- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-03-25
- Bylos Nr.
- 1-120-859/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25025-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vladimir Berezovskij
- Kaltinamasis
- A. P.
- Civilinis ieškovas
- S. L.
- Advokatai
- Faustas Vrubliauskas
- Kategorijos
- 4.6.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei S. L., jos atstovui – advokatui Faustui Vrubliauskui,,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, proceso dalyviams sutikus - nuotoliniu vaizdo ir garso perdavimo būdu „Zoom“ ir „Teams“ platformose, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje, A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį – 46 MGL (2300 Eur) dydžio bauda, kartu skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 1 metams 10 mėnesių, turto konfiskavimas, išieškant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą - 5060 EUR, bausmė neatlikta ir vykdoma priverstinai (išduotas vykdomieji raštai),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. P. 2019 m. birželio 14 d., apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui, sugriebė savo merginą S. L., su kuria gyveno, už plaukų, nuvertė ant lovos, pradėjo ją purtyti, o vėliau, paėmęs ją už plaukų, du kartus trenkė ją į žemę, taip nežymiai sutrikdęs S. L. sveikatą, kas pasireiškė poodinėmis kraujosruvomis rankose, dešiniame šone, dešinio klubo srityje, nugaroje, sėdmenyse, kojose (2019 m. birželio 18 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakomybė už nusikalstamą veiką numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis A. P. teisiamajame posėdyje 2020 m. birželio 23 d. sutiko duoti parodymus. Kaltinamasis kaltu prisipažino iš dalies. Parodė, kad pripažįsta viską, išskyrus trenkimą. Parodė, kad galėjo padaryti nukentėjusiajai sužalojimus. Data ir laikas kaltinamajam akte teisingai nurodyti. S. L. pažįsta, gyveno kartu kažkurį laiką, tai buvo laikini santykiai. Nefiksavo kada pradėjo gyventi, apytiksliai apie mėnesį ir tai su pertraukomis iki 2019 m. birželio 14 d. Jų tarpusavio santykiai buvo laisvi. Gyveno su S. L. (duomenys neskelbtini), pažįstamo bute, nuomotas bendru susitarimu. Tai buvo prieš metus ir tiksliai nepamena tų visų aplinkybių. Per tuos metus užsiėmė savo reikalais ir beveik viską pamiršo. Jis nėra toks žmogus. Turėjo ir žmoną ir (duomenys neskelbtini) kartu pragyveno ir laimingai išsiskyrė be konfliktų. Konfliktas su S. L. įvyko 2019 m. birželio 14 d. Ji su juo konfliktavo. Reikėjo užbaigti laisvus santykius ir tas konfliktas prasidėjo. Jei norėtų smurtauti, tai pasireikštų kitaip. Jie pradėjo pyktis dėl santykių. Konfliktas iš senai vystėsi. Jie erzino vienas kitą, nenorėjo matyti vienas kito ir visas tas nenorėjimas būti po vienu stogu peraugo į neadekvačius santykius. Viskas prasidėjo nuo gražaus ryto. Nukentėjusioji pradėjo neadekvačiai elgtis, spardytis. Iš pradžių ji atsibudus pradėjo rėkti ir keiktis. Žodis po žodžio ir prasidėjo konfliktas. Kai nukentėjusioji pradėjo rėkti ir spardytis, jis buvo jau atsikėlęs, persirengęs, nusiprausęs. Viskas vyko miegamajame, į kurį jis ėjo, nes ten jo miegamasis. Prasidėjus konfliktui, nukentėjusioji svaidėsi. Pasakė - „rinkis daiktus“. Buvo nukentėjusios drabužiai, kosmetika. Norėjo, kad nukentėjusioji išvažiuotų. Konfliktas prasidėjo prieš tai, kai pasakė, kad reikia rinktis daiktus. Pradėjo rinkti daiktus, kad greičiau būtų ir, kad nematyti žmogaus. Jis paimdavo nukentėjusiosios daiktus ir jai duodavo, kad paspartintų tą procesą, o ji pati juos pakavo. Berenkant daiktus konfliktas perėjo į muštynes. Nepradėtų muštynių su silpnos lyties atstove. Duodant daiktus vyko santykių aiškinimas, todėl ir prasidėjo visas tas konfliktas. Žodinis konfliktas persirutuliavo į neadekvatų nukentėjusiosios elgesį, pasireiškė jos rankų ir kojų svaidymasis. Ramino ją, kad jai nebūtų galimybės tų rankų svaidyti. Mano, kad nukentėjusioji pradėjo smurtauti pirma. Ji panaudojo dujas, kur šunims purkši, pipirines. Iš kur ji turėjo tas dujas nežino. Mano, kad nukentėjusioji pradėjo stumdytis. Pamena, kad ji pradėjo spardytis, stumdytis. Nežino kodėl ji taip pradėjo daryti. Konfliktas užsibaigtų jei jie nematytų vienas kito. Jis pradėjo raminti, suėmė nukentėjusiąją už rankų iš priekio, apglėbė ją savo kūnu. Sakė - „ baik, raminkis“. Ji pasidarė visai nebevaldoma. Ji muistėsi, bandė padaryti visą laiką jam skaudžiai. Galbūt ir įkasti bandė, nepamena. Grumtynės vyko ilga. Dėl to ją padėjo ant lovos. Jis lengvai paguldė ant lovos. Būdama ant lovos, ji spardėsi. Čia yra smulkmenos, kaip ji ten spardėsi, skausmo nejuto, bet buvo nemalonu. Po to, jis išėjo iš kambario, davė jai galimybę ramiai rinktis. Miegamasis nedidelis. Tai buvo vienintelė galimybė išeiti. Išgirdo keiksmažodžius į savo adresą, ji rakinosi kambaryje. Nežino kodėl ji taip darė. Vėliau atsirakino, nes jis paprašė atidaryti. Vėliau užėjo į kambarį ir ji pradėjo purkšti į jį dujas. Paėmė vandens virtuvėje 5 ar 2 litrų stovėjusį indą su vandeniu ir apipylė nukentėjusiąją vandeniu. Papurtė nukentėjusiąją. Jos į žemę netrenkė. Tai tikrai prisimintų. Buvo parklupdęs ją, bet netrenkė, paleido ją ir nuėjo praustis. Įvykio metu, kai apipurškė jį dujomis, suėmė nukentėjusiąją už plaukų. Mano, kad ji galėjo jausti skausmą. Po to, jis nubėgo nusiprausti, nes jį degino nuo dujų. Tai nepadėjo. Kai išėjo iš dušo, nukentėjusioji buvo kažkur bute ar miegamajame. Jam atrodo, kad nukentėjusioji buvo svetainėje. Pradėjo jos daiktus nešti į lauką ir ištempė į lauką (teismo pastaba - nukentėjusiąją), tikrai ne už plaukų. Nukentėjusiajai padėjo išeiti, stūmė ją į lauką iš miegamojo pro koridorių. Buvo jai iš galo liemens ir klubų srityje uždėjęs rankas delnais. Nepasakytų, kad labai švelniai stūmė ją į lauką. Nukentėjusioji tai kojomis, tai rankomis priešinosi. Buvo atvažiavęs jo draugas. Jis išvadą padaręs. Reikėjo išeiti iš santykių ir palikti žmogų, nesivelti į santykius šiuos. Kai nukentėjusiąją išstūmė į lauką, uždarė butą ir su draugu nuvažiavo atsigerti alaus. Tą naktį namo negrįžo. Grįžo tik pasiimti daiktų, nenorėjo ten būti. Jį sulaikė oro uoste. Buvo išvykęs savaitgaliui automobiliu pas draugą į (duomenys neskelbtini), o grįžo lėktuvu. Nukentėjusioji jį informavo, kad jam bus problemų, grasino, sakė, kad parašys pareiškimą. Pradžioje nukentėjusioji jam atsiuntė mėlynes. Jis irgi išsiuntė. Kitame telefone turi būti. Galėtų nuotraukas pateikti jei ras. Nukentėjusioji sakė, kad jei atiduos daiktus, ji nerašys pareiškimo. O jis negalėjo jai jų atiduoti, nes neturėjo galimybės. Kitą dieną, jam atrodo, įmetė raktus į pašto dėžutę, ar mamai jos atidavė, kad ji galėtų pasiimti daiktus. Nežino iš kur pas nukentėjusiąją paraudimai ant kojų. Ji kažkokias valymo paslaugas teikė, gal nuo to. Sužalojimai pas nukentėjusiąją buvo iki konflikto, nes buvo laisvi santykiai ir lytinių santykių metu atsirasdavo mėlynės. Pas ją jautri oda. Vėliau ji sakė, kad parašė pareiškimą. Internete tikrino, tačiau nebuvo paskelbta jokia paieška. Jei būtų žinojęs, pats būtų kreipęsis į teisėsaugą. Bandė su ja susitarti, nepavyko. Atsiprašinėjo jos, bandė paaiškinti, kad nenorėjo. Sakė, kad buvo ir jausmai. Nukentėjusioji iki jo turėjo vaikiną „J.“, kuris ją mušdavo. Bandė paaiškinti žinutėse jai, kad ne jis mušė, o tas vaikinas. Suprato, kad nukentėjusiajai reikia naudos, nes ji yra iš asocialios šeimos. Susirašinėjimas vyko po konflikto, kai jie išsiskirstė gal 15,16,17 dieną. Dėl jam padarytų sužalojimų pas ekspertus nenuvyko, nerašė pareiškimo. Mano, jog netinkama rašyti moters atžvilgiu. Neturėjo patirties tokiuose reikaluose. Manė, kad viskas pasibaigė, nes policija buvo atvykusi pas jo tėvus, davė kontaktus. Paskambino. Tyrėja jam pasakė, kad duos kitą kontaktą susisiekti su tyrėja, tačiau negavo jo.
Po nukentėjusiosios apklausos, kaltinamasis parodė, kad jo manymu, viskas prasidėjo ryte. Laiko tiksliai neatsimena, bet nuo 19:00 val. iki 21:00 val., jam atrodo, kad per vėlus laikas ir viskas vyko anksčiau.
Teisiamajame posėdyje 2021 m. kovo 16 d. kaltinamasis A. P. papildomai parodė, kad turtinės ir neturtinės žalos nepripažįsta. Jis vieną kartą tempė ją už plaukų, bet viskas buvo dėl emocijų, kai ji jam į akis ir visą kūną pripurškė dujų - tai buvo savigyna. Jei ji nori už tai pinigų, gali atlyginti, bet tikrai nėra kalbos apie tūkstančius. Dėl turtinės žalos – ji neturėjo tokios vertės turto, jos „Iphone“ telefonas yra apipiltas ir veikia. Apipylė jos „Iphone“, jo vertė daugiausiai pora šimtų eurų, daugiau turtinės žalos nėra padaręs. Dėl neturtinės žalos - tikrai ne tokie skaičiai. Tikrai nebuvo padaryta tokio dydžio žala. Yra pasiruošęs atlyginti tiek, kiek yra pakenkęs. Žmogus nori iš to pasipelnyti, kaip buvo minėta, šios šeimos finansinė padėtis yra bloga, bet tai nereiškia, kad reikia naudotis situacija ir kitais žmonėmis, kad pasipelnyti. Tokiomis sumomis nedisponuoja, jo finansinė padėtis sunki. Kiek žino, galimos tik faktinės atstovavimo išlaidos. Ji 3 mėnesius dirbo, tik po to pas ją atsirado galimybė atsikratyti darbo. Žmogus nori pasinaudoti ir iš visko pasipelnyti. Buvo konfliktas, ginčas, pasistumdė, buvo apipurkštas dujomis, gražiai išnešė jos daiktus į lauką, užrakino butą ir išvažiavo pats. Jis labiau nukentėjau nuo dujų, nei žmogus bando apsimesti, privaidinti ir dar iš to pasipelnyti.
Įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. P. parodė, jog parodymų dėl blogos savijautos, duoti nepageidauja (t. 1, b. l. 102).
Nors kaltinamasis nurodė iš dalies prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, visgi, jo pačio iš dalies prieštaringi parodymai, nukentėjusiosios nuoseklūs parodymai, kuriuos patvirtino byloje ir apklausti liudytojai bei kiti duomenys, patvirtina, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Visi paminėti ir žemiau aptarti duomenys buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, jie surinkti įstatymo nustatyta tvarka, patvirtina nustatytas byloje faktines aplinkybes ir paneigia kaltinamojo pateiktą versiją dėl to, kad jis faktiškai nukentėjusiosios atžvilgiu smurto nenaudojo ir jos nesužalojo tiek, kiek nustatyta specialistų. Aptarti duomenys teismo pripažįstami įrodymai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnis). O būtent.
Pirmas pranešimas apie padarytą nusikalstamą veiką užfiksuotas BIRT ataskaitų žiūryklėje, kad 2019 m. birželio 14 d. 23.08 val. bendrajame pagalbos centre gautas pranešėjos pavarde L. pranešimas, apie tai, kad (duomenys neskelbtini), prieš 2 valandas jos (duomenys neskelbtini) dukra svečiavosi pas savo draugą (A. P.) ir jis ją stipriai sumušė. Šiuo metu dukra pas pranešėją namuose (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 5).
Policijai apie dukters S. L. sumušimą pranešė nukentėjusiosios mama I. L., kuri aiškiai nurodė dukters sumušimo vietą - (duomenys neskelbtini), laiką – prieš dvi valandas, t. y. apie 21:00 val., ir smurtą naudojusį asmenį – dukters draugą A. P..
Įvykio dienos vakare S. L. kreipėsi į policija pareiškimu, nurodydama, kad 2019 m. birželio 14 d., 21.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), buvo su draugu, su kuriuo gyvena kartu apie 3 savaites, ir įvyko konfliktas dėl to, kad ji norėjo susirinkti daiktus po A. P. žodinių pažeminimų. Tuomet jis sugriebė už rankų, nuvertė ant lovos ir stipriai pradėjo purtyti. Vyko grumtynės, buvo sugriebęs už plaukų ir 2 kartus trenkė į žemę. Jautė fizinį skausmą, gindamasi panaudojo pipirines dujas ir skambino mamai. Įspėjus, kad iškvies policiją, A. P. pabėgo, kad neprisiskambintų – užpylė telefoną vandeniu (t. 1, b. l. 6). Be to, atvykusiems į iškvietimą policijos patruliams nukentėjusioji nurodė analogiškas aplinkybes dėl kaltinamojo jos atžvilgiu panaudotą smurtą – „2019-06-14, apie 21.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), mūsų nuomojamame bute, kilusio konflikto metu dėl to, nes norėjau susirinkti daiktus ir išeiti, mano vaikinas A. P., gim. (duomenys neskelbtini) panaudojo fizinį smurtą prieš mane, sugriebė už rankų, nuvertė ant lovos, pradėjo purtyti ir paėmęs už plaukų du kartus trenkė į žemę, tuo sukeldamas man fizinį skausmą. Ant rankų matosi paraudimai, ant kairės kojos ir dešinio šono yra mėlynės. Medikai mane apžiūrėjo, vykti į ligoninę atsisakiau. Konflikto metu abu buvome blaivūs.“ (1 T., b. l. 20, 133). Pažymėtina, kad nukentėjusiosios šios apklausos metu buvo naudojama vaizdo įrašymo priemonė. Tuo pačiu, buvo atlikta ir įvykio vietos apžiūra, be vaizdo įrašo, byloje pateiktos fotonuotraukos iš buto, kuriuose užfiksuota netvarka, išmėtyti daiktai (1 T., b. l. 9-12, 13-15). Pažymėtina, kad aptariami veiksmai buvo atliekami nedelsiant po įvykio ir pranešimo apie jį, tad vėlai vakare 2019 m. birželio 14 d. ir tęsiami iki buvo atlikti 2019 m. birželio 15 d. naktį. Todėl pats pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas surašytas jau 2019 m. birželio 15 d.
Apžiūrėjus vaizdo ir garso įrašą „VID_20190615_005329“, kuris darytas (duomenys neskelbtini), prieš tai aptariamų veiksmų metu, nustatyta, kad jame matoma mergina, apie (duomenys neskelbtini) amžiaus, rudais, surištais plaukais, liekno kūno sudėjimo, apsirengusi rožiniais marškinėliais trumpomis rankovėmis, juodomis kelnėmis, rankoje laiko mėlynos spalvos maišą. Mergina sėdi prie sienos ant kėdės, iš kairės pusės stovi stalas, ant kurio sudėti įvairūs daiktai. Ant lovos matoma padėta patalynė bei įvairūs daiktais. Mergina pasakoja, kad viskas prasidėjo nuo to, kad jis ją pavadino necenzūriniais žodžiais ir ji pasakė „tai gerai, jeigu tau taip blogai, aš išeisiu, susirinksiu daiktus“. Pradėjus rinktis daiktus, jis pradėjo tampyti už rankų, pargriovė ant lovos. Tada rovė plaukus, apipylė vandeniu, o ji jį nupurškė su dujom ir sudraskė veidą, nes gynėsi. Į policijos pareigūno klausimą, ar juto fizinį skausmą, mergina atsakė, taip, kadangi kaklas į žemę trenkė, ten buvo pripilta. Du kartus už rankos stvėrė, šonus. Prieš dvi savaites buvo lygiai tas pats, nes norėjo susirinkti daiktus ir išeiti, bet tada jis smaugt pradėjo, tačiau kažkaip susitaikė. Kartu gyvena apie mėnesį, nuomojosi butą (t. 1, b. l. 70-73).
Apklausima teisiamajame posėdyje 2020 m. birželio 23 d. nukentėjusioji S. L. parodė, kad iki įvykio apie 3 mėnesius bendravo su A.. Kartu su juo pragyveno pusantro mėnesio, išvykusi apie 4 dienas buvo per tą laikotarpį. Su jo draugu M. N. susitarė, kad gyvens šio dviejų kambarių bute. Jie pirko draugui maistą. Šis gyveno kitame kambaryje. Sutarė jam mokėti po 150 EUR su komunaliniais. Buvo priglaudusi namuose kačiukus, jais reikėjo rūpintis. Visada buvo namuose. Konfliktas prasidėjo ne nuo ryto, nes važiavo į paplūdimį, aplankė jos mamą, grįžo namo apie 19 val. vakaro. Ji pasakė, kad nenori tokių santykių, jai vienai juos per sunku temti. Pasakė, kad nori išsiskirti ir pradėjo daiktus rinkti, o jis pradėjo ją tampyti. Jau troleibuse pradėjo pyktis, nes jis nenorėjo dirbti ir namuose nepadėdavo, mokslų nenorėjo pasibaigti, nesitvarkė, nes tiesiog jo toks gyvenimo būdas - dienomis miegojo, o naktimis per telefoną žaisdavo žaidimus. Jai tai atsibodo, nes tai trūko tol kol gyveno. Pasakė, kad susikrauna daiktus ir išeina. Jis pradėjo ją tampyti. Norėjo paimti daiktus, spausdavo prie sienos ar prie spintos, kad negalėtų daiktų pasiimti. Pirmiausia prašė, kad neišeitų, kad viskas bus gerai. Vėliau pradėjo neleisti jai išeiti, ji priešinosi. Prasidėjo grumtynės. Prašė paleisti, o jis nepaleido, laikė už abiejų rankos riešų iš priekio, numetė ant lovos, atsigulė ant jos. Ji pradėjo dusti, kadangi serga bronchine astma, jai sunku kvėpuoti. Pradėjo kojomis gintis. Jai pavyko ištrūkti. Nubėgo iki virtuvės, o jis iš paskos ir įrėmė ją į šaldytuvą. Visi daiktai krito. Tada į vonią bandė įremti, po šaltu dušu. Vėliau, kambaryje užsidarė, o jis spardė į duris, ji daiktus rinkosi ramiau. Padėjo telefoną, filmavo ir rinkosi daiktus. Jis pradėjo prašyti atidaryti duris, kad nieko nedarys. Ji juo patikėjo, atidarė duris, jis ją apipylė vandeniu, sugriebė už kuodo ir laikydamas už plaukų, jėga nuvertė. Ji nukrito ant grindų. Krito visu kūnu, ranka ir koja. Labiausiai gavosi šonu. Kai ją paleido, ji išbėgo į virtuvę, pasiėmė dujas iš kambario ir pripurškė. Jis antrą kartą kambaryje paėmė ją už plaukų ir parbloškė ant žemės visu kūnu. Ji pasiėmė katinus, išbėgo į lauką, nes nuo dujų trūko oro. Jis ją išstūmė už durų ir išvažiavo. Norėjo grįžti į butą pasiimti daiktų. Tai jau antras toks atvejis. Jis galėdavo įkasti iki mėlynės, skaudžiai norėdavo padaryti. Negali paaiškinti, kodėl jis taip elgėsi. Būdavo papurtydavo, už rankų laikydavo, kad nenupirko jam alaus, pavyzdžiui. Ji yra ramaus būdo, jis tiesą sako, kad ji nenorėjo iškart pareiškimo rašyti, bet mama jos iškvietė policiją, nes kai užliejo vandeniu, jis užliejo telefoną ir negalėjo niekam prisiskambinti. Vėliau jis kažkiek pradėjo funkcionuoti, paskambino mamai. Mama atvažiavo su broliu, padėjo rinktis daiktus ir paskambino policijai. Raktus nuo buto iš pašto dėžutės paėmė.
Prieš įvykį, gyveno kaip šeima. Buvo jausmai ir pasitikėjimas, dalindavosi viskuo. Ji dirbo ir gaudavo (duomenys neskelbtini), nes darbo biržoje stovėjo. Dirbo ir neoficialiai. Kaltinamasis niekur nedirbo. Vienintelis kartas buvo, kai kažkur išėjo, parnešė 50 eurų ir viskas. Ji išlaikydavo jį. Dieną jis miegodavo, o naktimis žaisdavo žaidimus. Kai kilo konfliktas suprato, kad jis nenorėjo santykių nutraukti, nes nedavė daiktų rinktis. Draugas, kuris kartu gyveno, nežinojo apie jų santykius. Jo nebuvo įvykio metu. O kai policija atvažiavo, jis sakė - „aš sakiau, kad čia taip bus“. Draugas sakė, kad neprasidėtų su juo, kad blogai bus. Mano, kad policija girdėjo, nes ir jo klausinėjo. Prieš tai smurto tokio stipraus nebuvo. Tiesiog įgnybimai, suėmimas už rankų. Įvykio metu šoke buvo, negalėjo net parašyti medikui, skaudu buvo, kad taip su ja pasielgė. Po įvykio ne daugiau savaites buvo praėję. Jis rašinėjo jai, jos pažįstamiems, kad atsiimtų pareiškimą, nes atgal parašys ant jos.
Nuotraukas su mėlynėmis siuntė, nes jis rašė, kad nieko jai jis nepadarė. Jis atsiuntė atgal dvi nuotraukas, įdrėskimus ir mėlynes. Turi kitame telefone nuotraukas, kurias siuntė kaltinamajam.
Grumtynės vyko iki 21 val. Paskui mama 21:30 val. iškvietė policiją. Su kaltinamuoju taikytis nesutiko.
2020 m. rugsėjo 3 d. teisiamojo posėdžio metu, paskelbus byloje pertrauką, nukentėjusioji parodė, kad (duomenys neskelbtini) ją gydė gydytoja N. M..
Teisiamojo posėdžio metu 2021 m. kovo 16 d. nukentėjusioji S. L. parodė, kad ne jos interesai buvo meluoti, kreiptis pas gydytojus, prarasti darbą, nebaigti mokslų, sveikas žmogus sau to nedarys. Ji iki šiol gydosi, vartoja vaistus, turi sunkumų, kad dėl skiriamų vaistų negali vairuoti automobilio, laiko klausimas, kada viskas pagerės, džiaugiasi, kad rado stiprybės toliau studijuoti. Meluoti teismui neturėjo jokio pagrindo.
Nukentėjusioji S. L. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. birželio 14 d., apie 21.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), jų nuomojamame bute, kilusio konflikto metu, kadangi norėjo surinkti daiktus ir išeiti, jos vaikinas A. P. panaudojo fizinį smurtą prieš ją, sugriebė už rankų, nuvertė ant lovos, pradėjo purtyti ir paėmęs už plaukų, du kartus trenkė į žemę, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Ant rankų matosi paraudimai, ant kairės kojos ir dešinio šono yra mėlynės. Medikai ją apžiūrėjo, vykti į ligoninę atsisakė. Konflikto metu abu buvo blaivūs (t. 1, b. l. 56, 10).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta nukentėjusioji S. L. parodė, kad 2019 m. birželio 14 d., po įvykio grįžusi pas tėvus parašė A. P., jog grąžintų daiktus, bet jis daiktų negrąžino, atnešęs ir padavęs raktą nuo nuomojamo buto iš karto pasišalino. Iš pradžių nenorėjo kviesti policijos pareigūnų, galvojo, kad išsiskirs taikiai, bet galiausiai iškvietė policijos pareigūnus, su kuriais nuvyko į nuomojamą butą, kur pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą, o ji susirinko dalį savo daiktų. Sekančią dieną, po įvykio ji jam dar kartą parašė, kad grąžintų daiktus, t. y. perduotų mamai arba įmestų į pašto dėžutę. Atėjęs A. P. prie tėvų buto durų beldėsi, bet tuo metu jos daiktų neturėjo. Kokiu tikslu jis buvo atėjęs, nežino. Su mama išsigando, iškvietė policijos pareigūnus, bet iki atvykstant policijos pareigūnams A. P. spėjo pasišalinti. Vėliau A. P. pradėjo skambinti bei rašyti SMS žinutes, liepdamas atsiimti pareiškimus, sakė, kad jei neatsiims savo pareiškimo, jis parašys pareiškimą ant jos. Tokio pobūdžio SMS žinučių bei skambučių sulaukdavo kasdien. Kai A. P. supyksta, jis tampa agresyvus, toks smurto protrūkis pasikartojo jau ne pirmą kartą. Pirmą kartą policijos pareigūnų nekvietė, nes galvojo, kad tai nepasikartos ir viską išspręs taikiai, bet įvykio dieną, t. y. 2019 m. birželio 14 d., kai rinkosi savo daiktus, A. P. vėl tapo agresyvus. Apipylė ją lediniu vandeniu, tampė už plaukų, stumdė, griebė už rankų, visą laiką bandė parversti ant lovos, bandė prispausti prie lovos, spjaudėsi, tampė už plaukų per žemę, o kadangi ji serga astma, maldavo jo, kad ją paleistų, nes jai galėjo prasidėti astmos priepuolis. Gindamasi apdraskė jį, papurškė dujomis ir pabėgo iš buto. A. P. gyvena šalia jos namo pas močiutę (duomenys neskelbtini), bijo kad jis gali laukti jos prie savo namų, bijo dėl savo sveikatos (t. 1, b. l. 16).
Pateiktas nukentėjusiosios vaizdo ir garso įrašai buvo apžiūrėti 2020 m. vasario 24 d. Iš garso įrašo nustatyta, kad nukentėjusiosios žodžiais kaltinamasis keikiasi necenzūriniais žodžiais, tokiais vadina nukentėjusiąją ir liepia jai atidaryti duris, girdimas triukšmas, smūgis į duris su keiksmažodžiais ir agresyviu reikalavimu atidaryti duris, vadinant nukentėjusiąją itin grubiais žodžiais rusų kalba. Atidarius duris, vėl nukentėjusiosios grubus įžeidinėjimas žodžiais ir linkėjimais nelaime (1 T., b. l. 74, 133).
Aptarti nukentėjusiosios parodymai patvirtina, kad konfliktas, kurio metu ji buvo sužalota įvyko ne 12.30 val., kaip nurodyta kaltinamajame akte, o 21.30 va.,, t. y. vakare. Tai patvirtina ir jau aptartas pranešimas policijai. Galiausiais, ir pats kaltinamasis pripažino, kad konfliktas galėjo įvykti vakare, o ne iš ryto, kaip buvo parodęs pirmiau. Todėl nustatyta, kad konfliktas, kurio metu nukentėjo S. L. įvyko apie 21.30 val.
Tokias aplinkybes, kaip nurodė nukentėjusioji S. L., patvirtino ir jos mama I. L., kuri pranešė policijai apie įvykį. Minėta, kad pati nukentėjusioji pradžioje negalėjo pranešti policijai apie įvykį dėl apipilto vandeniu jos telefono. Be to, kaip nurodė ir pati nukentėjusioji, pradžioje ji norėjo tiesiog išeiti iš buto, kuriame kartu gyveno su kaltinamuoju, o ir pranešti policijai apie įvykį pradžioje neketino, norėdama išspręsti viską taikiai.
Liudytoja I. L. teisiamajame posėdyje 2020 m. gruodžio 1 d. parodė, kad 2019 m. birželio 14 d. dukra jai parašė žinutę: „mama, A. pradėjo smurtauti“. Ji pradėjo dukrai skambinti, norėjo iškviesti policiją, bet negalėjo prisiskambinti. Po 30 minučių A. P. paskambinęs pasakė: „mes skiriamės, aš iškviesiu taksi, sudėsiu jos daiktus ir ji važiuos namo“. Dukros nesulaukė, negalėjo jai prisiskambinti. Vėliau dukra parašė jai adresą. Ji paskambino savo sūnui, iškvietė taksi, sūnus atvažiavo jos pasiimti su savo draugu, o ji atvažiavo su taksi. Ji buvo visa šlapia – apipilta, jos daiktai buvo už užrakinto kambario durų, o jo (A. P.) jau nebuvo. Sukrovė dukros daiktus ir nuvežė ją namo. Iškvietė policiją. Atvažiavo policijos pareigūnai, juos apklausė. Kadangi A. P. atidavė jai ne visus daiktus, jos sūnus parašė jam ir pareikalavo duoti raktą, kad galima būtų pasiimti daiktus. Jis (A. P.) atsakė, kad yra ne (duomenys neskelbtini). Po kurio laiko jis tą raktą davė ir jie su policijos pareigūnais nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), ten vyko apklausa. Kai buvo atvažiavę policijos pareigūnai, buvo dar žmogus, pas kurį jos dukra ir A. P. nuomojosi butą. Sudėjo visus daiktus, policijos pareigūnai surašė protokolą, atvežė juos iki namų. Kitą dieną A. P. buvo atėjęs, beldė į duris, kadangi namuose buvo trys moterys, ji iškvietė policiją ir jis, matyt tai išgirdęs, pabėgo. Tada skambutį atšaukė.
Atsakydama į teisėjo klausimus parodė, kad atvažiavo iki (duomenys neskelbtini), kur gyveno jos dukra, matė ją lauke. Ji buvo šlapia, verkė, plaukai buvo suvelti, ji drebėjo. Kai ji grįžo namo, pamatė raudonas dėmes, vėliau kraujosruvas. Ji pasakė, kad A. P. iš jos atėmė telefoną ir ji bėgo į lauką jai skambinti. Tuo metu ji jau buvo primušta. Vėliau jis įmetė jos telefoną į vandenį ir jie negalėjome su ja susisiekti, ji tik spėjo parašyti žinutę su adresu. Lauke dukra pasakojo apie sumušimus. Ji pasakė A. P., kad jai nusibodo jo gulėjimas ant sofos ir ji važiuos pas mamą ir prasidėjo muštynės. Pasakojo, kad išrovė sruogą plaukų, buvo matomos raudonos dėmės, kur mušė. Tuo metu, kai jie kalbėjosi, kraujosruvų nebuvo, jos atsirado vėliau. Kai grįžo namo, ant dukros kūno buvo daug sumušimų žymių – ant šono, smilkinio ir ji iškvietė policiją. Ji sakė, kad jai labai skaudėjo galvą, nes jai ne kartą sudavė per galvą ir purtė. Dukra papasakojo, kad norėjo važiuoti namo su visais daiktais, pradėjo krautis daiktus, su juo (A. P.) nesibarė, tik pasakė, kad jai viskas nusibodo ir prasidėjo muštynės. Ji pasakojo, kad jis numetė ją ant lovos ir pradėjo daužyti, kai jis pradėjo ją purtyti, ji gynėsi. Kai jis ją numetė ant lovos ir pradėjo purtyti, tampyti už plaukų, ji sugebėjo išsisukti, išbėgti į virtuvę ir paskambinti jai (I. L.), pranešti, kad jis smurtauja. Iš pradžių buvo žinutė, vėliau skambutis. Ji skambino iš savo telefono. Po to, kai jis stvėrė iš jos telefoną ir ji jai paskambino, A. P. įmetė telefoną į vandenį. Ant dukros šono, kojų, rankų matėsi patinimai, raudonos dėmės. Ji rodė kaip jis ją mušė, laikė už rankų. Dukra pasakė, kad jis prieš ją smurtavo, mušė, trankė ir laikė už rankų, kad ji negalėtų apsiginti, konkrečiai neakcentavo kaip, į kurią vietą ir su kuo mušė. Neatsimena, ar dukra jis pasakojo, kodėl jis ją apipylė vandeniu. Dukra pasakojo, kad ją tampė už plaukų. Apklausa buvo vykdoma namuose, ji buvo šalia. Kai tą pačią dieną atvažiavo gydytojas ji taip pat buvo šalia. Gydytojas apžiūrėjo dukrą, dukra jam nurodė, kad jai skauda galvą, jos į ligoninę nevežė, nes ji atsisakė. A. buvo atėjęs kitą dieną po įvykio, kvietė policiją, nes jis beldė į duris, reikalavo atidaryti. Kai per durų akutę pamatė, kad ten stovi A. P., ji durų neatidarė. Iš pradžių buvo skambutis į duris, vėliau beldimas kumščiu. A. rašė jos sūnui, kad jis padėtų išspręsti jam problemą su S., kad ji atsiimtų pareiškimą. Nežino ar S. rašė pareiškimą. Patyrė stresą, nes buvo sumušta jos dukra. Nebandė kalbėti su A., aiškintis, kas ir kodėl įvyko. Kai jie pradėjo draugauti, vieną dieną dukra atėjo pas ją ir ant jos kaklo buvo kraujosruvos, ji paklausė: „kas čia?“, A. tuo metu taip pat buvo pas ją svečiuose, atbėgo į virtuvę pasakė: „mes taip žaidžiame“, nežino, ar jis tada prieš ją smurtavo, dukra jai nieko nepasakė ir jie staiga išvažiavo. Vėliau, kai ji grįžo namo sumušta, prisipažino, kad tada jis norėjo ją šiek tiek pridusinti. Po visko ji kalbėjo su dukra, ji sakė, kad galvojo, jog jis pasikeis. Tą kartą ji nesiaiškino, nes yra linkusi žmonėmis tikėti, jis su šypsena apkabino dukrą ir pasakė, kad viskas gerai, jie taip žaidžia. Dukra nutylėjo, viską papasakojo tik vėliau. Dukra tuo metu nusisuko ir išėjo iš virtuvės, jie išvažiavo. Iki antro įvykio kasdien susisiekdavo su dukra, ji sakė, kad viskas gerai. Kai buvo paskelbta jo paieška, pro langą matė A. P. einantį per jų kiemą. Jam buvo pranešta, kad jis atneštų raktą. Tikriausiai vėliau jos sūnus gavo žinutę, kad raktas pašto dėžutėje. Butas, kuriame gyveno dukra, buvo dviejų kambarių - viename kambaryje gyveno kitas žmogus, kuris tuo metu miegojo, kitą kambarį nuomojosi jie. Tas žmogus, kuris miegojo, atsikėlė ir pasakė: „va, S., aš tau sakiau, kad iš jo nieko gero nebus“. Policijos pareigūnai paprašė jo, kad jis praneštų policijai, jei pasirodys A. P..
Atsakydama į kitų proceso dalyvių klausimus parodė, kad įvykis buvo 2019 m. birželio 14 d. vakare. Policijos pareigūnai atvyko į jų namus, tą pačią dieną važiavo kartu su pareigūnais į (duomenys neskelbtini) pasiimti daiktų. Tą pačią dieną A. atnešė raktą ir įmetė į pašto dėžutę. Kambaryje viskas buvo išmėtyta, ant lovos buvo išpilta vandens. Po įvykio S. kreipėsi pagalbos į (duomenys neskelbtini), gavo (duomenys neskelbtini)konsultacijas. Vėliau jai blogėjo ir ji kreipėsi į (duomenys neskelbtini), ją pakonsultavo ir paguldė į (duomenys neskelbtini). Tai pirmas kartas, kai jai buvo teikiama pagalba toje gydymo įstaigoje. Jai prasidėjo nemiga, ji nevalgė, daug verkė, bijojo išeiti.
Tai, kad nedelsiant po pranešimo policijai buvo atvykę policijos pareigūnai ir užfiksavo nustatytas aplinkybes dėl nukentėjusiosios sužalojimų ir jos būklės, įvykio vietoje esančios betvarkės, patvirtino ir apklausti liudytojai I. K. ir E. T..
Teisiamajame posėdyje 2020 m. gruodžio 1 d. apklausta liudytoja I. K. parodė, kad įvykio nelabai prisimena. Iš pradžių nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), vėliau į (duomenys neskelbtini). Mergina buvo pas mamą, ji buvo susijaudinusi, verkė, sakė, kad ją sumušė draugas. Nuvažiavo į butą (duomenys neskelbtini), kurį jie nuomojosi. Bute A. nebuvo, buvo tik draugas, iš kurio jie nuomojosi kambarį. Kambarys buvo sujauktas, daiktai išmėtyti, įtariamojo rasti ir sulaikyti nepavyko. Į teisėjo klausimus atsakė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinėje su E. T.. Buvo atvykę medikai. Neprisimena, ką pasakojo nukentėjusioji, ar buvo matomos smurto žymės. Ji, atrodo, pildė protokolą. Porininkas turėjo užsirašyti bute buvusio asmens duomenis. Nepamena, ar ji užsirašė duomenis. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta, neprisimena, ar E. T. apklausos metu buvo kartu. Dėl jos ir E. T. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų identiškumo parodė, kad tyrėja kažką ne taip padarė, nežino, kodėl taip galėjo atsitikti, gal E. T. buvo kartu. Apklausos protokolą skaitė, viskas ten parašyta gerai, savo parodymus tvirtina.
Ikiteisminiame tyrime liudytoja I. K. parodė, kad dirba Vilniaus apsk. VPK PR 1 kuopoje, 1 ame būryje. 2019 m. birželio 14 d., apie 23.00 val., jai dirbant kartu su vyr. patruliu E. T., iš Vilniaus apsk. VPK OVS budėtojo gavo iškvietimą vykti adresu (duomenys neskelbtini), dėl smurto artimoje aplinkoje. Atvykus, juos pasitiko nukentėjusioji S. L., kuri paaiškino, kad 2019 m. birželio 14 d., 21.30 val., bute (duomenys neskelbtini), ją sumušė jos draugas A. P. su kuriuo ji gyveno jau tris savaites. Tuo metu nukentėjusiąją jau buvo apžiūrėję GMP darbuotojai, kurie užfiksavo, kad ant jos rankų yra raudonos dėmės, o ant kairės kojos ir dešinio šono - mėlynės. Nukentėjusioji S. L. paaiškino, kad po žodinio konflikto su A. P. ji susidėjo savo daiktus į rankinę ir ketinant išeiti iš buto. A. P., sugriebęs ją už rankų, nuvertė ant lovos. Po to čiupo už plaukų ir du kartus trenkė ją į žemę. Sukėlė S. L. fizinį skausmą. Apklausę nukentėjusiąją, kartu su ja nuvyko į butą, (duomenys neskelbtini), kur apžiūrėjo įvykio vietą. Kambaryje akivaizdžiai matėsi, kad vyko grumtynės, buvo išmėtyti daiktai. Bute A. P. nerado. Nuvyko į A. P. galimą buvimo vietą (duomenys neskelbtini), tačiau durų niekas neatidarė. A. P. nepavyko sulaikyti. Nukentėjusiosios blaivumo netikrino, nes akivaizdžiai matėsi, kad ji nebuvo apsvaigusi (t. 1, b. l. 63).
Teisiamajame posėdyje 2020 m. gruodžio 1 d. apklaustas liudytojas E. T. parodė, kad įvykio neprisimena, (duomenys neskelbtini) į jo aptarnaujamą teritoriją neįtraukta, bet juos siunčia į įvairias vietas, todėl galėjo būti. Atvyko į (duomenys neskelbtini), juos pasitiko nukentėjusioji, viską paaiškino, nuvyko į (duomenys neskelbtini). Į (duomenys neskelbtini) vyko jis, jo porininkė I. K. ir nukentėjusioji. Atrodo, kad nukentėjusiosios mamos nebuvo. Bute (duomenys neskelbtini) kitame kambaryje buvo vyrukas, bendravo su juo, užsirašė jo duomenis. Jis nurodė, kad įvykio metu jo namuose nebuvo, nieko nematė, nežino. Tarnybinio pranešimo nerašė. Į prokurorės klausimus nurodė, kad galėjo būti užrašyti to asmens vardas, pavardė, gimimo metai, tačiau pats tų duomenų nerašo.
Liudytojas E. T. ikiteisminiame tyrime davė iš esmės analogiškus parodymus, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. K. (t. 1, b. l. 67).
Aptarti į iškvietimą dėl smurto šių atvykusių policijos pareigūnų parodymai patvirtina, kad nukentėjusioji po įvykio buvo susijaudinusi, verkė, pasakojo apie tai, kad buvo sumušta draugo, t. y. kaltinamojo šioje byloje. Neužilgo po įvykio atvykę medikai (GMP) jai buvo nustatę sužalojimus. Apžiūrėtoje įvykio vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad daiktai išmėtyti, kambarys sujauktas.
Teisiamajame posėdyje 2021 m. kovo 16 d. buvo apklaustas teismo iniciatyva nustatytas liudytojas M. N., kuris parodė, kad 2019 metų vasara gyveno (duomenys neskelbtini), nuomojosi butą. Santykiai su kaltinamuoju jokie, jis gyveno kambaryje šalia. Pradžioje gyveno vienas, vėliau atsivedė draugę S.. Jie vasarą kartu gyveno porą mėnesių. Gyveno kaip pora, santykiai buvo draugiški. Jie buvo susipykę. Jis grįžo, jie jau buvo susipykę, jis nieko nematė. Ji buvo išėjusi, jis buvo išėjęs. Kai grįžo, namai buvo tušti. Ji grįžo susirinkti daiktų, tuo metu nieko nebuvo namuose. Ji grįžo su kažkuo – mama ar giminaičiais. Gal jis net nebuvo namuose, kai jie susipyko. Tikriausiai jis iš kažkur grįžo, nieko namuose nebuvo ir ji grįžo susirinkti daiktus. Suprato, kad jis (teismo pastaba - kaltinamasis) ją skriaudė, iš jos ir jos mamos kalbos. Pamena, kad ji skundėsi, jog ją kažkaip skriaudė, suprato, kad buvo šiek tiek smurto. Neprisimena, ar matė smurto žymes ant S., bet aiškių smurto žymių nematė. Ji buvo susinervinusi kaip po konflikto, neverkė. Suprato, kad įvyko konfliktas, nes ji buvo blogos emocinės būsenos ir rinkosi daiktus. Neatsimena, ar ji pasakojo dėl ko įvyko konfliktas, ar buvo įspėjęs S. dėl tokio gyvenimo, kiek laiko gyveno su A. P. iki to momento, kai įsikėlė S., tačiau neilgai. Negali apibūdinti jų santykių kaip konfliktiškų, kad kaltinamasis smurtautų prieš S. arba ji prieš kaltinamąjį.
Taigi, nors liudytojas M. N. parodė nematęs konflikto, visgi, jis patvirtino, kad nukentėjusioji buvo atvykusi su mama ir kitu asmeniu, rinkosi daiktus. Patvirtino ir tai, kad nukentėjusioji jam pasakojo apie konfliktą su kaltinamuoju. Matė jos emocinę būsena po šio konflikto. Tokiais parodymais šis liudytojas patvirtino nukentėjusiosios, jos mamos ir į įvykį atvykusių policijos pareigūnų parodymus dalyje dėl to, kad dėl įvykusio su kaltinamuoju konfliktu nukentėjusioji buvo skriaudžiama, išgyveno dėl to emocionaliai. Tai patvirtina, kad nukentėjusioji ir jos mama, sužinojusi apie įvykį, nedelsdamos pranešė apie kaltinamojo panaudotą fizinę prievartą.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusiosios įvykio metu patirtą kaltinamojo panaudotą fizinį smurtą ir sužalojimus dėl jo, patvirtina 2019 m. birželio 15 d. užduoties pagrindu pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kad remiantis S. L., gim. (duomenys neskelbtini), apžiūros, atliktos 2019 m. birželio 18 d., duomenimis, jai nustatytos poodinės kraujosruvos rankose, dešiniame šone, dešinio klubo srityje, nugaroje, sėdmenyse, kojose, kietu buku daiktu (daiktais). Sužalojimai padaryti dvidešimt devyniais trauminiais poveikiais prieš 3-6 dienas iki apžiūros, nėra būdingi vienkartiniam griuvimui. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie įrankio formą, dydį, neužfiksavo. Įprastinėmis sąlygomis patiriant sužalojimus yra juntamas fizinis skausmas (t. 1, b. l. 58, 59-60).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad aptartoje specialisto išvadoje grafoje „ĮVYKIO APLINKYBĖS“ nurodytos ir pačios nukentėjusiosios nurodytos įvykio aplinkybės, kurios sutampa su aplinkybėmis, kurias nukentėjusioji nurodė nuo pat pradžių ir apie tai nuosekliai davė parodymus tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme.
Nustatyta ir tai, kad po įvykio nukentėjusioji kreipėsi į medikus ir dėl (duomenys neskelbtini). Taip, teisiamojo posėdžio metu 2020 m. rugsėjo 3 d. apklausta liudytoja B. K. parodė, kad yra šeimos gydytoja, apžiūrėjo nukentėjusiąją. Nieko negali pasakyti dėl jos (duomenys neskelbtini).
Teisiamojo posėdžio metu 2021 m. kovo 16 d. apklausta liudytoja N. M. parodė, kad yra (duomenys neskelbtini), dirba ligoninėje (duomenys neskelbtini). 2019 m. spalio 15 d. S. kreipėsi konsultacijai, priėmimo gydytojai išsakė skundus, papasakojo savo liūdną istoriją ir po konsultacijos jai buvo pasiūlyta (duomenys neskelbtini). Buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Tuo metu merginą palydėjo mama, ji skundėsi, kad vargino pastovi įtampa, bloga nuotaika, apatija, neturėjo energijos, negalėjo studijuoti, dirbti, niekas nedomino, jautė nusivylimą, negalėjo atsipalaiduoti, apsispręsti, jautėsi vieniša, nereikalinga, nesuprasta, dažnai jautėsi nepasitikinti savimi, buvo sutrikęs miegas, negalėjo užmigti, svyravo apetitas, buvo labai sunku išeiti iš namų, padarė išvadą, kad visur yra problemos, vargino įkyrios mintys apie gyvenimo beprasmiškumą. Ji papasakojo gyvenimo istoriją, buvo akcentuota, kad (duomenys neskelbtini) susipažino su draugu, su kurio seserimi buvo pažįstama dar nuo vaikų darželio, buvo kaimynės. Vėliau 2019 m. pavasarį jie pradėjo draugauti, jis buvo dėmesingas, supratingas, planavo kartu gyventi, tačiau kai išsinuomojo butą ir pradėjo kartu gyventi, jis tapo dirglus, įtarus, agresyvus, uždarė namuose, neišleido, žemino, smurtavo, mergina turėjo visą laiką visur būti matoma. Ją informavo, kad 2019 metais vyko teisminiai procesai, bet mergina bijo išeiti iš namų. Viskas buvo susiję su tais santykiais, dėmesiu iš to žmogaus. Buvo darytas (duomenys neskelbtini), buvo (duomenys neskelbtini), buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Darė papildomus tyrimus, buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini), kai žmonės, patyrę traumą, labai ilgai negali išeiti iš tos būsenos, normaliai funkcionuoti, negali dirbti, studijuoti. Tame skyriuje ji buvo (duomenys neskelbtini), buvo paskirtas medikamentinis gydymas, (duomenys neskelbtini). Po gydymo pasiūlė (duomenys neskelbtini), mergina tęsė gydymą, (duomenys neskelbtini). Vartojo daug vaistų, gydymas po truputį padėjo, būsena pagerėjo. Gruodžio mėnesį ne iki galo pabaigus kursą šeima nusprendė pakeisti merginos aplinką, brolis nupirko kelialapį į (duomenys neskelbtini), jie išvažiavo. Mergina buvo išrašyta (duomenys neskelbtini), bet buvo rekomenduota tęsti (duomenys neskelbtini). S. iš jo akiračio dingo. Buvo daug išgyvenimų, bet šie liguisti išgyvenimai buvo fiksuoti. Prieš išrašant suteikė jai akademines atostogas, nes tuo metu ji studijavo (duomenys neskelbtini).
Atsakydama į teisėjo klausimus nurodė, kad pagrindinė nustatytos būsenos priežastis buvo (duomenys neskelbtini) santykiai ir (duomenys neskelbtini), ji tapo psichologine auka pakliuvusi į tą situaciją. Tuo metu ji (S. L.) gyveno su mama, močiute, mama labai ją myli, skiria jai labai daug dėmesio. Buvo ir finansinių problemų, buvo sunku, bet nebuvo smurto. Buvo skyrybos su tėvu, bet pas kiekvieną žmogų būna kažkokia istorija. Papuolė toks žmogus agresorius, mergina jauna, norėjo sukurti šeimą, bet tas žmogus negalėjo, santykiai buvo klaidingi. Kiekvienas jaunas žmogus ieško meilės, partnerystės. Iki tol ji baigė universitetą, studijavo, dirbo, bet ši situacija labai ją paveikė, traumavo, nes ten buvo smurtas. Ji pasakojo, kad buvo uždaryta, jos neišleisdavo, buvo fizinis smurtas, mušdavo. Sunku atsakyti, ar sakė, kiek kartų patyrė fizinį smurtą, negali visko užfiksuoti, tikrai buvo keletą kartų. Keletą parų laikydavo namuose, neišleisdavo, vėliau ji labai bijodavo išeiti iš namų, susitikti. Kaip suprato, buvo keletas epizodų, vėliau skyrėsi ir vėl kažkur susitiko. Smurtas buvo vienas iš pagrindinių dirgiklių. Ji negalėjo nei dirbti, nei studijuoti, nors labai norėjo. Akademinės atostogos buvo skirtos, nes ji skundėsi, kad neįsivaizduoja kaip galės lankyti mokslus, dėl rekomendacijų dėl jų suteikimo sprendė gydytojų komisija. Ji buvo konsultuota (duomenys neskelbtini), nukreipta (duomenys neskelbtini), ten praleido (duomenys neskelbtini), kur (duomenys neskelbtini), vėliau turėjo (duomenys neskelbtini), kurį (duomenys neskelbtini) galėjo lankyti (duomenys neskelbtini), ji buvo stebima, skirtas procedūrų kompleksas, stebima, ar vartojami vaistai, psichologiškai palaikoma. Gydymas jai padėjo, buvo skirta nemažai vaistų, (duomenys neskelbtini). Kai ji atvyko, (duomenys neskelbtini), vėliau po truputi atsirado emocijos, pradėjo šypsotis, planuoti gyvenimą, bet baimė vis tiek buvo, sapnavo, prabusdavo, prisiminimai kilo ir dienos metu. Prisiminimai ją grąžindavo į smurtavimą, ji bijojo išeiti, kad jis nepagautų jos ir situacija nepasikartotų. Turi būti palaikymas, nebūtinai būti vyro. S. mama labai stipri, ji augino vaikus be vyro, labai daug dirba, stengiasi padėti vaikams. Yra daug stiprių moterų, bet visi žmonės skirtingi, ypač po tokios traumos. Galbūt ji baigs studijas, gaus gerą darbą. Moterys, patyrusios traumą, labai realizuoja save darbe, bet viduje ta trauma gyvena ir jos ilgą laiką lankosi pas (duomenys neskelbtini), reikalinga pagalba.
Atsakydama į nukentėjusiosios atstovo klausimus parodė, kad iš jos praktikos žmonės ir po 10 metų gydosi, labai reikia, kad šalia būtų stiprus ir supratingas žmogus, kuris padėtų užmiršti tokius dalykus, būsena po (duomenys neskelbtini) gydoma labai ilgai.
Atsakydama į kaltinamojo klausimus nurodė, kad buvo asmenybiniai ypatumai, bet žmogus sugebėjo baigti universitetą. Pas merginą buvo daug (duomenys neskelbtini) įvykių, bet ji susipažino su ja 2019 metų spalio mėn., nežino, kokia ji buvo iki tol, gali tik spėti, kad ji buvo aktyvi, bendravo, studijavo. Kai ji atvyko pas juos, ji pirmą savaitę gulėjo, neturėjo jėgų, buvo (duomenys neskelbtini). Ko gero problemos pas S. buvo iki įvykio, bet ji apie jas nelabai žino, jiems buvo akcentuotas šita. S. atvedė mama, ji pati nebūtų ėjusi, kadangi buvo (duomenys neskelbtini). Pirmiausia nukentėjusioji akcentavo smurtą, bet jie rinko informaciją apie ją nuo gimimo, bandė sukurti portretą. Dirbo komandoje. Pagrindinis įvykis buvo šis. Gal kažkas buvo ankščiau, iki to, bet ji akcentavo šį įvykį. Matė jos mamą tada, kai ji atvedė S. konsultacijai, nei S., nei jos mamos ankščiau nepažinojo. Viena jos pacientė S. L. rekomendavo kreiptis pas ją, ji buvo užregistruota ir atvyko konsultacijai, ji pasiūlė gydymą (duomenys neskelbtini). Ji nėra suinteresuota, neturi jokių bendrų pažįstamų. Paskyrė jai (duomenys neskelbtini), ji neigė, kad vartojo vaistus ankščiau, nerinko informacijos iš kitų įstaigų. Priėmė sprendimą, kad tikriausiai tai, ką pasakojo nukentėjusioji, buvo. Būna, kad žmonės hiperbolizuoja, bet jie bandome tai atskirti. Nurodė, jog kaltinamąjį mato pirmą kartą, bet jai papasakojo istoriją, faktą. Visko gyvenime būna, bet mano, jog tuo momentu ji buvo „be kaukės“, nes jai buvo labai blogai, buvo (duomenys neskelbtini). Gali būti, kad kažko nepapasakojo, bet gali dalintis tik informacija. Atsakyti, ar galima tokią būseną suvaidinti, ne jos kompetencijoje, reikia daryti ekspertizę, visko būna, ir juos apgauna, bet reikia tikėti pacientais.
Atsakydama į prokurorės klausimus parodė, kad (duomenys neskelbtini) būna ilgai, gali būti, kad žmogus keletą mėnesių gyvena kaip zombis, būna (duomenys neskelbtini), negali nei verkti, tyli, nėra prieinamas, nekontaktuoja. S. L. minėjo kad ši istorija buvo 2019 metais. S. L. akcentavo, kad pagrinde nerimas susijęs su šiuo žmogumi, su kuriuo ji gyveno.
Visi šie įrodymai patvirtina, kad prieš nukentėjusiąja S. L. kaltinamasis buvo panaudojęs gan intensyvų fizinį smurtą, dėl kurio nukentėjusioji patyrė net dvidešimt devynis trauminius poveikius. Iš nustatyto aišku, kad ne visi poveikiai buvo betarpiškai kaltinamojo veiksmai, tačiau, būtent dėl jų dalis tokių poveikių ir įvyko nukentėjusiajai krentant ar atsitrenkiant bei priešinantis kaltinamajam. Gi kaltinamajam nenaudojant fizinio poveikio, neatsirastų ir dėl to atsiradusių tiesioginių ir kitų nukentėjusiosios sužalojimų. Taip pat tiek sužalojimų patvirtina ir jų trukmę, ką paaiškina ir nukentėjusiosios parodymai, kad kaltinamasis siekė ją visais būdais sulaikyti, kad ji neišeitų po to, kai nusprendė nutraukti su juo santykius. Dėl patirto smurto nukentėjusioji patyrė gan didelius išgyvenimus, ką patvirtina jos emocinės būklės apibūdinimas po įvykio. Be to, tokie išgyvenimai nukentėjusiąją persekiojo gan ilgą laiką. Dėl jų, ji kreipėsi ir pagalbos į specialistus, gydėsi (duomenys neskelbtini). Apklausta nukentėjusiąją gydžiusi gydytoja (duomenys neskelbtini) patvirtino, kokius išgyvenimus pastaroji patyrė dėl smurto ir kiek apie tai kalbėjo. Kokius išgyvenimus patyrė. Būtent dėl patirto smurto ji nebegalėjo suvaldyti ir kitų praeityje patirtų išgyvenimų, kas pailgino nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) gydymą ir (duomenys neskelbtini). Tik profesionalaus gydymo pagalba nukentėjusioji sugebėjo suvaldyti savo išgyvenimus ir toliau gyventi be (duomenys neskelbtini) gydymo.
Dėl aptarto, teismas netiki kaltinamojo parodymais, kad neva pati nukentėjusioji pradėjo pirma smurtauti ir jį sužalojo, o jis tik gynėsi. Priešingai, nuo jau aptarto kaltinamojo smurto pati nukentėjusioji buvo priversta gintis, tam panaudojo dujas, galėjo besiginant nuo kaltinamojo fizinio smurto jį sužaloti – subraižyti. Teismo vertinimu, kaltinamasis savo versijos pateikimu siekė dar labiau sumenkinti nukentėjusiosios patirtus stiprius emocinius išgyvenimus ir patirtą fizinį skausmą ir pažeminimą, kad lyg ir artimas tuo metu jai žmogus, su kuriuo bendravo kaip pora, prieš ją panaudojo tokio intensyvumo smurtą, dėl kurio ji buvo priversta bėgti iš namų be savo daiktų. Visgi, teismas tokioms kaltinamojo nurodytoms aplinkybėms, kad jis yra auka, o nukentėjusioji smurtautoja, konkrečiu atveju netiki. Tai paneigia ne tik ištirti ir teismo įvertinti jau aptarti įrodymai, tačiau ir byloje esantis nukentėjusiosios ir kaltinamojo susirašinėjimas žinutėmis, kuriuose jis prašė nukentėjusiosios atleidimo už sukeltą skausmą, o vėliau ir kaltinti pačią nukentėjusiąją. Po kaltinimų, ir vėl atsiprašymai ir savo elgesio pateisinimas tuo, kad neva nukentėjusioji jį buvo išprovokavusi, o galiausiai nukentėjusiosios paniekinimas, kad ji yra blogiausia kas jam gyvenime atsitiko (1 T., b. l. 28-55). Taigi, atribojęs emocinjas ir nerimą, kurį šiuose žinutėse išreiškė ir kaltinamasis teismas sprendžia, kad juose taip pat kaltinamasis pripažįsta įskaudinęs nukentėjusiąją fiziškai. O tai ir vėl patvirtina jau nustatytas aplinkybes dėl fizinio smurto.
Dėl veikos kvalifikavimo.
Pagal BK 140 straipsnį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už tokią veiką, padarytą artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kitokio smurtavimo atvejais turi būti padarinys: sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi esminis požymis, apibūdinantis nusikaltimo padarinius, yra fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiajam būtent smurtavimu.
Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus ir šio nuosprendžiu aptartus įrodymus teismas sprendžia, kad A. P. 2019 m. birželio 14 d., apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui, sugriebė savo merginą S. L., su kuria gyveno, už plaukų, nuvertė ant lovos, pradėjo ją purtyti, o vėliau, paėmęs ją už plaukų, du kartus trenkė ją į žemę, taip nežymiai sutrikdęs S. L. sveikatą, kas pasireiškė poodinėmis kraujosruvomis rankose, dešiniame šone, dešinio klubo srityje, nugaroje, sėdmenyse, kojose (2019 m. birželio 18 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)). Kaltinamojo padaryta pavojinga veika kvalifikuota teisingai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltės formą ir rūšį (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – vidutinio darbingo amžiaus, nedirbantis, daug kartų baustas už administracinių nusižengimų padarymą (t. 2, b. l. 114-120), šiuo nuosprendžiu nustatytos veikos padarymo metu buvo teistas Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. kovo 8 d. baudžiamuoju įsakymu Nr. 1-300-1057/2019, kuris įsiteisėjo 2019 m. kovo 29 d., pagal BK 281 straipsnio 7 dalį už tyčinį nusikaltimą - vairavimą neblaiviu (įstatymo redakcija galiojo nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d.). Baudžiamuoju įsakymu paskirtos sumažintos, vadinasi minimalios 50 MGL dydžio baudos nuteistasis nesumokėjo, o 2020 m. balandžio 10 d. buvo išduoti vykdomieji raštai (LITEKO duomenys). Šiuo metu atsakomybė nustatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (t. 2, b. l. 121-126), tad, teistumui neišnykus vėl padarė tyčinį nusikaltimą, todėl laikytinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis).
Teismo vertinimu, atsižvelgus į nustatytas kaltinamojo padaryto nors ir nesunkaus, tačiau pavojingo dėl panaudoto intensyvaus smurto ir dėl to kilusių pasekmių, nusikaltimo bei įvertinus tai, kad jis tyčinį nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu ir neužilgo po to, kai buvo nuteistas už tyčinį nusikaltimą, tam, kad užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą, įvertinęs ir kaltinamojo asmenybę bei byloje esančius charakterizuojančius duomenis, sprendžia, kad A. P. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą turi būti paskirta arešto bausmė. Įvertinus tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinybių bei nenustatytą tokią sunkinančių, A. P. nustatomas 50 parų arešto terminas (BK 49 straipsnio 1-3 dalys), t. y. nors ir mažesnis, tačiau artimas šios bausmės rūšies vidurkiui.
Teismas sprendžia ir tai, kad konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti kaltinamajam bausmės vykdymo atidėjimo institutą, nustatytą BK 75 straipsnyje, ir paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 9 mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis (BK 75 straipsnio 1 dalis), t. y. A. P. nurodytoje gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 22:00 val. iki 6:00 val.
Teismas, atsižvelgdamas į padarytą nusikaltimą ir jo padarymo aplinkybes, atidėdamas A. P. paskirtos arešto bausmės vykdymą, pastarajam paskiria ir baudžiamojo proveikio priemones: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje iki (duomenys neskelbtini); 2) pradėti dirbti (duomenys neskelbtini).
Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. L., iki įrodymų tyrimo pradžios byloje pareiškė teismui civilinį ieškinį, kuriuo reikalauja iš kaltinamojo: 1 434,30 EUR turtinės žalos atlyginimo (negautų pajamų), 5 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo ir atlyginti jos patirtus 500 EUR (400 + 100 EUR) advokato išlaidoms padengti.
Ieškinyje nurodė, kad sužalojimai jai padaryti 29 trauminiai poveikiais, po patirto smurto nukentėjusioji jautė baimę, nesaugumo jausmą. Dėl (duomenys neskelbtini) S. L. 2019 m. birželio mėnesį kreipėsi į (duomenys neskelbtini), kur jai buvo suteikta (duomenys neskelbtini), o savijautai pablogėjus – 2019 m. liepos mėnesį kreipėsi į (duomenys neskelbtini), kur 2019 m. liepos 11 d. diagnozuotas (duomenys neskelbtini) ir skirtas (duomenys neskelbtini) gydymas. Dėl patirto smurto, nukentėjusiajai buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), dėl ko laikotarpiu (duomenys neskelbtini) gydėsi (duomenys neskelbtini). Pateikė rašytinius įrodymus (1 T., b. l. 147-150, 151-156; 2 T., b. l. 19, 20-25, 124).
Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė bei jos atstovas civilinį ieškinį palaikė visiškai. Paaiškino, kad dėl turtinės žalos, dėl blogos psichologinės būsenos sunku buvo dirbti ir buvo patekusi į (duomenys neskelbtini). Medikai nusprendė, kad (duomenys neskelbtini). Kadangi turėjo išeiti iš darbo, tai čia negautos pajamos. Darbe 3 mėnesius pradirbo, bandomasis laikotarpis buvo, bet jau perėjus buvo. Tai buvo M. M. (duomenys neskelbtini). Turėjo (duomenys neskelbtini) padėti. Jai buvo sunku dėl šio įvykio dirbti. Negautos pajamos nuo 2019 metų rugsėjo mėnesio iki 2020 metų kovo mėnesio. Neturi duomenų kad darbas buvo nutrauktas savo noru. Nedarbingumo neėmė, nežinojo, kad gali paimti. Kreipėsi po įvykio į (duomenys neskelbtini) ir pas (duomenys neskelbtini). Toks smurtas jai nėra normalus. Skausmą jaučia ne tik fizinį. Atsirado baimė bendrauti su žmonėmis, miegas sutriko ir mityba. Bendravo tik su artimaisiais. Prasidėdavo (duomenys neskelbtini). Atrodydavo, kad jis gali tykoti jos, nes po to įvykio jis buvo atėjęs į namus ir beldėsi į duris. Mama buvo policiją iškvietus ir jis pabėgo, kol policija atvyko.
Neturtinės žalos prašo 5 000 EUR, nes patirti išgyvenimai, tiek prašė, kad išgąstis ne vienos dienos, su vyriškos lyties atstovais sunkiau santykius užmegzti. Tie pirmieji santykiai kai buvo smurtas, buvo (duomenys neskelbtini) metų ir viskas senai praėjo ir pasimiršo. Tai, mano, viskas nuo paskutinio atvejo.
Dėl negautų pajamų. Šiuo metu oficialiai nedirba, nes studijavo dieniniame ir neturėjo galimybės dirbti. Viskas prasidėjo nuo to, kad (duomenys neskelbtini) ir akademinių atostogų moksluose turėjo paimti. Baigėsi akademinės šiais metais, nuo kitų metų vėl mokslai.
Iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad S. L. nuo 2019 m. liepos 8 d. iki 2019 m. rugsėjo 2 d. (duomenys neskelbtini). Darbo sutartis buvo nutraukta Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 55 straipsnio 1 dalies pagrindu – darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių. Iš pateiktos darbo sutarties taip pat nenustatyta, dėl kokių priežasčių sutartis buvo nutraukta.
Nustatyta, kad jos darbo užmokestis buvo: 2019 m. liepos mėnesį – 378,99 EUR; 2019 m. rugpjūčio mėnesį – 283,31 EUR, 2019 m. rugsėjo mėnesį – 146,61 EUR (1 T., b. l. 154).
Taigi, pateiktas rašytinis įrodymas nors niekaip nepagrindžia priežasčių, dėl kurių nukentėjusioji ir civilinė ieškovė buvo savo noru nutraukusi darbo sutartį, visgi, ištirti bylos įrodymai ir pateikti rašytiniai įrodymai apie tai, kad nukentėjusioji ir civilinė ieškovė nuo 2019 m. spalio 21 d. iki 2019 m. spalio 31 d. gydėsi (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), po to – gydyta (duomenys neskelbtini). Jai buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini) (1 T., b. l. 151). Nuo 2019 m. lapkričio 4 d. iki 2019 m. gruodžio 2 d. gydyta (duomenys neskelbtini). Diagnozė – (duomenys neskelbtini) (1 T., b. l. 152). Abiem atvejais nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei buvo taikomas medikamentinis gydymas. Buvo rekomenduota tęsti gydymą (duomenys neskelbtini) ir rekomenduota (duomenys neskelbtini).
Dėl aptarto teismas sprendžia, kad nors pateiktoje darbo sutartyje nėra nurodyta jos nutraukimo priežastis, teismas, vertindamas nustatytas byloje aplinkybes sutinka, kad nukentėjusioji ir civilinė ieškovė, po patirto smurto ir išgyvenimų dėl to, neprivalėjo viešai skelbti apie tai ir nurodyti aiškią priežastį, kodėl išeina savo noru iš darbo. Kaip žinia, daugelis nusikaltimų tokio pobūdžio yra latentiniai, nes nukentėję asmenys bijo arba jiems tiesiog gėda pasakyti kas jiems atsitiko. Tai buvo ir konkrečiu atveju, ką patvirtina ir pačios nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės papasakoti išgyvenimai. Tai patvirtino ir ją gydžiusi gydytoja (duomenys neskelbtini).
Tai, kad nukentėjusioji ir civilinė ieškovė ieškojo pagalbos, gydėsi, patvirtina jau aptarti įrodymai. Visą tai vyko neužilgo po to, kai ji išėjo iš daro. Teismas sprendžia, kad visą tai patvirtina, kad pagrindine priežastimi nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės išgyvenimams atsirasti, kurie buvo priežastimi gydytojų jai nustatytos (duomenys neskelbtini), t. y. tuos būklės, kurią teisme apibūdino ne tik nukentėjusioji, bet ir ją gydžiusi gydytoja-(duomenys neskelbtini), buvo kaltinamojo veiksmai, kai jis panaudojo fizinį smurtą ir nukentėjusiąją sužalojo ne tik fiziškai. Jau aptarti išgyvenimai neleido nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei tinkamai tęsti įprastą gyvenimą. Įsidarbinusi, ji negalėjo tinkamai dirbti. Todėl, savo noru buvo priversta iš darbo išeiti ir ieškodama pagalbos, pradėti gan ilgą gydymą. Todėl teismas sutinka su šios dalies ieškinio reikalavimu, ir priteisia nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei 1 434,30 EUR turtinės žalos atlyginimo dėl jos negautų pajamų.
Teismas iš dalies tenkina nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos ir priteisia jai iš kaltinamojo 3 500 EUR neturtinei žalai atlyginti. Teismas sprendžia, kad tokia pinigų suma yra proporcinga ir teisinga nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės patirtai neturtinei žalai, t. y. išgyvenimams, skausmui ir atsiradusiam nerimui atlyginti. Visa apimtimi teismas netenkina šios ieškinio dalies dėl to, kad konkrečiu atveju ne vien tik smurtas buvo pagrindinė priežastimi nustatytai (duomenys neskelbtini), o buvo kaip pagrindinis trigeris, kuris ženkliai paskatino pastarosios turėtų išgyvenimų suaktyvėjimą.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė įrodė, kad dėl advokato pagalbos procese patyrė 500 EUR išlaidų. Teismas sprendžia, kad vertinant į bylos apimtį, tai nėra didele ir aiškiai neproporcinga suma. Teisiamieji posėdžiai vyko su pertraukomis, o dalis jų – dėl pačio kaltinamojo veiksmų. Atstovas rengė ir procesinius dokumentus teismui bei teikė papildomus įrodymus dėl civilinio ieškinio. Todėl, šios patirtos išlaidos priteistinos iš kaltinamojo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301, 302, 303 straipsnio 4 dalis, 305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
pripažinti A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam trumpalaikio laisvės atėmimo - 50 parų arešto bausmę.
Paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 9 (devyniems) mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, t. y. A. P. nurodytoje gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 22:00 val. iki 6:00 val.
Atidėjus A. P. paskirtos arešto bausmės vykdymą, pastarajam paskiriamos baudžiamojo poveikio priemones:
1) dalyvauti elgesio pataisos programoje iki (duomenys neskelbtini);
2) pradėti dirbti iki (duomenys neskelbtini).
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. L. byloje pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant jai iš A. P.:
- 1 434,30 EUR (vienas tūkstantis keturi šimtai trisdešimt keturi eurai, 30 ct) turtinės žalos atlyginimo dėl jos negautų pajamų;
- 3 500 EUR (trys tūkstančiai penki šimtai eurų) neturtinės žalos.
Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei S. L. priteisti iš A. P. jos 500 EUR (penki šimtai eurų) patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.