Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Giedrė Seselskytė Civilinė byla Nr. 2S-1283-613/2016Teisėja Dalia Zimantienė (S) (Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00390-2016-3)Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3;3.5.1.1

2016 m. rugpjūčio 11 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo J. Š. atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. Š. skundus antstolei A. T., suinteresuotiems asmenims (išieškotojams) Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (toliau – Tauragės AVPK) ir Kybartų pataisos namams dėl antstolės veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

pareiškėjas J. Š. kreipėsi į antstolę A. T. su trimis skundais: Dėl neteisėtų antstolio veiksmų (neveikimo) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); Dėl neteisėtų antstolio veiksmų (neveikimo) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); Dėl neteisėtų antstolio veiksmų (neveikimo) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)nurodė, kad vykdymo senaties terminai yra pasibaigę visose antstolio vykdomosiose bylose. Mano, jog antstolė pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 629 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą vykdomąją bylą nutraukti, nes išieškojimui (visose trijose vykdomosiose bylose) pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Mano, kad antstolė turėjo konstatuoti skolininko nemokumą, sustabdyti vykdomąsias bylas, surašyti išieškojimo negalimumo aktus bei grąžinti vykdomuosius dokumentus juos vykdyti pateikusiems išieškotojams, tačiau antstolė piktybiškai vengė atlikti savo pareigas ir, veikdama neteisėtai, vykdomosiose bylose dirbtinai didino vykdymo išlaidas. Antstolės priimti patvarkymai vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, dėl skolos išieškojimo bei vykdymo išlaidų apskaičiavimo priimti pasibaigus vykdomųjų bylų vykdymo senaties terminams. Dėl to įstatymas nenumato galimybės antstolei reikalauti vykdymo išlaidų tuo atveju, kai vykdomojoje byloje yra pasibaigęs vykdymo senaties terminas ir vykdomoji byla turi būti nutraukta.Pareiškėjas nurodė, jog LR CPK 611 straipsnio 5 dalis nustato, kad už neteisėtą vykdymo išlaidų reikalavimą antstoliui turi būti skiriama bauda.Antstolė 2016 m. vasario 11 d. patvarkymu netenkino pareiškėjo skundų ir, vadovaudamasi CPK 510 straipsniu, skundus kartu su vykdomosiomis byla persiuntė apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Antstolė patvarkyme nurodė, kad jos žinioje yra vykdomosios bylos, kuriose skolininkas yra J. Š.: Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 144,81 Eur išieškojimo, išieškota 20,11 Eur, likutis 94,70 Eur; Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 755,66 Eur išieškojimo, išieškota 229,57 Eur, likutis 526,09 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 101,37 Eur išieškojimo, išieškota 38,24 Eur, likutis 63,13 Eur. Nurodo, jog nuo pat vykdymo pradžios reguliariai ir nuosekliai buvo atliekami vykdymo veiksmai, kurie įforminti patvarkymais ir kitais procesiniais dokumentais ir yra bylose.

Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Šilutės rajono apylinkės teismas pareiškėjo J. Š. skundus dėl antstolės A. T. veiksmų atmetė.Teismas nustatė, jog vykdomieji dokumentai, kurių pagrindu užvestos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pateikti vykdyti nepraleidus įstatymų nustatyto termino.Teismas nenustatė, jog vykdomosiose bylose būtų laikotarpis (vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) - penkerių metų terminas, vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) – dvejų metų terminas), per kurį antstolė neatliko jokių veiksmų, t. y. nebuvo pagrindo konstatuoti, jog būtent dėl antstolės aplaidumo ar neveikimo užsitęsė vykdymo laikotarpis.Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas, žinodamas apie savo įsiskolinimus, privalėjo aktyviai domėtis įsiskolinimų išieškojimo procesais, bendradarbiauti su skolų išieškojimo veiksmus atliekančia antstole, tačiau pareiškėjas neatliko jokių realių veiksmų, rodančių siekį sumokėti paskirtas baudas. Teismas vertino, jog nuobaudų išieškojimas užsitęsė dėl paties skolininko vengimo mokėti baudas. Todėl padarė išvadą, jog nėra pagrindo nutraukti vykdomąsias bylas dėl vykdymo senaties termino suėjimo.

Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas skundžia Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartį, prašo skundžiamą nutartį panaikinti bei tenkinti skundus ir įpareigoti antstolį nutraukti vykdomąsias bylas pasibaigus vykdymo senaties terminams ir grąžinti neteisėtai nusavintas lėšas bei skirti antstolei baudą už neteisėtą vykdymo išlaidų reikalavimą. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas sąmoninga tyčia priėmė neteisingą nutartį, tokiu būdu yra pažeista pareiškėjo teisė į nuosavybės neliečiamumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis), teisė kreiptis į teismą pažeistų teisių gynimo (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis), absoliuti konstitucinė ir žmogaus teisė į teisingą ir kompetentingą teismą.Pirmosios instancijos teismas nenurodė priežasčių, kodėl nesilaikyta imperatyvios Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 629 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintos antstolio pareigos nutraukti vykdomąją bylą, kai pasibaigia vykdymo senaties terminas.Pirmosios instancijos teismas nenurodė priežasčių, kodėl nesivadovavo pareiškėjo skunduose nurodyta praktika: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 22 d. konsultacija Nr. 26.1-K „Dėl nutarimo skirti baudą vykdymo senaties termino“ ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose dėl vykdymo senaties termino taikymo, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010 dėl 2 metų vykdymo senaties termino taikymo administracinių baudų išieškojimo bylose.Pasisakydamas apie antstolio atliktus veiksmus teismas nustatytus faktus vertino ne kaip antstolio neteisėto veikimo įrodymą, o kaip faktus, susijusius su senaties termino eiga. Pasisakydamas apie skolininko pasyvų neveikimą teismas tuščiažodžiavo, nes skolininko neveikimas nėra byloje nagrinėtinu klausimu. Teismas visiškai nenagrinėjo klausimo, ar skolininkas iki senaties terminų pasibaigimo atliko kokius nors aktyvius veiksmus, galinčius sustabdyti arba nutraukti senaties termino eigą. Mano, jog teismas neišnagrinėjo bylos iš esmės. Pareiškėjo nuomone, teismas nepateikė motyvų, kodėl konstatavo, jog vykdymo senaties terminai nėra suėję, nors kalendorinis dviejų ir penkerių metų terminas jau suėjęs.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinio skundo argumentai ir išaiškinimai

Atskirasis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę į pažeistų teisių teisminę gynybą (CPK 5 straipsnis) ir pats pasirenka jų gynybos būdą (CPK 13 straipsnis). Nesutiktina su pareiškėju, jog yra pažeista jo teisė kreiptis į teismą pažeistų teisių gynimo. Akivaizdu, jog pateikęs skundus antstolei, kurių netenkinusi ji skundus persiuntė teismui, o teismas juo išnagrinėjo, pareiškėjas realizavo Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje bei CPK 5 straipsnyje įtvirtintą teisę į teisminę pažeistų teisių gynybą, todėl šis pareiškėjo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Apeliacinės instancijos teismas, peržiūrėjęs byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismo ištirtas bei nustatytas aplinkybes ir faktus, neturi pagrindo padaryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino ar neatsižvelgė į byloje esančius įrodymus ar padarė nepagrįstas išvadas. Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis motyvuota, pagrįsta, o vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjui nepalankų procesinį sprendimą, nesudaro pagrindo vertinti skundžiamą nutartį kaip neteisėtą ar nepagrįstą, taip pat kaip pažeidžiančią žmogaus teisę į teisingą ir kompetentingą teismą.

Dėl senaties termino vykdomojoje byloje pagal teismo sprendimą išduotą vykdomąjį raštą taikymo

CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) užvesta pagal Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 5 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-149-482/2007 dėl 755,66 Eur sumos išieškojimo iš J. Š.. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2008 m. vasario 5 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-35-508/2008 atmetė nuteistojo J. Š. apeliacinį skundą ir paliko nepakeistą Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 23 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-149-482/2007. Šis pirmosios instancijos nuosprendis įsiteisėjo 2008 m. vasario 5 d., pagal jį išduotas vykdomasis raštas perduotas antstoliui vykdyti 2008 m. kovo 4 d., taigi, nepažeidžiant įstatymo nustatyto termino. Kadangi vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino, o savalaikiai pateikus, išieškojimai dėl skolos priteisimo vykdomi iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinis teismas konstatuoja, jog vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra pagrindo taikyti vykdymo senaties termino, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl šios dalies atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl senaties termino vykdomosiose bylose dėl nuobaudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimo taikymo

Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 312 straipsnio nuostatas nutarimą skirti baudą vykdo antstolis ATPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus (CPK 4 str.). Į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje paskelbtose nutartyse esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus turi atsižvelgti teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus (Teismų įstatymo 23 str. 2 d. 1 p.). Dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų ir juos reglamentuojančių teisės normų aiškinimo bei taikymo pasisakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas nurodė, jog dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų taikymo būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kadangi šis teismas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, turi būti vykdomas vadovaujantis ATPK 312–316 straipsniais, reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. BK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. BK 96 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 12 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-904-04; 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N-261-7199/2009). Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 str. 1 d.), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Be to, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007).Taigi, iš šios nutarties 21 punkte aukštesnės instancijos teismų suformuotų taisyklių dėl vykdymo senaties termino pasibaigimo vykdomosiose bylose dėl baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimo, teismas turi išsiaiškinti tris aplinkybes: pirma - ar nepraleistas įstatymo nustatytas vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams; antra - ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo ir trečia - ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, nenustatė nė vienos iš minėtų trijų sąlygų, kurios būtų pagrindas taikyti vykdymo senaties terminą.Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai, visapusiškai išanalizavęs faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus įvertino, jog vykdomieji dokumentai, kurių pagrindu užvestos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pateikti vykdyti nepraleidus įstatymų nustatyto termino, vykdomosiose bylose nėra laikotarpių per kuriuos antstolė neatliko jokių veiksmų, t. y. nebuvo pagrindo konstatuoti, jog būtent dėl antstolės aplaidumo ar neveikimo užsitęsė vykdymo laikotarpis. Priešingai, tik dėl paties pareiškėjo pareigų aktyviai domėtis įsiskolinimų išieškojimo procesais, bendradarbiauti su skolų išieškojimo veiksmus atliekančia antstole nevykdymas buvo užsitęsusio nuobaudų išieškojimo priežastimi. Dėl to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo nutraukti vykdomąsias bylas dėl vykdymo senaties termino suėjimo.Pažymėtina, jog ne vien tik aktyvūs skolininko veiksmai, kuriais trukdoma operatyviai užbaigti vykdymo procesą gali būti senaties termino sustabdymo vykdomojoje byloje pagrindu. Teismų praktikoje skolininko neveikimas pvz., ieškant darbo, nepranešimas apie gyvenamosios vietos pakeitimą, nebendradarbiavimas su antstoliu prilygintinas vengimui vykdyti nutarimą dėl baudos paskyrimo (žr. pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1833-613/2015). Pareiškėjas, žinodamas apie jam paskirtas baudas bei faktą, kad nėra jų sumokėjęs, privalėjo aktyviai domėtis tolimesniu baudų išieškojimo procesu, bendradarbiauti su skolų išieškojimo veiksmus atliekančiu antstoliu ir vykdyti kitas CPK 644 straipsnyje nustatytas skolininko pareigas, o ne siekti išvengti baudų sumokėjimo. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, kad jis elgėsi sąžiningai, dėjo pastangas baudoms išieškoti ir kad nevengė įvykdyti savo pareigos sumokėti jam paskirtą baudą (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtų aplinkybių konstatavimas sudaro pagrindą išvadai, kad nagrinėjamu atveju tokie pareiškėjo veiksmai vertintini kaip siekimas išvengti skolų mokėjimo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo nutraukti vykdomąsias bylas dėl vykdymo senaties termino suėjimo.Taip pat nesutiktina su pareiškėju, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo formuojamos teismų praktikos. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas vadovavosi tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek Vyriausiojo administracinio teismo formuojama teismų praktika bei joje suformuluotomis taisyklėmis, tačiau pareiškėjas klaidingai vertina, jog vien tik kalendorinis terminas apibrėžia senaties termino vykdomojoje byloje pasibaigimą. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, skundžiama nutartis yra motyvuota, pagrįsta, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.