- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-18
- Bylos Nr.
- I-1906-644/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01780-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Audrius Grauželis
- Pareiškėjas
- G. M.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. M. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl turtinės bei neturtinės žalos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėja patikslintą skundą bei patikslintą patirtų skriaudų apskaičiavimą palaikė ir prašė priteisti iš atsakovės jos naudai 250000 eurų turtinei bei 22000 eurų neturtinei žalai atlyginti (t. 1 b.l. 149-162, t. 2, b.l. 5-8).
Šalies argumentai
Pareiškėja patikslintame skunde, patikslintame patirtų skriaudų apskaičiavime bei teismo posėdžio metu nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės neteisėtumai prasidėjo jau 1991 metais, kai savivaldybė nuslėpė nuo Kauno m. apylinkės teismo eilę dokumentų, kurie buvo jos žinioje ir kuriuos ji privalėjo pateikti. Šios apgaulės pagrindu Kauno m. apylinkės teismas 1991-08-01 patenkino V. M. ieškinį dėl nuosavybės teisių atstatymo ir namų valdos gražinimo (duomenys neskelbtini). Generalinė prokuratūra 1992-07-03 savo proteste 370-92 priežiūros tvarka LR Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų kolegijai išdėstė pastabas apie nepilnai išaiškintas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir dokumentų nepakankamumą tokio sprendimo priėmimui. Kauno miesto savivaldybė vėl nuslėpė nuo teismo dokumentus, kurie turėjo esminę reikšmę sprendimo priėmimui ir Kauno m. apylinkės teismas 1993-03-25 sprendimu, tų nuslėpimų pagrindu, vėl patvirtino teisių atstatymą į nuosavybę ir nepareikalavo iš savivaldybės dokumentų. Dar 1950 metais Kauno m. Požėlos rajono DŽDT nurodė, jog namų (duomenys neskelbtini) buvusių savininkų pavardės nežinomos. Kauno m. Požėlos rajono DŽDT Vykdomasis komitetas 1951-04-11 sprendimu Nr. 182 pripažino valstybės nuosavybe namus (duomenys neskelbtini). Kauno miesto savivaldybės veiklą, nepateikiant teismui reikiamų dokumentų, negalima paaiškinti vien tingumu ar aplaidumu. Ši veikla sukėlė ilgametę grandinę neteisėtų veiksmų, kurie ieškovę paniekino ir nuskurdino. Teisėjos V. C. aplaidumo ir savivaldybės nuslėpimų pasėkoje Kauno apylinkės teismas 1993 m. kovo 23 d. priėmė sprendimą atstatyti V. M. nuosavybės teises į jos tėvų J. B. ir T. B. iki 1940 metų turėtus išlikusius gyvenamuosius namus, esančius (duomenys neskelbtini). Kauno miesto savivaldybės nuslėpimų dėka V. M. tapo namo (duomenys neskelbtini)teisėta savininke, o 1993-04-26 buvo atlikta teisinė registracija V. M. vardu. Nuo to laiko ji turėjo išimtinę teisę išnuomoti butus šiame name. V. M., išvykus į Rusiją nuomininkei M. B. ir jai išsiregistravus 1996 m. balandžio 2 d. iš buto Nr. 3, šį butą teisėtu pagrindu išnuomojo pareiškėjai. Pagal nuomos sutartį, pareiškėja pastoviai mokėdavo pinigus. Apsigyvenusi bute Nr. 3, pareiškėja sužinojo, jog nusimato tolimesni teismai ir namas (duomenys neskelbtini)tikriausiai nebus gražintas natūra V. M.. Jau būdama pensininkė ir nenorėdama dažnų persikraustymų, pareiškėja pasiūlė Kauno miesto savivaldybei atiduoti jai nuosavybėn butą (duomenys neskelbtini)mainais už žemę, kuri susideda iš 3080 kv. m. Tvirtovės alėjoje, kurią ji paveldėjo iš savo motinos. Naudojantis pareiškėjos sutikimu, žemė jai nebuvo atiduota. 2000 m. spalio 31 d. civilinėje byloje Nr. 2-3340/2000 buvo priimtas sprendimas panaikinti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 1993 m. balandžio 26 d. atliktą teisinę registraciją V. M. vardu. Namas turėjo pereiti savivaldybės žinion su visais namo gyventojais-nuomininkais, tačiau jokio namo ir jo gyventojų perėmimo iš V. M. į savivaldybę nebuvo padaryta, todėl namas netapo savivaldybės nuosavybe. Pareiškėja toliau gyveno ir mokėjo mokesčius kaip nuomininkė ir laukė, kada privatizuos butą už paimtą žemę. 2002 m. spalio 21 d. Panemunės butų ūkio komisija patvirtino, jog pareiškėja apsigyveno leidus buvusiai namo savininkei V. M., t. y. teisėtai savininkei. Tik 2003 m. gegužės 5 d. ta pati komisija įteikė pareiškėjai įspėjimą, kad gera valia palaisvintų patalpas iki 2003 m. birželio 5 d. Kauno miesto savivaldybės meras 2004 m. kovo 3 d. padavė ieškinį iškeldinti pareiškėją iš buto Nr.3, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, nors meras gerai žinojo, jog dėl archyvinių duomenų slėpimo, kurį vykdė savivaldybė, V. M. buvo neteisėtai suteiktos nuosavybės teisės į namą (duomenys neskelbtini). Meras taip pat nuslėpė nuo teismo, kad savivaldybė buvo įsipareigojusi už paimtą žemę suteikti ieškovės nuosavybėn butą. Teismo posėdžio pradžioje prasidėjo tyčiojimasis iš ieškovės. Mero melo pagrindu teismas 2006 m. gegužės 3 d. civilinėje byloje Nr.2-00204-528/2006 priėmė sprendimą iškeldinti pareiškėją iš buto, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Tokiomis Kauno miesto savivaldybės pastangomis pareiškėja buvo apiplėšta ir palikta be stogo virš galvos. Tarpininkaujant Seimo nariams ir visuomeninėms organizacijoms, iškeldinimas buvo kelis kartus atidėtas, bet žemės gražinimas, kompensacija už žemę ar buto suteikimas už žemę nebuvo sprendžiami. Paskutinį iškeldinimo atidėjimą Kauno miesto meras pasirašė 2007 m. gruodžio 19 d. Iškeldinimas buvo atidėtas iki 2008 m. gegužės 31 d., tačiau jau kitą dieną savivaldybės darbuotojai ir antstolis V. Z. išlaužė buto duris ir įvykdė iškeldinimą. Pareiškėja parodė tuo metu merą pavadavusio mero pavaduotojo rezoliuciją atidėti iškeldinimą, tačiau savivaldybės darbuotojai ir antstolis V. Z. toliau tęsė iškeldinimą. Pareiškėja buvo išvaryta iš būsto, nebuvo leista pasiimti net dokumentų ir dėžutės su tėvo apdovanojimais ir brangenybėmis, kurios perduodamos iš kartos į kartą. Nesaugomas butas 2008 m. gegužės 9 d. buvo apvogtas, bet antstolis ir savivaldybė į tai nekreipė jokio dėmesio. Galutinai ieškovės daiktai iš buto buvo iškraustyti 2008 m. rugsėjo 23 d. Bute atsirado pelėsiai ir daiktai buvo sugadinti ar apgadinti ir netinkami naudojimui. Savivaldybė apsiėmė saugoti daiktus, bet jų neišsaugojo nesugadindama.
Pareiškėja taip pat nurodė, kad dėl pastovios, labai blogos netikrumo, pasityčiojimo ir nervinės įtampos aplinkos sudarymo, skelbiant, jog neteisėtai ji užėmė butą, ir slepiant tikrus dokumentus nuo teismų per laikotarpį nuo antrosios komisijos apsilankymo ir reikalavimo išsikraustyti pranešimo 2003-05-05 iki iškraustymo iš buto, pakeičiant durų spyną ir užantspauduojant duris 2007-12-20, vertina kaip moralinę žalą po 200 litų kiekvieną mėnesį. Moralinę žalą, patirtą po 2007-12-20 iškraustymo iš buto Nr. 3 apgavystės, prievartos ir pasityčiojimo būdu, iki šio momento dėl nuskriaustumo jausmo, pašaipos pojūčio iš pašalinių žmonių, kaip skandalų mėgėjos ir nesugebančios susitvarkyti būsto dalykus, kurie buvo blogos savijautos sveikatos pablogėjimo priežastimi, vertina po 6000 litų už kiekvienus metus. Materialinę žalą po buto užantspaudavimo 2007-12-20 iki šios dienos vertina po 200 litų kiekvieną mėnesį, nes laikinai glausdamasi pas įvairius žmones, kiekvieną mėnesį turėdavo mokėti mažiausiai po 100 litų daugiau, negu butų mokėjusi savivaldybei už buto nuomą ir padidėdavo kitos išlaidos. Kauno miesto savivaldybė, apgavusi ją pažadais, jog už paimtą žemę užmokės butu, kurį atiduos jos nuosavybėn, atėmė iš jos žemę, neleido laiku gauti bent kompensaciją ir dar išmetė į gatvę. Sklypo plotas 3080~k.m. Šiuo metu Tvirtovės alėjos aplinkoje žemės aras kainuoja mažiausiai 20000 litų. Skaičiuojant, jog 1 aras kainuoja 20 tūkstančių litų, tai savivaldybė turėtų jai išmokėti turtinę žalą ne mažiau kaip 20000x30, t. y. šeši šimtai tūkstančių (600 000) litų. Dėl Savivaldybės apgaulės ir neišmokėjimo kompensacijos už žemę, kiekvienais metais negalėjo šių pinigų paleisti į apyvartą ir gauti bent po 4 procentus palūkanų. Daiktų netekties ir sugadinimo nuostolių skaičiuotės nepateikė, nes ji yra pateikta patikslintame ieškinyje Kauno apygardos teisme 2010-08-01.
Atsiliepimas
Atsakovės Kauno miesto savivaldybė atsiliepime bei jos atstovė paaiškinimais duotais teismo posėdžio metu, prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, pateiktą praleidus ieškinio senaties terminą ir nurodė, kad visos pareiškėjos patikslintame skunde nurodytos aplinkybės dėl jai galimai padarytos turtinės ir neturtinės žalos atsiradimo, neva dėl atsakovės Kauno miesto savivaldybės kaltės, yra tapačios aplinkybėms, kurios buvo nurodytos pareiškėjos G. M. Kauno apygardos teismui pateiktame ieškinyje civilinėje byloje Nr. 2-810-510/2012, užbaigtoje įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2012-02-02 sprendimu, paliktu galioti Lietuvos apeliacinio teismo 2013-09-04 nutartimi (bylos Nr. 2A-683/2013), kuriuo buvo atmestas kaip nepagrįstas G. M. patikslintas ieškinys dėl 1 974 272 Lt turtinės žalos ir 7 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės. Kauno apygardos teismas 2012-02-02 sprendime ir Lietuvos apeliacinis teismas 2013-09-04 nutartyje nustatė, kad ieškovės G. M. nurodomose kitose civilinėse bylose (Kauno miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-1899/1991 dėl grąžinimo V. M. gyvenamojo namo ir ūkio pastatų, esančių (duomenys neskelbtini); Kauno miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-5872/1996 dėl gyvenamojo namo su priklausiniais 1993-04-26 atliktos teisinės registracijos V. M. vardu panaikinimo; Kauno miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-204-528/2006 dėl G. M. iškeldinimo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), su visa jai priklausančia manta, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto) nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad atsakovas Kauno miesto savivaldybė, kaip proceso šalis, tose bylose būtų atlikusi kokius nors neteisėtus veiksmus. Taip pat Kauno apygardos teismas konstatavo, kad byloje dėl iškeldinimo nėra įrodymų, jog Kauno miesto savivaldybė teisės aktų nustatyta tvarka būtų įsipareigojusi suteikti ieškovės G. M. nuosavybėn minėtą butą vietoje žemės. Iš Kauno miesto apylinkės teismo 2006-05-03 sprendimo (civilinė byla Nr. 2-204-528/2006) bei Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-10-02 nutarties, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas (civilinė byla Nr. 2A-953-390/2006) matyti, kad teismai konstatavo, jog G. M. gyvenamojoje patalpoje (duomenys neskelbtini), gyveno be teisėto pagrindo ir ją iškeldino vadovaujantis LR CK 6.612 straipsnio nuostatomis. Šioje administracinėje byloje pareiškėja prašo priteisti iš Kauno miesto savivaldybės jos naudai jau kitokio dydžio, nei buvo prašiusi paminėtoje civilinėje byloje Nr. 2-810-510/2012, turtinę ir neturtinę žalą, kurią analogiškai grindžia tik savo prielaidomis, tačiau visos skunde nurodytos jos prašomos priteisti žalos atsiradimo aplinkybės, būtinos atsakovės galimai neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo faktui bei priežastiniam ryšiui tarp žalos ir neteisėtų veiksmų nustatyti, yra identiškos aplinkybėms, kurias išnagrinėjo Kauno apygardos teismas jau minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-810-510/2012. Patikslintame skunde nurodytos aplinkybės dėl turtinės žalos atsiradimo, kurios nėra paremtos jokiais leistinais įrodymais, suteikia pagrindo išvadai, jog jos yra išimtinai deklaratyvaus pobūdžio. Šioje administracinėje byloje atsakovei Kauno miesto savivaldybei pareikšti reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo yra visiškai nepagrįsti jokiais įrodymais, neįrodžius nei žalos padarymo faktų, nei neteisėtų veiksmų, kuriais tokia žala būtų padaryta ir atitinkamai neįrodžius, jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp galimai atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju byloje nepateikus jokių įrodymų, kad atsakovės Kauno miesto savivaldybės viešojo administravimo subjektai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nenustačius jokių teisės aktų reikalavimų, kurių jie nevykdė arba netinkamai vykdė, nėra pagrindo nustatyti neteisėtus atsakovės (valdžios institucijos) veiksmus ar neveikimą. Nenustačius valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. vienos iš būtinų valdžios institucijos viešosios atsakomybės sąlygų (CK 6.246 str.), valdžios institucijai atsakomybė nekyla, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymų ir priteisti jai turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą. Be to prašė taikyti ieškinio senatį.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos skundas netenkintinas, o administracinė byla nutrauktina.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 15 str. 1 d. 3 p. numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., ir kt). Pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 str. nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Viešajai (savivaldybės) atsakomybei atsirasti pakanka 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja jai padarytą turtinę ir neturtinę žalą kildina iš Kauno miesto savivaldybės veiksmų (neveikimo) - netinkamai atliktų savo pareigų nagrinėjant civilines bylas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėja žalos atsiradimą susiejo su 1991 ir 1993 metais priimtais teismų sprendimais civilinėse byloje Nr. 2-1899/1991 ir Nr. 2-5872/1996, kurių pagrindu V. M. tapo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininke. Vėlesniais teismo sprendimais buvo panaikinta šio namo teisinė registracija V. M. vardu (civilinė byla Nr. 2-5872/1996). Panaikinus V. M. vardu atliktą teisinę registraciją, Kauno miesto savivaldybė padavė ieškinį dėl G. M. iškeldinimo, kuris buvo patenkintas (civilinė byla Nr. 2-204-528/2006). Pareiškėja jai padarytą žalą kildina ir iš to, kad Kauno miesto savivaldybė jos nuosavybėn neatidavė buto, esančio (duomenys neskelbtini), mainais už savivaldybei perduotą 3080 kv. m žemės sklypą, esantį Tvirtovės alėjoje, kurį ji buvo paveldėjusi iš motinos. Pareiškėjai žala padaryta ir dėl to, kad Kauno miesto meras buvo priėmęs sprendimą atidėti jos iškeldinimą iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau sekančią dieną ji priverstinai buvo iškeldinta. Be to, pareiškėja teigė, kad ją iškeldinant, dingo arba buvo sugadinti įvairūs jos daiktai. Kauno miesto savivaldybė nuslėpė daug svarbių dokumentų nuo teismų ir taip tyčiojosi iš jos teisėtų teisių.
Teismas išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą bei prijungtas civilines bylas nustatė, kad yra priimtas ir įsiteisėjęs Kauno apygardos teismo sprendimas (2012 m. vasario 2 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-810-510/2012), iš kurio turinio aišku, kad pareiškėja dar 2010-12-20 kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su skundu dėl žalos padarytos neteisėtais antstolio V. Z. veiksmais ir Kauno miesto savivaldybės neveikimu atlyginimo. Vėliau, pareiškėjai patikslinus ieškinio reikalavimus, minėta civilinė byla pagal teismingumą buvo perduota Kauno apygardos teismui, kuris ją ir išnagrinėjo. Iš patikslinto ieškinio, pagal kurį buvo išnagrinėta civilinė byla ir priimtas sprendimas, turinio (t. 2 b.l. 17-24, prijungta civ. byla Nr. 2-810-510/2012) matyti, kad G. M. iš esmės kėlė analogiškus reikalavimus kaip ir nagrinėjamoje byloje. Pareiškėja prašė priteisti iš Kauno miesto savivaldybės 1974272 Lt turtinei ir 7500 Lt neturtinei žalai atlyginti, jai padarytą žalą, kaip ir nagrinėjamoje byloje, kildindama dėl Kauno miesto savivaldybės netinkamai atliktų savo pareigų nagrinėjant civilines bylas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), savivaldybės veiksmų iškeldinant ją iš buto, taip pat dėl to, kad Kauno miesto savivaldybė jos nuosavybėn neatidavė buto, esančio (duomenys neskelbtini), mainais už savivaldybei perduotą 3080 kv. m žemės sklypą, esantį Tvirtovės alėjoje bei dėl to, kad ją iškeldinant, dingo arba buvo sugadinti įvairūs jos daiktai. Dėl šių savivaldybės veiksmų pareiškėja iki šios dienos patiria tiek turtinę, tiek neturtinę žalą.
Teismas nurodo, kad ABTĮ 101 straipsnyje numatyti administracinių bylų nutraukimo pagrindai. Minėto straipsnio 2 punkte nurodyta, kad byla nutraukiama, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo) atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Byla šiuo pagrindu nutrauktina, išsiaiškinus, jog yra įsiteisėjęs teismo sprendimas pagal tapatų (identišką) pareiškėjo skundą. Tapačiais skundai gali būti pripažinti tik tuo atveju, kai sutampa visi trys elementai – šalys, skundo dalykas ir faktinis skundo pagrindas.
Teismas įvertinęs nagrinėjamoje byloje pateikto skundo pagrindą bei civilinėje byloje Nr. 2-810-510/2012 nagrinėto ieškinio pagrindą, daro išvadą, kad jie iš esmės yra identiški, t.y. pareiškėja skundą grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis – nurodo, kad savivaldybei slepiant tikrus dokumentus nuo teismų, tyčiojantis iš jos, V. M. neteisėtai buvo atkurtos nuosavybės teisės į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), vėliau pareiškėja 2007-12-20 buvo neteisėtai iškeldinta iš buto, iš jos atimtas 3080 kv. m žemės sklypas, esantis Tvirtovės alėjoje, o iškeldinimo metu dingo arba buvo sugadinti įvairūs jos daiktai. Teismas pažymi, kad tai, jog aptartuose skunduose skiriasi prašomos turtinės ir neturtinės žalos suma, bei tai, kad minėtoje civilinėje byloje bendraatsakoviu buvo ir antstolis V. Z., nesudaro pagrindo abejoti skundų tapatumu.
Teismas pažymi, kad Kauno apygardos teismas 2012 m. vasario 2 d. sprendime Nr. 2-810-510/2012 pasisakė dėl visų minėtų pareiškėjos reikalavimų, todėl atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos reikalavimai jau buvo kartą išnagrinėti Kauno apygardos teisme ir įsiteisėjusiu 2012 m. vasario 2 d. sprendimu buvo atmesti kaip nepagrįsti, nagrinėjama administracinė byla nutrauktina. Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 102 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Administracinę bylą nutraukti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.