- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-07
- Bylos Nr.
- e2S-985-912/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10985-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Venckus
- Ieškovas
- UAB ,,Webhelp LT“
- Atsakovas
- O. B., J. B., T. C., M. D., M. G., R. S.
- Kategorijos
- 3.1.14.8.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB ,,Webhelp LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje ieškovo UAB ,,Webhelp LT“ (ankstesnis pavadinimas – UAB ,,Runway Kaunas“) ieškinį atsakovams O. B., J. B., T. C., M. D., M. G., M. G., R. S.–Laurinavičienei, N. M., P. N., M. R., E. R., J. V., O. V. dėl darbo ginčų komisijos sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė teismo panaikinti darbo ginčų komisijos 13 individualaus darbo ginčo bylose 2020 m. kovo 16 d. sprendimų.
Žemesnės instancijos teismas
2. Pirmosios instancijos teismas nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir įpareigojo ieškovę pateikti skirtingų asmenų atžvilgiu priimtus darbo ginčų komisijos sprendimus, kurie faktiškai ginčijami vienu ieškiniu, su atsakovų atleidimu susijusius duomenis. Teismas vertino, kad darbo ginčų komisijoje išnagrinėti individualūs darbo ginčai, kolektyvinio ginčo procesas galimai nebuvo inicijuotas, todėl nurodė, jog ieškovė turėtų dėl kiekvienos atskirai išnagrinėtos darbo bylos pateikti teismui atskirą ieškinį ir reikšti galimą prašymą dėl bylų sujungimo, o turint pagrindo manyti, jog ginčo aspektas labiau kolektyvinis, kad ieškovė gali remtis CPK 43 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata dėl neprivalomo procesinio bendrininkavimo. Taip pat teismas pasiūlė ieškovei apsvarstyti Darbo tarybos įtraukimo į bylą dalyvaujančiu klausimą, patikslinti ieškinio reikalavimus bei pasisakyti dėl darbo ginčų komisijos priteistų sumų atsakovams.
3. Ieškovė, šalindama teismo nustatytus trūkumus, išskyrė reikalavimus kiekvienam atsakovui į atskirą ieškinį, pridėjo darbo ginčų komisijos sprendimus, su atsakovų atleidimu susijusius dokumentus. Ieškovė nurodo, kad neginčija Darbo tarybos konsultacijų, nesant valios inicijuoti kolektyvinį ginčą, nepageidauja įtraukti jos į bylą. ieškovė prašo panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimus, nurodo, kad atsakovams negalėjo būti priteistos jokios sumos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 14 d. nutartimi laikė ieškinį nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
5. Teismas nurodė, kad ieškovė, šalindama trūkumus, pasirinko galimybę inicijuoti atskiras civilines bylas pagal kiekvieną iš 13 darbo ginčų komisijos išnagrinėtų individualių darbo ginčų, suformulavo atskirus ieškinius kiekvienam atsakovui. Teismas vertino, kad ieškovė trūkumus pašalino netinkamai, nes visus 13 ieškinių pateikė į šią civilinę bylą, neinicijuodama atskirų savarankiškų bylų konkrečiuose Lietuvos Respublikos teismuose pagal jų teismingumą, t. y. pagal atsakovų gyvenamąją vietą.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2020 m. gegužės 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti ieškovės ieškinį visiems atsakovams. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
6.1. Teismo išvada, kad ieškovė netinkamai pašalino ieškinio trūkumą, yra neteisinga. Ieškovė tinkamai įvykdė teismo įpareigojimą, pateikė 13 formaliai atskirų ieškinių kiekvienam atsakovui. Visi ieškiniai yra grindžiami tuo pačiu faktiniu ir teisiniu pagrindu, yra identiški, išskyrus kiekvienam atsakovui individualiai darbo ginčų komisijos priteistas sumas. Pašalinus trūkumus nepaaiškėjo naujos aplinkybės. Teismas negalėjo nepriimti tų reikalavimų, kurie buvo jam teismingi.
6.2. CPK nenumato galimybės vienoje civilinėje byloje nustatytų trūkumų pašalinti kitoje civilinėje byloje. Teismas vertino, kad ieškovė trūkumus pašalino netinkamai, nes neinicijavo savarankiškų bylų konkrečiuose Lietuvos Respublikos teismuose pagal jų teismingumą. Ieškovė trūkumus turi pašalinti toje byloje, kurioje jie nustatyti.
6.3. Ieškovė nepasirinko reikšti atskirų ieškinių atsakovams, kaip nutartyje nurodo teismas, bet buvo priversta tai padaryti, vykdydama teismo įpareigojimą. Norėdama, kad ieškinys būtų priimtas ir nebūtų praleistas terminas pateikti ieškinį dėl ginčo objekto, kurį išnagrinėjo darbo ginčų komisija, ieškovė neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik pateikti 13 skirtingų ieškinių. Jeigu ieškovė nebūtų įvykdžiusi šio teismo nustatyto trūkumo, ieškinį būtų atsisakyta priimti.
6.4. Ieškovės valia nagrinėti visus reikalavimus vienoje byloje buvo išreikšta teikiant prašymą dėl bylų sujungimo. Ieškovė nuo ieškinio pateikimo labai aiškiai rodė, kad pageidauja nagrinėti visus ginčus vienoje byloje. Ieškovė nuosekliai akcentavo savo valią ir siekį visus reikalavimus nagrinėti vienoje byloje: 1) pateikė vieną ieškinį atsakovams; 2) ieškinyje nurodė argumentus, kodėl visi reikalavimai turi būti nagrinėjami vienoje byloje; 3) vykdydama nutartį dėl trūkumų formaliai pateikė 13 ieškinių; 4) kartu su prašymu priimti ieškinio trūkumų pašalinimą pateikė teismui prašymą dėl bylų sujungimo (laikydamasi nutartyje dėl trūkumų pateikto teismo siūlymo); 4) prašyme dėl bylų sujungimo išdėstė konkrečius motyvus, kodėl reikalavimų nagrinėjimas atskirose bylose būtų netikslingas, o greičiausiai ir neįmanomas.
6.5. Teismas negalėjo atsisakyti priimti Ieškinio, kadangi susiklostė privalomojo procesinio bendrininkavimo situacija (CPK 43 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pripažinus, kad visi atsakovai savo reikalavimą grindžia ta pačia nedaloma teise (teise į darbo tarybos konsultacijas su įmone), turėjo būti pripažinta, kad ieškinio dalykas yra bendrai pagal įstatymus priklausančios teisės realizavimas. Teismui pasisakius dėl konsultacijų su darbo taryba, tai turės esminę reikšmę visų 13 atsakovų teisėms ir pareigoms – vienoje byloje nusprendus ar konsultacijos buvo tinkamos bei ar jos gali būti pagrindu reikšti individualius reikalavimus, toks sprendimas turėtų būti privalomas ir kitose bylose.
6.6. Nusprendus, kad procesinis bendrininkavimas neprivalomas, visų reikalavimų nagrinėjimas vienoje byloje užtikrintų esminių civilinio proceso principų laikymąsi. Dėl to paties ginčo dalyko būtų nagrinėjama 13 bylų keturiuose skirtinguose teismuose. Vietoje vieno proceso būtų 13 procesų, kuriuose būtų sprendžiamas tas pats klausimas. Visi reikalavimą kildinami iš to paties faktinio ir teisinio pagrindo, tikėtina, kad kiekvienoje byloje likę 12 atsakovų turėtų dalyvauti trečiaisiais asmenimis. Dėl to padidėtų laiko ir finansines sąnaudas. Atsakovus darbo ginčų komisijoje atstovavo tas pats advokatas. Tai leido efektyviai ir ekonomiškai spręsti ginčą. Ginčo nagrinėjimas vienoje byloje užtikrintų, kad nebūtų priimti vienas kitam prieštaraujantys teismų sprendimai. 13 bylų nagrinėjimas būtų absoliučiai beprasmis procesas, kuris neturi jokio realaus pagrindimo, ir yra nukreiptas ne į efektyvią teisių gynybą, tačiau priešingai – į dirbtinai sukurtus procesus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
7. Skundas tenkintinas dėl toliau nurodytų priežasčių.
8. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas laikė ieškinį nepaduotu, nes nepašalinti jo trūkumai, ir grąžino ieškovui.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
10. CPK 115 straipsnyje reglamentuotas procesinių dokumentų ir jų priedų priėmimas ir trūkumų šalinimas. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, bet ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant klausimą, ar ieškovė tinkamai pašalino ieškinio trūkumus, turi būti vertinami teismo nustatyti trūkumai ir ieškovės nurodyti argumentai bei pateikti duomenys. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė netinkamai pašalino teismo nustatytus trūkumus, nes visus 13 ieškinių pateikė į šią civilinę bylą, neinicijuodama atskirų savarankiškų bylų konkrečiuose Lietuvos Respublikos teismuose pagal jų teismingumą, t. y. pagal atsakovų gyvenamąją vietą. Iš bylos duomenų matyti, kad darbo ginčų komisija, išnagrinėjo 13 individualaus darbo ginčų, sprendimuose nurodė, kad visų ieškovų prašymai identiški, todėl, vadovaudamasi proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, juos nagrinėjo kartu. Ieškovė, nesutikdama su darbo ginčų komisijos sprendimais, pateikė vieną ieškinį, kuriuose prašė juos panaikinti. Ieškovė nurodė, kad atsakovams pareikšti to paties pobūdžio reikalavimai, pagrįsti ta pačia medžiaga fakto ir teisės klausimais (CPK 43 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas 2020 m. balandžio 27 d. nutartyje, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams šalinti, nurodė, kad dėl kiekvienos atskirai išnagrinėtos darbo bylos turėtų būti teikiamas atskiras ieškinys su galimu prašymu svarstyti bylų sujungimo klausimą.
12. Apeliantė, vykdydama pirmosios instancijos teismo įpareigojimus, išskyrė reikalavimus kiekvienam atsakovui į atskirus ieškinius ir pateikė 13 ieškinių į vieną bylą bei pateikė prašymą sujungti pareikštus reikalavimus į vieną bylą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė tinkamai pašalino pirmosios instancijos teismo nustatytą įpareigojimą. Aplinkybė, kad ieškiniai pateikti į vieną bylą, nevertintina kaip netinkamas trūkumo pašalinimas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė turėjo pareikšti ieškinius pagal teismingumą. Iš bylos duomenų matyti, kad dauguma atsakovų gyvena Vilniuje, t. y. jiems pareikšti ieškiniai yra teismingi Vilniaus miesto apylinkės teismui, bet pirmosios instancijos teismas taip pat nesprendė jų priėmimo klausimo. Taigi pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė ieškovės pateiktų ieškinių priėmimo klausimą.
13. Pagal DK 231 straipsnio 1 dalį, darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis.
14. CPK 136 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškovas turi teisę sujungti į vieną ieškinį kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus. Teismas, priimantis ieškinį, kuriame yra sujungti keli reikalavimai, turi teisę išskirti vieną ar kelis iš jų į atskirą bylą, jeigu pripažįsta, kad tikslingiau nagrinėti juos skyrium (CPK 136 straipsnio 1 dalis).
15. Bylų sujungimas ir išskyrimas – tai civilinę bylą nagrinėjančio teismo teisė. Dėl to teismas, atsižvelgdamas į egzistuojančias bylų (bylos) aplinkybes, gali pasirinkti, jo nuomone, racionaliausią ir tikslingiausią variantą, t. y. atsižvelgia į kilusio ginčo pobūdį, įrodinėjimo dalyką, byloje dalyvaujančius asmenis, galimybę greičiau ir operatyviau išnagrinėti civilinę bylą (bylas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2008). Ši proceso teisės norma reiškia, jog tik teismas turi teisę nuspręsti, ar ieškinyje pareikšti reikalavimai yra autonomiški, ar visgi tarpusavyje susiję, ar juos tikslinga nagrinėti vienoje byloje, ar reikia išskirti į atskiras bylas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-781-516/2016).
16. Aplinkybė, kad visi ieškiniai yra grindžiami tuo pačiu faktiniu ir teisiniu pagrindu, yra identiški, išskyrus kiekvienam atsakovui individualiai darbo ginčų komisijos priteistas sumas, teikia pagrindą spręsti pareikštų reikalavimų atsakovams nagrinėjimą vienoje civilinėje byloje. Tokiu būdu būtų tinkamai įgyvendintas proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principai, užtikrintos mažesnės bylinėjimosi išlaidų sąnaudos. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, bylos faktines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į nurodė išskirti reikalavimus kiekvienam atsakovui į atskirus ieškinius ir pateikti juos pagal teismingumą. Pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva galėjo išskirti reikalavimus atsakovams į atskiras bylas, nustatęs, kad juos tikslinga nagrinėti skyrium.
17. Kiti atskirojo skundo argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų arba jie vertintini bylą nagrinėjant iš esmės, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako.
18. Atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apskųsta teismo nutartis naikintina, ieškinio priėmimo klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Patenkinti ieškovės UAB ,,Webhelp LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 14 d. nutarties.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 14 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.