Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-12-16 · Civilinė byla Nr. e2A-1600-1092/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-07-31Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-12-16Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-16
Bylos Nr.
e2A-1600-1092/2019
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-04656-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė, Aurimas Brazdeikis
Ieškovas
akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“
Atsakovas
A. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1600-1092/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04656-2019-4Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.11 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 16 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Erikos Misiūnienės ir Almanto Padvelskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovui A. R. (A. R.) dėl skolos už šilumos energiją priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ieškiniu prašė iš atsakovo priteisti 1 504,56 Eur skolą už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2016 m. vasario mėn. iki 2019 m. kovo mėn., 56,51 Eur delspinigių, iš viso 1 561,07 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 125 Eur bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. liepos 31 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino – priteisė ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“ iš atsakovo A. R. (A. R.) 1 504,56 Eur skolos, 56,51 Eur delspinigių, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2019 m. birželio 21 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 35 Eur bylinėjimosi išlaidų.

3. Teismas, įvertinęs tai, jog byla nebuvo sudėtinga, ieškovė turi daug tokio pobūdžio bylų, teismui pateiktas ieškinys yra tipinis, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, rengiant ieškinį nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, ieškovė yra savivaldybės kontroliuojama įmonė, teikianti paslaugas visuomenės poreikių tenkinimui, privalanti racionaliai naudoti savivaldybės turtą ir nepažeisti vartotojo teisių, nustatė, kad 90 Eur išlaidos už tipinio ieškinio parengimą šioje byloje nėra būtinos ir pagrįstos.

III. Apeliacinio skundo argumentai

4. Ieškovė AB „Klaipėdos energija“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 31 d. sprendimo už akių dalį, kuria nepriteista 90 Eur bylinėjimosi išlaidų ir padidinti bylinėjimosi išlaidų dydį nuo 35 Eur iki 125 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškina įstatymą, nes teismui suteikta ne diskrecijos teisė priteisti ar nepriteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti, bet diskrecijos teisė mažinti išlaidas atsižvelgiant į patvirtintas rekomendacijas.

4.2. Ieškovo AB „Klaipėdos energija“ advokatui sumokėta 90 Eur suma neviršija teisingumo ministro patvirtintų rekomendacijų. Vertinant teisingumo ministro rekomendaciją, net už pareiškimą išduoti teismo įsakymą (8.6 punktas) nustatytas maksimalus dydis 0,25, kas sudaro 242,57 Eur. Šioje byloje sumokėtas atlyginimas advokatui ne tik atitinka teisingumo ministro rekomendaciją, bet net yra žymiai mažesnis už priteistinas išlaidas už pareiškimą dėl teismo įsakymo surašymą, kuris surašomas pagal patvirtintą supaprastintą formą neteikiant (nevertinant) įrodymų (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 431 straipsnio 5 dalis, 433 straipsnio 3 dalis), todėl yra daug paprastesnis procesinis dokumentas, negu šioje byloje reikštas ieškinys. Vadinasi, nagrinėjamu atveju turėjo būti priteistos visos bylinėjimosi išlaidos.

4.3. AB „Klaipėdos energija“ sudarydama sutartį su advokatu įvertino tai, kad dauguma bylų bus nesudėtingos, panašaus pobūdžio, pagal panašius ieškinius, todėl ir buvo sutartas atlyginimas už visą civilinę bylą žymiai mažesnis nei nustatytas teisingumo ministro rekomendacijoje. Tačiau šis atlyginimas yra akivaizdžiai ne per didelis, atitinka visus protingumo ir sąžiningumo kriterijus, bylinėjimosi išlaidos susidarė išimtinai dėl atsakovo netinkamo elgesio, todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai jo nepriteisė.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, motyvai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

8. Atsižvelgdama į tai, kad apeliaciniu skundu skundžiama tik teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėjų kolegija pasisako tik dėl apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Ieškovė nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kuria nebuvo priteistos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti, argumentuoja, kad apeliantė sudarydama sutartį su advokatu įvertino tai, kad dauguma bylų bus nesudėtingos, panašaus pobūdžio, pagal panašius ieškinius, todėl ir buvo sutartas atlyginimas už visas civilines bylas mažesnis nei nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro rekomendacijoje. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtina 2019 m. gegužės 21 d. sąskaita už teisines paslaugas, serija SČ Nr. 891, 2019 m. gegužės 23 d. mokėjimo nurodymas Nr. 1677, 2018 m. vasario 9 d. atstovavimo sutartis. Teisėjų kolegija sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais

10. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Taigi įstatyme įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra grindžiamas principu ,,pralaimėjęs moka“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013).

11. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė turi įmonėje dirbančius teisininkus, kurie gali paruošti nesudėtingus procesinius dokumentus, pažymėtina, kad įmonei nėra uždrausta samdyti advokatus, kurie specializuojasi teisminiuose ginčuose. Be to, ieškovė turi teisę nuspręsti, kaip bus vedama konkreti byla. Juolab kad teisė naudotis advokato pagalba yra viena iš priemonių, padedančių užtikrinti asmens teisės į teisminę gynybą veiksmingumą. Profesionalus teisinis atstovavimas civilinėse bylose yra skirtas ne vien padėti šalims tinkamai išdėstyti ir teisiškai pagrįsti savo poziciją, bet ir veikia kaip sudedamoji teisingumo įgyvendinimo sistemos dalis. Bylinėjimosi išlaidų (tarp jų ir atstovavimo išlaidų) priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą, nes priešingu atveju, žinodamos, kad net ir laimėjusios bylą negalės gauti patirtų išlaidų atlyginimo, jos vengtų atstovauti byloje pasitelkti advokatus.

12. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantės šioje byloje sumokėtas atlyginimas advokatui ne tik neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių, bet yra daugiau nei 20 kartų mažesnis nei rekomenduotinų priteisti sumų maksimumas. Pastebėtina ir tai, kad apeliantės prašoma priteisti suma advokato išlaidoms apmokėti, tai yra 90 Eur, yra beveik 3 kartus mažesnė už priteistinas išlaidas už pareiškimo dėl teismo įsakymo surašymą, nors šis pareiškimas surašomas pagal patvirtintą supaprastintą formą, neteikiant (nevertinant) įrodymų (CPK 431 straipsnio 5 dalis, CPK 433 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovei 90 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Analogiškai šią situaciją Klaipėdos apygardos teismas sprendė ir kitose bylose (pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1149-538/2019).

13. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ši teismo sprendimo už akių dalis keistina, priteistos bylinėjimosi išlaidos padidinamos nuo 35 Eur iki 125 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 31 d. sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti.

Padidinti teismo sprendimu iš atsakovo A. R. (A. R.) priteistas ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“ bylinėjimosi išlaidas nuo 35 Eur iki 125 Eur.

Kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 31 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Aurimas BrazdeikisErika MisiūnienėAlmantas Padvelskis