Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Giedrė SeselskytėCivilinė byla Nr. e2A-871-613/2016Teisėja Viktorija ČiapaitėProceso Nr. 2-06-3-06000-2015-5Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.8.8.; 3.2.4.4.; 3.1.7.5.; 3.3.1.21.

2016 m. gegužės 31 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės ir Almanto Padvelskio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Heuverlingo chemijos grupė LT“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Heuverlingo chemijos grupė LT“ ieškinį atsakovei UAB „VLL Group“ dėl nesumokėto atlyginimo už tarpininkavimo paslaugas priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisme gautas ieškovės UAB „Heuverlingo chemijos grupė LT“ apeliacinis skundas, jame apeliantė nurodo, jog nesutinka su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-17 sprendimu, prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o esant būtinybei ištirti papildomas aplinkybes, bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė mano, jog teismas skundžiamame sprendime neaptarė tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčiusių teisinių santykių ir jų tinkamai neįvertino. Atvirkščiai, visus į bylą pateiktus įrodymus ignoravo, lyg jie būtų nepatvirtinę tarp ieškovės ir atsakovės buvusių teisinių santykių. Teismas ignoravo tarp bylos šalių buvusius susiklosčiusius santykius nurodydamas, jog ieškovė į bylą nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų išrašytų sąskaitų pagrįstumą – atliktus darbus ar suteiktas paslaugas. Mano, jog teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai įvertino šalių įrodinėjimą, t. y. nevertino ieškovės pateiktų įrodymų ir atsakovės argumentų neįrodinėjimo. Todėl darytina išvada, jog teismo sprendimas yra teisiškai nepagrįstas bei nemotyvuotas, todėl turi būti panaikintas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šalys dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje, į apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Civilinis procesas grindžiamas ginčo šalių rungimosi principu, kurio esmė yra ta, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo renkant įrodymus. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (LR CPK 12 str., 178 str.). Dėl to nagrinėjamoje byloje ieškovė, teigdama, kad tarp šalių galiojo susitarimas dėl tarpininkavimo paslaugų teikimo ir atsakovė liko skolinga ieškovei už suteiktas tarpininkavimo paslaugas, turėjo įrodyti ne tik susitarimo egzistavimo faktą, bet ir jo esmę, sąlygas, galiojimo trukmę, tai pat tai, kad ieškovė yra faktiškai suteikusi tarpininkavimo paslaugas, už kurias atsakovė tariamai jai nesumokėjo.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovę ir atsakovę siejo bendradarbiavimo versle santykiai. Ginčas nagrinėjamu atveju kilo dėl 2014 metais ieškovės ir atsakovės žodžiu sudaryto susitarimo, ieškovei tarpininkaujant tarp atsakovės ir dviejų Olandijos bendrovių ESS Scaffolding BV ir HCG Group BV. Ieškovė kreipėsi į teismą nurodydama, kad buvo sudarytas susitarimas, pagal kurį atsakovė turi mokėti ieškovei atlygį, skaičiuojamą po 2 Eur už darbo valandą, jei atsakovės sutartas atlyginimas pagal sutartį su užsakovu sudaro 25 Eur už darbo valandą (ESS Scaffolding BV), 1,75 Eur už darbo valandą, jei atsakovės sutartas atlyginimas pagal sutartį su užsakovu sudaro 24 Eur už darbo valandą, 1,5 Eur už darbo valandą, jei atsakovės sutartas atlyginimas pagal sutartį su užsakovu sudaro 23 Eur už darbo valandą (HCG Group BV), atlyginimas už tarpininkavimo paslaugas turėjo būti mokamas tol, kol tęsėsi sutartys su ESS Scaffolding BV ir HCG Group BV dėl darbo jėgos teikimo. Atsakovė teigia, jog šalys susitarė, kad atsakovė mokės ieškovei tik už tas paslaugas ar atliktus darbus, kurie bus įtvirtinti abiejų šalių suderintuose aktuose, ir tik už tokias paslaugas, kurios bus faktiškai suteiktos. Taip pat pažymėjo, jog esminė susitarimo sąlyga buvo ir ta, kad ieškovės surastas klientas – užsakovas Olandijoje bus mokus, kad projektas tęsis bent vienerius metus, o ieškovė prisiims ir dalį dėl atsakovės projekto patiriamų kaštų, tačiau ieškovė tokių sąlygų neįvykdė, dėl ko atsakovė patyrė nuostolių, turėjo pradėti teisminį ginčą Nyderlandų Karalystės teisme dėl 90 755 Eur nesumokėtos skolos iš HCG Industrial services priteisimo ir jų ieškovės neprašo atlyginti. Atsakovė teigia, kad ieškovė už 2014 metais faktiškai suteiktas tarpininkavimo paslaugas jau yra gavusi nustatytą atlyginimą, o abipusiškai suderintų ieškovės atliktų darbų, kurie būtų neapmokėti, nėra.

Akivaizdu, jog iš esmės šalys – du verslo subjektų vadovai, ginčija žodžiu sudaryto susitarimo sąlygas, jo vykdymo tvarką, susitarimo galiojimo terminą bei iš šio susitarimo kilusią atsakomybę. Įvertinusi nagrinėjamą situaciją, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, jog ieškovė, teigdama, kad tarp šalių galiojo susitarimas ir atsakovė liko skolinga ieškovei už suteiktas tarpininkavimo paslaugas, turėjo įrodyti susitarimo esmę, kokios buvo susitarimo sąlygos, tai pat tai, kad ieškovė yra faktiškai suteikusi tarpininkavimo paslaugas, už kurias atsakovė jai nesumokėjo.

CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Pagal CK 6.159 straipsnį sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma. Iš CK 6.154 ir 6.159 straipsniuose nustatyto teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad sutarties esmė – šalių susitarimas, t. y. valios sutapimas. Lietuvos sutarčių teisėje pripažįstama, kad sutartis galioja tokio turinio, kokio siekė jos šalys.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktą 2014-01-13 bendradarbiavimo sutarties Nr. 1 projektą (T. 1, b. l. 141), šalių susirašinėjimą dėl sutarties sąlygų suderinimo elektroniniu paštu (žr., pvz., T. 1, b. l. 139), 2015-11-16 rašytinius paaiškinimus (T. 1, b. l. 126), pažymi, kad atsakovė dėjo pastangas bei siekė pasirašyti nuolatinio bendradarbiavimo sutartį dėl šalių bendradarbiavimo aplinkybių, be kita ko, nurodė, jog šalys tarpusavio santykius bandė įforminti ir sudaryti bendradarbiavimo sutartį, tačiau dėl jos sąlygų nesusitarė ir tokios sutarties taip ir nesudarė, jokios kitos sutarties dėl bendradarbiavimo taip pat nepasirašė. Iš minėtų byloje esančių įrodymų matyti, jog atsakovė informavo ieškovę apie pageidaujamas būtinas sutarties sąlygas, iš kurių pagrindinės: 1) sąskaitos ieškovei apmokamos tik tada, kai prie jų pateikiamas darbų atlikimo aktas; 2) sąskaitos ieškovei apmokamos tik tada, kai klientas atsiskaito su paslaugų teikėju (atsakove). Sutarties projekto 4.1 punkte nustatyta, jog už atliktus darbus užsakovas (atsakovė) atsiskaito su tiekėju (ieškove) pagal pateiktus ir abiejų šalių suderintus ir pasirašytus atliktų darbų aktus ir PVM sąskaitas faktūras. Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų išrašytų sąskaitų dėl atliktų darbų ar suteiktų paslaugų pagrįstumą. Priešingai, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuotina, jog atsakovė įrodė, jog siekė susitarimo su ieškove, kad sąskaitos ieškovei apmokamos tik tada, kai prie jų pateikiamas darbų atlikimo aktas; sąskaitos ieškovei apmokamos tik tada, kai klientas atsiskaito su paslaugų teikėju (atsakove). Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus. Vien aplinkybė, kad teismo sprendimas nepalankus ieškovei, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, juos ignoravo, pažeidė įrodinėjimo taisykles, bei nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo teisingumo ir teisėtumo. Apeliantė nenurodė, kurių būtent įrodymų pirmosios instancijos teismas neištyrė ar ignoravo. Sutiktina su atsakovės argumentu, jog faktas, jog ieškovė neįrodė savo ieškinio, jokiu būdu nesuteikia pagrindo daryti išvados, jog teismas tariamai nevertino ieškovės pateiktų įrodymų. Teismas tinkamai ir išsamiai ištyrė visus byloje esančius įrodymus ir pagrįstai juos įvertino visų įrodymų – tiek rašytinių, tiek šalių paaiškinimų – kontekste, vadovaudamasis įstatymu rėmėsi įrodinėjimo pareigos paskirstymu šalims, įrodymų pakankamumo taisykle, todėl padarė aiškią ir teisingą išvadą, jog ieškinys yra neįrodytas. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija šį ieškovės argumentą laiko nepagrįstu, todėl atmestinu.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus šalių argumentus, teisingai aiškino ir taikė materialines teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų (CPK 329–330 straipsniai), tai yra visiškai atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.). Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 str. 1 d.). Atsakovės atstovas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei dokumentus, pagrindžiančius bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, pateikė tik 2016-05-18, t. y. teismo sprendimo priėmimo stadijoje, teismui išnagrinėjus bylą iš esmės, todėl atsisakytina priimti ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, prašymas su priedais grąžintinas atsakovei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

atsisakyti priimti atsakovės UAB „VLL Group“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir kartu su priedais grąžinti atsakovei.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.