad jo veikoje nėra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalyje sudėties požymių, nes jis tik nuvežė Ž. N. į degalinę. Be to, po šio įvykio, maždaug 2005 m. gegužės 12 d. jis vėl išvažiavo gyventi į užsienio valstybę. Apie tai žinoję nusikalstamos veikos imitacijos modelio dalyviai nesiėmė jokių priemonių, kad šis būtų sulaikytas ir tik vėliau, jam atsisakius daryti nusikalstamą veiką, t. y. pardavinėti narkotines medžiagas, 2006 m. lapkričio 23 d. buvo paskelbta jo tarptautinė paieška. Apeliantas taip pat pažymi, kad šiuo 2005 m. birželio mėnesio – 2006 m. lapkričio 23 d. laikotarpiu jis nekontaktavo su kitais skundžiamu nuosprendžiu nuteistais asmenimis.

Apeliaciniame skunde nuteistasis N. K. ir jo gynėjas advokatas Vytautas Sirvydis prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nuosprendį pakeisti: pripažinti N. K. nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje, tęstine nusikalstama veika, už kurią N. K. nuteistas Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 8 d. nuosprendžiu bei taikyti šioje nuosprendžio dalyje Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 10 dalį ir nustatyti, kad Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausmė apima ir skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę (2005 m. lapkričio 11 d. epizodas); panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio dalį, kuria N. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalį, ir priimti šioje nuosprendžio dalyje išteisinamąjį nuosprendį; panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 21 d. dalį, kuria nuspręsta solidariai išieškoti iš N. K. ir J. Ž. 7900 Lt valstybei.

Apeliantai nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu N. K. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Tačiau šis 2007 m. apkaltinamasis nuosprendis yra nagrinėjamos bylos medžiaga (b. l. 183-196, t. 6), tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, visiškai neatsižvelgė ne tik į tai, kad N. K. buvo antrą kartą persekiojamas baudžiamojo proceso tvarka, bet ir pakartotinai nuteisė už tą pačią nusikalstamą veiką, kuri, apeliantų nuomone, turėjo būti pripažinta tęstine. Šį argumentą patvirtina tai, kad pirmas pranešimas apie įtarimą N. K. buvo įteiktas 2006 m. balandžio 12 d. (b. l. 137, t. 6). Jame nurodyta nusikalstama veika, dėl kurios apeliantas N. K. buvo įtariamas, apima ir veiką, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistasis, įsigydamas tą pačią psichotropinę medžiagą iš to paties asmens, veikė pagal vieningą tyčią, abu nusikalstamos veikos epizodai nedaug nutolę laiko atžvilgiu, antrasis veikos epizodas padarytas tik todėl, kad teisėsaugos pareigūnai, turėdami realią galimybę sulaikyti N. K. iš karto po pirmojo nusikalstamos veikos epizodo laukė, kol bus padarytas ir antras nusikalstamos veikos epizodas, už kurį jis yra nuteistas Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 8 d. nuosprendžiu. Be to, ikiteisminį tyrimą organizavęs ir kontroliavęs prokuroras 2006 m. rugpjūčio 16 d. nutarime išskirti ikiteisminius tyrimus taip pat pripažino, jog nusikalstama veika, už kurią N. K. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, yra vienas iš tęstinės nusikalstamos veikos epizodų (b. l. 4, t. 1). Tai, kad minėtos nusikalstamos veikos turėtų būti vertinamos kaip tęstinė nusikalstama veika atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką panašiose bylose (Nr. 2K-P-412/2007; 2K-7-68/2009). Nuteistojo gynėjas šiuos argumentus teigia nurodęs ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau į tai atsižvelgta nebuvo.

Apeliantai nurodo, kad visuose pranešimuose apie įtarimą, kurie buvo įteikti N. K. (b. l. 137, t. 7; b. l. 151, t. 7; b. l. 154, t. 7) nurodytas tas pats išplatintos psichotropinės medžiagos kiekis – 606,130 g amfetamino; ta pati nusikalstamos veikos chronologija: pirmas epizodas - nenustatytas laikas, bet ne vėliau kaip iki 2005 m. lapkričio 11 d.; antras epizodas – veika padaryta 2006 m. kovo 12 d.

Nuteistasis N. K. ir jo gynėjas nurodo, kad ikiteisminį tyrimą organizavęs bei jį kontroliavęs prokuroras 2006 m. balandžio 11 d. nutarimu sujungė du ikiteisminius tyrimus į vieną. Vėliau, be jokių teisiškai reikšmingų motyvų 2006 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu iš baudžiamosios bylos Nr. 30-9-011-04 išskyrė atskirą tyrimą, paliekant iki bylų sujungimo buvusį numerį Nr. 38-1-00024-06 (b. l. 4, t. 1). 2009 m. kovo 31 d., kai N. K. jau buvo pradėjęs atlikti bausmę, paskirtą Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 8 d. nuosprendžiu (b. l. 120-126, t. 7), prokuroras priėmė dar vieną nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo bylų atskyrimo, nurodydamas, kad ikiteisminis tyrimas dėl N. K. yra baigtas. Šie prokuroro veiksmai pažeidė N. K. teisę į teisingą nubaudimą bei teisingos bausmės paskyrimą. Kauno apygardos teismas, turėdamas pareigą ištaisyti šiuos pažeidimus, to nepadarė.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad 2006 m. balandžio 11 d. prokuroro nutarime sujungti ikiteisminius tyrimus nurodyta, kad „šių nusikaltimų padaryme dalyvavo tas pats asmuo, t. y. N. K. “. Toks prokuroro motyvas pažeidžia nekaltumo prezumpciją, įtvirtintą Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 6 dalyje bei prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/08), nes dar iki kaltinamojo akto surašymo ir iki pranešimo apie įtarimą įteikimo oficialiame dokumente buvo konstatuota, kad apeliantas padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Be to, toks nutarimo motyvas pažeidžia ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 6 dalį, nes ar asmuo kaltas gali konstatuoti tik teismas. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, į šiuos N. K. teisių pažeidimus neatsižvelgė.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliaciniame skunde teigiama, kad psichotropinių medžiagų kiekiai – 606,130 g ir 7884,76 g – kvalifikuotini kaip labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, turėjo išsiaiškinti nusikalstamos veikos chronologiją, t. y. nustatyti, ar N. K. procesinė padėtis nėra neteisėtai ir neleistinai apsunkinta lyginant su ta padėtimi, kuri būtų, jei N. K. būtų teisiamas pagal vieną kaltinamąjį aktą, nes pirmasis psichotropinės medžiagos platinimo atvejis pagal kiekį sudaro 7,68 procentus antrojo atvejo, už kurį apeliantas jau yra nuteistas ir atlieka bausmę. Be to, nuteistojo ir jo gynėjo nuomone, labai svarbi yra ir ta aplinkybė, kad jeigu N. K. būtų sulaikytas iš karto po pirmojo nusikalstamos veikos epizodo padarymo, tai antrojo nusikalstamos veikos epizodo iš viso nebūtų buvę. Skundžiamo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje teigiama, kad „po pusmečio jis (N. K. ) pardavė likusią dalį amfetamino, dėl to jam 2006-04-21 buvo pateiktas kaltinimas ir jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį“ (skundžiamo nuosprendžio 18 lapas).

Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad šioje baudžiamojoje byloje buvo pažeista teisė į gynybą, nes kaltinamasis aktas buvo nekonkretus, surašytas ne stengiantis nurodyti įrodymus, kurie patvirtina galimai N. K. padarytas nusikalstamas veikas, bet juos nutylint: 2006 m. balandžio 12 d. pranešime apie įtarimą nurodyti asmenys, su kuriais N. K. galimai darė nusikalstamas veikas, tačiau kaltinamajame akte šie asmenys nurodyti nebuvo (b. l. 55, t. 7). Pirmosios instancijos teisme nuteistojo gynėjas prašė šį kaltinamąjį aktą pripažinti neatitinkančiu Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnio reikalavimų, tačiau Kauno apygardos teismas į tai neatsižvelgė ir pažeidė nuteistojo teisę į gynybą, t. y. Lietuvos Respublikos BPK 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas. Išsiaiškinti, kokiu laiku, kokiomis dienomis buvo naudojamas nusikalstamos veikos imitacijos modelis bei su kokiu nenustatytu asmeniu veikė N. K. nepadėjo išsiaiškinti ir šio modelio dalyviai Nr. 004 ir Nr. 005.

Nuteistasis ir jo gynėjas nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu N. K. nuteistas už tai, kad nenustatytu laiku, iki 2005 m. lapkričio 11 d. išplatino 606,130 g amfetamino. Tačiau nusikalstamos veikos imitacijos modelis bei slaptas jo sekimas buvo sankcionuoti po 2005 m. lapkričio 11 d. (b. l. 46-47, t. 1; b. l. 50-51, t. 1; b. l. 53-54, t. 1; b. l. 56-5, t. 1). Nors padaryta nusikalstama veika buvo baigta, 2006 m. vasario 28 d. Klaipėdos m. apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas sankcionavo patekimą į D. K. garažą dar 2 asmenims, nes ankščiau, t. y. 2006 m. vasario 14 d. nutartimi sankcionuoto 2 pareigūnų patekimo į šį garažą nepakako (b. l. 56-57, t. 1). Šios aplinkybės įrodo, kad N. K. buvo taikomas dvigubas baudžiamasis persekiojimas, dėl kurio jis padarė ir antrą nusikalstamos veikos epizodą, už kurį nuteistas 2007 m. birželio 8 d. nuosprendžiu.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliantai atkreipia dėmesį, kad N. K. kardomoji priemonė – suėmimas buvo taikomas dėl to paties nusikalstamos veikos epizodo, t. y. dėl 606,130 g amfetamino išplatinimo. Tai geriausiai įrodo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. balandžio 12 d. nutartis (b. l. 161-162, t. 6). Šia nutartimi paskirtas ir suėmime išbūtas laikas buvo įskaitytas į skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę, nors Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 8 d. nuosprendžiu tas pats suėmime išbūtas laikas nuo 2006 m. balandžio 11 d. iki 2006 m. liepos 4 d. jau buvo įskaitytas į bausmės laiką. Ši aplinkybė dar kartą įrodo, kad N. K. buvo persekiojamas du kartus dėl tos pačios nusikalstamos veikos. Kauno apygardos teismas, priėmęs skundžiamą nuosprendį, į tai neatsižvelgė ir pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalį.

Nuteistojo ir jo gynėjo nuomone nurodyti argumentai patvirtina, kad N. K. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už nusikalstamą veiką, už kurią jis yra nuteistas ankstesniu teismo nuosprendžiu.

Šalies argumentai

Apeliantai nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu solidariai išieškoti iš N. K. ir J. Ž. 7900 Lt valstybei. Jie mano, kad būtent pareigūnai, dalyvavę nusikalstamos veikos imitacijos modelyje, arba asmenys, kuriems šie pareigūnai tokias lėšas perdavė, buvo atsakingi už panaudotų valstybės lėšų tinkamą panaudojimą ir jų apsaugojimą nuo praradimo. Be to, byloje dėl šių piniginių lėšų nebuvo pareikštas civilinis ieškinys, todėl teismas, priteisdamas šią pinigų sumą valstybei, atliko prokuroro funkciją, nors pats prokuroras tokio prašymo dėl minėtos pinigų sumos priteisimo valstybei išreiškęs nebuvo. Apeliantų nuomone, šioje baudžiamojoje byloje buvo pažeistas rungimosi principas (Lietuvos Respublikos BPK 7 straipsnis). Lietuvos Respublikos BPK 107 bei 108 straipsniai nenumato, kad teismas turi galimybę grąžinti pinigus valstybei, nes duomenų, kad minėti pinigai būtų tinkamai panaudoti įgyvendinant nusikalstamos veikos imitacijos modelį byloje nėra. Apeliaciniame skunde teigiama, kad apie šias pinigines lėšas buvo sužinota tik paskelbus apkaltinamąjį nuosprendį, todėl nuteistajam byloje nebuvo sudaryta galimybė gintis nuo kaltinimo kaip civiliniam atsakovui, kuriuo jis net nebuvo pripažintas.

Priimdamas sprendimą solidariai išieškoti 7900 Lt iš nuteistųjų N. K. ir J. Ž. , pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartimi Nr. 2K-7-453/2007, nes šioje byloje prokuroras proceso metu prašė nusikalstamos veikos imitacijos modelio metu panaudotas valstybės lėšas pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti jas iš kaltinamojo. Be to, minėtoje kasacinėje nutartyje buvo keliamas lėšų konfiskavimo klausimas pagal Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnį, o prokuroras išreiškė prašymą šias išlaidas priteisti iš kaltinamojo. Tokio prašymo nagrinėjamoje byloje prokuroras neišreiškė, todėl apeliantų nuomone, teismas, priimdamas minėtą sprendimą pažeidė „Baudžiamojo proceso kodekso normų, nustatančių bylos nagrinėjimo teisme ribas, taikymo teismų praktikoje apžvalgos“ išaiškinimus (Teismų praktika Nr. 31).

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad N. K. nepagrįstai nuteistas ir pagal Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalį. Šiame straipsnyje numatytas nusikaltimas yra tyčinis, t. y. asmuo, disponuojantis šaunamuoju ginklu, turi žinoti ir suprasti, kad šis daiktas, kuriuo jis disponuoja, yra šaunamasis ginklas. Subjektyvioji šio nusikaltimo pusė yra taip pat įrodinėtina, tačiau pirmosios instancijos teismas ją preziumavo. Apeliantai teigia, kad įrodinėjant subjektyviąją šio nusikaltimo pusę, reikia remtis ne tik N. K. parodymais, bet ir objektyviąją nusikaltimo pusę įrodančiais duomenimis bei vertinti, ar normalus, vidutinį išsilavinimo ir vidutinės gyvenimiškos patirties žmogus suprastų, jog daiktas, kuriuo jis disponuoja, yra šaunamasis ginklas.

Apeliantai remiasi byloje esančia specialisto išvada (b. l. 169-170, t. 6) ir pažymi, kad objekto, kurį specialistas įvertino kaip šaunamąjį ginklą, vamzdžių ilgis yra tik 60,3 mm. Tuo tarpu pistoleto IŽ-77 „Baikal” bendras ilgis yra 19,5 cm; pistoleto TT vamzdžio ilgis yra 116 mm.

Šie įrodymai, apeliantų manymu, turėjo būti vertinami kartu su nuteistojo N. K. bei jo žmonos D. K. parodymais. Ši liudytoja pirmosios instancijos teisme parodė, kad rastas šaunamasis ginklas „buvo panašus į žaislinį, gal į žiebtuvėlį, bet tikrai ne į ginklą“ (b. l. 155-157, t. 7).

Šalies argumentai

Apeliantai mano, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, dėl šio N. K. inkriminuoto nusikaltimo būtina atlikti įrodymų tyrimą ir išreikalauti iš Klaipėdos AVPK OVS pistoletą „DM-22”, Nr. 356060 bei jį apžiūrėti posėdžio metu, suteikiant N. K. galimybę duoti paaiškinimus.

Nuteistasis N. K. bei jo gynėjas nesutinka ir su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme. Jie teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nepripažindamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalyje tęstine nusikalstama veika, už šį nusikaltimą paskirtą bausmę neteisingai subendrino su Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo remtis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 10 dalimi, nes N. K. jau yra nuteistas už šio nusikaltimo padarymą ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Kadangi, apeliantų nuomone, N. K. nepadarė nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, už šį nusikaltimą paskirta bausmė jam turi būti panaikinta.

Pirmosios instancijos teisme N. K. gynėjas pateikė nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, tačiau skiriant bausmę, į tai nebuvo atsižvelgta. Apeliaciniame skunde dar kartą nurodoma, kad N. K. charakterizuojamas teigiamai (b. l. 147, t. 7), yra vedęs ir turi tris vaikus, iš kurių vienas – mažametis (b. l. 148-151, t. 7), abu jo tėvai yra neįgalūs (b. l. 152-153, t. 7). Be to, nuteistasis davė išsamius parodymus ir prisipažino dėl padarytų nusikalstamų veikų, taip pat ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje (b. l. 141-146, t. 7). Apeliantai mano, kad ir ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausmė yra labai griežta, todėl yra daugiau nei pakankama bausmės tikslams pasiekti, juo labiau, kad skundžiamu nuosprendžiu N. K. yra nuteistas už veiką, kuri yra tos pačios nusikalstamos veikos ankstesnis epizodas.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistojo Ž. N. gynėjas advokatas Tauras Klipštas prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. grūdžio 21 d. nuosprendžio dalį, kuria Ž. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalį bei 260 straipsnio 1 dalį (4 nusikalstamos veikos) panaikinti ir jį išteisinti. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad nusikalstamos veikos imitacijos modelis Ž. N. buvo taikytas tinkamai, prašo Kauno apygardos teismo nuosprendį pakeisti ir Ž. N. nusikalstamas veikas perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalies į 22 straipsnio l dalį ir 260 straipsnio l dalį (2005 m. gegužės 12 d. veika); iš Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalies į 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 30 d. veika); iš Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalies į 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį (2005 m. rugpjūčio 2 d. veika); iš Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalies į 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio l dalį (2005 m. spalio 5 d. veika). Be to, prašo Kauno apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria Ž. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį (2005 m. lapkričio 10 d. veika) panaikinti ir priimti šioje nuosprendžio dalyje išteisinamąjį nuosprendį bei taikyti Ž. N. Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio nuostatas ir paskirti jam už kiekvieną nusikalstamą veiką švelnesnes, negu įstatymo numatyta, bausmes.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad pažeidžiant Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 5 punktą bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punktą, Ž. N. buvo provokuojamas daryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Gynėjas teigia, kad Ž. N. neketino platinti narkotinių ar psichotropinių medžiagų, tačiau A. L. , veikęs pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį, jį išprovokavo nusikalsti (b. l. 72-74, t. 3). Šią aplinkybę patvirtina tai, kad Ž. N. nuo 2004 m. birželio 17 d. iki 2005 m. gegužės 12 d. neatliko jokių nusikalstamų veikų, nors jau buvo provokuojamas nusikalsti.

Apeliantas teigia, kad A. L. , kuris buvo skolingas Ž. N. , pasiūlė šiam padėti parduoti narkotinių medžiagų ir taip atgauti pinigus. A. L. supažindino su dėde, o pastarasis suvedė su įslaptintais liudytojais, kurie reikalavo 1 kg narkotinės medžiagos, už kurią žadėjo sumokėti 5500 Lt. Kadangi Ž. N. žinojo, kad už didelį kiek narkotinių medžiagų platinimą įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę, todėl pasakė A. L. , kad pirkėjus bandys apgauti. Po to, susitarė su A. D. , kad šis jam atveš psichotropinės medžiagos kvapo turinčios medžiagos, pats nupirko apie 700 g karčiosios druskos ir iš Č. S. 15-16 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino. Ar A. D. pateiktoje 200 g medžiagoje buvo psichotropinių medžiagų Ž. N. nežinojo, todėl specialisto išvadoje rastas didesnis psichotropinės medžiagos kiekis, viršijantis Ž. N. pirktą kiekį, t. y. 15-16 g, turi būti laikomas A. D. bendravykdytojo ekscesu. A. D. , galintis paaiškinti šią aplinkybę, teisme apklaustas nebuvo.

Nuteistojo gynėjas pažymi, kad Ž. N. buvo žinoma, koks narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekis yra laikomas dideliu ir sąmoningai vengė įsigyti tokį kiekį šių medžiagų. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą praktiką, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl psichotropinės medžiagos kiekio, privalėjo vadovautis ne tik Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, bet ir kaltininko suvokimu bei jo valia (baudžiamoji byla Nr. 2K-186/2005). Šiuo atveju Ž. N. suprato ir tikėjo, kad parduoda nedidelį kiekį psichotropinių medžiagų. Šią aplinkybę pirmosios instancijos teisme galėjo patvirtini ir Č. S. , kurį į teismo posėdį atsivedė Ž. N. . Tačiau Kauno apygardos teismas, pažeisdamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punktą, nepagrįstai atsisakė šį asmenį apklausti, nes jis yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų ir gydomas metadono programa. Apeliantas nurodo, kad iš Kauno apskrities priklausomybės ligų centro pažymos Nr. 3204 matyti, kad taikant pakaitinį gydymą metadonu, asmenims, priklausomiems nuo opialų, yra nustatoma atitinkama vaisto dozė, kuri netrikdo asmens gebėjimų įvertinti aplinką, ją suprasti ir teisingai adekvačiai elgtis. Toks asmuo gali duoti parodymus teisme bei atsakyti už savo veiksmus.

Gynėjo advokato T. Klipšto nuomone, Ž. N. kaltė dėl 2005 m. gegužės 12 d. nusikalstamos veikos epizodo, nepagrįstai grindžiama 2005 m. gegužės 12 d. daiktų pateikimo protokolu bei 2005 m. gegužės 12 d. objektų apžiūros protokolu (b. 1. 98-100, t. 1). Šie protokolai, apelianto teigimu, surašyti pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 98 bei 207 straipsnių reikalavimus ir galimai yra suklastoti. Iš šių protokolų matyti, kad įslaptinti liudytojai Nr.004 ir Nr. 005 Klaipėdos VPK KP ONTT ketvirtojo skyriaus vyriausiajam tyrėjui S. S. pateikė permatomą, pilkos spalvos polietileninį maišą su šviesios spalvos milteliais, kuris įdėtas į polietileninį paketą Nr. 00237()2. Protokoluose nenurodyta, iš kokio asmens šis paketas gautas. Apeliantas pažymi, kad Ž. N. įslaptintiems liudytojam perdavė juodos spalvos paketą. Apžiūrėtas taip pat pilkos spalvos paketas. Be to, Ž. N. šiems asmenims juodos spalvos paketą perdavė 2005 m. gegužės 12 d., apie 19:50 val., degalinėje, esančioje šalia Kauno, o iš protokolų matyti, kad šis objektas buvo pateiktas ir apžiūrėtas Klaipėdoje tos pačios dienos 20:15 val. ir 20:25 val. Esant šioms aplinkybėms, apeliantas mano, kad minėti protokolai yra suklastoti, todėl jie negali būti įrodymais šioje baudžiamojoje byloje. Todėl šių protokolų pagrindu atliktos specialisto išvados Nr. 4416 bei Nr. 4563 yra niekinės.

Apeliaciniame skunde nesutinkama, kad Ž. N. veikos, padarytos 2005 m. gegužės 12 d., 2005 m. birželio 30 d., 2005 m. rugpjūčio 2 d. bei 2005 m. spalio 5 d. yra baigtos nusikalstamos veikos. Iš bylos medžiagos matyli, kad Ž. N. pardavė ir perdavė psichotropines medžiagas asmenims, veikusiems pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį, kurie šias medžiagas iš jo įgijo už modelio realizavimui skirtas lėšas ir vėliau jas perdavė operatyvinės veiklos subjektams. Šiais pareigūnų veiksmais buvo užkirstas kelias tolimesnėms nusikalstamoms veikoms ir nepadaryta reali žala visuomenės saugumui ar žmonių sveikatai dėl Ž. N. kaltės. Taigi, nusikalstamos veikos objektyviąją pusę sudarančios aplinkybės nebuvo tikros, nes buvo kontroliuojamos teisėsaugos pareigūnų, todėl šių nusikaltimų objektui - visuomenės saugumui – grėsmė nebuvo iškilusi ir negalėjo iškilti. Minėtos nusikalstamo veikos negalėjo būti pripažintos baigtomis ir remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (2K-186/2005).

Žemesnės instancijos teismas

Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino Ž. N. kaltu padarius 2005 m. lapkričio 10 d. nusikalstamą veiką, motyvuodamas tuo, kad nuteistieji Ž. N. ir J. Ž. klysta pasakodami apie šios nusikalstamos veikos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas šioje nuosprendžio dalyje rėmėsi įslaptinto liudytojo Nr. 004 parodymais, kurie apelianto nuomone yra tik prielaida, o ne įrodymas. Tuo tarpu Ž. N. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuoširdžiai pasakojo visas bylos aplinkybes ir nuo pat pirmos apklausos neigė padaręs šią nusikalstamą veiką. Be to, Lietuvos Respublikos BPK 301 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais, kurių nepatvirtina kiti įrodymai.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad skiriant bausmę nebuvo atsižvelgta, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis ne tik nubausti veiką padariusį asmenį, sulaikyti nuteistąjį nuo bet kokių nusikalstamų veikų darymo ateityje, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, nebuvo atsižvelgta ir į tai, kad Ž. N. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs. Duodamas nuoseklius parodymus ir jų nekeisdamas bei neklaidindamas teisėsaugos pareigūnų, jis stengėsi sušvelninti nusikalstamų veikų padarinius ir padėti teisėsaugos institucijoms greičiau ištirti baudžiamąją bylą. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas taip pat turėjo įvertinti tai, kad nuo 2005 m. spalio 5 d. Ž. N. nenusikalto, nors nuo to laiko praėjo daugiau kaip ketveri metai. Be to, gynėjo nuomone, Ž. N. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis turėjo būti pripažinta tai, kad nusikalstamų veikų padarymui įtakos turėjo Ž. N. provokuojantys veiksmai bei tai, kad nusikalstamo veikos nutrūko pasikėsinimo stadijoje.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 2 dalis suteikia teismui galimybę pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas įstatyme nenurodytas aplinkybes. Gynėjo nuomone, vadovaujantis šia nuostata, Ž. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis išlaiko ir gyvena su senyvo amžiaus ligota mama, kuri sunkiai vaikšto ir laukia klubo sąnario keitimo operacijos, po kurios jai bus reikalinga priežiūra ir slauga ir be Ž. N. nebus kam jos prižiūrėti. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas už kiekvieną nusikalstamą veiką Ž. N. turėjo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62 straipsnis).

Gynėjas advokatas T. Klipštas atkreipia dėmesį, kad skundžiamo nuosprendžio įžanginėje dalyje neteisingai nurodyti duomenys apie Ž. N. teistumą.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Vladimir Kokoškin prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio dalį dėl J. Ž. , R. A. ir R. A. pakeisti:

Žemesnės instancijos teismas

J. Ž. nusikalstamą veiką (2005 m. gruodžio 2 d. veika) kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti jam 100 MGL baudą;

J. Ž. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalyje (2005 m. birželio 30 d. veika), vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti 1 m. laisvės apribojimo bausmę;

J. Ž. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje (2005 m. rugpjūčio 23 d. veika), vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti 100 MGL baudą;

J. Ž. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalyje (2005 m. lapkričio 10 d. veika), vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę;

J. Ž. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje (2005 m. lapkričio 11 d. veika), vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti 100 MGL baudą;

J. Ž. , už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio l dalyje (2005 m. lapkričio 15 d. veika), vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, paskirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir nustatyti galutinę dviejų metų laisvės apribojimo bausmę ir 200 MGL dydžio baudą.

Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio dalį, kuria R. A. išteisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio l dalį panaikinti ir priimti šioje dalyje apkaltinamąjį nuosprendį, pripažįstant R. A. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos 260 straipsnio l dalyje ir paskirti jam 4 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 bei 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su 2009 m. gegužės 21 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinę bausmę nustatyti laisvės atėmimą 5 m. 6 mėn. laisvės atėmimo Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti bausmės laiką, atliktą pagal 2009 m. gegužės 21 d. Kauno m. apylinkės teismo nuosprendį. Priteisti iš R. A. 3351,48 Lt ekstradicijos išlaidų.

Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio dalį, kuria R. A. išteisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalį panaikinti ir priimti šioje dalyje apkaltinamąjį nuosprendi, pripažįstant R. A. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 9 metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Šalies argumentai

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas aprašomojoje nuosprendžio dalyje teisingai nurodė, kad J. Ž. veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą, tačiau rezoliucinėje nuosprendžio dalyje klaidingai nurodė, kad J. Ž. dėl 2005 m. gruodžio 2 d. veikos prisipažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį. Remiantis specialisto išvada Nr. 10349, kuria konstatuota, kad rudos spalvos milteliuose rasta 27,1 g heroino ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ patvirtintu sąrašu, konstatuotina, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir J. Ž. 2005 m. gruodžio 2 d. veiką nepagrįstai kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį.

Prokuroras pažymi, kad skiriant bausmę, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad J. Ž. yra neteistas, augina mažametį sūnų, po nusikalstamų veikų padarymo jo elgesys akivaizdžiai pasikeitė. Be to, J. Ž. net tik nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, bet ir padėjo išaiškinti šias nusikalstamas veikas bei jose dalyvavusius asmenis. Jis nuo pat jo sulaikymo pradžios ikiteisminio tyrimo institucijoms atskleidė viską, kas jam buvo žinoma apie asmenis, sukursčiusius jį daryti nusikalstamas veikas ir dalyvavusius darant šias veikas, nurodė savo elgesio motyvus, nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino J. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs 2005 m. lapkričio 15 d. nusikalstamą veiką bei padėjo išaiškinti šioje nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis.

Apeliantas nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu J. Ž. , apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nuosekliai parodė, kad 2005 m. lapkričio 15 d. veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupe su L. V. ir R. A. (b. l. 63-68, 70-71, t. 4) ir šiais aktyviais veiksmais padėjo ikiteisminio tyrimo metu, o vėliau ir pirmosios instancijos teisme nustatyti asmenis, padariusius nusikalstamą veiką. Apklausiamas teisiamajame posėdyje J. Ž. parodė tiksliai neprisimenantis, ar narkotinių medžiagų „pavyzdys“ buvo V. V. automobilyje, ar pas R. A. . Šio posėdžio metu perskaičius ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, nuteistasis J. Ž. paaiškino (b. l. 15, t. 8), kad tvirtina ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, kadangi apklausos pas teisėją metu 2006 m. gegužės 16 d. tiksliau atsiminė nusikaltimo padarymo aplinkybes. Prokuroro nuomone, šioje nuosprendžio dalyje pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad J. Ž. nepatvirtino, jog E. V. jo (J. Ž. ) prašymu narkotinę medžiagų - heroiną - 2005 m. lapkričio 15 d. atvežė iš R. A. , todėl atmetė J. Ž. teisme duotus parodymus.

Apeliaciniame skunde sutinkama, kad nuteistojo J. Ž. pagalba teisėsaugos institucijoms nesumažina padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnio bei nepaneigia jo kaltės, tačiau pagalba teisėsaugos institucijoms yra pagrindas sušvelninti jo atsakomybę ir tuo pačiu apsaugoti nuteistojo J. Ž. bei jo šeimos narius nuo realios grėsmės. Prokuroras mano, kad nuteistojo asmeninių savybių pasikeitimas bei aktyvus bendradarbiavimas su teisėsaugos pareigūnais yra tos išimtinės aplinkybės, kurioms esant teismas gali paskirti švelnesnę bausmę (Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalis). Priešingu atveju, paskirta laisvės atėmimo bausmė neatitiktų Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų.

Prokuroro manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išteisino R. A. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį, nes jo kaltę visiškai įrodo nuteistojo J. Ž. parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu šis nuteistasis parodė, kad 2005 m. lapkričio 15 d. narkotinę medžiagą - heroiną jo prašymu E. V. atvežė iš R. A. . Šiuos parodymus J. Ž. patvirtino apklausiamas ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją (b. l. 65, t. 4). Pirmosios instancijos teisme J. Ž. , kaip minėta, parodė tiksliai neprisimenantis šio įvykio aplinkybių. Tęsiant įrodymų tyrimą ir perskaičius ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, nuteistasis juos patvirtino (b. l. 15, t. 8), tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė šiuos J. Ž. parodymus.

Apeliantui nesuprantama, kodėl sprendžiant klausimą dėl R. A. kaltės pirmosios instancijos teismas nesirėmė įslaptinto liudytojo Nr. 004 parodymais, kuris patvirtino J. Ž. parodymus, jog pastarasis skambino E. V. , prašė jo nuvykti pas „Raimį“ (R. A. ) ir paimti pavyzdį.

Šioje nuosprendžio dalyje teismas taip pat nepagrįstai neanalizavo telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo protokole užfiksuotų duomenų (b. l. 39, t. 3) apie tai, kad 2005 m. lapkričio 15 d., 16:33 val. J. Ž. skambina E. V. ir prašė jo iš R. A. atvežti heroino pavyzdį. Po to, tą pačią dieną, 16:36 val. E. V. skambino R. A. nurodydamas, kad netrukus atvyks pasiimti pavyzdžio, o 17:20 val. skambino J. Ž. klausdamas, kur tą pavyzdį atvežti. Šią informaciją patvirtina telefoninių pokalbių suvestinėse Nr. 542, Nr. 543 ir Nr. 559 užfiksuoti pokalbiai. Apeliantas pažymi, kad šių pokalbių metu J. Ž. ir R. A. heroino pavyzdį užmaskuotai įvardina kaip „kelis litukas“.

Sprendžiant klausimą dėl R. A. kaltės taip pat nebuvo vertinami ir telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo protokole užfiksuoti duomenys, gauti kontroliuojant R. A. telekomunikacijos tinklais perduodamą informaciją (b. l. 71, t. 3). Šiame protokole, apelianto teigimu, užfiksuota, kad R. A. , trumposiomis žinutėmis susirašinėdamas su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, aptaria neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis aplinkybes.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamu nuosprendžiu R. A. nepagrįstai išteisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalį. Jo kaltę padarius šį nusikaltimą, prokuroro teigimu, patvirtina specialisto išvada Nr. 3113 bei techninių priemonių panaudojimo protokolai (b. l. 71, 85-86, t. 6), kurie patvirtina, kad garaže, kuriuo naudojosi R. A. , rasta psichotropinės medžiagos – 20,650 g MDMA. Be to, R. A. kaltę padarius minėtą nusikaltimą patvirtina ir telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo protokole užfiksuoti J. Ž. ir R. A. pokalbiai, kurių metu šie asmenys kalbėjosi apie psichotropinių medžiagų platinimą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė prokuroro apeliacinį skundą patenkinti, nuteistojo N. K. ir jo gynėjo, nuteistojo V. N. apeliacinius skundus atmesti, nuteistąjį Ž. N. , vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 76 straipsnio nuostatomis, nuo bausmės atleisti, jo gynėjo apeliacinį skundą atmesti, o nuteistojo J. Ž. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies ir paskirti jam 2 metų laisvės apribojimo bausmę ir 200 MGL dydžio baudą. Nuteistasis N. K. nuomonės dėl apeliacinių skundų neišreiškė, o jo gynėjas advokatas V. Sirvydis prašė jo ir jo ginamojo apeliacinį skundą patenkinti. Nuteistasis V. N. prašė jo apeliacinį skundą patenkinti, o jo gynėjas advokatas R. Gudašius prašė paskirti jo ginamajam švelnesnę bausmę. Nuteistasis J. Ž. ir jo gynėjas advokatas L. Bajorūnas prašė J. Ž. ir prokuroro apeliacinius skundus patenkinti. Nuteistojo Ž. N. gynėja advokatė A. Ručienė prašė nuteistojo Ž. N. gynėjo advokato T. Klipšto apeliacinį skundą patenkinti ir Ž. N. išteisinti arba, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 76 straipsnio nuostatomis, atleisti jį nuo bausmės. Išteisintasis R. A. ir jo gynėjas V. Merkšaitis prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Išteisintasis R. A. ir jo gynėjas advokatas V. Paliukas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkinamai iš dalies.

Dėl Ž. N. gynėjo apeliacinio skundo

Šiame skunde be pagrindo prašoma pripažinti, kad Ž. N. buvo provokuojamas padaryti nusikalstamas veikas, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 5 punktą bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punktą. Išvada apie Ž. N. provokavimą nusikalsti apeliaciniame skunde grindžiama teiginiais, kad Ž. N. neketino platinti psichotropinių ar narkotinių medžiagų, tačiau A. L. , veikdamas pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį, jį išprovokavo nusikalsti, pasiūlydamas padėti parduoti narkotinių medžiagų ir taip atgauti pinigus, kuriuos A. L. buvo skolingas Ž. N. . Apeliaciniame skunde teigiama, kad A. L. Ž. N. supažindino su dėde, o pastarasis jį suvedė su įslaptintais liudytojais, kurie reikalavo 1 kg narkotinės medžiagos, už kurią žadėjo sumokėti 5500 Lt. Kadangi Ž. N. žinojo, kad už didelio kiekio narkotinių medžiagų platinimą įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę, pasakė A. L. , kad pirkėjus bandys apgauti. Po to, susitarė su A. D. , kad šis jam atveš psichotropinės medžiagos kvapo turinčios medžiagos, pats nupirko apie 700 g karčiosios druskos ir iš Č. Š. 15-16 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino. Ar A. D. pateiktoje 200 g medžiagoje buvo psichotropinių medžiagų, Ž. N. nežinojo, todėl specialisto išvadoje rastas didesnis psichotropinės medžiagos kiekis, viršijantis Ž. N. pirktą kiekį, t. y. 15-16 g, turi būti laikomas A. D. bendravykdytojo ekscesu.

Tokie argumentai nėra pagrįsti ir pagrindo išteisinti Ž. N. dėl šios veikos padarymo neduoda.

Provokacija – tai spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką, apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jei dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino daryti.

Teiginys apie išprovokavimą Ž. N. nusikalsti apeliaciniame skunde grindžiamas A. L. parodymais, esančiais b. l. 72-74, t. 3. Tačiau šiuose 2004-06-17 parodymuose nurodyta tik tiek, kad A. L. žinoma, jog Ž. N. ir dar 2 kiti asmenys prekiauja amfetaminu, su pirkėjais dažniausiai susitikdami „Lukoil“ degalinėje prie Kauno. Ten Ž. N. tik nurodo kur paimti amfetaminą, nes jo nesivežioja, o būna paslėpęs. A. L. apklausoje nurodė ir tai, kad būdamas gerai pažįstamas su Ž. N. , gali padėti atskleisti jo nusikalstamą veiką.

Iš Klaipėdos m. apylinkės teismo teisėjos 2005-05-09 nutarties matyti, kad, tenkinant Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro prašymą, buvo leista ikiteisminio tyrimo pareigūnams - anoniminiams liudytojams Nr. 001, Nr. 004, Nr. 005, anoniminiams liudytojams Nr. 002, Nr. 003 ir liudytojui A. L. nuo 2005-05-09 tris mėnesius, neatskleidžiant savo tapatybės, išskyrus A. L. , prieš Ž. N. , V. N. , T. N. ir su jais susijusius galimus tuo metu nenustatytus nusikalstamos veikos bendrininkus atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus: neteisėtai įgyti, laikyti, gabenti labai didelį kiekį narkotinių bei psichotropinių medžiagų, esant būtinumui perduoti tretiesiems asmenims, t. y. atlikti veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje. Taip pat nutarta 3 mėnesiams paskirti Ž. N. , V. N. , T. N. bei su jais susijusių asmenų slaptą sekimą, kurio metu leista daryti vaizdo ir garso įrašus (b. l. 30-31, t. 1).

Tuo metu prokurorai jau turėjo informacijos apie tai, kad Ž. N. ir su juo susiję asmenys galimai platina psichotropines medžiagas. Tai patvirtino ne tik apeliaciniame skunde minimi A. L. parodymai, bet ir 2004-11-29 tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad iš įkalinimo Olandijoje grįžęs Ž. N. paskambinęs A. L. siūlė atnaujinti sandėrį dėl psichotropinių medžiagų pirkimo (b. l. 22, t. 1).

Šios aplinkybės, taip pat 2005-05-16 protokole apie techninių priemonių panaudojimą užfiksuotas Ž. N. pokalbis su tariamais psichotropinių medžiagų pirkėjais, kuriame nėra jokio Ž. N. įkalbinėjimo atlikti nusikalstamus veiksmus, anoniminių liudytojų Nr. 004 ir Nr. 005 parodymai apie tai, kaip buvo realizuota teismo nutartis, kuria leista prieš Ž. N. , V. N. , T. N. ir su jais susijusius galimus nenustatytus nusikalstamos veikos bendrininkus atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, paneigia apeliacinio skundo teiginį apie tai, kad Ž. N. buvo išprovokuotas nusikalsti, tuo pačiu ir teiginius apie tai, kad buvo pažeistas Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 5 punktas bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punktas (b. l. 83-97, t. 1; 86-87, 91-92 t. 3; 174-177, t. 7).

Iš anoniminių liudytojų Nr. 004 ir Nr. 005 parodymų bei 2005-05-16 protokole apie techninių priemonių panaudojimą užfiksuoto Ž. N. pokalbio su tariamais psichotropinių medžiagų pirkėjais matyti, kad anoniminiai liudytojai jokių „reikalavimų“ parduoti jiems 1 kg narkotinės medžiagos, kaip tai nurodoma apeliaciniame skunde, Ž. N. neišsakė, atvirkščiai, šis veikė be jokios prievartos, savarankiškai, aktyviai – pats atvyko į susitikimą degalinėje, pats pranešė, kas bus asmenys, važiuojantys paimti amfetaminą, o baigus sandorį, informavo, kad praneš apie telefonų numerių pasikeitimus, kas taip pat patvirtina jo laisvą veikimą ir norą ateityje turėti panašių sandorių.

Įtakos Ž. N. baudžiamajai atsakomybei nedaro apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo neapklausė liudytojų Č. Š. ir A. D. . Šiuo metu Č. Š. miręs, todėl jo apklausa nėra įmanoma. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad proceso dalyviai nesuabejojo tuo, kad liudytojas Č. Š. į teismą 2009-09-28 atvyko apsvaigęs. Net ir Ž. N. gynėjas, kurio prašymu į teismą atvyko šis liudytojas, pasakė, kad nebuvo numatyta, kad liudytojas bus vartojęs metadono (b. l. 190, t. 7). Todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad neapklausdamas Č. Š. pirmosios instancijos teismas pažeidė teisės normas, nurodytas apeliaciniame skunde. Liudytojas A. D. yra ieškomas, jo buvimo vieta nenustatyta, todėl jo apklausti taip pat nėra galimybės (b. l. 87, t. 9).

Kadangi 2005-05-12 Ž. N. parduotuose milteliuose buvo 27,874 g amfetamino, jo veika tinkamai įvertinta kaip Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas. Nuteistojo gynėjo teiginiai apeliaciniame skunde, kad Ž. N. siekė įgyti ir tariamiems pirkėjams perduoti tik 15-16 gramų, t. y. nedidelį kiekį amfetamino, neduoda pagrindo Ž. N. veiką perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį, kadangi Ž. N. veikė tyčia ir nors galimai nežinojo tikslaus parduodamo amfetamino kiekio, atsako už realiai parduotą kiekį.

Ž. N. kaltės dėl 2005-05-12 epizodo nepaneigia ir apeliacinio skundo argumentai apie tai, kokiomis aplinkybėmis objektai, kuriuos anoniminiai liudytojai Nr. 004 ir Nr. 005 įgijo iš Ž. N. ir V. N. , buvo pateikti tirti. Daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad šie liudytojai tyrėjui S. Š. 2005-05-12 20 val. 15 min. Klaipėdoje pateikė permatomą pilkos spalvos polietileninį maišą su šviesios spalvos milteliais, o šis maišas patalpintas į polietileninį paketą Nr. 0023702, kuris užplombuotas (b. l. 98, t. 1). Kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, protokole nenurodyta, iš ko paketas gautas. Skunde teisingai pastebima ir tai, kad liudytojai parodė, kad paketas buvo juodas, o protokoluose minima pilka spalva. Tačiau ši aplinkybė nekelia abejonių, kad tai tas pats paketas, nes šios dvi spalvos panašios. Atkreiptinas dėmesys, kad iš anoniminių liudytojų Nr. 004 ir Nr. 005 parodymų matyti, jog jie tyrėjui perdavė tą patį paketą, kurį įgijo iš Ž. N. ir V. N. . To neneigia ir jie patys, tą patvirtina ir jau minėtame 2005-05-16 protokole apie techninių priemonių panaudojimą užfiksuotas Ž. N. bei V. N. pokalbis su tariamais psichotropinių medžiagų pirkėjais ir pinigų sumokėjimas. Apeliaciniame skunde pagrįstai atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad paketą Ž. N. perdavė Kaune 2005-05-12 19 val. 50 min., todėl po 25 min. tas paketas negalėjo būti apžiūrimas Klaipėdoje, kadangi tarp šių vietovių yra apie 200 km atstumas, kurio įprastu antžeminiu transportu per 25 min. įveikti nėra galimybės. Tačiau tai nereiškia, kad protokolas buvo suklastotas. Protokolus apie daiktų pateikimą ir apžiūrą surašęs pareigūnas S. Š. apklaustas kaip liudytojas apeliacinės instancijos teisme paaiškino, kad tai yra rašymo apsirikimas, klaidingai nurodyta protokolo surašymo valanda.

Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyvūs požymiai yra alternatyvūs: didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų 1) gaminimas; 2) perdirbimas; 3) įgijimas; 4) laikymas; 5) gabenimas; 6) siuntimas; 7) pardavimas; 8) kitoks platinimas. Ž. N. inkriminuotos trys iš nurodytų veikų: neteisėtas didelio kiekio psichotropinės medžiagos įgijimas, laikymas, ir platinimas. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 straipsnyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis Nr. 2K-P-218/2009). Šioje byloje nuteistajam Ž. N. didelio kiekio psichotropinės medžiagos – 27,874 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino įgijimas (veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gavo psichotropinę medžiagą, t. y. pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt.) pripažįstama nustatyta, tačiau ji nepagrįsta baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Nenustatytos esminės metamfetamino įgijimo, aplinkybės: kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo metamfetamino. Baudžiamojo proceso nustatyta tvarka konstatavus neteisėtą didelio kiekio psichotropinių medžiagų laikymą ir platinimą, šių medžiagų neteisėtas įgijimas nėra preziumuojamas. Pirmosios instancijos teismas kvalifikavo Ž. N. nusikalstamas veikas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ne kaip atskirus savarankiškus nusikaltimus, bet kaip vientisą pavienį nusikaltimą. Vadinasi, nurodytos medžiagos įgijimas, laikymas, platinimas skundžiamame nuosprendyje pripažintas tos pačios – pavienės nusikalstamos veikos atskirais epizodais. Konstatavus, kad kaltinimas nuteistajam Ž. N. įgijus psichotropines medžiagas nepagrįstas neginčijamais baudžiamojo proceso įstatymo nustatytais būdais gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, yra nekonkretus ir pagrįstas prielaidomis, Ž. N. nuteisimas už tai, kad jis neteisėtai įgijo didelį kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino – panaikintinas iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio. Toks sprendimas atitinka suformuotą teismų praktiką (Baudžiamosios bylos Nr. 2K-P-218/2009; Nr. 2K-250/2008; Nr. 2K-493/2009). Ž. N. 929,14 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 27,874 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino ne tik pardavė, bet ir laikė. Laikymas yra baigta nusikalstama veika, todėl nepaisant to, kad pardavimas buvo kontroliuojamas, jo veika vertintina kaip baigtas nusikaltimas. Tas pats pasakytina ir apie kitus apeliaciniame skunde nurodytus epizodus - 2005 m. birželio 30 d., 2005 m. rugpjūčio 2 d. bei 2005 m. spalio 5 d. Nors šiais atvejais psichotropinių medžiagų pardavimas anoniminiam liudytojui Nr. 004 buvo kontroliuojamas, todėl atitiktų pasikėsinimą, o ne baigtą nusikaltimą (tokia teismų praktika yra suformuota byloje Nr. 2K - 186/2005), tačiau psichotropinių medžiagų įgijimas 2005 m. birželio 30 d. epizode ir gabenimas 2005 m. birželio 30 d., 2005 m. rugpjūčio 2 d. bei 2005 m. spalio 5 d. epizoduose nebuvo kontroliuojami, todėl šios veikos yra baigtos. Todėl esant baigtoms šioms veikoms, Ž. N. veikos šiuose epizoduose tinkamai kvalifikuotos kaip baigti nusikaltimai.

Žemesnės instancijos teismas

Nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentais, kuriais ginčijama Ž. N. kaltė dėl 2005-11-10 padarytos nusikalstamos veikos. Tai, kad miltelius, kurių sudėtyje buvo 0,625 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino J. Ž. gavo iš Ž. N. , įrodo ne tik liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas Nr. 004 parodymai, kaip tai teigiama apeliaciniame skunde, tačiau ir kiti įrodymai. 2005-11-10 slapto sekimo protokole užfiksuota, kad tą dieną J. Ž. buvo slapta sekamas nuo 10 val. 28 min. iki 16.30 val. Sekimo metu užfiksuoti jo susitikimai, tarp jų, susitikimas 10 val. 37 min., kurio metu J. Ž. susitiko su vyriškiu (liudytoju Nr. 004), taip pat užfiksuota, kad po to abu nuvyko į „Čili piceriją“ K. B. g, vėliau - 11 val. 30 min. atvažiavo iki Medvėgalio g 31 namo (jame gyveno Ž. N. ), kur J. Ž. įėjo į namą, o liudytojas liko laukti, 11.31 val. J. Ž. grįžo, 11 val. 32 min. abu atvažiavo į Alsėdžių g 3 (ten gyveno J. Ž. ), J. Ž. užėjo į namą, liudytojas liko laukti, 11 val. 39 min. J. Ž. grįžo ir abu išvažiavo (b. l. 50-51, t. 2).

Protokole apie techninių priemonių panaudojimą ir J. Ž. pokalbio su liudytoju Nr. 004, įvykusio 2005-11-10, suvestinėje prie šio protokolo užfiksuoti duomenys apie J. Ž. ir liudytojo Nr. 004 susitikimą „Čili picerijoje“. Šio pokalbio turinys patvirtina, kad J. Ž. aiškina, jog pavyzdys jau seniai yra pas Žyžių (Ž. N. ), pokalbio dalyviai aiškinasi apie amfetamino kokybę, J. Ž. ją giria (b. l. 53-55, t. 2).

Sugretinus šiuose protokoluose užfiksuotus faktus matyti, kad jie visiškai atitinka anoniminio liudytojo Nr. 004 parodymus apie tai, kad 2005-11-10 jam pietaujant „Čili picerijoje“ su J. Ž. , pastarasis pasakė, kad amfetamino pavyzdys yra pas Ž. N. . Išėję iš picerijos jie nuvažiavo iki Ž. N. , ir J. Ž. trumpam užėjęs į namą, atnešė polietileninį paketą, kuriame buvo apie du gramus baltos spalvos miltelių. Po to J. Ž. paprašė jį nuvežti iki namų Alsėdžių gatvėje ir ten padavė kitą paketą, kuriame buvo rusvos spalvos milteliai, kaip aiškino J. Ž. – heroinas. Abu paketus liudytojas 004 tą pačią dieną perdavė Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnams (b. l. 97-99, t. 3). Daiktų pateikimo protokolas ir specialisto išvada patvirtina, kad liudytojas Nr. 004 perdavė tyrėjui du polietileninius paketus, kurie sudėti į kitą paketą (b. l. 56, t. 2).

Specialisto išvadoje Nr. 9429 užfiksuota, kad rudos spalvos miltelių, gautų iš J. Ž. , masė yra 0,239 g, jų sudėtyje yra 0, 087 g (36,2%) narkotinės medžiagos – heroino, baltos spalvos miltelių, gautų iš J. Ž. , masė yra 0,852 g, jų sudėtyje yra 0,625 g (73,3%) psichotropinės medžiagos - amfetamino (b. l. 59-60, t. 2).

Taigi, iš šių įrodymų galima daryti išvadą, kad anoniminio liudytojo Nr. 004 parodymai nėra vienintelis Ž. N. kaltės dėl šios nusikalstamos veikos įrodymas, jo kaltę patvirtina ir kiti įrodymai. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šiuos įrodymus ir pagrįstai konstatavo Ž. N. kaltę šiame epizode, o J. Ž. parodymus apie tai, kad minėtą amfetaminą gavo ne iš Ž. N. , o iš N. K. , pagrįstai įvertino kaip J. Ž. klydimą. Toks klydimas, atsižvelgiant į J. Ž. atliktų veiksmų su psichotropinėmis medžiagomis kiekį, yra visiškai galimas.

Aptariamame epizode Ž. N. veika tinkamai kvalifikuota kaip Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas. Kaip ir 2005-05-12 epizode, remiantis analogiškais motyvais apie tai, kad nenustatytos psichotropinės medžiagos įgijimo aplinkybės, Ž. N. nuteisimas už tai, kad jis neteisėtai iš nenustatyto asmens įgijo 0,852 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 0,625 g (73,3%) psichotropinės medžiagos - amfetamino, panaikintinas iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio.

Remiantis analogiškais motyvais apie tai, kad nenustatytos psichotropinės medžiagos įgijimo aplinkybės, iš skundžiamo nuosprendžio taip pat panaikintinas Ž. N. nuteisimas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 0,922 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,489 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino (2005 m. rugpjūčio 2 d. nusikalstama veika) bei nuteisimas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad Ž. N. iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 0,515 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,358 g psichotropinės medžiagos – amfetamino bei 0,391 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,201 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino (2005 m. spalio 5 d. nusikalstama veika).

Pirmosios instancijos teismas Ž. N. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrė bausmes, kurios atitinka Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio nuostatas, jų, o taip pat ir subendrintos bausmės švelninti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Tačiau Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus ekspertų komisijos 2011-02-23 surašytame ekspertizės akte Nr. EKG 43(122)/11 (01) konstatuota, kad Ž. N. diagnozuotos šios svarbesnės sunkios nepagydomos ligos: išeminė širdies liga (su skilvelinėmis ekstrasistolėmis ir nestabilia krūtinės angina), netinkanti chirurginiam gydymui, hipertenzinė kardiopatija, III laipsnio kraujotakos nepakankamumas. Be to, jam nustatyta stuburo kaklinės dalies tarpslankstelinių diskų išvaržos su cervikobrachialgija, galvos smegenų kraujotakos nepakankamumas slankstelinės arterijos baseine su encefalopatijos reiškiniais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministerijų 1995-11-02 įsakymo Nr. 969/578 1 priedo „Nepagydomos ligos ir sveikatos būklės, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos“ 6.1.7 punktu (išeminė širdies liga, netinkanti chirurginiam gydymui), Ž. N. atlikti laisvės atėmimo bausmę būtų per sunku (b. l. 105-110, t. 9). Atsižvelgiant į šią ekspertų išvadą Ž. N. taikytina Lietuvos Respublikos BK 76 straipsnio 2 dalis ir jis atleistinas nuo laisvės atėmimo atlikimo, nes jo dabartinė sveikatos būklė duoda pagrindą padaryti išvadą, kad didesnio pavojaus visuomenei Ž. N. nebekelia, o tikimybė, kad jis galėtų daryti panašias veikas, už kurias yra nuteistas, tėra minimali.

Dėl N. K. ir jo gynėjo apeliacinio skundo

Šis apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliaciniame skunde be kita ko nurodyta, kad šioje baudžiamojoje byloje buvo pažeista teisė į gynybą, nes kaltinamasis aktas buvo nekonkretus, surašytas ne stengiantis nurodyti įrodymus, kurie patvirtina galimai N. K. padarytas nusikalstamas veikas, bet juos nutylint: 2006 m. balandžio 12 d. pranešime apie įtarimą nurodyti asmenys, su kuriais N. K. galimai darė nusikalstamas veikas, tačiau kaltinamajame akte šie asmenys nurodyti nebuvo (b. l. 55, t. 7). Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad pirmosios instancijos teisme nuteistojo gynėjas prašė šį kaltinamąjį aktą pripažinti neatitinkančiu Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnio reikalavimų, tačiau Kauno apygardos teismas į tai neatsižvelgė ir pažeidė nuteistojo teisę į gynybą, t. y. Lietuvos Respublikos BPK 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas.

Šia apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnyje numatyta, kad kaltinamajame akte nurodoma:

1) teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas;

2) įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą; prokuroro nuožiūra gali būti nurodyti ir kiti duomenys;

3) nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės;

4) pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas;

5) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką;

6) įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, jei įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėją;

7) įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu.

Byloje esančiame kaltinamajame akte (b. l. 51-63, t. 7) visi įstatymo reikalaujami duomenys yra nurodyti, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad kaltinamasis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnio reikalavimų ir perduoti bylą prokurorui.

Iš Kauno apygardos teismo 2007-06-08 nuosprendžio matyti, kad N. K. nuteistas už tai, kad „turėdamas tikslą platinti psichotropines medžiagas, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta dėl ligos, su R. D. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu susitarė, kad R. D. tolimesniam platinimui padės jam - N. K. ir jo bendrininkams įsigyti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos - amfetamino. Vykdydamas išankstinį susitarimą iki 2006 m. kovo 12 d. R. D. , turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis 19818 g šviesios spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo-labai didelis kiekis, t.y. 7861,22 g psichotropinės medžiagos-amfetamino, ir šį kiekį psichotropinės medžiagos ikiteisminio tyrimo metu per nenustatytą asmenį perdavė per du kartus 2006 03 12 apie 11 val. 50 min. ir apie 12 val. 30 min., prie Lukšo g 12 namo, Kaune, N. K. . N. K. , įgijęs, parsigabenęs, šį didelį kiekį psichotropinių medžiagų - šviesios spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 7861,22g amfetamimo laikė savo namuose (duomenys neskelbtini), Kaune. Po ko, 2006 03 12 apie 14 val. 10 min. N. K. savo namuose minėtą kiekį amfetamino tolimesniam platinimui perdavė asmeniui (kurio atžvilgiu byla yra išskirta dėl ligos). Asmuo, (jo atžvilgiu byla išskirta dėl ligos), veikdamas bendrai su I. N. , pagal I. N. išankstinį prašymą, tolimesniam platinimui 2006 03 12 apie 14 val. 20 min. prie Šiaurės pr. 13 namo, Kaune, perdavė nurodytą psichotropinę medžiagą – 19818 g šviesios spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 7861,22 g anfetamino - I. N. , kuris šią psichotropinę medžiagą įgijęs gabeno iki „Statoil“ degalinės, kurioje buvo sulaikytas policijos pareigūnų“.

Šioje byloje, dėl kurios nagrinėjamas ir N. K. bei jo gynėjo apeliacinis skundas, N. K. nuteistas už tai, kad „2005 m. lapkričio 11 d., veikdamas bendrininkų grupėje su J. Ž. , neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos, o būtent, iš nenustatyto asmens iki 2005-11-11 nenustatytomis aplinkybėmis įgijo 986,764 g šviesios spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 606, 512 g psichotropinės medžiagos amfetamino ir 2005-11-11 apie 17 val. Kaune, Šiaurės pr. prie kavinės „Legenda“ neteisėtai perdavė J. Ž. 0,614 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,382 g amfetamino, kurį šis tuoj pat perdavė prie kavinės „Legenda“ laukusiems Nusikalstamos veikos imitavimo modelio dalyviams Nr. 004 ir Nr. 005 ir tą pačią dieną apie 17.08 val. perdavė J. Ž. likusią dalį, 986,150, g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis- 606,130 g psichotropinės medžiagos amfetamino, kuris už 7600 Lt pardavė šalia kavinės „Legenda“ jo laukusiems Nusikalstamos veiklos imitavimo modelio dalyviams Nr. 004 ir Nr. 005, tai yra, labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos išplatino“.

Sugretinus šias dviem nuosprendžiais konstatuotų N. K. padarytų veikų aprašymus matyti, kad jų padarymo aplinkybės esmingai skiriasi. Pirmuoju atveju N. K. per du kartus 2006 03 12 apie 11 val. 50 min. ir apie 12 val. 30 min., prie Lukšo g 12 namo, Kaune, įgijo, parsigabeno didelį kiekį psichotropinių medžiagų - šviesios spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 7861,22 g amfetamimo, laikė įgytus miltelius savo namuose (duomenys neskelbtini), Kaune, po ko, 2006 03 12 apie 14 val. 10 min. savo namuose minėtą kiekį amfetamino tolimesniam platinimui perdavė asmeniui (kurio atžvilgiu byla yra išskirta dėl ligos).

Antruoju, šioje byloje tiriamu atveju, N. K. nuteistas už tai, kad iš nenustatyto asmens iki 2005-11-11 nenustatytomis aplinkybėmis įgijo 986,764 g šviesios spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 606, 512 g psichotropinės medžiagos amfetamino, ir 2005-11-11 apie 17 val. Kaune, Šiaurės pr. prie kavinės „Legenda“ neteisėtai perdavė J. Ž. 0,614 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,382 g amfetamino, kurį šis tuoj pat perdavė prie kavinės „Legenda“ laukusiems Nusikalstamos veikos imitavimo modelio dalyviams Nr. 004 ir Nr. 005, ir tą pačią dieną apie 17.08 val. perdavė J. Ž. likusią dalį, 986,150 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis- 606,130 g psichotropinės medžiagos amfetamino, kuris už 7600 Lt pardavė šalia kavinės „Legenda“ jo laukusiems Nusikalstamos veiklos imitavimo modelio dalyviams Nr. 004 ir Nr. 005, tai yra, labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos išplatino.

Kaip matyti, skiriasi tiek psichotropinių medžiagų įgijimo, tiek ir jų realizavimo laikas bei aplinkybės. Apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad ikiteisminio tyrimo metu šios veikos buvo nurodytos viename pranešime apie įtarimą, taip pat nieko nekeičia: nors abi veikos ir yra tame pačiame dokumente (b. l. 137, t. 6), jose nurodytos aplinkybės rodo, kad kalba eina apie skirtingas to paties asmens padarytas veikas, nes skiriasi psichotropinių medžiagų įgijimo, realizavimo laikas bei aplinkybės, kuriomis tos medžiagos įgytos ir realizuotos.

Todėl apeliaciniame skunde be pagrindo teigiama, kad skundžiamu nuosprendžiu N. K. antrą kartą nuteisiamas už tą pačią veiką, už kurią jau buvo nuteistas Kauno apygardos teismo 2007-06-08 nuosprendžiu, ir tokie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Šios išvados nepaneigia ir apeliacinio skundo argumentai apie bylų išskyrimą ar sujungimą. Tokie procesiniai veiksmai daromi Lietuvos Respublikos BPK 170 straipsnio 4 dalies 1 punkto pagrindu, kuris suteikia teisę prokurorui sujungti arba atskirti tyrimus. Iš 2006-04-11 nutarimo matyti, kad prokuroras tyrimus dėl 2005-11-11 ir 2006-03-12 veikų, kuriomis įtariamas N. K. , sujungė tuo pagrindu, kad abi veikas padarė tas pats asmuo – N. K. . (b. l. 2, t. 1), 2006-08-06 nutarimu iš bylos tyrimas dėl 2006-03-12 veikos atskirtas dėl to, kad šis tyrimas jau baigtas (b. l. 4-7, t. 1). Toks tyrimų sujungimas ir atskyrimas atitinka Lietuvos Respublikos BPK 170 straipsnio nuostatas ir N. K. padėties nei pasunkina, nei palengvina, kadangi, kaip jau minėta, tai yra dvi skirtingos to paties asmens padarytos veikos.

Teiginio apie dvigubą baudžiamąjį persekiojimą nepatvirtina ir apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad 2006 m. vasario 28 d. Klaipėdos m. apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja sankcionavo slaptą ikiteisminio tyrimo metu pareigūnų patekimą į D. K. garažą nors 2005 m. lapkričio 11 d. nusikalstama veika buvo baigta. Iš paminėtos Klaipėdos m. apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutarties matyti, kad šia nutartimi sudarytos sąlygos tirti kitas sunkias ir labai sunkias nusikalstamas veikas. To negalima vertinti kaip pakartotinį persekiojimą už tą pačią veiką. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad N. K. nei skundžiamu, nei apeliaciniame skunde minimu 2007-06-08 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu nėra nuteistas už narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymo garaže, slaptas patekimas į kurį sankcionuotas 2006 m. vasario 28 d. Klaipėdos m. apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi.

Reikia sutikti su apeliacinio skundo teiginiu, kad 2006-04-11 prokuroro nutarime dar nebuvo galima pasisakyti, jog N. K. dalyvavo abiejų nusikalstamų veikų padaryme, nes tai dar nebuvo konstatuota teismo nuosprendžiu. Tačiau vėlesni teismų sprendimai patvirtina, kad toks konstatavimas, nors padarytas ir ne laiku, buvo teisingas, todėl nėra pagrindo tam suteikti didelės reikšmės ir pripažinti, kad dėl to padaryta neigiamos įtakos skundžiamo nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad ir pats N. K. neginčija to fakto, kad jis padarė veiksmus, už kuriuos yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį. Nustačius, kad tai pagrįstai įvertinta kaip atskira baudžiamojo įstatymo numatyta veika, nėra pagrindo naikinti skundžiamo nuosprendžio dalies dėl N. K. nuteisimo už šios veikos padarymą. Tačiau remiantis tokiais pat motyvais kaip ir aptariant Ž. N. nusikalstamas veikas, iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio šalintinas N. K. nuteisimas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį už neteisėtą 986,764 g šviesios spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 606,512 g psichotropinės medžiagos - amfetamino, įgijimą nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatyto asmens.

Už Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę nuo 10 iki 15 metų. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad N. K. padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą, veikdamas bendrininkų grupe, kas pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), paskyrė jam 11 metų laisvės atėmimo bausmę. Apeliaciniame skunde, nesutinkant su šio dydžio bausme, nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į teigiamą N. K. charakteristiką (b. l. 147, t. 7) bei į jo šeiminę padėtį - yra vedęs ir turi tris vaikus, iš kurių vienas – mažametis (b. l. 148-151, t. 7), abu jo tėvai yra neįgalūs (b. l. 152-153, t. 7). Tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo švelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Be byloje esančios teigiamos N. K. darbdavio charakteristikos, yra žinoma, kad pastarasis Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 8 d. nuosprendžiu yra nuteistas už kito labai sunkaus nusikaltimo padarymą (b. l. 120-126, t. 7), ir tai laikytina neigiamai kaltininką apibūdinančia aplinkybe. Be to, duomenys apie N. K. motinai reikalingą kito asmens pagalbą (b. l. 152, t. 7) bei jo tėvo neįgalumą (b. l. 153, t. 7) nuteistajam jau buvo žinomi prieš nusikalstamos veikos padarymą, t. y. 2004 m. ir 2000 m. Nei šios aplinkybės, nei tai, kad N. K. turi 3 vaikus (b. l. 149-151, t. 7), iš kurių vienas yra mažametis, gimęs 2005 m. rugpjūčio 17 d., t. y. prieš tris mėnesius iki nusikalstamos veikos padarymo, neturėjo reikiamos įtakos pastarajam pasirenkant nenusikalstamą savo elgesio variantą. Esant išdėstytoms aplinkybėms, paskirta 1,5 metų už sankcijos vidurkį mažesnė laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta, todėl nešvelnintina.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad abi aptartos N. K. veikos (ta, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu ir ta, už kurią nuteistas Kauno apygardos teismo 2007-06-08 nuosprendžiu) padarytos iki priimant pirmesnį nuosprendį. Tokiu atveju šiais nuosprendžiais paskirtos bausmės turi būti bendrinamos pagal Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9 straipsnio taisykles, kurios yra tokios pat, kaip ir bendrinant bausmes, skiriamas tuo pačiu nuosprendžiu už kelių veikų padarymą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai į subendrintos bausmės laiką įskaitė ir bausmės laikotarpius, atliktus pagal abu šiuos nuosprendžius. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl veikų laikymo kaip vienos veikos ir dėl pripažinimo, kad N. K. antrą kartą nuteistas už tą pačią veiką, nėra pagrįsti ir atmetami.

Tačiau kolegija laiko nepaneigtais apeliacinio skundo argumentus dėl N. K. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalį. N. K. nuteistas už tai, kad iki 2006 m. balandžio 11 d. (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas), neturėdamas leidimo, įgijo ir iki 2006 m. balandžio 11 d., neturėdamas leidimo, savo namuose, esančiuose Kaune, (duomenys neskelbtini), laikė fabrikinės gamybos šaunamąjį ginklą - 5,6 mm. kalibro dvivamzdį graižtvinį pistoletą „DM-22“, kuris buvo rastas ir paimtas kratos metu.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tokios veikos padaromos tiesioginės tyčios kaltės forma, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad jo įgyjamas ir laikomas objektas yra šaunamasis ginklas. Tokį suvokimą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad iš ginklo konstrukcijos (du vamzdžiai, paleidžiamasis – skeliamasis mechanizmas, šovinių lizdai) bei markiruotės, esančios ant ginklo, kiekvienam suaugusiam žmogui turi būti ir yra suprantama, kad ginklas yra tikras. Kad N. K. nemanė, jog ginklas žaislinis, patvirtina ir ta aplinkybė, kad jis teigia bandęs ginklą grąžinti A. S. .

Kolegijos nuomone, tokie argumentai nėra pakankami, juose lieka ir prielaidos, kad N. K. galėjo suvokti, jog objektas yra šaunamasis ginklas, tikimybė.

Kaip nustatyta, ginklas yra labai mažas. Jo ilgis tik 103 mm, aukštis 71 mm, vamzdžių ilgis – 60,3 mm (b. l. 169-170, t. 6). Byloje nėra objektyvių duomenų, kurie paneigtų N. K. teiginį, kad jis šio objekto atidžiai neapžiūrinėjo, manė šį objektą esant suvenyru. Todėl tai, kad ant šio ginklo yra gamyklinė markiruotė ir tai, kad jis, kaip nustatė specialistai, yra šaudymui tinkamas „B“ kategorijos šaunamasis ginklas, neįrodo, kad tai suvokė ir nuteistasis. Tokios išvados nepaneigia ir pirmosios instancijos teismo motyvas apie tai, kad N. K. bandė grąžinti ginklą savininkui. Grąžinti galima bet kokį kitam asmeniui priklausantį daiktą, kad ir suvenyrą, todėl tokia iniciatyva neįrodo N. K. suvokimo apie tikrąją daikto paskirtį. Pažymėtina dar ir tai, kad N. K. šio objekto nesinešiojo, juo nešaudė, šaudmenų jam neturėjo ir neieškojo, o jį į tą vietą, kur jis ir rastas kratos metu, padėjo ne jis, bet jo sutuoktinė D. K. , kuri tiek pat galėtų būti laikoma atsakinga dėl neteisėto šaunamojo ginklo laikymo, tačiau jos atsakomybės klausimas nekeliamas. Todėl, įvertinus šias aplinkybės, konstatuojama, kad N. K. turi būti išteisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta nusikalstama veika, numatyta šioje teisės normoje. Tai padarytina panaikinant nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje priimant naują – išteisinamąjį nuosprendį. Tai padarius iš naujo bendrintinos ir nuteistajam skirtingais nuosprendžiais paskirtos bausmės, tačiau galutinė jam paskirta bausmė nekeičiama, kadangi bausmė už veiką, dėl kurios jis išteisinamas, buvo subendrinta apėmimo būdu ir įtakos galutinei bausmei neturėjo. Aptartu skundžiamo nuosprendžio pakeitimu nuteistojo N. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė iš N. K. ir J. Ž. solidariai išieškoti 7900 Lt valstybei. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos BPK 307 straipsnio 6 dalį, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje be kita ko turi būti nurodomas sprendimas dėl proceso išlaidų atlyginimo. Tam, kad teismas išspręstų šį klausimą nėra būtinas nei prokuroro prašymas, nei pareiškimas. 7900 Lt suma buvo panaudota byloje nagrinėjamai veikai, kurioje dalyvavo nuteistieji J. Ž. ir N. K. , atskleisti. Ši suma yra proceso išlaidos, kurios priteistinos iš minėtų asmenų. Toks teismo sprendimas neprieštarauja ir apeliaciniame skunde nurodytiems „Baudžiamojo proceso kodekso normų, nustatančių bylos nagrinėjimo teisme ribas, taikymo teismų praktikoje apžvalgos“ išaiškinimams.

Dėl V. N. apeliacinio skundo

Nuteistasis V. N. neneigia, kad atliko veiksmus, nurodytus skundžiamame nuosprendyje, tačiau tvirtina patikėjęs Ž. N. , kad susitikimo su psichotropinių medžiagų pirkėjais metu narkotinių medžiagų jis niekam neparduos ir nieko nusikalstamo nedarys, bet tuos asmenis apgaus, parduodamas jiems vietoj narkotikų karčiosios druskos. Apeliantas nurodo nežinojęs, kad Ž. N. ant minėtos druskos užpylė ir narkotinių medžiagų tam, kad būtų suklaidinti nusikalstamos veikos imitacijos modelio dalyviai.

Tokį nuteistojo aiškinimą nagrinėjo jau ir pirmosios instancijos teismas ir motyvuotai jį atmetė. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi priežasties įrodymus įvertinti kitaip.

Iš slapto sekimo protokolo ir anoniminių liudytojų Nr. 004 ir Nr. 005 parodymų matyti, kad V. N. paėmė pinigus už parduotas medžiagas jau po to, kai įslaptinti liudytojai specialia technologija patikrino jiems paduotame pakete esančias medžiagas ir įsitikino, kad jame yra psichotropinė medžiaga. Tai leidžia padaryti išvadą, kad V. N. , prieš paimdamas pinigus, suvokė, jog pinigai duodami ne už kažkokią apgaule pirkėjams įbruktą prekę, bet už psichotropinę medžiagą. Be to, V. N. psichotropinių medžiagų pardavimo metu aktyviai domėjosi, kokiu įtaisu tariami minėtų medžiagų pirkėjai tikrina psichotropines medžiagas (b. l. 90, 1). Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad nuteistasis V. N. suvokė, kad pirkėjai gauna ne apeliaciniame skunde nurodomą karčiąją druską, o psichotropinę medžiagą. Tikslaus kiekio jis galėjo ir nežinoti, todėl jis atsakingas už realiai parduotą metamfetamino kiekį - t. y. 27,874 g. Toks kiekis, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, vertintinas kaip didelis. Tačiau V. N. veika, kuri pasireiškė vien psichotropinės medžiagos realizavimu, nėra baigtas nusikaltimas, nes psichotropines medžiagas nupirko nusikalstamos veikos imitavimo modelio dalyviai Nr. 004 ir Nr. 005. Teismų praktikoje laikoma, kad tokiais atvejais veika kvalifikuojama kaip pasikėsinimas. Todėl pakeičiant skundžiamą nuosprendį V. N. veika iš Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalies perkvalifikuojama į Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį.

Skundžiamu nuosprendžiu už Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą V. N. paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė. Šiuo nuosprendžiu nusikalstamos veikos perkvalifikavimas į Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį nėra pakankamas pagrindas sumažinti paskirtos bausmės dydį, kuris yra lygus minėto straipsnio sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Kaip priežastys nekeisti bausmės dydį, laikytina ir tai, kad inkriminuotą nusikalstamą veiką V. N. padarė veikdamas bendrininkų grupe, ir tai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), bei turėdamas neišnykusį teistumą už sunkų nusikaltimą (b. l. 31, t. 4).

Dėl J. Ž.

Prokuroras apeliaciniame skunde teisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas aprašomojoje nuosprendžio dalyje, remdamasis specialisto išvada Nr. 10349, kuria konstatuota, kad rudos spalvos milteliuose rasta 27,1 g heroino ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ patvirtintu sąrašu, kuris nustato, kad daugiau kaip 10 gramų heroino laikoma labai dideliu kiekiu, teisingai nustatė, kad J. Ž. 2005 m. gruodžio 2 d. veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą. Rezoliucinėje nuosprendžio dalyje nurodydamas, kad J. Ž. dėl 2005 m. gruodžio 2 d. veikos pripažįstamas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį, o ne pagal šio straipsnio 3 dalį, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir ši klaida ištaisytina pakeičiant nuosprendį bei perkvalifikuojant šią veiką iš Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalies į 260 straipsnio 3 dalį.

J. Ž. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Tačiau trimis jam inkriminuotais atvejais, kaip ir nuteistųjų Ž. N. bei N. K. nusikalstamose veikose, minėtų medžiagų įgijimo aplinkybės nenustatytos. Todėl, remiantis tokiais pat motyvais kaip ir aptariant kitų nuteistųjų nusikalstamas veikas, iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio šalintinas J. Ž. nuteisimas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį už neteisėtą 0,482 g narkotinės medžiagos – opijaus bei 6,6 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 2,585 g psichotropinės medžiagos – amfetamino įgijimą iš nenustatyto asmens (2005 m. birželio 30 d. nusikalstama veika); pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį už neteisėtą 0,569 g rudos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,218 g narkotinės medžiagos – heroino įgijimą iš nenustatyto asmens (2005 m. lapkričio 15 d. nusikalstama veika), pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį už neteisėtą 1024 g šviesios spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 211,258 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino įgijimą iš nenustatyto asmens, nenustatytomis aplinkybėmis (2005 m. rugpjūčio 23 d. nusikalstama veika). Pastarajame epizode J. Ž. veika iš Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikuotina į Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, kadangi pašalinus nuteisimą už neteisėtą psichotropinės medžiagos įgijimą, jis lieka nuteistas tik už veiksmus, susijusius su šios psichotropinės medžiagos realizavimu nusikalstamos veiklos imitacijos modelio dalyviams Nr. 004 ir 005, o tokia veika, kaip jau minėta šiame nuosprendyje, kvalifikuojama ne kaip baigtas nusikaltimas, o kaip pasikėsinimas.

Kolegija pripažįsta esant pagrįstais ir prokuroro apeliacinio skundo argumentus, kuriais prašoma J. Ž. taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti jam švelnesnę bausmę, negu sankcijų numatyta minimali bausmė. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. Ž. neteistas, augina mažametį sūnų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad J. Ž. padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas, tačiau be pagrindo to bei nuoširdaus jo gailėjimosi nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsižvelgiant į tai, kad J. Ž. davė nuoseklius ir išsamius parodymus apie visas jam inkriminuotas veikas bei jose dalyvavusius asmenis (tai, kad jis tiksliai negalėjo prisiminti iš ko gavo 0,625 g (73,3%) psichotropinės medžiagos- amfetamino, 2005-11-10 epizode, nelaikytina nenuoseklumu jo parodymuose), ir į jo nuoširdų gailėjimąsi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kuri numatyta Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Šios aplinkybės pripažinimas padaromas pakeičiant nuosprendį dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

Iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2010-01-25 rašto Nr.5 –S-447 matyti, kad J. Ž. policijai vertingos informacijos apie nusikalstamas veikas, susijusias su psichotropinėmis medžiagomis, suteikė ne tik šioje byloje, bet ir tiriant kitas bylas. Jis suteikė informaciją apie psichotropinių medžiagų gabenimo į Skandinavijos valstybes mechanizmą, nurodė konkrečius asmenis, datas, transporto priemones. Jo suteikta informacija yra vertinga, ji gali turėti lemiamą įtaką renkant įrodymus apie tebesitęsiančią minėtų asmenų nusikalstamą veiką. Pagal J. Ž. informaciją Švedijoje buvo sulaikytas kurjeris, gabenęs 7,5 kg amfetamino. J. Ž. dėka išaiškintas narkotinių medžiagų gabenimas ne tik iš Lietuvos Respublikos į Skandinaviją, bet ir iš Kirgizijos į Lietuvą, taip pat kitos nusikalstamos su psichotropinių medžiagų neteisėta apyvarta susijusios veikos. Jis pateikė daug svarbios informacijos ir apie nusikalstamos grupuotės, kuriai formaliai priklausė, bendrininkus įvairiose užsienio šalyse, be to jis duoda svarbius parodymus byloje, dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu įtariamas vienos grupuotės lyderis.

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos generalinio komisaro pavaduotojas prašė atsižvelgti į nurodytas aplinkybes ir neskirti realios laisvės atėmimo bausmės šiam nuteistajam (b. l. 21, t. 9). Klaipėdos apygardos prokuratūros 2010-10-19 rašte Nr. 3-8324 nurodyta, kad šioje prokuratūroje atliekami du ikiteisminiai tyrimai, kuriuose J. Ž. , bendradarbiaudamas su ikiteisminio tyrimo pareigūnais ir prokuratūra, davė išsamius parodymus apie narkotinių bei psichotropinių medžiagų kontrabandą iš Lietuvos Respublikos į užsienio šalis, kontrabandos gabenimo būdus ir priemones, tai dariusius asmenis (b. l. 87, t. 9).

Paminėtą J. Ž. indėlį atskleidžiant kitas sunkais nusikalstamas veikas, taip pat jo pagalbą išaiškinant šioje byloje tiriamas nusikalstamas veikas kolegija laiko tomis išimtinėmis aplinkybėmis, kurios duoda pagrindą taikyti šiam nuteistajam Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, numatančią galimybę paskirti kaltam asmeniui švelnesnę už minimalią bausmę. Priešingas sprendimas neskatintų su teisėsauga linkusių bendradarbiauti asmenų tai daryti ir toliau, pasunkėtų itin pavojingų ir sunkiai išaiškinamų nusikaltimų, susijusių su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis išaiškinimas ir tyrimas. Todėl nuosprendis dėl J. Ž. dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo pakeičiamas ir dėl Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo. Taikant šią teisės normą, atsižvelgiama į pirmosios instancijos teismo pagrįstai akcentuotą J. Ž. padarytų veikų sunkumą ir pavojingumą visuomenei, todėl jam skirtinos ne baudos ar kitos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tačiau laisvės atėmimo bausmės, tik kur kas mažesnės už tas, kurias skyrė pirmosios instancijos teismas. Tuo iš dalies patenkinamas prokuroro apeliacinis skundas, tuo iš dalies tenkinamas ir nuteistojo J. Ž. apeliacinis skundas. Jo prašymas taikyti Lietuvos Respublikos BK 39¹ straipsnį ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, negali būti patenkintas, nes šioje byloje nėra konstatuotas organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo buvimas, o Lietuvos Respublikos BK 39¹ straipsnis numato atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės asmens, kuris aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas. Tai, kad jo parodymai kitose bylose gali būti vertinami kaip padėję atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas, negali būti taikomi atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje, net jei tos bylos anksčiau ir buvo kaip viena.

Dėl R. A. ir R. A. išteisinimo

R. A. skundžiamu nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalis buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe su E. V. ir J. Ž. , turėdamas tikslą platinti, iki 2005 m. lapkričio 15 d. iš J. Ž. įgijo 0,569 g rudos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,218 g narkotinės medžiagos - heroino, kurią parsigabenęs laikė savo namuose, esančiuose Kaune, (duomenys neskelbtini). Po to, 2005 m. lapkričio 15 d., apie 17:00 val., vykdydamas išankstinį susitarimą su J. Ž. , šią narkotinę medžiagą tolimesniam platinimui savo namuose perdavė E. V. .

Pirmosios instancijos teismas R. A. išteisino, nurodęs, kad įrodymai nepatvirtina, jog R. A. inkriminuotomis aplinkybėmis, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo, laikė, ir platino narkotinę medžiagą. Nuosprendyje nurodoma, kad iš kaltinamojo J. Ž. parodymų negalima daryti vienareikšmės išvados, jog savo įgytą narkotinės medžiagos pavyzdį jis laikė būtent pas R. A. . Šios aplinkybės kaltinamasis J. Ž. kategoriškai nepatvirtino, teigdamas, kad galimai laikė pas R. A. , tačiau galimai laikė ir automobilyje, kuriuo naudojosi. Vien toks tikimybinis teiginys, neparemtas kitais bylos duomenimis, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, negali būti pagrindu padaryti išvadai, kad R. A. padarė jam inkriminuotas veikas, t. y. , kad ne tik neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė būtent savo namuose, narkotinę medžiagą, bet kad tą medžiagą tuo pačiu tikslu ir įgijo bei perdavė (išplatino) E. V. .

Prokuroro apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas R. A. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį išteisino nepagrįstai.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją J. Ž. parodė, kad 2005 m. lapkričio 15 d. jis paskambino E. V. ir paprašė šio nuvažiuoti pas R. A. , paimti ir atvežti į kavinę „Aitvaras“ heroino pavyzdį. Tą jo prašymą E. V. įvykdė, heroino pavyzdį į nurodytą kavinę atvežė (b. l. 65, t. 4). Pirmosios instancijos teisme J. Ž. , kaip ir nurodyta skundžiamame nuosprendyje, parodė tiksliai neprisimenantis 2005-11-15 įvykio aplinkybių. Tačiau perskaičius ką tik minėtus ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, J. Ž. juos patvirtino. Jis patvirtino ir kitų perskaitytų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, esančių b. l. 52-57, t. 4, teisingumą (b. l. 15, t. 8). Ir šiuose ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose J. Ž. parodė, kad E. V. heroiną į kavinę „Aitvaras“ atvežė paėmęs iš R. A. .

Taigi, pirmosios instancijos teismas be pagrindo padarė išvadą, kad iš J. Ž. parodymų negalima daryti vienareikšmės išvados, jog savo įgytą narkotinės medžiagos pavyzdį jis laikė būtent pas R. A. .

Kad tas pavyzdys buvo laikomas pas R. A. , patvirtina ir kiti įrodymai.

Pirmosios instancijos teismas niekaip nevertino anoniminio liudytojo Nr. 004 parodymų apie šį įvykį. Jo parodymuose užfiksuota, kad 2005-11-15 susitikęs su J. Ž. , jis kalbėjo ir apie heroino įgijimą, prašė pateikti heroino pavyzdį. J. Ž. kažkam paskambino, prašė jo nuvykti pas „Raimį“ ir paimti ir atvežti pavyzdį. Po to jie su J. Ž. nuvyko į kavinę „Aitvaras“. Ten būnant, po kiek laiko prisistatė vaikinas vardu Erikas ir padavė heroino pavyzdį (b. l. 98, t. 3). Šio liudytojo parodymuose nėra minimų dviejų asmenų pavardžių, o tik vardai Raimis ir Erikas. Šie vardai atitinka R. A. ir E. V. vardus. Dar kiti įrodymai leidžia teigti, kad kalba eina kaip tik apie tuos asmenis.

Pats E. V. pirmosios instancijos teisme neginčijo, kad būtent jis yra tas asmuo, kuriam 2005-11-15 paskambino J. Ž. ir paprašė atvežti cigarečių pakelį iki kavinės „Aitvaras“. Jis pripažino ir tai, kad nuvažiavo iki tos kavinės ir padavė J. Ž. tą pakelį (b. l. 104, t. 7). Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartų įrodymų – J. Ž. parodymų, anoniminio liudytojo Nr. 004 parodymų, daiktų pateikimo protokolo, specialisto išvados matyti, kad E. V. atvežė ne cigaretes, bet heroiną.

Iš telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad J. Ž. E. V. skambino ir prašė jo iš „Raimio“ atvežti „kelis litukus“ 2005 m. lapkričio 15 d., 16 val. 33 min. Tuoj pat po šio pokalbio 16 val. 36 min. E. V. skambino R. A. nurodydamas, kad netrukus atvyks pasiimti „tų litų“. Tą pačią dieną 17 val. 20 min. E. V. skambino J. Ž. klausdamas, kur jam atvykti ir sužino, kad reikia atvykti į jau minėtą kavinę „Aitvaras“ (b. l. 39, t. 3).

Visuma šių įrodymų neginčijamai patvirtina, kad po J. Ž. skambučio, kurio metu jis pasakė apie reikalingumą atvežti iš „Raimio“ „kelis litukus“, E. V. iškart paskambino R. A. , pasakydamas, kad atvyks paimti „kelių litukų“ ir nepraėjus valandai jau vėl skambino J. Ž. , klausdamas kur atvykti ir sužinojęs adresą – kavinę „Aitvaras“ – ten atveža ir atiduoda J. Ž. paketą su heroinu. Realiai atvežto paketo turinys bei J. Ž. parodymai paneigia R. A. parodymus, kad įrašytame pokalbyje su E. V. jie kalbėjosi apie tikrus pinigus ir patvirtina, kad žodžiais „keli litukai“ buvo maskuojama tikroji heroino sąvoka.

Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 329 straipsnio 2 punktu, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria R. A. išteisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį, panaikintina ir šioje dalyje priimtinas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo R. A. pripažįstamas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Veika, už kurios padarymą jis nuteisiamas, apibūdinama šitaip: „R. A. veikdamas bendrininkų grupe su E. V. ir J. Ž. , turėdamas tikslą platinti, iki 2005 m. lapkričio 15 d. iš J. Ž. įgijo 0,569 g rudos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,218 g narkotinės medžiagos - heroino, kurią laikė savo namuose, esančiuose Kaune, (duomenys neskelbtini). Po to, 2005 m. lapkričio 15 d., apie 17 val., vykdydamas išankstinį susitarimą su J. Ž. , šią narkotinę medžiagą tolimesniam platinimui savo namuose perdavė E. V. “.

Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalis numato, kad kaltininkui už šį nusikaltimą gali būti paskirta laisvės atėmimo bausmė nuo 2 iki 8 metų. Šiuo atveju R. A. , veikdamas bendrininkų grupe, kas pripažįstama jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), padarė sunkų, tyčinį nusikaltimą, praeityje jis teistas už nusikaltimų, tarp jų ir sunkių padarymą (b. l. 43-44, t. 5), ir po paleidimo iš įkalinimo vietos 2005 m. vasario 25 d. praėjus gana nedaug laiko, padarė šiuo nuosprendžiu jam inkriminuotą sunkų nusikaltimą. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad R. A. turėtas narkotinės medžiagos - heroino kiekis (0,218 g) žymiai mažesnis (beveik 10 kartų) už ribą, kuriai esant šios psichotropinės medžiagos kiekis laikomas dideliu (daugiau kaip 2 gramai), jam skirtina už sankcijos vidurkį mažesnė bausmė. Paskirta bausmė bendrintina su 2009 m. gegužės 21 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo. Į bausmės laiką įskaitytinas bausmės laiką, atliktas pagal minėtą Kauno m. apylinkės teismo nuosprendį.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad valstybė dėl R. A. ekstradicijos iš Jungtinės Karalystės patyrė 3351,48 Lt išlaidų (b. l. 20-26, t. 5). Ši suma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 103 straipsnio 6 punktu, pripažintina proceso išlaidomis ir išieškotina iš R. A. (Lietuvos Respublikos BPK 105 straipsnio 1 dalis).

R. A. skundžiamu nuosprendžiu buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalį tuo, kad iki 2006 m. balandžio 11 d. neteisėtai, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, tolimesniam platinimui įgijo 468 vienetus tablečių, kurių sudėtyje buvo 20,65 g psichotropinės medžiagos MDMA. Po to, šią psichotropinę medžiagą parsigabenęs laikė savo naudojamame garaže, esančiame Kaune, Chemijos pr. 72-62 iki tol, kol kratos metu ją rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma, kad R. A. nepagrįstai išteisintas dėl šio kaltinimo. Jo kaltę padarius šį nusikaltimą, prokuroro teigimu, įrodo specialisto išvada Nr. 3113 bei techninių priemonių panaudojimo protokolai (b. l. 71, 85-86, t. 6), kurie patvirtina, kad garaže, kuriuo naudojosi R. A. , rasta psichotropinės medžiagos – 20,650 g MDMA. Be to, R. A. kaltę padarius minėtą nusikaltimą patvirtina ir telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo protokole užfiksuoti J. Ž. ir R. A. pokalbiai, kurių metu šie asmenys kalbėjosi apie psichotropinių medžiagų platinimą.

Ši prokuroro apeliacinio skundo dalis netenkinama, nes nėra surinkta įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų R. A. kaltę dėl inkriminuojamos veikos padarymo. Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundo teiginiais, kad garaže, esančiame Kaune, Chemijos pr. 72-62 iki 2006 m. balandžio 11 d. neteisėtai buvo laikoma 468 vienetai tablečių, kurių sudėtyje buvo 20,65 g psichotropinės medžiagos MDMA.

Tačiau byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų teiginį, kad šias psichotropines medžiagas laikė būtent R. A. . Iš 2006-04-10 protokolo apie techninių priemonių panaudojimą atliekant operatyvinius veiksmus matyti, jog R. A. garaže, kuriame rasta minėta psichotropinė medžiaga, du kartus lankėsi 2006-03-22, ir po vieną kartą lankėsi 2006-03-27, bei 2006-03-28 (b. l. 71-74, t. 6). Iš 2006-07-26 protokolo apie techninių priemonių panaudojimą atliekant operatyvinius veiksmus matyti, kad užfiksuoti ir 2006-03-16, 2006-03-21, 2006-03-25, 2006-03-28, 2006-03-31, 2006-04-03, 2006-04-07 apsilankymai tame pačiame garaže po vieną ar kelis kartus. Užfiksuota, kad keletą kartų R. A. į garažą atvyksta kartu su G. T. (b. l. 85-86, t. 6). Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokole, surašytame 2005-11-26 nurodyta, kad 2005-11-26 J. Ž. skambino R. A. ir pasako šiam, kad pastarasis nusiųstų visus pilnus duomenis, kaip skambinti, o R. A. pyksta, kad „tokio tūpo dar nesu matęs, eina jis n..“, be to, pažadėjo nusiųsti žinutę (b. l. 83-84, t. 6).

Šie duomenys, kuriais remiamasi ir apeliaciniame skunde, kolegijos nuomone yra aiškiai nepakankami tam, kad būtų galima apkaltinti R. A. , kad būtent jis laikė garaže rastas psichotropines medžiagas. R. A. dar ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad minimu garažu, kuris priklausė jo tėvui, naudojosi ir jis pats, nes laikė automobilio dalis.

Toks teiginys nepaneigtas. Minėtame 2006-07-26 protokole apie techninių priemonių panaudojimą atliekant operatyvinius veiksmus, užfiksuota, kad R. A. iš automobilio bagažinės paima padangą ir įneša į garažą. Išėjęs iš garažo atidaro automobilio variklio dangtį, įpila skysčio, vėliau purto kilimėlius (b. l. 86, t. 6). Kituose šio protokolo įrašuose pažymėta, kad kartu su R. A. atvykęs G T. į garažą suneša 4 padangas su diskais, dar kitais atvejais, kad įneša kažkokį paketą. Tačiau nei vienu atveju nėra nustatyta, kad tai būtų apyvartoje uždrausti daiktai, todėl teiginys, kad tai buvo psichotropinės medžiagas, būtų tik spėjimas.

R. A. kaltės niekaip neįrodo ir apeliaciniame skunde minimas telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo protokolas su jame užfiksuotu J. Ž. ir R. A. pokalbiu, kadangi iš pokalbio, kuris, beje, vyko visiškai kitu laiku – 2005-11-26, nėra aišku apie ką konkrečiau kalbama ir visiškai nieko nesakoma apie garažą ar psichotropines medžiagas.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir byloje pateiktą realiai neegzistavusios garažo nuomos R. B. sutarties kopiją, kurios viena iš šalių nurodytas R. A. (b. l. 23, t. 6). R. A. paaiškinimas, kad jis tokios sutarties nepasirašinėjo nepaneigtas. Pažymėtina ir tai, kad minimą sutarties kopiją į bylą pateikė ne R. A. , bet jo gynėjas, o pats R. A. ikiteisminio tyrimo metu paklaustas apie tokią sutartį, iš karto paneigė, jog pažįsta nurodytą kitą sutarties šalį – R. B. (b. l. 11-12, t. 6). Šie faktiniai duomenys neleidžia teigti, kad minimas sutarties kopijos atsiradimas byloje turėtų būti vertinimas kaip R. A. bandymo išvengti atsakomybės ar jo kaltės įrodymas. Kitokių jo kaltės įrodymų byloje taip pat nėra. Todėl kolegija prieina prie išvados, kad R. A. išteisintas pagrįstai ir nuosprendžio dalis dėl jo nekeistina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 1 punktu, 329 straipsnio 1 punktu, 2 punktu,

nusprendžia:

panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio dalį, kuria N. K. pripažintas kaltu ir nuteistas Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį: N. K. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio dalį dėl N. K. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį už neteisėtą 986,764 g šviesios spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 606,512 g psichotropinės medžiagos - amfetamino, įgijimą nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatyto asmens.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 bei 9 dalimis, N. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtą vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinę bausmę nustatyti laisvės atėmimą dvylikai metų. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės laiką skaičiuoti nuo 2009-12-21. Į bausmės laiką įskaityti Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 8 d. nuosprendžiu paskirtos ir atliktos bausmės laiką bei suėmime išbūtą laiką nuo 2006 m. balandžio 11 d. iki 2006 m. liepos 4 d.

V. N. veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalį perkvalifikuoti į veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 2 dalyje ir už šios veikos padarymą nubausti jį devynerių metų laisvės atėmimo bausme.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio dalį dėl Ž. N. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalį už 2005 m. gegužės 12 d. neteisėtą didelio kiekio 27,874 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino įgijimą iš kito asmens; dėl Ž. N. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį už 2005 m. rugpjūčio 2 d. neteisėtą 0,922 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,489 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, įgijimą iš nenustatyto asmens; dėl Ž. N. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį už 2005 m. spalio 5 d. neteisėtą 0,515 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,358 g psichotropinės medžiagos - amfetamino bei 0,391 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,201 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino, įgijimą iš nenustatyto asmens; dėl Ž. N. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį už 2005 m.lapkričio 10 d. neteisėtą 0,852 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,625 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, įgijimą iš nenustatyto asmens.

Taikyti Ž. N. Lietuvos Respublikos BK 76 straipsnio 2 dalį ir jį nuo paskirtos galutinės dešimties metų laisvės atėmimo bausmės atleisti.

Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio dalį, kuria R. A. išteisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio l dalį panaikinti ir priimti šioje dalyje naują nuosprendį: R. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos 260 straipsnio l dalyje ir paskirti jam trejų metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 bei 9 dalimis, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2009 m. gegužės 21 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinę bausmę nustatyti laisvės atėmimą ketveriems metams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti bausmės laiką, atliktą pagal 2009 m. gegužės 21 d. Kauno m. apylinkės teismo nuosprendį. Priteisti valstybei iš R. A. 3351,48 Lt ekstradicijos išlaidų atlyginimo.

Jono žydelio atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, bei padėjo išaiškinti šias veikas ir jose dalyvavusius asmenis.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio dalį dėl J. Ž. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį už neteisėtą 0,482 g narkotinės medžiagos – opijaus bei 6,6 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 2,585 g psichotropinės medžiagos – amfetamino įgijimą iš nenustatyto asmens (2005 m. birželio 30 d. nusikalstama veika);

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio dalį dėl J. Ž. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį už neteisėtą 0,569 g rudos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,218 g narkotinės medžiagos – heroino įgijimą iš nenustatyto asmens (2005 m. lapkričio 15 d. nusikalstama veika).

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio dalį dėl J. Ž. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį už neteisėtą 1024 g šviesios spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 211,258 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino įgijimą iš nenustatyto asmens, nenustatytomis aplinkybėmis (2005 m. rugpjūčio 23 d. nusikalstama veika), J. Ž. veiką, susijusią su šios psichotropinės medžiagos realizavimu iš Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, ir, taikant Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, už jos padarymą J. Ž. nubausti vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

J. Ž. 2005 m. gruodžio 2 d. veiką iš Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį ir, taikant Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, J. Ž. už šios veikos padarymą nubausti vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

J. Ž. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalyje padarymą (2005 m. birželio 30 d. veika), taikant Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, nubausti vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

J. Ž. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalyje padarymą (2005 m. lapkričio 10 d. veika), taikant Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, nubausti vienerių metų laisvės atėmimo bausme;

J. Ž. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje padarymą (2005 m. lapkričio 11 d. veika), taikant Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, nubausti vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

J. Ž. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalyje padarymą (2005 m. lapkričio 15 d. veika), taikant Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, nubausti vienerių metų laisvės atėmimo bausme;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir J. Ž. nustatyti galutinę dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.

Kitos Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio dalies nekeisti.

Kolegijos pirmininkas Aloyzas KruopysTeisėjai Valdimaras BavėjanasKęstutis Jucys