- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2008-01-03
- Bylos Nr.
- 2-2/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Audronė Jarackaitė, Vincas Verseckas
- Atsakovas
- UAB „Čeltaura“
- Ieškovas
- UAB „Medasa“
- Trečiasis asmuo
- Krašto apsaugos ministerijai
- Kategorijos
- 124.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Audronės Jarackaitės ir Vinco Versecko (pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Čeltaura“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2007 m. kovo 7 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas, atnaujinus procesą, panaikinti įsiteisėjusius teismų sprendimus, priimtus civilinėje byloje Nr. 2-105-40/2007 pagal ieškovo UAB „Medasa“ ieškinį atsakovui UAB „Čeltaura“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl nuostolių priteisimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui Krašto apsaugos ministerijai, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Medasa“, remdamasis 1964 m. CK 165, 176, 177, 195, 244 straipsniais, ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo UAB „Čeltaura“ 62 652 Lt skolą su delspinigiais už atliktus valymo įrenginio montavimo, įrengimo ir paleidimo darbus pagal šalių sudarytą rangos sutartį (1 t., b. l. 4). Nurodė, kad pagal 1998 m. liepos 3 d. rangos sutartį Nr. M-5 jis įsipareigojo atlikti darbus, išvardintus rangos sutarties 1.2 punkte, o atsakovas, kaip generalinis rangovas ir užsakovas, įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus 199 866 Lt. Ieškovas darbus užbaigė ir pridavė 1998 m. lapkričio 4 dieną. Atsakovas sumokėjo 99 933 Lt avansą, 50 000 Lt darbų apmokėjimui ir dar turėjo sumokėti 49 933 Lt už atliktus darbus bei 12 719 Lt už papildomus darbus, viso 62 652 Lt ir 22 679,30 Lt delspinigių.
Atsakovas UAB „Čeltaura“, remdamasis 1964 m. CK 176, 177, 384, 388 straipsniais, pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 51 874,28 Lt žalos atlyginimą. Nurodė, kad ieškovas netinkamai vykdė įsipareigojimus pagal rangos sutartį: neatliko įrenginio technologinio derinimo darbų, dėl to atsakovas darbams užbaigti turėjo sudaryti sutartį su kitu subrangovu A. J. , kuriam sumokėjo 34 996 Lt, be to, patyrė papildomų išlaidų dėl pavėluoto darbų atlikimo (1 t., b. l. 133-134).
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismas 2000 m. kovo 23 d. sprendimu patenkino ieškinį ir priteisė ieškovui iš atsakovo 62 625 Lt skolą bei 22 679 Lt delspinigių, o atsakovo priešieškinį atmetė. Teismas, aiškindamas šalių sudarytos rangos sutarties sąlygas, nustatė, kad ieškovas įsipareigojo atlikti įrenginio „MINICLAR BC-450“ paleidimo-derinimo darbus, tačiau neįsipareigojo atlikti viso vandens nuotekų valymo įrenginio technologinių derinimo darbų (1 t., b. l. 240-244; 1964 m. CK 165, 176, 177, 195, 393, 395 str.). Šis teismo sprendimas Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 24 d. nutartimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 9 d. nutartimi buvo paliktas nepakeistas (2 t., b. l. 31-33, 55-58).
Šalies argumentai
Atsakovas 2003 m. gruodžio 17 d. kreipėsi į Tauragės rajono apylinkės teismą su prašymu atnaujinti procesą byloje ir prašė, atnaujinus procesą, atsižvelgiant į baudžiamojoje byloje Nr. 1-260-04/2 Aplinkos valdybos ir audito instituto 2001 m. lapkričio 20 d. atliktos technologinės ekspertizės išvadas, panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2000 m. kovo 23 d. sprendimą, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 24 d. nutartį ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti (CPK 366 str. 1 d. 2 p.; 3 t., b. l. 2-7).
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad baudžiamojoje byloje atliktos ekspertizės išvadose (3 t., b. l. 10-13) konstatuotos šiai bylai svarbios aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos anksčiau: 1) biologinio valymo įrenginių paleidimo-derinimo darbų sąvoka yra identiška įrenginių technologinio proceso derinimo darbų sąvokai; tai paneigia Klaipėdos apygardos teismo išvadą, kad pagal sutartį ieškovas privalėjo atlikti tik įrenginio derinimą, bet ne užtikrinti biologinį valymo įrenginio tinkamą veikimą, bei patvirtina atsakovo priešieškinio pagrįstumą; 2) kompleksinių technologijos bandymų protokolas ir perdavimo protokolas, kuriais rėmėsi teismai, nepatvirtina įrenginio paleidimo-derinimo darbų tinkamo atlikimo, t. y. paneigia ieškinio pagrįstumą; 3) valstybinės komisijos aktas patvirtina tik įrenginio, kaip statinio, priėmimą naudoti, po to jis turėjo būti derinamas; 4) įrenginio paleidimo-derinimo darbai, remiantis protokolais, nėra atlikti, nes tam reikalingos nuotekos, kurių tuo metu nebuvo ir negalėjo būti. Pareiškėjo teigimu, ekspertizės akto aprašomoji dalis bei išvados visiškai paneigia byloje esančius kompleksinių technologijos bandymų, operatorių apmokymo, perdavimo protokolų bei valstybinės komisijos priėmimo akto duomenis, kurie buvo pagrindas teismams tenkinti ieškovo reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartimi panaikino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis, kuriomis buvo atsisakyta atnaujinti procesą ir atnaujino procesą šioje civilinėje byloje bei perdavė bylą nagrinėti Tauragės rajono apylinkės teismui (4 t., b. l. 139-143).
Tauragės rajono apylinkės teismas, nustatęs, kad atsakovui UAB „Čeltaura“ Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartimi iškelta bankroto byla, bylą sustabdė ir perdavė ją Klaipėdos apygardos teismui (4 t., b. l. 158-159), kuris šios bylos perdavimo kitam teismui klausimą perdavė spręsti Lietuvos apeliaciniam teismui, nes Klaipėdos apygardos teismo teisėjai nusišalino nuo šios bylos nagrinėjimo Klaipėdos apygardos teisme nebeliko teisėjų, kurie galėtų ją nagrinėti (4 t., b. l. 163).
Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinę bylą perdavė nagrinėti Šiaulių apygardos teismui (4 t., b. l. 166).
Šiaulių apygardos teismas 2007 m. kovo 7 d. nutartimi atmetė atsakovo prašymą, atnaujinus procesą, panaikinti įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, patenkinti priešieškinį (CPK 371 str. 1 d. 1 p.). Teismas nurodė, kad tarp šalių kilęs ginčas, ar ieškovas (rangovas) pagal šalių sudarytą rangos sutartį privalėjo atlikti ne tik įrenginio „MINICLAR BC-450“ montavimo bei jo paleidimo derinimo darbus, bet ir technologinio proceso derinimo darbus.
Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo ir analizuodamas proceso atnaujinimo pagrindą visų bylos aplinkybių kontekste, nustatė, kad šalys susitarė pradėti darbus 1998-08-04 ir baigti 1998-08-20, juos atlikti vadovaujantis galiojančiomis normomis. Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu nr. 108 patvirtintoje Statinių priėmimo naudoti tvarkoje STR 1.11.01:1996 buvo nurodyta, kad biologinio valymo įrenginiuose turi būti vykdomi technologinio derinimo darbus, kurių trukmė trys mėnesiai, tačiau rangos sutartyje numatytas 16 dienų darbų atlikimo terminas. Tai, teismo nuomone, vienas iš įrodymų, jog sutartis buvo sudaryta atlikti įrenginio dalies montavimo, paleidimo ir derinimo darbus, o ne atlikti viso įrenginio technologinio derinimo darbus. Valstybinė komisija 1998 m. lapkričio 9 d. aktu pripažino, kad Tauragės MPB vandens nuotekų valymo įrenginiai tenkina nustatytus statybos reikalavimus ir priėmė juos naudoti (1 t., b. l. 20-23), o iš perdavimo protokolo (1 t., b. l. 8) matyti, kad ieškovas 1998 m. lapkričio 4 d. perdavė Tauragės MPB įrenginį eksploatacijai, atlikęs visus darbus ir pašalinęs rastus trūkumus. Statinių priėmimo tvarkoje STR 1.11.01:196 nustatyta, kad po to, kai įrenginiai atiduodami eksploatacijon, seka kitas etapas, kai pradedamas technologinio proceso derinimas, kuriame nustatomi specialūs reikalavimai, kuriuos turi atlikti derinimo įmonė. Iš 1998 m. birželio 19 d. statybos rangos sutarties, sudarytos tarp Krašto apsaugos ministerijos Statybos ir remonto tarnybos (užsakovo) ir UAB „Čeltaura“ (rangovo), matyti, jog už viso valymo įrenginių komplekso renovavimo darbus už sklandų veikimą atsakingas generalinis rangovas – atsakovas UAB „Čeltaura“. Šios sutarties 7.1 punkte numatyta, kad rangovas pagal numatytą darbų atlikimo grafiką įsipareigojo atlikti sutartyje numatytus darbus, pateikti, sumontuoti bei išbandyti visus įrenginius (1 t., b. l. 79-82). Be to, Krašto apsaugos ministerijos statybos ir remonto tarnybos 1999 m. spalio 25 d. rašte Nr. 01-21-1186-04 (1 t., b. l. 84) nurodyta, kad atsakovas turėjo užtikrinti optimalų biologinio valymo įrenginio darbo rėžimą. Iš operatorių apmokymo protokolo (1 t., b. l. 10) matyti, kad ieškovas apmokė Tauragės MPB grandinį R. C. apie vandens valymo įrenginio veikimą ir eksploataciją. Iš 1999 m. rugpjūčio 27 d. akto (1 t., b. l. 117) matyti, kad komisija, susidedanti iš Klaipėdos reginio aplinkos apsaugos departamento Tauragės rajono agentūros viršininko, Tauragės MPB atstovo P. U. , atsakovo UAB „Čeltaura“ atstovo, konstatavo, kad Tauragės MPB vandens nuotekų valymo įrenginių statyba užbaigta ir priduota valstybinei komisijai. Be nurodytų oficialių rašytinių įrodymų, liudytojų paaiškinimų, teismas analizavo ir ekspertizės išvadas bei ekspertų L. A. , pateikusio išvadą baudžiamojoje byloje, ir A. B. M. , atlikusio ekspertizę teismo pavedimu, paaiškinimus. Teismas, remdamasis eksperto L. A. bei iš dalies patvirtintomis A. B. M. išvadomis, nustatė, kad, vykdant nuotekų valymo įrenginių rekonstrukciją, darbai vykdomi dviem vienas po kito einančiais etapais: įrenginio „MINICLAR BC-450” montavimo, jo paleidimo darbų etapas ir technologinio proceso derinimo darbų etapas. Teismas, atsižvelgdamas, kad procesas susideda iš dviejų nurodytų etapų, bei vadovaudamasis CK 6.193 straipsnio nuostatomis dėl sutarčių aiškinimo taisyklių, nagrinėjo ir tikruosius ginčo šalių ketinimus. Teismas nustatė, kad rangos sutartyje numatyta bendra sutarties suma 199 866 Lt, o statybos rangos sutartyje, sudarytoje tarp užsakovo Krašto apsaugos ministerijos Statybos ir remonto tarnybos ir generalinio rangovo UAB „Čeltaura“ dėl Tauragės motodesantinio pėstininkų bataliono „Nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcijos“, 2.1.1 punkte numatyta 369 000 Lt darbų kaina, kas, teismo nuomone, taip pat įrodo, kad ieškovas (subrangovas) UAB „Medasa“ neprivalėjo atlikti visų nuotekų valymo rekonstrukcijos darbų, kadangi sutartyje su atsakovu UAB „Čeltaura“ numatyta darbų atlikimo kaina, į kurios sudėtį įeina įrenginio „MINICLAR BC-450” kaina, sudaro 199 866 Lt. Be to, kaip minėta, 1998 m. liepos 3 d. rangos sutarties 2. 2 punkte numatytas darbų įvykdymo terminas nuo 1998-08-04 iki 1998-08-20, t. y. 16 dienų, tačiau Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu patvirtintoje statinių priėmimo naudoti tvarkoje STR 1.11.01:1996 nurodyta, kad technologinio derinimo darbai yra trys mėnesiai. Tai patvirtina, kad buvo susitarta dėl įrenginio sumontavimo, jo įrangos išbandymo, suderinimo bei paleidimo. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus argumentus, padarė išvadą, kad bylos šalys susitarė dėl konkretaus įrenginio tiekimo, sumontavimo bei paleidimo. Atlikus šiuos darbus, išbandžius įrenginį, ir jam pradėjus veikti, prasideda antras etapas, biologinio valymo procesas, dėl kurio vykdymo nebuvo sudaryta sutartis. Todėl teismas konstatavo, jog ieškovas atliko visus sutartyje numatytus darbus, kurie buvo priimti ir už kuriuos atsakovas liko skolingas. Nurodė, kad ieškovas darbus užbaigė ir pridavė 1998 m. lapkričio 4 d., atsakovas sumokėjo ieškovui 99 933 Lt avansą, po to dar 50 000 Lt ir liko skolingas 62 652 Lt, todėl turi įvykdyti prievolę tinkamai ir laiku (1964 m. CK 176, 374 str.). Atsakovas, teismo manymu, nepagrįstai atsisakė apmokėti už atliktus darbus. Be to, teismas pažymėjo, jog rangos sutarties 6 punkte numatyta, jog laiku nesumokėjus rangovui už atliktus darbus, užsakovas moka 0,2 proc. delspinigių, ką numatė ir sutarties vykdymo metu galiojusio 1964 m. CK 195 straipsnis. Teismas nurodė, kad priešieškinis nepagrįstas, nes, nustačius, jog ieškovas atliko visus rangos sutartyje numatytus darbus ir neprivalėjo atlikti sutartyje nenumatytų darbų (technologinio proceso derinimo darbų), Tauragės rajono apylinkės teismas pagrįstai atmetė atsakovo priešieškinį. Teismas nurodė, kad neįrodyta aplinkybė, jog atsakovas apmokėjo V. J. už atliktus darbus. Taip pat teismas nurodė, kad byloje nėra pateikta ieškovo (subrangovo) atliktų darbų akto, pasirašyto užsakovo (atsakovo), o šalys patvirtino, jog jo ir nėra. Teismo nuomone, tai, jog ieškovas atliktus darbus perdavė Tauragės mechanizuotos pėstininkų brigados atstovui S. J. , leidžia daryti išvadą, jog jis atliko sutartyje numatytus darbus. Dėl šių motyvų, teismas sutiko su įsiteisėjusių šioje byloje teismų sprendimų motyvais ir išvadomis ir nematė pagrindo jų panaikinti.
Šalies argumentai
Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2007 m. kovo 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti atsakovo prašymą dėl įsiteisėjusių teismų sprendimų panaikinimo, ieškinio atmetimo ir priešieškinio patenkinimo. Nurodo, kad teismo nutartis neteisėta ir nepagrįsta, priimta pažeidžiant įrodinėjimo, sutarčių aiškinimo taisykles (CPK 177 str. 1, 2 d., 185 str. 1 d., 218 str., CK 6.193 str.). Ginčo esmę sudaro rangos sutartyje numatytos sąvokos „biologinio įrenginio paleidimo-derinimo darbai“ turinys ir prasmė. Teismas netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus – tiek atskirai kiekvieną, tiek jų visumą – padarė nepagrįstas išvadas:
Teismas iškraipė ekspertizės aktų bei ekspertų paaiškinimų teisme prasmę ir esmę. Teigia, jog abu ekspertai patvirtino, jog nurodyta ginčo sutarties sąvoka apima ir technologinio proceso derinimo darbus, o ieškovas, rangos sutartimi prisiėmęs pareigą atlikti šiuos darbus, jų neatliko. Teismas, vertindamas ekspertų išvadas, paaiškinimus, pažeidė CPK 362 straipsnio 2 dalies ir 370 straipsnio 4 dalies nuostatas, nemotyvuotai atmetė ekspertų vienareikšmes išvadas, nepasinaudojęs teise skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 219 str.). Nepagrįstai teismas nurodė, kad ekspertų išvadų nepatikimumą rodo jų aktuose pateiktos teorinės žinios, nuomonės išsakymas, nors, apelianto manymu, teorinių žinių dėstymas yra neišvengiamas, o ekspertų išvados nebuvo paremtos subjektyvia nuomone, ypač atsižvelgiant į tai, jog abiejų ekspertų išvados sutapo. Pažymi, jog ekspertai išvadose nurodė, kad pilno biologinio valymo įrenginys buvo priduotas eksploatacijai tik 1999-08-27 aktu, kad paleidimo derinimo darbus pagal sutartį atliko kitas subrangovas V. J. , ir atkreipė dėmesį, kad ieškovas paleidimo-derinimo darbų neatliko ir negalėjo atlikti, nes tam reikalingos nuotekos, kurių jo pateiktų protokolų surašymo dieną nebuvo ir negalėjo būti, nes nuotekų padavimo siurblys nebuvo nupirktas. Taip pat ekspertai nurodė, kad Valstybinės komisijos aktas patvirtino tik įrenginio, kaip statinio, priėmimą naudoti, po ko galėjo būti pereita prie technologinio proceso testavimo, kurio rezultatas yra teigiamas vandens išvalymo lygis, numatytas projektinėje dokumentacijoje. Be to, 2005 metais atlikta ekspertizė patvirtino, kad galima atlikti biologinio valdymo įrenginio technologinio proceso derinimo darbus per rangos sutartyje numatytą 16 dienų terminą. Apeliantas mano, kad ekspertų išvados paneigia teismo nurodytus įrodymus, kuriais jis rėmėsi ir kurie buvo reikšmingi teismams priimant šioje byloje esančius įsiteisėjusius sprendimus.Teismas netyrė ir nevertino dalies byloje esančių įrodymų, kurie taip pat patvirtina ekspertų išvadas, tarp jų Valstybinės komisijos pirmininko Tauragės apskrities valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos vadovo inžinieriaus V. P. , Aplinkos apsaugos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiojo valstybinio inspektoriaus inžinieriaus A. T. 2000-06-28 rašto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Vandentvarkos katedros vedėjo 2000-10-20 atsakymo, nuotekų biologinio valymo įrenginio rekonstrukcijos projekto sprendinių ir t.t.Nurodo, kad teismas iškraipė 1999-08-27 akto turinį ir reikšmę, nes juo konstatuotas ne valymo įrenginių statybos užbaigimas ir pridavimas valstybinei komisijai, o paleidimo-derinimo darbų užbaigimas, pripažįstant, jog nuotekų valymo įrenginys gali būti eksploatuojamas.Teismas netinkamai taikė ir aiškino ir CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, remdamasis ieškovo pateiktu pažodiniu rangos sutarties dalyko aiškinimu, nors turėjo aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, sudarant ginčo sutartį. Teigia, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, jog rangos sutartimi numatyti „nuotekų biologinio valymo įrenginio paleidimo-derinimo darbai“ vandentvarkos srityje identiški sąvokai „technologinio proceso derinio darbai“, ką žinojo ir suprato arba turėjo suprasti abi sutarties šalys, ją sudarydamos. Be to, teismas, priešingai aiškindamas rangos sutarties sąvoką, neįvertino aplinkybės, jog nuotekų valymo įrenginys buvo pagamintas Čekijoje, tiekėjas šio įrenginio buvo pats ieškovas, o įrenginys buvo eksperimentinis, todėl rangos sutarties sudarymo tikslas bei esmė ir buvo, jog būtent tiekėjas įsipareigoja technologiškai suderinti įrenginio veikimą ir pilnai paleisti jį eksploatacijon. Kitaip nepaaiškinamas ieškovo įsipareigojimas apmokyti užsakovo personalą, kaip tą įrenginį eksploatuoti, kadangi be įrenginio eksploatacijos neįmanomas personalo apmokymas (CK 6.193 str. 2, 3 d.). Be to, teisiškai reikšmingos aplinkybės, susijusios su sutarties vykdymu, šalių elgesiu po sutarties sudarymo. Pažymi, jog apeliantas prieš pat ieškinio pateikimą buvo priverstas sudaryti subrangos sutartį su V. J. dėl šio įrenginio technologinio suderinimo, nes ieškovas delsė tai atlikti. Beje, UAB „Baltijos konsultacinė grupė“ paruoštuose nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcijos projekto sprendiniuose numatyta, kad įrenginių patikimą ir efektyvų darbą, kai eksploatacija yra kokybiška, garantuoja Čekijos firmą atstovaujanti Lietuvos įmonė „Medasa“ bei UAB „Baltijos konsultacinė grupė“, o įrenginių atidavimo eksploatacijai derinimus atliks įmonė „Medasa“. Teismas rėmėsi STR 1.11.01:1996 nurodytu trijų mėnesių technologinio derinimo darbų atlikimo terminu, neatkreipęs dėmesio į tai, jog ginčo valymo įrenginio maksimali valymo galia yra 83 kub. m per dieną, o tuo tarpu STR numatytas trijų mėnesių terminas taikomas esant 700 kub. m per dieną įrenginio našumui, ką patvirtino ir ekspertai. Taigi rangos sutartyje numatytas 16 dienų terminas yra realus, neprieštarauja teisės aktuose nustatytam derinimo darbų terminui.Teismas, remdamasis generalinio rangovo su užsakovu sudarytos sutarties turiniu, nelogiškai aiškinio subrangos sutarties turinį. Nurodo, kad rangos ir subrangos sutarčių esmė ir tikslas yra tas, kad tam tikri darbai, numatyti generalinėje sutartyje, generalinio rangovo yra pavedami atlikti subrangovams.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo nutartis motyvuota, teisinga ir pagrįsta. Pažymi, jog pagal rangos sutartį ieškovas įsipareigojo patiekti, sumontuoti, suderinti ir paleisti tik vieną iš Tauragės MPB nuotekų valymo įrenginių mazgą – MINICLAR BC-450 įrenginį. Apeliantas bando suklaidinti teismą sutapatindamas skirtingus dalykus – visos nuotekų valymo sistemos ir atskirų jos mazgų suderinimo ir paleidimo darbus ir perkeldamas savo įsipareigojimus pagal generalinės rangos sutartį (atlikti visos sistemos technologinio proceso derinimo darbus) ieškovui. Teigia, jog pagal rangos sutartį susitarta paleisti ir suderinti konkretų įrenginį, kad jis galėtų tinkamai funkcionuoti ir būti pradėtas naudoti. Atkreipia dėmesį, kad dalies valymo sistemos – mazgo – paleidimo ir suderinimo darbų atlikimas nebuvo reglamentuotas teisės aktais, skirtingai nuo visos valymo sistemos (visų mazgų) technologinio proceso derinimo darbų, reglamentuotų STR 1.11.01:1996. Taigi įrenginio (mazgo) paleidimo-derinimo darbai nėra identiški technologinio proceso derinimo darbams, ką teismo posėdyje, susipažinę su visa faktine situacija, patvirtino ekspertai. Ieškovas mano, jog ekspertų išvados nepaneigia byloje esančių oficialių įrodymų pagrįstumo ir reikšmės. Aktuose pateikiami padriki ekspertų pamąstymai, samprotavimai, ekspertai sutiko, jog, atlikdami ekspertizę, neturėjo pakankamai informacijos ir duomenų, nebuvo išsiaiškinę tam tikrų aplinkybių. Be to, ekspertai A. M. nebuvo sąžiningas, nes akte rėmėsi ne sutarties vykdymo metu galiojusiomis teisės normomis, o po kelerių metų įsigaliojusiais įstatymais ir naujausiais technologiniais pasiekimais. Todėl teismas turėjo pagrindo suabejoti ekspertų kompetencija ir jų išvadų reikšmingumu. Pažymi, jog tik po to, kai įrenginiai pripažįstami tinkamais naudoti, pradedamas technologinio proceso derinimas, o ne priešingai, kaip nurodo apeliantas (STR 1.11.01:1996 3.6 p.). Taip pat nurodo, jog jis prisiėmė įsipareigojimus tik dėl savo pateikto įrenginio, o ne dėl visų Tauragės MPB nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcijos. Būtent konkretaus įrenginio pristatymui, montavimui, derinimui ir paleidimui ir buvo nustatytas 16 dienų terminas. Nei sutartyje, nei kituose susitarimuose šalys nesitarė, kad pilnas apmokėjimas pagal sutartį bus siejamas su viso Tauragės MPB nuotekų valymo įrenginių komplekso pasiektais reikiamais išvalymo rodikliais. Tik pareiškus pretenziją, atsakovas pradėjo nesąžiningai teigti, jog ieškovas neva neatliko kažkokių darbų.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Pagal CPK 365 straipsnio nuostatas bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas gali būti atnaujinamas, jeigu nustatomi CPK 366 straipsnyje numatyti pagrindai. Proceso atnaujinimo institutas padeda užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimai nepagrįsti ir neteisėti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų fakto ar teisės klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Procesas atnaujinamas, jeigu yra pagrindas matyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti nepagrįstas ir neteisėtas.
Procesas šioje byloje atnaujintas dėl to, kad po šios bylos užbaigimo kitoje, baudžiamojoje byloje buvo atlikta ekspertizė, kuria atsakovas grindė prašymą dėl proceso atnaujinimo ir pagal kurios išvadas ieškovo pastatytas valymo įrenginys MINICLAR BC-450 buvo arba galėjo būti nesuderintas bei neparuoštas darbui, kadangi ieškovui užbaigus darbus nebuvo išbandytas buitinėmis nuotekomis (CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Dėl to, siekiant išaiškinti, ar byloje priimtas sprendimas pagrįstas, būtina nustatyti baudžiamojoje, vėliau ir šioje byloje atliktų ekspertizių išvadų reikšmę nagrinėjamam ginčui ir įvertinti jų bei kitų byloje surinktų įrodymų visumą.
Iš ekspertizių aktų ir ekspertų paaiškinimų matyti, kad biologinio valymo įrenginio sistemos bandymo, paleidimo ir derinimo procesas susideda iš kelių etapų. Iki biologinio valymo įrenginio pridavimo valstybinei komisijai (darbų užbaigimo) atliekami derinimo–paleidimo darbai naudojant švarų vandenį, o viso įrenginio technologinio proceso derinimo–paleidimo darbai atliekami naudojant buitines nuotekas ir trunka apie tris mėnesius, tai yra pagal ekspertų išvadas biologinio valymo įrenginio sistemos baigiamasis derinimas be aktyviojo dumblo negalimas. Ekspertų nuomone, biologinio valymo įrenginio paleidimo–derinimo darbų sąvoka yra identiška įrenginio technologinio proceso derinimo darbų sąvokai.
Kolegijos nuomone, ekspertų išvados, vertinant jas su kitais byloje surinktais įrodymais, neprieštarauja ir nepaneigia ieškovo pozicijos, kad jis rangos sutartimi įsipareigojo pastatyti ir suderinti bei paleisti biologinio valymo įrenginį MINICLAR BC-450 ir rangos sutartimi sulygtą darbą atliko.
Iš Tauragės MBP nuotekų valymo įrenginio rekonstrukcijos projekto matyti, kad jis susideda iš kelių atskirų įrenginių (dalių), kurių pagrindinis ieškovo pastatytas biologinio valymo įrenginys ir kuris užbaigia nuotekų valymo procesą (4 t. 23 b. l.). Iš ekspertų paaiškinimų ir ieškovo atstovo apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškinimų matyti, kad normatyvinius reikalavimus atitinkantis buitinių nuotekų išvalymas pasiekiamas tik tuo atveju, jeigu tinkamai suderintas atsakovo įrengto pagrindinio siurblio, kuris tiekia buitines nuotekas į pagrindinį valymo įrenginį, ir šio įrenginio darbas bei atlieka savo funkcijas kiti įrenginiai (nusodintuvai ir kt.). Iš ieškovo ir atsakovo rangos sutarties matyti, kad ieškovas įsipareigojo atsakovui pateikti vandens nuotekų biologinio valymo įrenginį MINICLAR BC-450, konsultuoti jį montuojant, atlikti derinimo ir paleidimo darbus bei apmokyti personalą (t. 1, b. l. 6). Tuo tarpu iš atsakovo UAB „Čeltaura“ ir Krašto apsaugos ministerijos statybos rangos sutarties matyti, kad atsakovas įsipareigojo atlikti nuotekų valymo įrenginio rekonstrukciją, išbandyti visus įrengimus ir savo sąskaita šalinti išryškėjusius defektus (1 t. 79 b. l.). Išdėstytos aplinkybės suteikia pagrindo išvadai, kad ieškovas įsipareigojo įrengti vieną iš nuotekų valymo įrenginių dalį – biologinio valymo įrenginį ir atsakingas už jo tinkamą darbą, o už viso objekto įrengimą ir tinkamą veikimo organizavimą atsakingas atsakovas. Tai patvirtina aplinkybė, kad ieškovas atliko jo pastatyto įrenginio bandymus švariu vandeniu ir įrenginys 1998 m. spalio 30 d. buvo pripažintas tinkamu naudoti (1 t. 9 b. l.), o lapkričio 4 d. perduotas Turagės MPB (t. 1, b. l. 8) atsakovas 1998 m. lapkričio 9 d. pridavė ir valstybinė komisija priėmė visą objektą (1 t. 20 b. l.). Tai rodo, kad atsakovas pripažino, jog ieškovas sutartimi prisiimtus darbus atliko, ir patvirtina, kad ieškovas nebuvo atsakingas už viso valymo įrenginio komplekso derinimo darbus. Kolegija pastebi, kad atsakovas neturėjo ir neturi ieškovui pretenzijų dėl jo pastatyto valymo įrenginio darbo kokybės. Krašto apsaugos ministerijos atstovas patvirtino, kad po viso valymo įrenginio suderinimo buitinės nuotekos valomos gerai.
Išvadą, kad ieškovas pagal rangos sutartį nebuvo atsakingas už viso valymo įrenginio derinimą patvirtina aplinkybė, jog pagal rangos sutarties sąlygas ieškovas įsipareigojo sutartyje aptartus darbus atlikti per 16 d. (1 t. 6 b. l.). Tuo tarpu iš ekspertų paaiškinimų ir atsakovo pateiktos nedidelių gyvenviečių nuotekų valyklų priėmimo eksploatacijon tvarkos, kitų norminių aktų matyti, kad valymo įrenginio paleidimas ir technologinio proceso derinimas pradedamas priėmus įrenginį valstybinei komisijai ir nustačius įrenginių derinimo trukmę, kuri gali tęstis iki trijų mėnesių (1 t. 123 b. l.). Tai rodo, kad ieškovas sutartyje aptartu darbų atlikimo laiku negalėjo atlikti visų valymo įrenginių veiklos suderinimo darbų, tai yra ieškovas sutartimi neįsipareigojo derinti biologinio valymo sistemos derinimo darbų.
Iš bylos dokumentų ir ieškovo atstovų paaiškinimų matyti, kad ieškovas nėra biologinio valymo sistemų profesionalus statytojas, jis tik prekiauja valymo įrenginiais ir pagal užsakovų pageidavimus juos perka iš Čekijos įmonės bei įrenginių gamintojos specialistų pagalba įrenginį pastato. Iš kontrolinių derinimo darbų akto (1 t. 55 b. l.) matyti, kad 1999 m. sausio 12 d. ieškovo darbuotojai kartu su biologinio valymo įrenginio MINICLAR BC-450 gamintos Čekijos įmonės darbuotojais atliko minėto įrenginio kontrolinius derinimo darbus (ieškovo atstovai paaiškino, kad tai atliko siekdami įrodyti įrenginio kokybę ir apsaugoti įmonės gamintojos prestižą) ir, kaip nurodė akte, šio biologinio valymo įrenginio patikrinimo metu buvo šalinami automatinės sistemos pagrindinėje siurblinėje brokas, kurį privalėjo sureguliuoti atsakovas, tai yra šis dokumentas taip pat patvirtina, kad ieškovas neprisiėmė įsipareigojimų ir nebuvo atsakingas už viso biologinio valymo įrenginio veiklos suderinimo darbus.
Išdėstytos aplinkybės ir jų įvertinimo išvados paneigia atskirojo skundo argumentus dėl ekspertizių išvadų ir jų reikšmės bei įrodymų viseto įvertinimo. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas šioje byloje sprendimą, ir apeliacinės bei kasacinės institucijų teismų kolegijos, palikdamos pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, tinkamai įvertino ieškovo su atsakovo sudarytos rangos sutarties sąlygas bei pagrįstai pripažino, kad ieškovas atliko rangos sutartimi sulygtą darbą, ir po galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo atliktų ekspertizių išvados nepaneigia pirmosios instancijos sprendimo išvadų bei neįrodo, kad byla buvo išnagrinėta neteisingai. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė naikinti byloje priimtą sprendimą, kuriuo ieškovo reikalavimai patenkinti, o atsakovo reikalavimai atmesti. Atskirojo skundo argumentai nesuteikia pagrindo ginčijamą nutartį naikinti (CPK 371 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmos dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2007 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.