- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-06
- Bylos Nr.
- 2A-540-413/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Algirdas Remeika, Albinas Čeplinskas
- Ieškovas
- K. R. M.
- Atsakovas
- J. M., D. Š., R. M., D. J., M. S., D.
- Trečiasis asmuo
- Kauno rajono savivaldybės administracijai
- Advokatai
- Aleksandras Doroševas
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Remeikos ir Albino Čeplinsko,
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto K. R. M. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-239-660/2009 pagal ieškovo K. R. M. ieškinį atsakovams J. M., M. S., D. Š., R. M., V. M., D. J., A. N., R. N. ir Kauno apskrities viršininko administracijai, trečiajam asmeniui Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl servituto pabaigos nustatymo, įsakymo dalinio panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas K.R. M. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu (t.1, b.l 1-4, t.2, b.l. 24-27) prašė:
1) atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Kauno apskrities viršininko 2003-03-25 įsakymo Nr. 02-05-1935 3 punkto panaikinimo ir šį punktą bei VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Kauno geodezijos ir kartografijos skyriaus atsakovų žemės sklypo padalijimo projektą dalyje dėl privažiavimo kelių panaikinti;
2) patvirtinti VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Kauno geodezijos ir kartografijos skyriaus vyresniojo inžinieriaus M. K. parengtą žemės sklypo padalijimo projektą, numatantį privažiavimo kelius per Tabariškiai-Bajorai kelią (bandokelį);
3) pripažinti ir nustatyti, kad pasikeitus aplinkybėms - išnykus servituto būtinumui - pasibaigė Kauno apskrities viršininko 2000-04-28 įsakymu Nr. 02-05-3464 buvęs nustatytas servitutas - teisė naudotis keliu (0,04 ha), einančiu per ieškovui K.R. M. priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi atsakovai: J. M. (žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas), M. S. ir D. J. (žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai); D. Š. (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė); V. M. (žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas); R. M. (žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas); A. N. ir R. N. (žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai).
Priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad Kauno apskrities viršininko įsakymu buvo nustatytas servitutas jo žemės sklype atsakovų naudai naudotis keliu. Projektas su ieškovu nebuvo suderintas. J. M. dalijamas sklypas ribojasi su bandokeliu, todėl turėjo būti nustatytas kitas patekimas į atidalintus atsakovų sklypus, nevaržant jo nuosavybės teisių. Servituto būtinumas išnyko.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 4 d. sprendimu (t.5, b. l. 58-67) ieškovo ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo valstybei 398,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nustatė, kad Kauno rajono valdybos 1994-09-01 sprendimu K. R. M. atstatyta nuosavybės teisė į 3,72 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) 2000-07-05 pažymėjimu apie Nekilnojamojo turto registre, įrašo Nr. 52/44220, įregistruotos nuosavybės teisės K. R. M. į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), servitutų šiame sklype nėra. 1998-03-02 teisiškai įregistruotoje K.R. M. namų valdos techninės apskaitos byloje esančiame žemės sklypo plane yra pažymėtas įvažiavimas nuo kelio Tabariškės-Kaunas iki atsakovo J. M. sklypo. K.R. M. žemės sklypo ribų 1996 m. plane, kuriame yra jo parašas, nustatyta servituto teisė esamu 0,4 m pločio keliu leisti pravažiuoti į gretimus sklypus be teisės šį kelią sunaikinti. 2000-04-28 Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr.02-05-3464 patvirtintas bendrasavininkių S. M., K. R. M. žemės ūkio paskirties 4,3960 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo projektas, kuriuo leista bendrasavininkių S. M. ir K.R. M. 4,3960 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), padalyti į du sklypus pagal padalijimo projektą. Šio sakymo priede nustatyta, kad K.R. M. priklauso 3,7063 ha žemės sklypas. Minėto įsakymo priedu K.R. M. žemės sklype nustatytas servitutas – teisė naudotis 0,04 ha keliu, einančiu per ieškovo žemės sklypą, atsakovų naudai. 1999-09-27 Kauno apskrities viršininko administracijos raštu E. M. pranešta, kad administracija negali uždrausti naudotis keliuku J. M. žemės naudotojams, kadangi grąžinant jiems žemę, šis keliukas buvo nurodytas kaip pagrindinis išvažiavimas į kelią Noreikiškės-Tabariškės. Pakeisti servitutinio kelio vietą J. M. žemės naudotojai atsisako. 2003-08-29 Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento raštu E. ir K. M. buvo pranešta, jog Nekilnojamojo turto registre Nr. 52/44220 yra įrašytas kelio servitutas, suteikiantis teisę kitiems asmenims naudotis keliu, šio servituto pagrindas yra Kauno apskrities viršininko 2000-04-28 įsakymas Nr. 02-05-3464. Šį servitutą galima panaikinti tik viešpataujančio daikto savininkui sutikus. Kelio perkėlimas į kitą vietą taip pat turi būti derinamas su viešpataujančio daikto savininku. 2003-11-10, 2004-01-08 Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus raštais E. ir K. M. informuoti, kad kelio į kitą vietą perkėlimas be gretimo sklypo savininko sutikimo nėra galimas, J. M. keisti servitutinio kelio vietą atsisakė. 2004-03-31 Žemės tvarkymo departamento raštu E. M. pranešta, kad Kauno apskrities viršininko 2004-02-20 įsakymu Nr. V-89 sudaryta komisija nustatė, kad nėra galimybės panaikinti servitutą, leidžiantį naudotis keliu, kadangi su tuo nesutinka viešpataujančio daikto savininkas. 1994-12-22 Kauno rajono valdybos potvarkiu buvo nuspręsta atstatyti nuosavybės teisę į žemę ir mišką šio potvarkio I-me priede išvardintiems asmenims: 10. J. M., 11. M. S., 12. D. Š., 13. V. M., 14. J. M.. 1995-03-02 Kauno rajono valdybos potvarkis patvirtina, kad suteikta žemė naudotis natūra bendrasavininkiams J. M. - 6,15 ha, R. M. - 0,88 ha, M. S. - 0,88 ha, D. Š. - 0,88 ha, V. M. - 0,88 ha, J. M. - 0,88 ha. 2003-03-25 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-05-1935 3 p. patvirtintas bendraturčių J. M., M. S., D. Š., R. M., V. M. žemės ūkio paskirties 10,0916 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo projektas. 2003-05-28 notarine sutartimi J. M., M. S., V. M., D. Š., R. M. 10,0916 ha žemės sklypą pasidalino į penkis atskirus sklypus, jų visų sklypai turi servitutą, suteikiantį teisę naudotis keliu per skl. Nr. 28-1, priklausantį ieškovui K.R. M. - 400 kv.m. 2006-10-16 dovanojimo sutartis ir VĮ ,Registrų centras" pažymėjimas patvirtina, kad M. S. dovanojo D. J. asmeninės nuosavybės teise 1/10 dalį žemės sklypo, kurio bendras plotas 1,2327 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)sklypas turi kelio servitutą (viešpataujantis daiktas), suteikiantį teisę naudotis keliu sklypų Nr. 281-1 ir Nr. 300-3 savininkams. VĮ „Registrų centras" 2006-10-20 pažymėjimu nustatyta, kad A. N. ir R. N. nuosavybės teise valdo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) 2009-10-06 Kauno rajono savivaldybės administracijos Kelių ir transporto skyriaus raštu Nr. 2V-532 nustatyta, kad vietinės reikšmės viešasis kelias Bajorai-Tabariškės yra registruotas Kauno rajono savivaldybės nuosavybe ir juo gali naudotis visi asmenys. Žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) (priklauso J. M.) reikėtų papildomai įrengti apie 500 m kelio, žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) (priklauso J. M.) reikėtų įrengti apie 200 m kelio, kad būtų galima patekti į kelią Bajorai-Tabariškės. Žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) (priklauso R. M.) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (priklauso A. N., R. N.) gali naudotis esamu keliu, o žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) (priklauso M. S. ir D. J.), Nr. (duomenys neskelbtini) (priklauso D. Š.) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (priklauso V. M.) neturi galimybės patekti į kelią Bajorai-Tabariškės. 2009-10-06 Kauno apskrities Viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus raštu Nr. S6-2804 nustatyta, kad žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)Noreikiškių kadastro vietovėje savininkai bei kitų gretimų žemės sklypų savininkai išvažiavimui į kelią Noreikiškės-Tabariškės gali naudotis 6 m pločio bendro naudojimo keliu (buvęs bandokelis), įsiterpusiu į žemės sklypą, Noreikiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte pažymėtą Nr. 440. Šio kelio, kaip „įsiterpusio naudotojo“ bendras plotas šiame sklype sudaro 0,2105 ha ir jis nėra įskaičiuotas į žemės sklypo Nr. 440 bendrą plotą. Tokiu būdu privačios žemės sklype atsirado žemės plotas, priklausantis kitam savininkui (valstybei), kuris nėra žemės sklypo Nr. 440, įregistruoto Nekilnojamojo turto registre, bendraturčiu, tačiau jokių teisinių ar fizinių (dirbtinės kilmės) kliūčių, kurios ribotų (draustų) naudojimąsi šiuo keliu, nėra. Žemės sklypas Nr. 440 sklypo bendratučiams padalintas į atskirus sklypus, suformuojant naujus nekilnojamuosius daiktus Kauno apskrities viršininko 1998 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. 05-5768 „Dėl Kauno apskrities viršininko 1998-02-02 įsakymo Nr. 05-618 dalinio pakeitimo ir sklypo padalijimo projekto patvirtinimo“, todėl kelias, kaip „įsiterpęs naudotojas“ padalijimo metu naujai formuojamuose sklypuose buvo padalintas dalimis. 2007-06-16 antstolės R. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu konstatuota kelio, einančio nuo Noreikiškių-Tabariškiai kelio iki plane nurodytos sodybos, būklė, nurodant, kad nutiestas žvyrkelis iki plane pažymėto taško 5 ir toliau į dešinę, kad nėra akivaizdžių gamtinių kliūčių nutiesti kelią nuo taško 5 iki sodybos 6. Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad kelio Bajorai-Tabariškės (bandokelis) būklė dėl esamos kelio dangos yra prasta, kelias sunkiai pravažiuojamas, iki jo patenkama einant nuo atsakovo J. M. sklypo per lauką, apaugusį žole, pro atsakovų V. M., M. S., D. J. ir R. M. sklypus. Apžiūros metu nustatyta, kad iš šio kelio į savo sklypus gali patekti atsakovai R. M., A. N., R. N., kurių sklypai ribojasi su bandokeliu, kiti atsakovai iš šio kelio neturi galimybės patekti į savo sklypus. 2009-04-30 Nekilnojamojo turto registro išrašu-pažymėjimu nustatyta, kad vietinės reikšmės viešasis kelias Bajorai-Tabariškės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis Kauno rajono savivaldybei (juridinis pagrindas 2009-04-16 priėmimo-perdavimo aktas), yra vienos eismo juostos, žvyro dangos, 1,14 km ilgio, vidutinė rinkos vertė - 65800 Lt, atkūrimo sąnaudos - 263000 Lt. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad servitutas – teisė naudotis keliu, einančiu per K.R. M. priklausantį žemės sklypą, nustatytas Kauno apskrities viršininko 2000-04-28 įsakymu Nr. 02-05-3464, atsakovų naudai ir tokio servituto būtinybė neišnyko, kadangi atsakovai neturi realios galimybės naudotis keliu Bajorai-Tabariškės (buvusiu bandokeliu) ir įvažiuoti juo į pagrindinį kelią Tabariškės-Kaunas dėl prastos kelio kokybės. Be to, šiuo keliu negalima privažiuoti prie visų sklypų, kadangi su minėtu keliu ribojasi tik R. M., A. N. ir R. N. žemės sklypai, kiti atsakovai M. S., D. J., D. Š. ir V. M. neturi galimybės patekti iš kelio Bajorai-Tabariškės iki savo sklypų. Ieškovo nurodomas kelias Bajorai-Tabariškės yra prastos būklės, jo nutiesimas būtų susijęs su neprotingomis ir nepateisinamomis išlaidomis. Byloje nėra nustatyta, kad aplinkybės pasikeitė taip, kad viešpataujantysis daiktas gali būti tinkamai naudojamas, nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu. Ieškovo nurodytas aplinkybes, kad servitutas daro žalą jo ir sutuoktinės sveikatai, jo turtui – pastatams, kad jis neturi galimybės pasistatyti garažą, teismas laikė neįrodytomis, kadangi byloje esančiais ištirtais įrodymais nėra nustatyta, kad ieškovo ir jo sutuoktinės sveikata pablogėjo dėl to, kad atsakovai naudojasi servitutiniu keliu, o taip pat, kad tai pakenkė jų pastatui, kurio stovis užfiksuotas UAB „Kauno komprojektas“ 2006-06-19 ekspertizės ataskaitoje, nurodant, kad pamatuose, lauko sienose yra įtrūkimų dėl nepakankamos pamatų hidroizoliacijos bei nesant įrengtų latakų ir lietvamzdžių drėgsta pastato mūrinės sienos. Ieškovo reikalavimą atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Kauno apskrities viršininko 2003-03-25 įsakymo Nr. 02-05-1935 dalyje 3 punkto nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. pirmosios instancijos teismas atmetė, kadangi ieškovas praleido Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. nustatytą terminą skųsti viešojo administravimo institucijos aktą. Ieškovas, siekdamas servituto panaikinimo buvo aktyvus, naudojosi teisine advokato pagalba, todėl objektyviai ieškovui nebuvo kliūčių realizuoti įstatymo numatytas teises. Kauno apskrities viršininko 2003-03-25 įsakymas dėl sklypo padalijimo projekto patvirtinimo priimtas vadovaujantis LR Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, numatančiu nekilnojamojo turto objekto ribų planų parengimą vadovaujantis valstybinės geodezinių koordinačių sistemos duomenimis ir patikrinus, ar to žemės sklypo ribos atitinka gretimų žemės sklypų ribas kadastro žemėlapyje. Ieškovo argumentą, kad dalinant atsakovų sklypą buvo pažeistas 1995 m. gruodžio 12 d. Teritorijų planavimo įstatymo 3 str. 7 p., teismas atmetė kaip nepagrįstą, kadangi atsakovų sklypo padalijimo metu (kaip ir šiuo metu) kitos realios galimybės patekti į savo sklypus, išskyrus kaip per nustatytą servitutinį kelią, atsakovai neturėjo ir neturi. Sklypo padalijimo metu priimant sprendimus atsižvelgti į bandokelį nebuvo galimybės, kadangi jis įregistruotas kaip nekilnojamasis daiktas (kelias) tik 2009 m. 2003-03-25 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-05-1935 buvo patvirtintas bendraturčių J. M., M. S., D. Š., R. M., V. M. žemės sklypo padalijimo projektas, konstatuojant ir servituto teisės pasidalijimo faktą. Tai neprieštarauja CK 4.116 straipsnyje nustatytoms normoms, kurios numato, kad padalijus viešpataujantįjį daiktą, anksčiau dėl jo nustatytą servitutą išsaugo visos viešpataujančiojo daikto dalys. Kelio servituto atveju visi padalyto viešpataujančiojo daikto savininkai turi naudotis tuo pačiu keliu, kuriam nustatytas servitutas.
Šalies argumentai
Ieškovas K. R. M. apeliaciniu skundu (5 t., b. l. 71-74) prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti pilnai bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, teismas neatskleidė bylos esmės, neįvykdė teisingumo, netinkamai interpretavo įrodymus ir juos įvertino, neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, pažeidė teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:
1.Kauno apskrities viršininkas 2003-03-25 įsakymo Nr. 02-05-1935 3punktu patvirtino VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Kauno geodezijos ir kartografijos skyriaus atsakovų žemės sklypo padalijimo projektą. Šiame projekte vidaus viešo naudojimo keliai buvo suprojektuoti, numatant pravažiavimą į valstybines reikšmės kelią per ieškovui nuosavybės teise priklausantį servitutinį pravažiavimą, neinformuojant ieškovo bei neatsižvelgiant į jo nuomonę. Vėliau atsakovai jiems priklausančių sklypų dalis perleido tretiesiems asmenims ir šiuo metu jau septyni atsakovai turi servituto teisę ir važinėja praktiškai per ieškovo kiemą, tuo niokodami ieškovo turtą bei sukeldami neigiamas pasekmes ieškovo ir jo sutuoktinės sveikatai. Projektuotojai konkrečiu atveju nepagrįstai ir neteisėtai, be ieškovo sutikimo, jo privačios nuosavybės teise priklausantį įvažiavimą padarė vietinės reikšmės viešuoju keliu.
2.Tinkamai aiškinant bei taikant galiojusias normas bei atsižvelgiant į tai, kad servituto būtinumas pasibaigė, dalijant atsakovų sklypą turėjo būti numatyti privažiavimai per bendro naudojimo valstybinį kelią Tabariškiai-Bajorai, t.y. kaip numatyta VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Kauno geodezijos ir kartografijos skyriaus vyresniojo inžinieriaus M. K. parengtame žemės sklypo padalijimo projekte, kurį ieškovas prašė teismo patvirtinti. Atsakovai nepagrįstai ir nesąžiningai neigia servituto būtinumo išnykimą.
3. Teismas neatskleidė bylos esmės, kad servitutas buvo privataus žemės sklypo savininkui primestas prieš pastarojo valią, kad šis servitutas pasireiškė ieškovui ne tik savininko teisių suvaržymu, bet ir turėjo tiesioginės įtakos savininko šeimyniniam gyvenimui, sveikatai bei turto vertės išsaugojimui.
4. Teismas netinkamai aiškino teisės normas dėl servituto pasibaigimo, išnykus šio servituto būtinumui, kadangi nebuvo taikytos prioritetinės (konstitucinės) teisės normos, ginančios savininko teises. Neteisėti veiksmai ieškovo atžvilgiu buvo atlikti 2003-03-25, patvirtinus VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Kauno geodezijos ir kartografijos skyriaus atsakovų žemės sklypo padalijimo projektą dėl privažiavimo kelių, kadangi tuo metu servituto būtinumas buvo jau išnykęs, kas ir sudarė servituto pasibaigimo pagrindą.
5. Teismas netinkamai įvertino esamus įrodymus. Apžiūrint įvykio vietą buvo konstatuota, kad kelio Bajorai-Tabariškės (bandokelis) būklė dėl esamos kelio dangos yra prasta, kelias sunkiai pravažiuojamas. Tačiau šis kelias yra žvyruotas ir negalima sutikti su tuo, kad kelias yra sunkiai pravažiuojamas. Taip pat sprendime padaryta nepagrįsta ir prieštaringa išvada, kad dalis atsakovų iš šio kelio neturi galimybės patekti į savo sklypus.
6. Teismas netinkamai aiškino bei taikė teisės normas dėl servituto turinio. Nepagrįsta teismo motyvacija dėl atsakomybės perkėlimo tarnaujančio daikto savininkui už patogesnį viešpataujančio daikto savininko patekimą iki namų, nes servituto faktinė paskirtis ir turinys yra patekimas iki savo žemės sklypo, o jau šio sklypo vidinė infrastruktūra (keliai) yra to sklypo savininko reikalas. Esant galimybei pravažiuoti kitaip, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, servituto palikimas, t.y. kito savininko teisių suvaržymo palikimas.
7. Teismo sprendimas prieštarauja esamai žemės sklypų formavimo praktikai, nes padalinto sklypo bendro naudojimo vidaus keliai per servitutinį pravažiavimą sujungiami su valstybiniais keliais, t.y. keliai, kuriais gali naudotis visi be apribojimo, sujungiami privačiu pravažiavimu, kuriuo gali naudotis konkretūs asmenys. Be to, patvirtintas projektas prieštarauja sklypų formavimo metodikai bei planų rengimą reglamentuojančioms normoms. Ginčijamas sprendimas ne tik vienpusiškai gina atsakovų interesus, bet ir užkerta galimybę aplamai kada nors ieškovui išvengti primesto servituto.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai J. M., M. S., D. Š., R. M., V. M. ir D. J. (t.5, b. l. 80-84) prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Apeliantas nurodo, kad Kauno apskrities viršininko 2000 m. balandžio 28d. įsakymo Nr. 52/02-05-3464 priedu nurodytame ieškovo žemės sklype buvo nustatytas 0,04 ha kelio servitutas, kuris suteikė teisę atsakovams - tuo metu buvusio vieningo gretimo sklypo bendrasavininkams J. M., M. S., R. M., V. M. naudotis tuo keliu. Iš tikrųjų šis servitutas buvo nustatytas žymiai anksčiau, dar 1995 metais. Apelianto teiginiai, kad servitutas buvo nustatytas remiantis kaimyninio J. M. sklypo padalinimo projektu, kuris numatė kitų sklypų savininkų patekimą į savo sklypus per ieškovo žemės sklypą ir su ieškovu nebuvo suderintas, neatitinka tikrovės, kadangi pats ieškovas prie savo ieškinio pateikė dokumentą- savo žemės sklypo ribų planą, datuotą 2000 metais, kuriame specialia pastaba nurodyta kelio servituto teisė ir šį dokumentą apeliantas yra pasirašęs. Apeliantas nei teismo proceso metu, nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde jokiais įrodymais nepagrindė savo teiginių, kad iki 2003 metų buvo suremontuotas vietinės reikšmės kelias Bajorai-Tabariškiai (buvęs bandokelis), kuris ribojosi su tuometiniu bendru atsakovų sklypu, ir priešingai atsakovai pateikė dokumentus, kad iki ieškinio pareiškimo ir gerokai po jo šis kelias visiškai jokiu būdu nebuvo įteisintas, nebuvo nustatyta jo nuosavybės forma ir pan. Ginčijamas 2003-03-25 Kauno apskrities viršininko įsakymas Nr. 02-05-1935 naujai servituto nenustatė, tiesiog konstatavo servituto teisės pasidalijimo faktą, taikant aukštesnės galios teisės akto - CK 4.115 straipsnio nuostatas. Apelianto teiginiai, kad naudojimasis keliu kaip nors gadina pastatą ar jo bei sutuoktinės sveikatą, yra nepagrįsti, nes pastato būklės įvertinimo akte kelias nenurodytas prie priežasčių, sukėlusių prastą statinio būklę, be to, apeliantas neįrodė priežastinio ryšio tarp jo ir jo sutuoktinės širdies ligų ir naudojimosi keliu. Atsakovų pasidalinti žemės sklypai buvo padalinti kiek įmanoma taisyklingų formų, kiekvienam jų buvo numatytas privažiavimas ir tai matyti iš kiekvieno sklypo plano. Servitutinio kelio teisinis statusas, lygiai kaip ir jo naudojimo pobūdis ar naudojančių asmenų skaičius, nepasikeitė ir jeigu būtų panaikintas servitutas apelianto sklype, atsakovai neturėtų teisės per jokį kitą sklypą patekti į savo sklypus bei dvi sodybas, kuriose nuolatos gyvena. Apeliantas teigia, kad bandokelis yra tinkamas naudojimui, tačiau šie argumentai prieštarauja teismo vietos apžiūros protokolui. Apeliantas visiškai nepagrindė servituto pasibaigimo fakto, kadangi nenurodė nei vienos aplinkybės, kuri pasikeitė nuo servituto nustatymo momento. Apeliantas neteisingai kaltina teismą neatskleidus bylos esmės, kadangi servitutas nebuvo jam primestas prieš jo valią, apeliantas žinojo apie servituto nustatymą, patvirtino tai savo parašu, o sklypo pasidalijimas tarp atsakovų niekaip naujai situacijos nepakeitė ir jokių naujų apribojimų ar nepatogumų nesukėlė.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nurodo, jog ginčo sklypas ir privažiavimo keliai nebuvo formuojami ar pertvarkomi pagal Žemės ir miškų ūkio ministerijos įsakymu Nr. 207 patvirtintą metodiką „Dėl Žemės reformos Žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo", kadangi ji nereglamentuoja sklypų padalinimo projektų priėmimo. Šią procedūrą reglamentavo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (Žin., 1995, Nr. 107-2391), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugpjūčio 14 d. įsakymas Nr.308 „Dėl žemės sklypų formavimo rengiant žemėtvarkos projektus taisyklių patvirtinimo" ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimas Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo", ir šie teisės aktai nebuvo pažeisti. Teismas, siekdamas protingos abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita, atsižvelgdamas į poreikio servitutui nustatyti pobūdį, kitokių sprendinių galimybę, pagrįstai konstatavo, kad atsakovai neturi realios galimybės naudotis kitu keliu ir laisvai be jokių suvaržymų disponuoti savo turtu, kadangi atsakovams kito būdo ar galimybių patekti į jiems nuosavybės teise priklausantį sklypą nėra kaip tik per ginčijamą servitutinį kelią. Teismo sprendimas yra motyvuotas, teisingas ir teisėtas.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nurodo, apelianto argumentai nepagrįsti, kadangi grąžinant bylą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui Kauno apygardos teismas 2007-09-12 yra pasisakęs, kad nagrinėjant bylą iš naujo būtina nustatyti, ar Kauno rajono savivaldybė įgyvendino Kelių įstatymo reikalavimus inventorizuojant šį kelią ir įregistruojant registre, pareikalauti iš Savivaldybės išvados apie Bajorai-Tabariškės (buvusio bandokelio) būklę ir galimybę keliu naudotis atsakovams pagal paskirtį. Teismas šias aplinkybes išsiaiškino ir priėmė pagrįstą sprendimą. Servitutas - tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiu daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančio daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 str.). Servitutu suteiktos teisės į svetimą daiktą konkreti apimtis (servituto turinys) paprastai nustatoma nustatant servitutą. Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančio daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 str. 1 d.). Tai sudaro servituto turinį, kas ir nustatyta KAVA įsakymu. Teismui atmetus ieškovo reikalavimus, apeliaciniu skundu siekiama įrodyti, kad „vien kito asmens egzistuojantis interesas pasinaudoti svetimu daiktu dėl to, kad jam taip naudingiau, negali būti pakankamas pagrindas riboti savininko nuosavybės teisę", tačiau šis argumentas paneigtas faktinių aplinkybių konstatavimu nuvykus 2009-10-01 proceso šalims į vietą. Vietinės reikšmės kelias Tabariškių k., Kauno r. sav., Bajorai-Tabariškės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklauso Kauno rajono savivaldybei. Teismas nustatė, kad servituto būtinybė neišnyko ir tai pagrindė faktiniais įrodymais. Panaikinus ginčo servitutą, gali iškilti poreikis spręsti naujo servituto nustatymo klausimą. Teismas, remdamasis bylos medžiaga, nenustatė, kad ieškovo ir jo sutuoktinės sveikata pablogėjo dėl to, kad atsakovai naudojasi servitutiniu keliu, taip pat, kad tai pakenkė jų pastatui, kurio stovis užfiksuotas UAB „Kauno komprojektas" 2006-06-19 ekspertizės ataskaitoje. Teismas išsamiai pasisakė dėl kiekvieno ieškovo reikalavimo ir savo išvadas pagrindė bylos įrodymais, tinkamai pritaikė materialines teisės normas, todėl sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Ieškovas ginčija ir prašo panaikinti Kauno apskrities viršininko administracinio teisės akto, kuriuo patvirtintas atsakovų žemės sklypų padalijimo projektas, dalį dėl privažiuojamųjų kelių prie sklypų, taip pat šį projektą; patvirtinti kitą žemės sklypo padalijimo projektą, kuriame nustatyti privažiavimą prie atsakovų sklypų per Tabariškiai–Bajorai kelią (bandokelį); taip pat pripažinti, kad, išnykus servituto būtinumui, pasibaigė Kauno apskrities viršininko 2000 m. balandžio 28 d. įsakymu ieškovo žemės sklypui nustatytas 0,04 ha kelio servitutas. Taigi byloje keliamas servituto pabaigą reglamentuojančių materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimas, kilus abejonių dėl atsakovų galimybių privažiuoti prie savo sklypų, naudojantis kitu keliu, ir ginčijamu administraciniu aktu ieškovo žemės sklypui nustatyto kelio servituto, suteikiančio teisę atsakovams naudotis keliu ieškovo žemės sklype, pabaigos.
CK 4.111 str. 1 d. numatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančio daikto), tinkamą naudojimą. Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.1.112 str. 1 d.). Servituto esmė yra daiktų savininkų nuosavybės teisių gynimo pusiausvyra, siekiant užtikrinti tinkamą naudojimąsi viešpataujančiu daiktu minimaliai apribojant tarnaujančio daikto savininko teises. CK 4.135 straipsnis numato, kad pasikeitus aplinkybėms taip, jog viešpataujantysis daiktas gali būti tinkamai naudojamas nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu, tarnaujančiojo daikto savininko teisės naudotis tuo daiktu neribojamos, o servitutas baigiasi tarnaujančio daikto savininko ir viešpataujančio daikto savininko susitarimu, nesusitarus – teismo sprendimu.
Ginčijamu Kauno apskrities viršininko 2003 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 02-05-1935 3 punktu buvo patvirtintas bendraturčių (atsakovų) J. M., M. S., D. Š., R. M., V. M. žemės ūkio paskirties 10,0916 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) padalijimo projektas ir šio įsakymo priedu nustatyta atsakovų teisė naudotis 0,04 ha keliu ieškovo sklype Nr. 281-1. Kaip matyti iš Kauno rajono savivaldybės administracijos Kelių ir transporto skyriaus rašto Nr. 2V-532, vietinės reikšmės viešasis kelias Bajorai-Tabariškės yra registruotas Kauno rajono savivaldybės nuosavybe ir juo gali naudotis visi asmenys. Žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiam J. M., reikėtų papildomai įrengti apie 500 m kelio, žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiam J. M., reikėtų įrengti apie 200 m kelio, kad būtų galima patekti į kelią Bajorai-Tabariškės. Žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) (priklauso R. M.) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (priklauso A. N., R. N.) gali naudotis esamu keliu, o žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) (priklauso M. S. ir D. J.), Nr. (duomenys neskelbtini) (priklauso D. Š.) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (priklauso V. M.) neturi galimybės patekti į kelią Bajorai-Tabariškės (t.5, b.l. 28). Analogiškas aplinkybes nustatė ir teismas, atlikęs vietos apžiūrą (t.5, b.l. 23-24), šią aplinkybę patvirtina ir apylinkės teismo sprendime nurodyti kiti rašytinai įrodymai. Iš pasakyto akivaizdu, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, patvirtinančių servituto netikslingumą ar jo pasibaigimą, ir priešingai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad servituto būtinybė neišnyko, ieškovo reikalavimus patenkinus, atsirastų kita būtinybė - nustatyti naują servitutą (t.2, b.l. 29, t.5, b.l. 16, 25).
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką ieškinio senaties termino eigos pradžios momento nustatymas ir ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbos vertinimas yra fakto klausimai, kurie sprendžiami pagal teismui šalių pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. viešoji įstaiga Respublikinė Kauno psichiatrinė ligoninė, viešoji įstaiga Kauno medicinos universiteto klinikos, Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-200/2006; 2007 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. A. v. Z. V., bylos Nr. 3K-3-154/2007; 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga, Vilniaus miesto savivaldybės taryba, VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, bylos Nr. 3K-7-38/2008; ir kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, nustatymas iš esmės suponuojamas dvejopo pobūdžio aspektų aiškinimo bei vertinimo: 1) atitinkamų įrodymų, leidžiančių spręsti apie konkretaus asmens (pareiškėjo) subjektyvaus suvokimo apie tariamą jo teisės pažeidimo laiką, įvertinimu; 2) materialinės teisės normos, kuri tariamai yra pažeista, aiškumu ta prasme, kiek ji yra aiški ir suprantama konkrečiam asmeniui (pareiškėjui), kuris kreipėsi į teismą dėl savo teisės gynimo. Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad servitutas buvo nustatytas 1996 metais, ieškovui ši aplinkybė buvo žinoma, ką patvirtina jo susirašinėjimas su įvairiomis institucijomis, ieškovas buvo aktyvus ir naudojosi kvalifikuotų teisininkų pagalba. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnyje nustatytą terminą administraciniam aktui apskųsti ieškovas praleido be svarbių priežasčių ir pagrįstai šio termino neatnaujino.
Apibendrinus tai kas pasakyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą, tinkamai vertino bylos įrodymus ir aiškino ginčo santykį reguliuojančias teisės normas, todėl tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.