- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-03-08
- Bylos Nr.
- 1-300-1057/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44310-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Kaltinamasis
- A. P.
- Advokatai
- Anatolijus Svila
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, turintis dukrą, gyvenantis Žirmūnų g. (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje, baustas administracine tvarka, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. P. vairuodamas 2018 m. rugsėjo 13 d., apie 02.00 val., ties Totorių g. 8, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW 5 ER REIHE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (alkotesteriu nustatyta 1,62 promilės etilo alkoholio).
Teisiamojo posėdžio metu A. P. teigė, kad kaltę pripažįsta, parodymus duoti sutinka. Rugsėjo 13 d. apie 02.00 val. nakties buvo girtas ir tuo momentu nesuprato, ką darė. Savo veiksmus vertina neigiamai. Padarė išvadas, daugiau nedarys tokių kvailysčių. Teises turėjo, patį dokumentą buvo praradęs. Lizingo įmonei automobilis priklauso. Nėra dažnai vartojantis alkoholį. Kadangi nėra įpratęs, matyt per didelį kiekį suvartojo. Smegenys atsijungė. Gydymo nereikia. Stovi darbo biržoje ir ieško darbo. Buvo užsienyje dirbęs. Iš darbo biržos pašalpos negavo. Tėvas, motina pamaitina. Jie verčia eiti dirbti. Kai dirbo anksčiau, tai santaupos liko. Kad išgyventų Lietuvoje, daug pinigų nereikia. Labai gailisi dėl savo veiksmų.
Ikiteisminio tyrimo metu A. P. parodė, kad 2018 m. rugsėjo 12 d. po darbo dienos, apie 20.00 val., susitiko draugus: I. B. ir R. T. Susitikę nutarė nusipirkti alkoholio, maisto ir nuvykus į PC „Iki“, esantį adresu Didlaukio g., Vilniuje, apsipirko. Kiek ir kokio tiksliai pirko alkoholio A. P. negali pasakyti. Žino, kad alkoholis buvo iš stipriųjų gėrimų, kurių stiprumas buvo apie 40 laipsnių. A. P., kiek prisimena, nupirko vieną butelį balto skysčio, galimai degtinės, bet kokios talpos butelis negali pasakyti. Apsipirkę nuėjo į butą Baltupiuose, kur gyvena A. P. draugai. Susirinkus bute gėrė alkoholinius gėrimus kaip kokteilius. Baigus vartoti alkoholį atvyko draugas vardu N., jo pavardės dabar A. P. negali pasakyti, kuris buvo blaivus. N. juos su draugais automobiliu „BMW 5“, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežė į miestą, į Labdarių g., kur visi nuėjo į „Switch“ barą. A. P. negali pasakyti kaip pas jį po to atsidūrė automobilio rakteliai. Nuėjo iki automobilio, stovėjusio ties Radvilų rūmais, aikštelėje ir atsirakinęs automobilį, A. P. sėdo prie automobilio „BMW 5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo, užsivedė variklį ir važiavo iki „Switch“ baro pasiimti draugų, su kuriais prieš tai atvažiavo. Važiuojant Vilniuje, Totorių g. prisiparkavo, išlipo iš vairuojamo automobilio. Iš salono A. P. išlipo pro dešinės pusės keleivio dureles, nes vairuotojo durelės stringa, neatsidaro kartais. Prie automobilio policininko nebuvo. A. P. išlipęs iš automobilio ramiai sau ėjo Totorių g., kol prisistatė policiją ir po to A. P. negali pasakyti tik kaip pasodino į patrulinį automobilį. Kiek pamena, A. P. policininkams nesipriešino. Ten pat patikrino A. P. girtumą alkotesteriu, kiek nustatyta yra parašyta. Kur po to buvo pristatytas A. P. nieko negali pasakyti, policininkai viską žino. Pamena, liepė duoti kraują tyrimui, bet atsisakė, nes nuo vaikystės jaučia pataloginę baimę adatoms. Tą vakarą A. P. nepaleido į namus ir uždarė į areštinę (b. l. 63-64).
Kadangi A. P., kuris yra kaltinamas tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių, o su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėjas, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. M. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 3-ojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2018 m. rugsėjo 13 d. apie 02.00 val., važiuojant Labdarių g., Vilniuje, pastebėjo nuo Liejyklos g. pusės Totorių g. prieš eismą važiuojantį automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip vėliau paaiškėjo, kad automobilį vairavo A. P. Sustabdžius minėtą automobilį ir bendraujant su A. P. jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. A. P. teigė, kad alkoholį vartojo maždaug prieš valandą, dėl to jo blaivumas buvo patikrintas „Alcotest 6810, Nr. ARZJ - 0203“ bei nustatytas 1,62 promilės girtumas. A. P. su padarytu pažeidimu sutiko. Atvykę pareigūnai (patrulis AP - 9011) vairuotoją pristatė į priklausomybės ligų centrą, vėliau į 2-ąjį komisariatą. Automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo išvežtas į saugomąją automobilių aikštelę Minsko pl. 21, kadangi iš jo artimųjų niekas negalėjo pasirūpinti automobiliu bei trukdė eismui (b. l. 49).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio alkotesterio kvito matyti, kad A. P. 2018 m. rugsėjo 13 d. 02.09 val. buvo nustatytas 1,62 promilių girtumas (b. l. 7).
Iš byloje esančio patikros sertifikato Nr. 0803583 matyti, kad alkotesteriui „Alcotest 6810, Nr. ARZJ - 0203“ 2018 m. kovo 19 d. buvo išduotas patikros sertifikatas, kuris galiojo iki 2018 m. rugsėjo 19 d. (b. l. 8).
Iš byloje esančio VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad automobilis „BMW 5ER REIHE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, o šio automobilio valdytoju yra A. P. (b. l. 32).
Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo matyti, kad automobilio „BMW X5 ER REIHE 560L“ vidutinė kaina su PVM Lietuvoje 2018 m. rugsėjį buvo 5060 eurų (b. l. 31).
Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 7 dalį kyla tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Šioje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kurie patvirtina, kad A. P. padarė šią jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Visų pirma, jis pats tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 63-64) patvirtino, kad vairavo automobilį, ką patvirtino ir liudytojas policijos pareigūnas (b. l. 49). Be to, kaltinamasis patvirtino, jog buvo vartojęs alkoholio (b. l. 63-64). Tai atsispindi ir liudytojo R. M. parodymuose – liudytojas paaiškino, jog bendraujant su A. P. jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. A. P. parodė, kad alkoholį vartojo maždaug prieš valandą (b. l. 49). A. P. alkotesteriu buvo nustatytas 1,62 promilių girtumas (b. l. 7). Pažymėtina, jog šiuo atveju nebuvo paimtas A. P. kraujo mėginys, tačiau tai nėra aplinkybė, sudaranti kliūtį patraukti A. P. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 281 straipsnio 7 dalį. Šiai bylai aktualioje Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2018 pažymima, kad alkoholio kiekio nustatymas alkotesteriu yra leistina priemonė, kai tai atliekama sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis. Alkotesterio veikimo principas pagrįstas tuo, kad žmogaus iškvėptame ore esančių alkoholio garų koncentracija yra tiesiogiai proporcinga kraujyje ištirpusio alkoholio koncentracijai. Medicininės apžiūros neatlikimas arba jos atlikimo tvarkos nesilaikymas nėra kliūtis asmens apsvaigimo faktui eismo įvykio metu nustatyti. Šiuo atveju neblaivumas buvo nustatytas alkotesteriu, kuriam buvo išduotas galiojantis patikros sertifikatas (b. l. 8). Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog byloje surinkti duomenys visiškai patvirtina, kad A. P. vairavo automobilį ir kad jis tai darė būdamas neblaivus, kai jo kraujyje nustatyta daugiau nei 1,5 promilės alkoholio. Taigi, jis laikomas padariusiu BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Dėl bausmės skyrimo
Už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, jį padarė tiesiogine tyčia. A. P. asmenybę apibūdina tai, kad jis anksčiau neteistas (b. l. 65), administracine tvarka baustas, tame tarpe ir už kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 66-72), registruotas Užimtumo tarnyboje. Jo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismo įsitikinimu, šiuo atveju geriausiai BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus įgyvendins baudos bausmė. Teismas sutinka su valstybinio kaltintojo pozicija ir nustato 75 MGL (3750 eurų) dydžio baudą. Skirti švelnesnę, t. y. 50 MGL (2500 eurų) dydžio baudą, kaip to prašo kaltinamojo gynėjas, teismas nemato pagrindo, nes prokuroro prašoma bausmė, kuri nors yra griežtesnė nei siūlo gynėjas, tačiau yra artima minimaliai už nesunkaus nusikaltimo padarymą skiriamai baudai (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), taigi negalima teigti, jog šiuo atveju yra neproporcinga ir nepagrįstai labiau suvaržo kaltinamojo padėtį, nei būtina. A. P. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, darbingas, byloje nėra gauta jokių duomenų, leidžiančių spręsti apie jo sveikatos problemas, ateityje gali susirasti darbą, todėl teismas neturi pagrindo manyti, kad kaltinamasis negalės sumokėti prokuroro siūlomo dydžio baudos. Be to, teismas atsižvelgia ir į tai, jog kaltinamasis ne sykį baustas už įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurių dauguma nors ir yra smulkūs, tačiau rodo netinkamą kaltinamojo požiūrį į kelių eismo taisyklių laikymąsi. Todėl teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo nukrypti nuo prokuroro siūlomo baudos dydžio.
Kartu teismas konstatuoja, jog kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu ir skiriama 50 MGL (2500 eurų) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmę įskaitomas A. P. laikiname sulaikyme nuo 2018 m. rugsėjo 13 d. 02.00 val. iki 2018 m. rugsėjo 14 d. 14.08 val. (b. l. 73, 74) išbūtas laikas (dvi paros), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama dviejų MGL dydžių baudai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgiant į kaltinamojo gynėjo prašymą, baudos dydį, teismas nustato 12 mėnesių terminą baudai sumokėti.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
Šioje byloje yra pagrindas taikyti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam be abejonės yra vienas iš šiurkščiausių KET pažeidimų. Asmuo, kuris vairuoja transporto priemonę neblaivus, rizikuoja savo ir kitų asmenų gyvybe, sveikata, rizikuoja sugadinti kitiems priklausantį turtą. Todėl A. P. atžvilgiu privalu taikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Nustatydamas konkretų baudžiamojo poveikio priemonės terminą teismas šiuo konkrečiu atveju atsižvelgia ne tik į BK 68 straipsnio 2 dalies normas, bet ir į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 9 dalį, kuri numato, jog už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą – transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, privaloma skirti teisės vairuoti atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų ir 6 mėnesių. Todėl teismas neturi pagrindo uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones tik 1 metams, kaip to prašo kaltinamojo gynėjas, nes tai prilygtų minimaliam pagal ANK 422 straipsnio 9 dalį taikomam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad riba, nuo kurios kyla baudžiamoji, o nebe administracinė atsakomybė viršyta tik nežymiai, teismas nustato 1 metų ir 10 mėnesių uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminą, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kadangi A. P. turimas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) yra išduotas Jungtinėje Karalystėje, A. P. yra įpareigojamas per 5 dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo perduoti šį pažymėjimą nuosprendį priėmusiam teismui.
Taip pat yra pagrindas taikyti BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis); vadovaujantis BK 72 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, tokiais atvejais įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Išimtis iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-942/2019). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikoma nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuria šiuo atveju yra kaltinamojo vairuotas automobilis „BMW 5ER REIHE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini). Šis automobilis nėra kaltinamojo nuosavybė, jis priklauso trečiajam asmeniui (b. l. 32). Įvertinus bylos duomenis matyti, jog šioje byloje nėra pagrindo taikyti BK 72 straipsnio 4 dalį, todėl minėto automobilio konfiskavimas natūra šiuo atveju nėra galimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisinis reguliavimas, kai visiškai nebūtų išieškoma konfiskuotinos transporto priemonės vertė, būtų ydingas ir sudarytų prielaidas kaltininkams sąmoningai daryti nusikalstamas veikas naudojant kitiems asmenims priklausantį turtą, žinant, kad jis nebus konfiskuojamas. Asmenys, kurie padarė nusikalstamą veiką, vairuodami jiems priklausančią transporto priemonę, būtų baudžiami griežčiau nei tie, kurie vairavo tretiesiems asmenims priklausančias transporto priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).
Todėl vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi šioje byloje turi būti sprendžiamas minėto turto vertę atitinkančios sumos – 5060 eurų (b. l. 31) išieškojimas iš A. P..
Prokuroras siūlo konfiskuoti visą automobilio vertę atitinkančią sumą, tuo tarpu kaltinamojo gynėjas – tik dalį jos, t. y. pusę sumos. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje pažymima, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, taip pat turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018). Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, vertintinos visos byloje esančios reikšmingos aplinkybės, t. y. atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo aplinkybes, nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes. Šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai išskirti ir sureikšminti tik kai kurias iš jų, nes tokiu atveju būtų pažeistas išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo principas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-942/2019).
Teismas vertina, jog šiuo atveju nėra pagrindo konfiskuoti tik dalį automobilio „BMW 5ER REIHE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) vertės. Prašymas išieškoti tik dalį, t. y. pusę minėto automobilio vertės grindžiamas sunkia kaltinamojo materialine padėtimi. Tačiau atsižvelgiant bylos medžiagą darytina išvada, kad pats kaltinamasis nededa pakankamai pastangų, kad ją pagerintų. Nors kaltinamasis posėdžio metu pateikė darbo ieškančio asmens atmintinę, kas patvirtina, kad jis nuo 2019 m. sausio 23 d. registruojasi Užimtumo tarnyboje, vis tik reikia atsižvelgti į jo paties parodymus teisme, kad jis „buvo užsienyje dirbęs. Tiksliai neprisimena, kiek laiko nedirbo. Iš darbo biržos pašalpos negavo. Tėvas, motina pamaitina. <...> Kai dirbo anksčiau, tai santaupos liko. Kad išgyventi Lietuvoje, daug pinigų nereikia.“ Taigi, tokie kaltinamojo parodymai atskleidžia atsainų jo paties požiūrį į siekį pagerinti savo ekonominę situaciją, kita vertus, taip pat parodo, jog nenurodyto dydžio santaupomis kaltinamasis šiuo metu visgi disponuoja. Esant šioms aplinkybėms sprendimas išieškoti tik dalį konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos būtų neteisingas tų asmenų atžvilgiu, kurie dirbta ir gauna stabilias pajamas. Todėl vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi šiuo atveju išieškoma visa automobilio „BMW 5ER REIHE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti suma, t. y. 5060 eurų (b. l. 31). Atsižvelgiant į prašymą išdėstyti konfiskuotinos sumos išieškojimą, įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį, šią sumą įpareigotina sumokėti per 12 mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Dėl proceso išlaidų
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus pateikė informaciją, kad dėl transporto priemonės „BMW 5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimo 2018 m. rugsėjo 13 d. ir saugojimo iki 2018 m. rugsėjo 19 d. UAB „Sauda“ aikštelėje patirtos išlaidos sudaro 1 eurą ir 7 centus su PVM (b. l. 45). Šios išlaidos vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi pripažintinos proceso išlaidomis ir turi būti priteistos iš kaltinamojo.
Šioje byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Prie bylos viršelio prisegtą CD diską nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.
Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 79) ir A. P. paso Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išduoto Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyboje paėmimą (b. l. 85-86) nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. Pasą (prisegtą prie bylos) nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti A. P.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pripažinti A. P. (A. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje ir paskirti jam 75 MGL (3750 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 50 MGL (2500 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmę įskaityti laikiname sulaikyme nuo 2018 m. rugsėjo 13 d. 02.00 val. iki 2018 m. rugsėjo 14 d. 14.08 val. išbūtą laiką (dvi paras), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama dviejų MGL dydžių baudai.
Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (kvitus, jeigu mokama keliais mokėjimais) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstine tvarka.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metų ir 10 mėnesių terminui, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Įpareigoti A. P. jo vardu (duomenys neskelbtini)Jungtinėje Karalystėje išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)per 5 dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pateikti nuosprendį priėmusiam teismui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi iš A. P. išieškoti valstybės naudai automobilio „BMW 5ER REIHE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią sumą – 5060 eurų, įpareigojant A. P. šią sumą sumokėti per 12 mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Priteisti iš A. P. Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 1,07 EUR proceso išlaidų, įpareigojant sumokėti šias išlaidas per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (įstaigos kodas 191688326) atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. LT98 7044 0600 0793 5553, esančią AB SEB banke, banko kodas 70440.
Prie bylos viršelio prisegtą CD diską nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.
Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir A. P. paso Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išduoto Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyboje, paėmimą nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. Pasą (prisegtą prie bylos) nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti A. P..
Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.