Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Heuverlingo chemijos grupė LT“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Heuverlingo chemijos grupė LT“ ieškinį atsakovei UAB „VLL Group“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. birželio 1 d. teisme gautas atsakovės atskirasis skundas, jame atsakovė prašė panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 str., 320 str. 1 d.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 d., 338 str.).

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad pats savaime teismo sprendimas, kuriuo tik patvirtinamas ieškovės ar atsakovės reikalavimų pagrįstumas, neužtikrina tinkamo pažeistų teisių ir teisėtų interesų atkūrimo teismo tvarka. Esant realiam pavojui, kad ieškovės ar atsakovės teisės, priverstinai vykdant teismo sprendimą, gali būti pažeistos, laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama išlaikyti tokią padėtį, kuri leistų ieškovei ar atsakovei, priėmus teismo sprendimą jų naudai, tikėtis, kad sprendimas bus įvykdytas, nepriklausomai nuo galbūt pasikeisiančios situacijos. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas orientuotas užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų daryti įtaką būsimo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį ar priešieškinį, tinkamam įvykdymui. Pažymėtina, kad CPK nedetalizuoja, kokios būtent aplinkybės rodo galimą teismo sprendimo neįvykdymo arba apsunkinto įvykdymo pavojų. Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, reiškiančiu, jog laikinosios apsaugos priemonės turi maksimaliai užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet kartu nesukelti atsakovui nuostolių arba šie nuostoliai turi būti minimalūs, taip pat turi būti nepažeistos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai.

Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir juos pagrindžiančius įrodymus teismas nutaria, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką vien didelė ieškinio suma sudaro pagrindą preziumuoti, kad kilo reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 2011 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-658/2011, 2011 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152/2011 ir t.t.). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas, atsižvelgdamas į turimų įrodymų visumą, sprendžia, ar ieškinio suma konkretaus atsakovo (atsakovų) atžvilgiu pripažintina didele.

Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „VLL Group“ 16 756,44 Eur skolos, 417,74 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo įvykdymui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 15 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones: areštavo atsakovei UAB „VLL Group“ priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančius pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, neviršijant bendros 17 174,18 Eur sumos. Gavęs atsakovės atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir įvertinęs kartu su skundu atsakovės pateiktus duomenis, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovės finansinė padėtis gera, nėra pagrindo teigti, jog ieškovei palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas, todėl panaikino pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog vertinant įmonės finansinę padėtį balansas laikytinas pagrindiniu įrodymu, patvirtinančiu jos finansinę padėtį. Iš atsakovės pateikto balanso nustatyta, jog 2014 metų pabaigoje įmonės turto vertė buvo 437 899 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 189 747 Eur, 2014 metais atsakovė gavo 2 213 Eur pelno, ilgalaikio turto vertė 2015 m. gegužės 26 dienai sudarė 41 983,05 Eur. Ieškovė pareiškė 17 174,18 Eur dydžio reikalavimą. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog atsakovės turtinė padėtis gera, ji yra pelningai veikiantis juridinis asmuo, todėl siekiant be pagrindo neriboti atsakovės ūkinės – komercinės veiklos taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra būtina.

Ieškovė teigia, jog atsakovės turtinė padėtis, lyginant 2013 metų ir 2014 metų rezultatus, blogėja, o teismo teiginys, jog laikinosios apsaugos priemonės darytų neigiamą įtaką atsakovės turtiniams interesams, prieštarauja paties teismo išvadoms, jog atsakovės finansinė padėtis yra gera. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos ieškovės argumentus kaip nepagrįstus. Teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įmonės turtinę padėtį nustatė pagal aktualiausius duomenis, kurie atspindi dabartinę įmonės finansinę padėtį. Įmonėms būdinga veiklos ir turtinės padėties dinamika, todėl tai, kad įmonės padėtis, lyginant šiuos finansinius metus su praėjusiais, pakito, tačiau šiuo metu įmonė yra moki ir gauna pelno, nesuponuoja būtinybės taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal įmonės balanso duomenis jos nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų santykis su per vienerius metus mokėtinomis sumomis 2013 ir 2014 metais yra panašus. Teismas nesutinka su ieškovės teiginiu, jog laikinosios apsaugos priemonės nevaržo atsakovės veiklos: areštu neabejotinai yra trikdoma įmonės veikla, nes ji netenka galimybės laisvai disponuoti savo turtu ar apyvartinėmis lėšomis, naudojamomis įmonės veikloje, todėl netenka galimybės sugeneruoti daugiau pelno. Dėl šių priežasčių laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos kuo ekonomiškiau, kad be pakankamo tam pagrindo nevaržytų juridinio asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, ūkinės – komercinės veiklos ir nepakenktų jo turtiniams interesams. Ieškovė nepateikė jokių kitų įrodymų, kurie pagrįstų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę. Iš Creditinfo pažymos matyti, jog atsakovė neturi įsiskolinimų nei Sodrai, nei Valstybinei mokesčių inspekcijai, todėl manytina, kad atsakovė laiku vykdo savo įsipareigojimus ir pagrindo teigti, kad ji gali imtis priemonių nuslėpti, perleisti savo turtą ar kitaip apsunkinti būsimo teismo sprendimo vykdymą, nėra.

Įvertinęs ankščiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.