- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-05
- Bylos Nr.
- e2-1489-450/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00277-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė (pirm.)
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublika, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo A. S. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Palangos miesto 1-ojo notarų biuro notarė A. B. dėl palikimo perėmimo valstybei liudijimo panaikinimo ir nuosavybės teisės pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas:
1.1. panaikinti 2020 m. birželio 16 d. palikimo perėmimo valstybei liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį valstybei perėjo pavelėjimo teisė į 9684 / 38737 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
1.2. pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į paveldėtą turtą, t. y. 9684 / 38737 dalis žemės sklypo iš 3,8737 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
1.3. atidėti likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo;
1.4. taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei bet kokiais būdais apsunkinti (pertvarkyti, perduoti nuomai ar naudoti kitu būdu) žemės sklypo 9684 / 38737 dalies, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), valdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo A. S. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Palangos miesto 1-ojo notarų biuro notarei A. B. dėl palikimo perėmimo valstybei liudijimo panaikinimo ir nuosavybės teisės pripažinimo bei grąžino ieškovui sumokėtą 1 000 Eur žyminį mokestį.
Šalies argumentai
3. Ieškovas nurodė, kad jo tėvas A. S. mirė (duomenys neskelbtini), jo paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), 2020 m. liepos 15 d. notaras D. S. išdavė Europos paveldėjimo pažymėjimą 1638 / 2020 dalis žemės sklypo, esančio Lenkijos Respublikoje.
Žemesnės instancijos teismas
4. Pagal 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 650/2012 Dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų paveldėjimo klausimais pripažinimo ir vykdymo bei autentiškų dokumentų paveldėjimo klausimais priėmimo ir vykdymo bei dėl Europos paveldėjimo pažymėjimo sukūrimo (toliau – ir Reglamentas 650/2012) 4 straipsnį (Bendroji jurisdikcija) jurisdikciją priimti sprendimą dėl viso palikimo paveldėjimo turi tos valstybės narės, kurioje mirties dieną buvo palikėjo įprastinė gyvenamoji vieta, teismai.
5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovo tėvo A. S. įprastinė gyvenamoji vieta nuo 2008 m. spalio 1 d. buvo Lenkijos Respublikoje (2008 m. spalio 1 d. Privačios žemės pirkimo–pardavimo sutartis), todėl Lietuvos Respublikos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti ieškinį dėl Lenkijos Respublikoje gyventojo A. S. palikimo.
6. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog ieškovo ieškinys neteismingas Klaipėdos apygardos teismui, todėl negali būti priimtas ir grąžinamas procesinį dokumentą padavusiam asmeniui (Reglamento 650/2012 15 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nurodė, kad ieškovas su ieškiniu gali kreiptis į Lenkijos Respublikos teismą (Reglamento 650/2012 4 straipsnis).
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Apeliantas A. S. atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Ieškinio dalykas yra paveldėjimo teisės perėjimas Lietuvos Respublikai pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.62 straipsnio 3 punktą, t. y. ieškinys nėra susijęs su paveldėjimu pagal įstatymą arba pagal testamentą, o su paveldėjimo teisės perėjimo valstybei pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
7.2. Remiantis Reglamento 650/2012 preambulės 7, 8 ir 11 punktais, 1 ir 2 straipsniais, Reglamento nuostatos nėra taikomos tiems teisiniams santykiams, kurie nėra susiję su palikėjų palikimo paveldėjimu, o būtent, kai paveldėjimo teisė pereina trečiam asmeniui –valstybei.
7.3. Remiantis Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos, darbo ir baudžiamosiose bylose 41 straipsniu, teisiniams santykiams dėl paveldėjimo teisės perėjimo Lietuvos Respublikai, kai nekilnojamas turtas yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, turi būti taikoma Lietuvos Respublikos teisė, o ginčas dėl šios teisės turi būti priskirtas Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai.
7.4. Ieškovas pareiškė savarankišką reikalavimą pripažinti jam nuosavybės teisę į turtą, kuris perimtas Lietuvos Respublikos, t. y. reikalavimas Lietuvos piliečio, gyvenančio Lietuvos Respublikoje ir prašančio pripažinti jam nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvos Respublikoje. Tokiam reikalavimui taikytinos CPK 31 straipsnio 1 dalies nuostatos – taikoma išimtinio teismingumo taisyklė. Pagal CPK 786 straipsnio nuostatas, išimtinai tik Lietuvos Respublikos teismai nagrinėja bylas dėl daiktinių teisinių santykių, susijusių su Lietuvos Respublikoje esančiu nekilnojamuoju daiktu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti ieškinį, kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
9. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, todėl pagal nacionalinę teisę teismas tikrina jurisdikciją bylos iškėlimo metu. Tai reiškia, kad iškeldamas bylą teismas turi turėti pakankamą pagrindą spręsti, jog pareikšti reikalavimai yra jam teismingi. Teismas, nustatęs, kad pateiktas ieškinys jam teismingas, ieškinį priima. Nustatęs, kad pareikšti reikalavimai ar jų dalis teismui neteismingi, teismas atsisako priimti ieškinį ar jo dalį dėl konkrečių reikalavimų (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-969/2016, 21 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-611/2020, 27 punktas).
10. Tarptautinis civilinių bylų teismingumas (jurisdikcija), priklausomai nuo konkrečioje byloje esančio tarptautinio (užsienio) elemento pobūdžio, nustatoma pagal taikytinus Europos Sąjungos, tarptautinės teisės arba nacionalinės teisės aktus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, gavęs ieškinį su tarptautiniu elementu, pirmiausia turi nustatyti ieškinio dalyką. Tam, kad būtų nustatytas tarptautinės jurisdikcijos klausimo išnagrinėjimui taikytinas teisės aktas, pirmiausia turi būti nustatyti konkrečiai bylai aktualūs dalyvaujančių byloje asmenų (pvz., atitinkamos šalies buveinės vieta ir kt.) bei ginčo dalyko duomenys, pagal juos įvertinama, koks tarptautinės jurisdikcijos pagrindas yra aktualus (pvz., žalos atsiradimo vieta, prievolės vykdymo vieta ir kt.). Šių duomenų pagrindu teismas nustato susijusią valstybę (susijusias valstybes). Išanalizavęs pastaruosius duomenis, teismas nustato, kokia teisės aktų grupė (Europos Sąjungos reglamentai, tarptautinės sutartys, nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintos tarptautinės privatinės teisės normos) aktuali tarptautinės jurisdikcijos nustatymui. Toliau preliminariai nustatomas taikytinas konkretus teisės aktas (pvz., konkretus Europos Sąjungos reglamentas). Tai padarius, išsamiai patikrinama pasirinkto teisės akto taikymo sritis – 1) materialioji, 2) teritorinė, 3) asmenims ir 4) laiko atžvilgiu. Jeigu reikalavimas (reikalavimai) patenka į atitinkamo teisės akto taikymo sritį, tarptautinės jurisdikcijos klausimas turi būti sprendžiamas pagal šį teisės aktą. Atliekant aptariamą vertinimą, būtina analizuoti ir konkrečiame teisės akte įtvirtintas jo taikymo srities išimtis bei aktualią teismų praktiką (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551-915/2016, 60, 61 punktai).
11. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovo tėvo A. S. įprastinė gyvenamoji vieta nuo (duomenys neskelbtini) buvo ir jis mirė Lenkijos Respublikoje, nustatė, jog nagrinėjamam ginčui yra taikomos Reglamento 650/2012 nuostatos. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto bei Reglamento 650/2012 4 straipsnio nuostatomis, sprendė, jog byla neteisminga Klaipėdos apygardos teismui, todėl atsisakė ieškinį priimti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada.
12. Kadangi tiek Lietuvos Respublika, tiek Lenkijos Respublika yra Europos Sąjungos valstybės narės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, visų pirma, sprendė dėl Reglamento 650/2012 nuostatų taikymo nagrinėjamam ginčui, tačiau neteisingai nustatė, kad ieškinio dalykas patenka į Reglamento 650/2012 taikymo sritį, dėl ko neteisingai išsprendė jurisdikcijos klausimą.
13. Reglamento Nr. 650/2012 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jis taikomas palikėjų palikimų paveldėjimui. Šio reglamento 1 straipsnio 2 dalyje pateikiamas išsamus į jo taikymo sritį nepatenkančių sričių sąrašas; tarp šių sričių šios nuostatos l punkte yra nurodyta, šis reglamentas netaikomas visoms registre įregistruotoms teisėms į nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, įskaitant tokių teisių įregistravimui keliamus teisinius reikalavimus, ir tokių teisių įregistravimo arba jų neįregistravimo registre pasekmėms. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškiniu reiškia reikalavimą panaikinti 2020 m. birželio 16 d. palikimo perėmimo valstybei liudijimą, pagal kurį valstybei perėjo pavelėjimo teisė į 9684 / 38737 dalis žemės sklypo, priklausiusio jo tėvui, ir pripažinti ieškovui nuosavybės teises į nurodytą turtą, t. y. ieškovas iš esmės ginčija valstybės institucijos, atstovaujančios Lietuvos Respubliką, sprendimą perimti likusį palikimą po jo tėvo mirties, siekdamas panaikinti palikimo perėmimo valstybei liudijimą, kurio pagrindu nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos atsakovės nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad nagrinėjamas klausimas nepatenka į Reglamento Nr. 650/2012 taikymo sritį.
14. Nutarties 13 punkte nustačius, kad nagrinėjamas klausimas nepatenka į Reglamento Nr. 650/2012 taikymo sritį, spręstina dėl tarptautinių teisinės pagalbos sutarčių nuostatų, jeigu ginčas susijęs su valstybe, su kuria Lietuvos Respublika turi sudariusi tokią sutartį, taikymo arba nacionalinės tarptautinės jurisdikcijos taisyklių, įtvirtintų CPK, kai Lietuvos Respublikos ir su ginču susijusios valstybės nesieja jokie tarptautiniai susitarimai, taikymo.
15. Tarp Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos sudaryta sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos, darbo ir baudžiamosiose bylose, kurios 40 straipsnio 2 dalyje šalys susitarė, kad nekilnojamojo turto paveldėjimo teisę reguliuoja Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje yra tas turtas, įstatymai. Dvišalės sutarties 41 straipsnyje, reglamentuojančiame palikimo perėjimą valstybei, nurodyta, kad jeigu pagal Susitariančiosios Šalies įstatymus nėra įpėdinių, kilnojamasis turtas pereina tos Susitariančiosios Šalies, kurios pilietis buvo palikėjas mirties momentu, nuosavybėn, o nekilnojamasis turtas pereina tos Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje tas turtas yra, nuosavybėn. Pagal CPK 786 straipsnį, Lietuvos Respublikos teismai turi išimtinę jurisdikciją nagrinėti bylas dėl daiktinių teisinių santykių, susijusių su Lietuvos Respublikoje esančiu nekilnojamuoju daiktu. Ši nuostata reiškia, kad tokios bylos neteismingos kitų valstybių teismams; užsienio teismui priėmus sprendimą dėl Lietuvos Respublikoje esančio nekilnojamojo turto, tokį sprendimą būtų atsisakyta pripažinti CPK 810 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
16. Įvertinus nutarties 15 punkte nurodytą galiojantį teisinį reglamentavimą bei bylos faktines aplinkybes, sprendžiant klausimą dėl jurisdikcijos byloje dėl palikimo perėmimo valstybei liudijimo panaikinimo, kurioje sprendžiami išimtinai su Lietuvos Respublikos institucijų sprendimais ir nekilnojamojo turto, esančio Lietuvos Respublikoje, klausimai, darytina išvada, kad ieškovas A. S. savo teises gali ginti ginčo nekilnojamojo daikto buvimo vietos teisme.
17. Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė taikytiną Europos Sąjungos teisės aktą, neteisingai aiškino teisės normas, nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybes, kad ieškiniu sprendžiami klausimai yra išimtinai susiję su Lietuvos Respublikos institucijų sprendimais ir nekilnojamuoju turtu, esančiu Lietuvos Respublikoje, todėl, atsisakydamas priimti ieškinį, priėmė neteisėtą nutartį, kuri apeliacinės instancijos teismo naikinama, ir klausimas dėl ieškinio priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį panaikinti.
Ieškovo A. S. ieškinio atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Palangos miesto 1-ojo notarų biuro notarė A. B. dėl palikimo perėmimo valstybei liudijimo panaikinimo ir nuosavybės teisės pripažinimo, priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.