Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje iš­nagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. L. V. ir D. L. N. dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais. Pareiškėjos sutuoktinis V. L. mirė (duomenys neskelbtini), kuris iki mirties nuolat gyveno (duomenys neskelbtini). Po V. L. mirties jo vardu liko nuosavybės teise įregistruoti žemės sklypai, Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pareiškėja A. L., kaip įstatyminė atstovė, po sutuoktinio mirties turėjo teisę priimti palikimą ir paveldėti turtą pagal įstatymą, tačiau to nepadarė dėl svarbių ir objektyvių priežasčių. Pareiškėja neturėdama teisinio išprusimo, nepakankamai gerai suprato paveldėjimo teisinius santykius, nežinojo dėl būtinumo kreiptis į notarų biurą ir per kurį terminą tai privalu atlikti. Be to, po turėtų didelių laidojimo išlaidų, neturėjo ir finansinių galimybių numatytu terminu pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjai ilgą laiką teko rūpintis sutuoktinio kapavietės sutvarkymu, įrengimu ir t.t. Negana to, nepilnai po trijų savaičių po vyro mirties, (duomenys neskelbtini) staiga mirė pareiškėjos sūnus A. L., kurio laidojimu taip pat teko rūpintis. Esant tokioms aplinkybėms, po dviejų artimiausių žmonių mirties, pareiškėjai pablogėjo tiek fizinė, tiek psichinė sveikata ir neturėdama jėgų, labai sunkiai išgyvendama netektį, nesikreipė įstatymų numatytu terminu į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Šios nurodomos aplinkybės ir lėmė, kad pareiškėja sąžiningai suklydo ir dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių ir aplinkybių nerealizavo savo teisės į palikimo priėmimą po sutuoktinio mirties. Kiti galimi palikimo priėmimo įpėdiniai – vaikai: I. L. ir D. L. į notarų biurą nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjos elgesį, taip pat, kad nėra duomenų, jog atnaujinus pareiškėjai terminą palikimui priimti, kiltų neigiamos pasekmės kitų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, pareiškėja mano, kad terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl šis terminas teismo gali būti atnaujintas. 2023 m. kovo 31 d. pareiškėja kreipėsi į notarų biurą.

Suinteresuoti asmenys I. L. V. ir D. L. N. su pareiškimu sutinka. Neprieštarauja, kad A. L. būtų atnaujintas terminas palikimui po sutuoktinio mirties priimti.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad pareiškėjos vyras V. L. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja pareiškimo dėl palikimo priėmimo notarui nepadavė, praleido terminą palikimui priimti ir kreipėsi dėl šio termino atnaujinimo. Šios teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais.

(duomenys neskelbtini) susituokė V. L. ir A. L. Medicininis mirties liudijimas patvirtina, kad V. L. mirė (duomenys neskelbtini). Notaro liudijimas ir Registrų centro išrašas patvirtina, kad po V. L. mirties paveldėjimo byla neužvesta, įrašų apie testamentą, palikimo priėmimo faktą, nėra. Išrašai patvirtina, kad V. L. vardu yra registruoti žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Teismas konstatuoja:

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. V. L. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. galiojant 2000 m. Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui (toliau – CK), todėl taikytinos šio CK nuostatos. Pagal CK palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 2–3 dalys). Palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

A. L. yra V. L. sutuoktinė, V. L. mirė (duomenys neskelbtini), tad trijų mėnesių terminas priimti palikimą yra pasibaigęs. Pareiškėja prašo šį terminą atnaujinti, svarbia šio termino praleidimo priežastimi nurodydama tas aplinkybes, kad neturėdama teisinio išprusimo, nepakankamai gerai suprato paveldėjimo teisinius santykius, nežinojo dėl būtinumo kreiptis į notarų biurą ir per kurį terminą tai privalu atlikti. Be to, po turėtų didelių laidojimo išlaidų, neturėjo ir finansinių galimybių numatytu terminu pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjai ilgą laiką teko rūpintis sutuoktinio kapavietės sutvarkymu, įrengimu ir t.t. (duomenys neskelbtini) staiga mirė pareiškėjos sūnus A. L., kurio laidojimu taip pat teko rūpintis pareiškėjai. Po dviejų artimiausių žmonių mirties, pareiškėjai pablogėjo tiek fizinė, tiek psichinė sveikata ir neturėdama jėgų, labai sunkiai išgyvendama netektį, nesikreipė įstatymų numatytu terminu į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Kadangi įstatyme svarbios priežastys nėra įvardintos, spręstina, ar pareiškėjos nurodomos priežastys, dėl kurių ji praleido įstatymų nustatytą terminą, yra svarbios.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjos elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar ji buvo pakankamai atidi, sąžininga, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K3-115/2010). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti.

Aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad pareiškėja neturi teisinio išsilavinimo bei gyvenimiškos patirties paveldėjimo teisiniuose santykiuose, todėl galėjo tinkamai neįvertinti šio teisinio santykio aplinkybių svarbos. Po sutuoktinio V. L. mirties, mirė ir pareiškėjos sūnus A. L., todėl iš tiesų tikėtina, kad pareiškėjai pablogėjo tiek fizinė, tiek psichinė sveikata. Jai teko rūpintis tiek sutuoktinio, tiek sūnaus laidojimu, kapavietės įrengimu, tvarkymu ir pan. Esant nustatytoms aplinkybėms, įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, pripažįstama, kad nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėja, per įstatymo nustatytą terminą nesikreipdama į notarą dėl palikimo priėmimo, elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai. Suinteresuoti asmenys neprieštarauja, kad terminas pareiškėjai būtų atnaujintas, byloje nėra įrodymų leidžiančių pripažinti, kad termino atnaujinimas pakenktų suinteresuotų asmenų turtiniams interesams.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad ginčo byloje nėra, teismas sprendžia, jog pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl yra teisinis pagrindas praleistą terminą atnaujinti. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškimas tenkinamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsnis, CK 1.5 straipsnis, 5.57 straipsnio 1 dalis). Siekiant užtikrinti civilinių santykių stabilumą terminas atnaujintinas konkrečiam laikotarpiui.

Byloje nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. (8.2Mr)ATP-C-23-03595 nuspręsta pareiškėjai A. L. teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl palikimo priėmimo po sutuoktinio mirties ir kitų susijusių klausimų išsprendimo, atleisti atsakovę 50 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytų bylinėjimosi išlaidų), paskirti advokatą Vytą Kantaravičių atstovauti jos interesus. 2023 m. gegužės 24 d. pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2023-09180 nurodyta, kad valstybės teiktos pareiškėjai antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudarė 215,00 Eur. Vadovaujantis CPK 99 straipsnio 2 dalimi, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles, teismui gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, neatsižvelgiant į tai, ar šie duomenys gauti iki bylos nagrinėjimo pabaigos, ar jau priėmus byloje galutinį procesinį sprendimą. Nagrinėjamu atveju, kadangi pareiškėja nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleista 50 procentų, ji privalo apmokėti 50 procentų valstybės patirtų išlaidų, t. y. 107,50 Eur.

Valstybės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 13,28 Eur, tačiau 2023 m. balandžio 18 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu A. L. 50 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl iš pareiškėjos priteistina 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 578 straipsniais,

nutaria:

Pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjo V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priimti trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Priteisti valstybės naudai iš pareiškėjos A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 107,50 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5630 ir mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš pareiškėjos A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 6,64 Eur (šešis eurus 64 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662.

Dėl nutarties per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti duodamas atskirasis skundas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.