- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-20
- Bylos Nr.
- AN2-201-606/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00222-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. S.
- Institucija
- apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyrius
- Advokatai
- Mindaugas Kepenis
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. S. atstovo advokato Mindaugo Kepenio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. liepos 21 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. liepos 21 d. nutartimi paliktas nepakeistas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. kovo 15 d. nutarimas, kuriuo V. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 417 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 3 dalį, 423 straipsnio 1 dalį, 432 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, galutine 300 Eur dydžio bauda už tai, kad 2021 m. spalio 29 d., apie 15.16 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – elektrinį mopedą, kurio galia 2kW, kai teisės vairuoti šios transporto priemonės nėra įgijęs, vairuojama transporto priemonė nustatyta tvarka neįregistruota, neatlikta privalomoji techninė apžiūra ir valdytojas neapsidraudęs privalomuoju draudimu, transporto priemonę vairavo be apsaugų, t. y. be šalmo. Keldamas grėsmę eismo saugumui, važiavo pėsčiųjų taku, nedavė kelio jam iš dešinės į pėsčiųjų taką iš (duomenys neskelbtini) dviračiu atvažiavusiam dviratininkui bei į jį atsitrenkė, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9, 14, 124, 204, 226 punkto reikalavimus. Eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės. Dviratininkas nesužalotas.
2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto V. S. atstovas advokatas M. Kepenis prašo panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. kovo 15 d. nutarimą ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. liepos 21 d. nutartį bei atnaujinti tyrimą byloje – paskirti teismo autotechninę ekspertizę, administracinę bylą V. S. nutraukti.
Šalies argumentai
2.1. Apelianto teigimu, skundžiamame nutarime nėra nurodyta, kokius Kelių eismo taisyklių reikalavimus pažeidė V. S., kurie sukėlė autoįvykį. 2021 m. spalio 29 d., apie 15 val., V. S., vairuodamas elektrinį mopedą su įjungta 1 kW galia, apie 20 km/h greičiu, važiavo (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės ir, neprivažiavęs (duomenys neskelbtini) g. 8-to namo, pamatė apie 30 metrų atstumu priešpriešiais atvažiuojantį dviratį, kuris važiavo tiesiai į jį. Matydamas, kad gali įvykti susidūrimas, V. S. pasuko kairiau, palikdamas saugų atstumą prasilenkimui, tačiau tuo pačiu metu ir dviratininkas pasuko į tą pačią pusę. V. S. pradėjo staigiai stabdyti, o dviratininkas staigiai suktelėjo į dešinę nuo jo ir užstabdė dviratį, dėl to jo užpakalinis ratas slysdamas užtvėrė kelią ir jis priekiu atsitrenkė į šio rato šakės apatinį strypą bei nuvirtęs atsitrenkė galva į grindinį, prarado sąmonę.
2.2. Apelianto nuomone, V. S. nepažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimų, kadangi jis važiavo ne didesniu kaip 20 km/h greičiu, ir tokiais savo veiksmais niekam jokio pavojaus nekėlė, o priešprieša važiavusios transporto priemonės vairuotojas išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, dėl to ir susidūrė su V. S. vairuojamu mopedu. Visi kiti nutarime inkriminuoti V. S. Kelių eismo taisyklių pažeidimai susiję su reikalavimais vairuotojui, kuris vairuoja didesnės nei 2 kW galios ir didesnio nei 25 km/h greičiu važiuojančią elektrinę transporto priemonę. Apelianto nuomone, šis autoįvykis kilo dėl dviračio vairuotojo Kelių eismo taisyklių 99 punkto reikalavimo pažeidimo, t. y. jis nevažiavo dešine kelio puse, ir Kelių eismo taisyklių 128 punkto reikalavimo pažeidimo, t. y. iškilus grėsmei eismo saugumui, jis nemažino greičio ir nesustojo, o bandė apvažiuoti kliūtį sukeldamas grėsmę kitam eismo dalyviui. Teigiama, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išsakyta pozicija analogiškais atvejais, kad vairuotojas turi pagrįstą teisę tikėtis, jog kiti eismo dalyviai taip pat nepažeis eismo saugumo reikalavimų ir nekels pavojaus sau ir kitiems. Šioje kelio situacijoje vairuotojas V. S. važiavo tiesiai saugiu greičiu, nekeitė važiavimo krypties, jo vairuojamas elektrinis mopedas būtų saugiai prasilenkęs su priešprieša važiavusiu dviračiu, jei šis nebūtų keitęs važiavimo krypties. Todėl šis eismo įvykis kilo dėl vairuotojo M. Š. veiksmų, Kelių eismo taisyklių 99, 128 punktų pažeidimo, ir tai buvo tiesioginė šio eismo įvykio kilimo priežastis.
2.3. Apelianto teigimu, šioje byloje tyrimas buvo atliktas neišsamiai, nepašalinti prieštaravimai, nepaskirta užduotis specialistui, siekiant nustatyti eismo įvykio aplinkybes, taip pažeisti ANK 617 straipsnio 1 dalies reikalavimai. Pažymima, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio l dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi Institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai Institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2A T-31-2014). Taigi įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės nustato, jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai. Asmuo negali būti nubaustas grindžiant jo kaltę prielaidomis.
2.4. Nagrinėjant apelianto skundą, Klaipėdos apylinkės teismas visiškai atmetė apelianto nurodytas aplinkybes ir savo sprendimą grindė eismo įvykio dalyvio M. Š. ir liudytojų I. L., N. N. parodymais, taip pat specialisto D. J. parodymais. Tačiau M. Š. yra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl jo parodymai vertintini kritiškai, o liudytojos I. L. ir N. N. akcentavo tai, kad visą dėmesį buvo nukreipusios į paspirtuką, todėl galėjo suklysti dėl eismo įvykio aplinkybių, t. y. dviračio judėjimo krypties. Liudytojas D. J. yra Klaipėdos apskrities VPK Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus pareigūnas, todėl nėra pagrindo remtis jo parodymais, o tuo labiau vertinti juos kaip eksperto išvadą. Apelianto nuomone, norint pilnai ir visapusiškai ištirti šio eismo įvykio aplinkybes, būtina paskirti teismo autotechninę ekspertizę, jos išvados leistų pagrįstai nustatyti, kurio iš eismo įvykio dalyvio veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu. Atkreipiamas dėmesys, kad pripažinus M. Š. kaltę dėl šio eismo įvykio, jam grėstų baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Jei laikyti liudytojo M. Š. nurodytas aplinkybes teisingomis, jis, važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatvės kairiuoju šaligatviu, turėjo būti ypač atidus išvažiuodamas iš už namo, kuris užstojo matomumą, ir jis neturėjo galimybės stebėti atvažiuojančio nuo (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) paspirtuko, kurio vairuotojas nebeturėjo techninės galimybės sustabdyti paspirtuką iki susikirtimo su dviračiu vietos, kadangi pastarasis gana dideliu greičiu įvažiavo į (duomenys neskelbtini) iš už namo ir susidūrė su paspirtuku pravažiavęs matomumo zonoje ne daugiau 6 metrus. Šias aplinkybes neabejotinai galėtų patvirtinti ekspertas, atlikęs eismo įvykio tyrimą.
2.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Kelių eismo taisyklių 57 punkte numatyta: „Važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra, - tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu. Kai kelyje nėra dviračių tako, pėsčiųjų ir dviračių tako arba dešinėje kelio pusėje nėra dviračių juostos, kelkraščio, taip pat tais atvejais, kai jais važiuoti negalima (duobėti ir panašiai), leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus Taisyklių 106 punkte nurodytus atvejus, taip pat kai reikia apvažiuoti kliūtį, važiuoti tiesiai, kai iš pirmosios eismo juostos leidžiama sukti tik į dešinę. Važiuodamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, dviračio vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, o pro pat pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3-7 km/h), paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.“ Kelių eismo taisyklių 155 punkte nurodyta: „Lygiareikšmių kelių sankryžoje vairuotojas privalo duoti kelią iš dešinės artėjančioms transporto priemonėms, jeigu transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi.“ Kelių eismo taisyklių 59 punkte nurodyta: „Dviračio vairuotojas, artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, visais atvejais privalo sumažinti važiavimo greitį ir gali tęsti judėjimą tik įsitikinęs, kad važiuoti saugu“. Apelianto teigimu, eismo įvykis kilo ne sankryžoje, kadangi Kelių eismo taisyklių 3.17. punkte yra apibrėžta: „Važiuojamųjų kelio dalių sankirta (toliau – važiuojamųjų dalių sankirta) – plotas, kurį riboja linijos, įsivaizduojamos pratęsus išorinius susikertančių važiuojamųjų dalių kraštus.“ Apelianto tvirtinimu, šiuo konkrečiu atveju, dviračio vairuotojas važiavo šaligatviu ir privažiavo ne lygiareikšmių kelių sankirtą, o privažiavo pėsčiųjų alėją, kuria eina pėstieji, žaidžia vaikai ir važinėja dviratės transporto priemonės, todėl įvažiuoti į pėsčiųjų alėją galėjo tik įsitikinęs, kad ja neartėja pėstieji ar kitos transporto priemonės. To dviratininkas nepadarė, nes įvažiavo iš už namo net nesustojęs. Be to, laikydamasis Kelių eismo taisyklių 57 punkto reikalavimų, jis turėjo važiuoti dešiniuoju šaligatviu, tokiu atveju V. S. būtų turėjęs galimybę jį pamatyti žymiai anksčiau. Todėl, norint pilnai ir visapusiškai ištirti šio eismo įvykio aplinkybes, būtina paskirti teismo autotechninę ekspertizę, nes jos išvados leistų pagrįstai nustatyti – kurio iš eismo įvykio dalyvio veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu, bei, kaip pagal Kelių eismo taisyklių reikalavimus turėjo elgtis abu eismo įvykio dalyviai.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas L. B. mano, kad administracinėn atsakomybėn patraukto V. S. atstovo apeliacinis skundas kaip nepagrįstas turi būti atmestas ir palikta galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. liepos 21 d. nutartis.
Motyvuojamoji dalis
4. Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Apeliaciniame skunde teigiama, kad įvykio dieną V. S. vairavo elektrinį mopedą su įjungta 1 kW galia, apie 20 km/h greičiu, todėl jis nepažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimų, savo veiksmais niekam jokio pavojaus nekėlė, o priešprieša važiavusios transporto priemonės vairuotojas išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, dėl to ir susidūrė su V. S. vairuojamu mopedu. Visi kiti nutarime inkriminuoti V. S. Kelių eismo taisyklių pažeidimai susiję su reikalavimais vairuotojui, kuris vairuoja didesnės nei 2 kW galios ir didesnio nei 25 km/h greičiu važiuojančią elektrinę transporto priemonę.
7. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 5 dalis). Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
8. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su skundžiamoje nutartyje nustatytomis aplinkybėmis ir padaryta išvada, kad V. S. vairavo transporto priemonę – elektrinį mopedą „Beaster Scooter“ BS11, kurio galia 2 kW, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
9. Iš daiktų apžiūros protokole užfiksuotų duomenų nustatyta, kad transporto priemonė „Beaster Scooter“ BS11, 2X1000W, yra su dviem elektriniais varikliais, kurių kiekvieno gale yra po vieną kW, o varikliai sumontuoti priekiniame ir galiniame ratuose. Įjungus degimą ir nuspaudus akceleratoriaus rankenėlę, ji laikosi užstrigusioje padėtyje bei sukasi abu varomieji transporto priemonės ratai (b. l. 23–24).
10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 40 dalimi, transporto priemonė, kuri turi ne mažiau kaip du ratus ir vidaus degimo variklį ar elektros variklį, kurių didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, ir kurios didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/val., priskiriama motoriniam dviračiui. Tokios transporto priemonės vairuotojas turi laikytis Kelių eismo taisyklių VIII skyriuje nurodytų reikalavimų, t. y. reikalavimų dviračių vairuotojams.
11. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje nurodyta, kad mopedas – dviratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis ne mažesnis kaip 25 km/h ir ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm3 (esant vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui), ar triratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis ne mažesnis kaip 25 km/h ir ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm3 (esant kibirkštinio (priverstinio) uždegimo varikliui), didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant kitokio tipo vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui). Šio straipsnio 34 dalyje numatyta, kad motociklas – dviratė motorinė transporto priemonė (su šonine priekaba arba be jos), kurios vidaus degimo variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 cm3 ir (arba) didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 45 km/h.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismo posėdyje apklaustas kaip specialistas D. J., turintis eksperto kvalifikaciją, paaiškino, kad jis apžiūrėjo transporto priemonę „Beaster Scooter“ BS11. Patvirtino, kad transporto priemonė yra su dviem varikliais – priekyje ir gale, t. y. bendra variklio galia viršija 1 kW, yra 2 kW. Po įvykio liko įjungti abu varikliai, t. y. įjungus transporto priemonės degimą, sukosi abu varikliai. Specialistas atkreipė dėmesį į tai, kad netgi įjungus tik vieną transporto priemonės variklį, ja važiuojant mažesniu greičiu, nereiškia, kad pagal bendruosius parametrus transporto priemonė nebetampa, šiuo atveju, elektriniu mopedu. Atsižvelgdamas į transporto priemonės technines savybes, specialistas D. J. patvirtino, kad transporto priemonė „Beaster Scooter“ BS11 yra priskiriama prie elektrinių mopedų, ji išvysto 60-70 km/h greitį, tokia transporto priemonė gali būti pripažįstama ir kaip motociklas. Taip pat pažymėjo ir tai, kad įjungus degimą ir nuspaudus akceleratoriaus rankenėlę, ji laikėsi užstrigusioje padėtyje, t. y. ji buvo techniškai netvarkinga, o tai labai pavojinga.
13. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nėra jokio pagrindo abejoti tuo, kad V. S. vairavo ne paspirtuką, kurio galia neviršijo 2 kW, ir negalėjo išvystyti daugiau kaip 25 km/h greitį, bet motorinę transporto priemonę – 2 kW galios elektrinį mopedą. Šiuo atveju apeliaciniame skunde neginčijama aplinkybė, kad transporto priemonei – elektriniam mopedui – reikalinga techninė privaloma apžiūra, privalomas transporto priemonės valdytojo draudimas, privaloma registracija ir privaloma turėti teisę vairuoti motorinę transporto priemonę, o ją vairuojant privaloma dėvėti apsaugą – šalmą, tačiau nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. S. šių visų aptartų reikalavimų nesilaikė, todėl pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 204, 226 punktų reikalavimus.
14. Apelianto nuomone, šis autoįvykis kilo dėl dviračio vairuotojo Kelių eismo taisyklių 99 punkto reikalavimo pažeidimo, t. y. jis nevažiavo dešine kelio puse, ir Kelių eismo taisyklių 128 punkto reikalavimo pažeidimo, t. y. iškilus grėsmei eismo saugumui, jis nemažino greičio ir nesustojo, o bandė apvažiuoti kliūtį sukeldamas grėsmę kitam eismo dalyviui. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. kovo 15 d. nutarime nenurodyta, kokius Kelių eismo taisyklių reikalavimus pažeidė V. S., kurie sukėlė autoįvykį.
15. Kelių eismo taisyklių 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
16. Kelių eismo taisyklių 124 punkte numatyta, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams, vadeliotojams draudžiama važiuoti veja, šaligatviu, pėsčiųjų, dviračių taku, dviračių juosta arba užvažiuoti ant jų, išskyrus tuos atvejus, kai užvažiuoti ant šaligatvio krašto leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai, o dviračių takas ar dviračių juosta pažymėti 1.14 horizontaliojo ženklinimo linija. Draudžiama važiuoti transporto priemonėmis skiriamąja juosta, pylimų ar iškasų šlaitais, grioviais, įvažiuoti į kelią ar nuvažiuoti nuo jo ne specialiai tam įrengtose vietose.
17. Kelių eismo taisyklių 115 punkte numatyta, jog, kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka Taisyklėse neaptarta, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės. Pažymėtina, kad šiuo atveju eismo įvykis įvyko ne kelyje, ir ne šaligatvyje, kur būtų aiški dešinė pusė, kurios laikytis būtų privaloma važiuojant dviračiu, bet alėjoje. Bylos duomenimis nenustatyta, kad aptariamu pėsčiųjų taku (alėja), konkrečioje įvykio vietoje, draudžiama važiuoti dviratininkams, ši aplinkybė neginčijama ir apeliaciniame skunde. V. S. vairavo elektrinį mopedą, kuriuo važiuoti pėsčiųjų taku draudžiama, ir tai darydamas jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 124 punkto reikalavimus, važiuodamas draudžiamoje vietoje vienareikšmiškai kėlė grėsmę eismo saugumui, be to, jis neturėjo ir teisės vairuoti motorinę transporto priemonę, nedavė kelio iš dešinės važiavusiam dviratininkui bei nebandydamas stabdyti į jį atsitrenkė. Teismo posėdyje specialistas D. J. patvirtino, kad eismo įvykis kilo motorinei transporto priemonei priekine dalimi iš kairės į dešinę atsitrenkus į dviračio kairįjį šoną (ratą). Taip pat pažymėtina, kad specialistas D. J. išsamiai apžiūrėjęs transporto priemonę „Beaster Scooter“ BS11 nustatė, jog nuspaudus akceleratoriaus rankenėlę, ji laikėsi užstrigusioje padėtyje, t. y. tokia transporto priemonė, kuriai apskritai draudžiama važiuoti pėsčiųjų taikais, dar buvo ir techniškai netvarkinga, todėl neabejotinai kėlė didelį pavojų eismo saugumui alėjoje, ir to pasekmė įvykęs susidūrimas su dviratininku. Iš teismo posėdyje duotų ne tik liudytojo M. Š., bet ir I. L. bei N. N. parodymų nustatyta, kad V. S. važiavo pėsčiųjų taku labai dideliu greičiu, kur vaikščiojo ir daug žmonių. Liudytoja I. L., pamačiusi dideliu greičiu atvažiuojančią motorinę transporto priemonę, iš karto atkreipė dėmesį būtent į V. S. vairuotos transporto priemonės greitį, kad važiuodamas labai dideliu greičiu, jis kelia pavojų eismo saugumui alėjoje, kaip teismo posėdyje ji parodė, matant buvo akivaizdu, kad dėl tokio pavojingo važiavimo, gali įvykti nelaimingas atsitikimas.
18. Atsižvelgiant į aptartus duomenis, skirti teismo autotechninę ekspertizę nėra jokio pagrindo, kadangi iš aptartų duomenų visumos apygardos teismui nekyla jokių abejonių, kad eismo įvykis, kurio metu V. S. vairuotu elektriniu mopedu atsitrenkė į (duomenys neskelbtini) alėją iš (duomenys neskelbtini) gatvės įvažiavusį dviratininką, buvo sukeltas būtent dėl administracinėn atsakomybėn patraukto V. S. neteisėtų veiksmų keliant grėsmę eismo saugumui, jam važiuojant elektriniu mopedu, neturint tam teisės, draudžiamoje elektriniu mopedu važiuoti vietoje, nepraleidus iš dešinės pusės važiavusio dviratininko. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą nagrinėjančio organo) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą nagrinėjančiam organui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus, todėl proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti taip, kaip norėjo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovas, o teismas padarė administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepalankias išvadas dėl jo kaltumo, savaime nereiškia, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir turėtų būti panaikinta. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir skundžiamoje nutartyje išdėstytų įrodymų visuma neabejotinai sudaro pagrindą išvadai, kad V. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 124, 204, 226 punkto reikalavimus bei padarė ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje (2 veikos), 417 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 3 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje, 432 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus.
19. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. liepos 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistą ir V. S. atstovo advokato Mindaugo Kepenio apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.