Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimundo Jurgaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Boleslovo Kalainio ir Vidmanto Mylės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019-04-11 nuosprendžio, kuriuo M. A. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį (2018-11-28 vagystė) laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams;

– pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 20 (dvidešimties) parų areštu;

– pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2018-12-31 vagystė) laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir apimant, ir M. A. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. A. paskirta galutinė sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo jo sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. A. apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Kadangi apeliaciniu skundu nuteistasis M. A. neginčija jam inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybių, kaltės bei kvalifikacijos, o nesutinka tik su paskirta bausme, prašo paskirtą bausmę sušvelninti bei pritaikyti BK 75 straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismas baudžiamąją bylą patikrina neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų.

8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bausmė, tai valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojanti nuteistojo teises ir laisves. Bausme valstybė siekia perauklėti nuteistąjį. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK kodekso bendrosios dalies nuostatų. Komentuojamo straipsnio 2 dalis numato, jog skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

9. Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Pagal BK 178 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, M. A. pirmosios instancijos teismas už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje (2018-11-28 vagystė) skyrė 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmę; už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje (2018-12-31 vagystė) skyrė 1 (vienų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę; už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje skyrė 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę. Paskirtas bausmes pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, subendrino dalinio sudėjimo ir apėmimo būdais ir paskyrė subendrintą bausmę – 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią sumažino 1/3.

10. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundžiamo nuosprendžio motyvus, susijusius su M. A. paskirta galutine bausme, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir baigtumo stadiją (padaryti du nesunkūs nusikaltimai, vienas baudžiamasis nusižengimas), kaltės formą. Skiriant bausmes už atskiras nusikalstamas veikas bei paskiriant galutinę bausmę atsižvelgta ir į nuteistojo asmenybę, kuri pagal baudžiamosios bylos medžiagą yra labiau neigiama, nei teigiama, kadangi nuteistasis praeityje teistas net 14 (keturiolika) kartų. Pažymėtina, kad nuteistasis 2017-02-28 Šiaulių apylinkės teismo, 2017-11-13 Šiaulių apylinkės teismo bei 2019-01-14 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiais teistas už analogiškus baudžiamuosius nusižengimus, 2019-03-07 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu M. A. nuteistas ir pagal BK 178 straipsnio 1 dalį įvykdant vagystę iš tos pačios parduotuvės. Nagrinėjamas nusikalstamas veikas ir baudžiamąjį nusižengimą padarė teistumui neišnykus, praėjus dvejiems mėnesiams nuo jo paleidimo į laisvę atlikus arešto bausmę (1 t., b. l. 141-153). Pažymėtina ir tai, kad M. A. taip pat yra teistas ir užsienio valstybėse, t. y. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) už vagystes iš parduotuvių ir kitas nusikalstamas veikas (1 t., b. l. 153-162). Iš bylos duomenų matyti ir tai, kad M. A. daug kartų baustas administracine tvarka, ne kartą už vagystes iš parduotuvių (vien 2019 m. jis baustas už vagystes 3 kartus, o 2018 m. buvo baustas net 29 kartus), turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtų baudų nemoka (1 t., b. l. 163-193). Nuteistasis nėra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, niekur nedirba (1 t., b. l. 194-195). Šios aplinkybės teismui leidžia pripažinti, jog M. A. neigiama vertybių orientacija yra susiformavus jau ankščiau ir nusikalstamos veikos, dėl kurių nuteistojo atžvilgiu buvo priimtas skundžiamas nuosprendis, nebuvo atsitiktinės ir įvykdytos nepalankiai susiklosčius aplinkybėms. Apylinkės teismas, skirdamas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas bei baudžiamąjį nusižengimą, įvertino ir tai, kad yra viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, kad M. A. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas bei baudžiamąjį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažinta tai, kad jis nusikalstamas veikas ir baudžiamąjį nusižengimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

11. Šių duomenų kontekste apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas nuteistajam M. A. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje (2018-11-28 ir 2018-12-31 vagystės), padarymą pagrįstai paskyrė bausmes, susijusias su laisvės atėmimu, kadangi, įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, yra akivaizdu, jog alternatyvios bausmės (viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas) šiuo atveju nepasiektų bausmei keliamų tikslų. Taip pat M. A. skiriant bausmę už baudžiamąjį nusižengimą, pagrįstai jam buvo parinkta arešto bausmė, kadangi, įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, yra akivaizdu, jog alternatyvios bausmės (viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas) šiuo atveju nepasiektų bausmei keliamų tikslų. Be to, paskirtos laisvės atėmimo ir arešto bausmės yra mažesnės nei straipsnių sankcijų vidurkiai. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija pripažįsta, kad M. A. nėra linkęs laikytis įstatymų, nesistengia teigiamai koreguoti savo elgesio netgi tada, kai jam buvo taikoma griežta bausmė – areštas. Šiuo atveju, atsižvelgus į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumą, konstatuotina, jog nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios duotų pagrindą sušvelninti nuteistojo M. A. teisinę padėtį paskiriant jam švelnesnes bausmes bei paskirtą galutinę bausmę, nei tai padarė apylinkės teismas.

12. Pagrindo švelninti M. A. paskirtą galutinę bausmę nesudaro ir jo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis nedaro naujų nusikalstamų veikų, dirba pas (duomenys neskelbtini), yra pasiryžęs pasitaisyti, būti naudingu žmogumi visuomenei.

13. Pažymėtina ir tai, jog nuteistajam M. A. prisipažinus įvykdžius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir baudžiamąjį nusižengimą, jo atžvilgiu buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 straipsnis) ir apylinkės teismas, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, subendrintą bausmę dar sumažino vienu trečdaliu.

14. Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo jam taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą (BK 75 straipsnį).

15. BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015).

16. Skundžiamu nuosprendžiu M. A. nuteistas už baudžiamojo nusižengimo ir dviejų nesunkių nusikaltimų padarymą, jam paskirta galutinė sumažinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams, todėl yra BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyti formalūs šio straipsnio taikymo pagrindai. Tačiau, kaip minėta, sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą taip pat būtina įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padarytomis veikomis, tiek su nuteistojo asmenybe. Įvertinus tai, kad M. A. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo yra teistas net 14 (keturiolika) kartų, taip pat ne kartą teistas užsienio valstybėse, naujas nusikalstamas veikas ir baudžiamąjį nusižengimą padarė esant neišnykusiam teistumui išėjus iš pataisos įstaigos, daug kartų baustas už vagystes administracine tvarka, niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje jis nėra registruotas, teisėjų kolegijos manymu, jis padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo nesupranta, kritiškai savo elgesio nevertina, todėl sprendžiama, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl to nuteistojo prašymas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas atmetamas.

17. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, M. A. paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas, baudžiamąjį nusižengimą bei galutinė sumažinta bausmė paskirta nepažeidžiant įstatymo reikalavimų ir atitinka padarytų veikų pavojingumą, bei nuteistojo asmenybę, todėl skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

18. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarė rašymo apsirikimą nurodydamas, kad M. A. BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas padarė atitinkamai 2019-11-28 ir 2019-12-31, nors bylos duomenimis nusikalstamos veikos padarytos atitinkamai 2018-11-28 ir 2018-12-31, ką pats apylinkės teismas teisingai nurodė nuosprendžio aprašomojoje dalyje, aprašydamas padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes. Šis apylinkės teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytas rašymo apsirikimas ištaisytinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. A. apeliacinį skundą atmesti.

Ištaisyti nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą ir laikyti, kad M. A. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas padarė atitinkamai 2018-11-28 ir 2018-12-31.