Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroro Benedikto Leišio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 181 straipsnio 2 dalį – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 92 straipsniu, 82 straipsniu, 87 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. lapkričio 10 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas;

2) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant kaltinamąjį N. J. pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei neatlygintinai išdirbti per 5 mėnesius nuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės vykdymo pradžios 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. J. pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, 2022 m. gruodžio 30 d., apie 11.30 val., (duomenys neskelbtini), suradęs raktą ir atrakinęs nukentėjusiosios K. S. namuose esančios komodos stalčių, iš jo pagrobė 5000 eurų grynųjų pinigų, tokiu būdu pagrobė svetimą, K. S. priklausantį, 5000 eurų vertės turtą. Šiais veiksmais N. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis N. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio. K. S. jam yra teta. Nuo 2022 m. lapkričio 28 d. iki 2022 m. gruodžio 30 d. laikinai apsigyveno pas K. S. bute, adresu (duomenys neskelbtini). Teta pati jam pasiūlė, nes tuo metu ieškojosi darbo. Jis padėjo prižiūrėti vaikus, tarpusavio santykiai buvo geri, teta kartais duodavo jam pinigų, maitino jį. Jis žinojo, kad K. S. kambaryje esančioje komodoje yra laikomi grynieji pinigai, sumos tikslios nežinojo, nesidomėjo. Komoda buvo rakinama, tačiau įvykio dieną buvo neužrakinta. 2022 m. gruodžio 30 d., dienos metu, tikslaus laiko dabar neprisimena, nusprendė pasiimti K. S. pinigus iš komodos. Tą dieną namuose buvo K. S. mama ir vaikai. Nuėjęs į kambarį, jis (N. J.) paėmė iš neužrakintos komodos stalčiaus grynuosius pinigus. Kažką pasakė K. S. mamai, kad išeina ir negrįžo. Tą pačią dieną iš (duomenys neskelbtini) išvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur išsinuomojo butą. Nuomą sumokėjo iš K. S. pinigų, apie 300 eurų, iš kitų pavogtų pinigų gyveno. K. S., aptikusi pinigų vagystę, rašė jam į „Messenger“ programėlę, prašė grąžinti pinigus. Jis prisipažino, kad pinigus paėmė, kaip ir žadėjo grąžinti, tačiau po to persigalvojo, nes reikėjo pinigų. Vėliau iš pačios K. S. sužinojo, kad ji parašė pareiškimą policijoje dėl pinigų vagystės. Apie jam paskelbtą paiešką nieko nežinojo. Važinėjo po Lietuvos miestus, vienoje vietoje negyveno, turėjo tam pinigų. Jau mėnesį gyvena (duomenys neskelbtini). Negali dirbti oficialiai, nes neturi asmens dokumento. Artimiausiu metu, susitvarkęs dokumentus, registruosis Užimtumo tarnyboje, darbinsis ir per suderintą terminą įsipareigoja atlyginti K. S. padarytą žalą.

Nukentėjusioji K. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji gyvena kartu su vyru D. S. bei nepilnamečiais vaikais. Maždaug nuo 2022 metų lapkričio mėnesio pabaigos jų namuose gyveno jos sūnėnas N. J.. Pastarąjį pas save priėmė gyventi laikinai, nes jis Vilniuje ieškojosi darbo ir neturėjo kur apsistoti. Sūnėnas 2022 metų balandžio mėn. išėjo iš įkalinimo įstaigos, visa giminė buvo nuo jo nusigręžusi, tačiau ji su vyru nutarė padėti. Visą šį laikotarpį jie sutarė gerai, taip pat jis padėdavo buityje, tačiau 2022 m. gruodžio 30 d., apie 12 val., grįžusi namo pastebėjo, kad kažkas ne taip, nes 2022 m. gruodžio 29 d. su vyru išvykę iš namų juose paliko sūnėną, savo vaikus ir savo mamą L. J., tačiau grįžusi suprato, kad sūnėno nėra, nes jis namuose paliko jos telefoną, kurį buvo davusi jam naudotis, taip pat pastebėjo tai, kad jis namuose paliko visus drabužius, kuriuos su vyru buvo jam davę, savo drabužių kur nors eidamas sūnėnas nesirengdavo. Visą tai pamačiusi, ji sūnėnui parašė žinutę, nes prieš kurį laiką jis buvo sakęs, kad jeigu jis išeis, tai išeidamas paliks visus jai priklausančius daiktus. Parašiusi žinutę, ji per savo telefoną, kuriuo jis naudojosi, prisijungė prie jo „Facebook“ anketos ir pamatė vieną naujausių jo išsiųstų žinučių, kur jis kažkokiam vaikinui buvo rašęs „Prasukau varkę“. Tai pamačiusi, ji nutarė patikrinti miegamajame stovinčios komodos užrakintą stalčių, nes ten ji laikė grynuosius pinigus, kurių buvo maždaug 5000 eurų, visos pinigų kupiūros buvo 50 eurų vertės, tačiau kiek tiksliai kupiūrų buvo, pasakyti negali. Iš šalia komodos buvusios uždengiamos žvakės pasiėmė komodos stalčiaus raktą, jį ten laiko visada, atrakino stalčių ir pastebėjo, kad nėra ten buvusių pinigų (maždaug 5000 eurų), iškart suprato, kad juos pavogė sūnėnas. Apie tai informavo savo vyrą bei mamą, kuri jau buvo išvykusi. Mamos paklausė, ar ji nieko įtartino nematė, ši pasakė, kad ne ir tai, kad N. J., prieš išeidamas iš namų, jai pasakė, kad jis eina iki kioskelio, esančio šalia namų, kažką nusipirkti ir greitai grįš. Taigi, supratusi, kad N. J. ją apvogė, bandė jam paskambinti, tačiau jis neatsiliepė, todėl parašė žinutę per soc. tinklą „Facebook“, kad gražintų pinigus, jeigu jam nesmagu susitikti, kad bent jau paliktų pinigus prie jų buto durų. N. J. jai atrašė, kad po valandos bus ir pinigus paliks, o palikęs apie tai informuos, tačiau jo nesulaukė. Dar ją pačią dieną vakare N. J. parašė žinutę jos vyrui, kad jis atsiprašo, bet daugiau jokių žinių iš jo nesulaikė. Vylėsi, kad N. J. pinigus jai grąžins, tačiau taip nenutiko, todėl nusprendė kreiptis į policiją. Dėl šio įvykio ji patyrė 5000 eurų turtinę žalą.

2023 m. sausio 2 d. protokole-pareiškime užfiksuota, kad pareiškėja K. S., pageidaujanti pranešti apie įvykį, parodė, kad 2022 m. gruodžio 30 d., apie 11.30 val., būdamas jos namuose (duomenys neskelbtini) jos sūnėnas N. J., suradęs raktą ir atrakinęs jos namuose esantį komodos stalčių, iš jo pavogė jai priklausančius maždaug 5000 eurų. Jai padaryta maždaug 5000 eurų turtinė žala. Prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą.

2023 m. sausio 2 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji K. S. ikiteisminiam tyrimui pateikė susirašinėjimo su N. J. ekrano nuotraukas.

2023 m. liepos 4 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas vaizdo įrašas „IMG_0“. Data ir laikas nėra žinomas. Vaizdo įrašo trukmė – 00 min. 11 s. Vaizdo įrašas yra filmuojamas iš mobilaus telefono. Vaizdo įraše girdisi vyro balsas, kuris sako: „Šaika, padėkit man uždaryt piniginę, nebetelpa. (Necituotini necenzūriniai žodžiai). Gal kažkam dovanėlių nupirkt, ką?“. Vaizdo įraše matosi, kaip asmuo laiko rankose piniginę, kurioje yra daug kupiūrų. Piniginė yra juodos spalvos. Vėliau vaizdo įraše asmuo išsiima iš piniginės pinigus ir parodo tiesiai į kamerą.

2023 m. sausio 2 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas trijų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrint buto miegamąjį kambarį, jo kairėje pusėje yra vaikiškas vežimėlis, ant kurio sudėti įvairūs drabužiai. Už vežimėlio yra medinė komoda su stalčiais. Viename iš komodos stalčių yra įkišti raktai. Atidarius ir apžiūrėjus minėtą stalčių, jis yra tuščias, ant paviršiaus jokių daiktų ar galimų pirštų antspaudų nepastebėta. Buto viduje ar šalia jo nėra filmuojama vaizdo stebėjimo kamera.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad N. J. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina ištyrus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku jis, būdamas tetos K. S. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš K. S. kambaryje esančios komodos stalčiaus, kur žinojo, jog buvo laikomi jos grynieji pinigai, paėmė minėtus pinigus, išėjo iš buto ir negrįžo. K. S., aptikusi pinigų vagystę, prašė jo grąžinti pinigus, jis juos žadėjo grąžinti, bet po to persigalvojo, nes reikėjo pinigų, ir jų negrąžino. Tai, kad N. J. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis pagrobė nurodytą svetimą turtą, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – nukentėjusiosios K. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, pareiškimas, pateiktos susirašinėjimo ekrano nuotraukos, įvykio vietos bei vaizdo įrašo apžiūros protokolai bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuria teismas neturi pagrindo netikėti.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad N. J., 2022 m. gruodžio 30 d., apie 11.30 val., (duomenys neskelbtini), suradęs raktą ir atrakinęs nukentėjusiosios K. S. namuose esančios komodos stalčių, iš jo pagrobė 5000 eurų grynųjų pinigų, tokiu būdu pagrobė svetimą, K. S. priklausantį, 5000 eurų vertės turtą.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, kadangi bendra turto, kurį pagrobė N. J., vertė viršija 10 MGL (500 Eur), bet neviršija 400 MGL (20 000 Eur) dydžio sumos, darytina išvada, kad N. J. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas ir kardomosios priemonės

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: kaltinamasis sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, nukentėjusioji K. S. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 5 000 Eur turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kaltinamasis N. J. 2023 m. rugpjūčio 7 d. įsipareigojimu įsipareigojo atlyginti K. S. 6 000 Eur žalą per 1 metus nuo įsipareigojimo dienos (2023 m. rugpjūčio 7 d.), nukentėjusioji K. S. 2023 m. rugpjūčio 8 d. pranešimu buvo informuota apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, gautas nukentėjusiosios raštas, kuriame ji nurodė, kad neprieštarauja dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su tuo, kad N. J. jai per 1 metus atlygintų 6 000 Eur žalą. Tokiu būdu šioje byloje yra visos BPK 418 straipsnyje numatytos sąlygos proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam N. J., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas vienas tyčinis nusikaltimas nuosavybei iš savanaudiškų paskatų), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (nusikalstama veika baigta, pagrobti pinigai nebuvo grąžinti, todėl nukentėjusiajai padaryta reali žala, kuri šiai dienai nėra atlyginta), į N. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamasis visiškai prisipažino dėl padarytos veikos ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – jis yra jauno amžiaus, nedirbantis, iki šios nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas vieną kartą, už kitokio pobūdžio nusikaltimo nuosavybei padarymą, jau po šios nusikalstamos veikos padarymo teistas dar vieną kartą, už kvalifikuotą vagystę, baustas administracine tvarka, daugiausia už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, paskirtos baudos nesumokėtos.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas bausmės dydis (lygus BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatytam laisvės apribojimo bausmės maksimumui) yra proporcingas kaltinamosios padarytai nusikalstamai veikai ir padės įgyvendinti bausmės tikslus. Kartu su bausme kaltinamajam neskirtina intensyvi priežiūra, vietoje jos skiriant BK 48 straipsnyje numatytus įpareigojimus, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį – bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose, bei pradėti dirbti, mokytis arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, N. J. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktina galioti iki šio baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus baudžiamąjį įsakymą vykdyti – panaikintina.

Byloje nukentėjusioji K. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5 000 Eur turtinės žalos, kurią sudaro vagystės metu N. J. pagrobtų piniginių lėšų suma, taip pat dėl 1000 eurų dydžio neturtinės žalos, kadangi N. J. yra K. S. giminaitis – sūnėnas, iki nusikalstamos veikos padarymo juos siejo geri santykiai, kaltinamasis buvo laukiamas svečias nukentėjusiosios namuose, puikiai sutardavo su jos mažamečiais vaikais, buvo vertinamas šeimos nariu. Tokiu būdu jo įvykdyta nusikalstama veika sukėlė jai esminį dvasinį sukrėtimą ir emocinę depresiją. Taip pat civiliniu ieškiniu prašoma priteisti iš N. J. 5% dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki visiško jo įvykdymo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris reiškia, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.

Teismo vertinimu, K. S. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos yra pagrįstas, prašoma priteisti turtinė žala atitinka kaltinamojo pagrobtų piniginių lėšų sumą, šią žalą pripažino ir įsipareigojo atlyginti kaltinamasis, todėl ieškinys dalyje dėl turtinės žalos tenkintinas, priteisiant iš N. J. 5 000 Eur K. S. naudai turtinei žalai atlyginti.

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą, susiformavusią bendrą teismų praktiką, be to, vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Pagal teismų praktiką neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Europos Žmogaus Teisių Teismo pripažįstama, kad neturtinė žala apima traumas, nerimą, neteisybės ir bejėgiškumo jausmą, frustraciją, nepatogumus, nerimą ir sielvartą. Žala apima platų įvairių išgyvenimų spektrą ir labai skiriasi nuo turtinės žalos – nėra apčiuopiama ir kažkokiu būdu apskaitoma. Todėl, civilinėje teisėje egzistuojantis visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum), veikiantis turtinės žalos atlyginimo atveju, tampa sunkiai įgyvendinamu neturtinės žalos atvejais. Pastaroji yra dvasinė skriauda, kurią tik santykinai įmanoma įvertinti bei kompensuoti materialiai. Tokios kompensacijos paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (2006 m. rugpjūčio 19 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr.3K-3-469 (2007 m. lapkričio 6 d. nutartis) pasisakė, kad pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai tokie rūpesčiai peržengia įprastas pastangas ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens garbės, orumo pažeminimo faktas. Neturtinės žalos atlyginimui už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (2003 m. vasario 24 d. LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2003). Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas žalos atlyginimo atvejis, turi įrodyti ieškovas, kuriuo gali būti asmuo, manantis, kad pažeista jo neturtinė vertybė.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką piniginės kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymo nustatyta tik piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis Nr. 3K-3-196/2010, 2012 m. balandžio 30 d. nutartis Nr. 3K3-202/2012, kt.).

Civiliniame ieškinyje nukentėjusioji K. S. nurodė, kad jai buvo padaryta moralinė žala, kurią vertina 1 000 Eur. Šią žalą motyvavo tuo, kad N. J. yra K. S. giminaitis – sūnėnas, iki nusikalstamos veikos padarymo juos siejo geri santykiai, kaltinamasis buvo laukiamas svečias nukentėjusiosios namuose, puikiai sutardavo su jos mažamečiais vaikais, buvo vertinamas šeimos nariu. Todėl, nukentėjusiosios teigimu, jo įvykdyta nusikalstama veika sukėlė jai esminį dvasinį sukrėtimą ir emocinę depresiją. Tačiau šie teiginiai civiliniame ieškinyje yra nurodyti deklaratyviai, teismui nėra pateikta jokių duomenų ar įrodymų pagrindžiančių, kad nukentėjusioji iš tiesų patyrė didelių emocinių išgyvenimų, jai pablogėjo sveikata, emocinė būklė ir pan., nukentėjusioji nei civiliniame ieškinyje, nei apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, kuo būtent pasireiškė jos nurodytas esminis dvasinis sukrėtimas ir emocinė depresija. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji apskritai neminėjo, kad dėl šios nusikalstamos veikos patyrė neturtinę žalą, ar kokių nors nusikalstamos veikos padarinių sau, kurie sudarytų įspūdį, jog tokia žala buvo padaryta. Teismui yra suprantamas nukentėjusiosios reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, kadangi natūralu, kad nusikalstama veika nukentėjusiajai buvo sukelti neigiami išgyvenimai, ji prarado jai priklausantį turtą, tačiau pažymėtina, kad prarasto turto vertė nėra laikytina itin didele, kaltinamasis įsipareigojo atlyginti padarytą turtinę žalą, todėl, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad K. S. abstraktūs teiginiai, jog N. J. padaryta nusikalstama veika sukėlė jai esminį dvasinį sukrėtimą ir emocinę depresiją, neteikia pagrindo konstatuoti esant neturtinės žalos, įvertintos pinigais, atsiradimo faktą, todėl K. S. ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas. Teismo vertinimu šiuo konkrečiu atveju teisės pažeidimo pripažinimas kaltinamajam ir jo įpareigojimas atlyginti turtinę žalą jau yra pakankama ir teisinga satisfakcija už nukentėjusiosios patirtą skriaudą.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nors šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto. Tokiu atveju civilinis ieškovas turi teisę reikalauti procesinių palūkanų nuo teismo sprendimo, nustatančio konkretų nusikalstama veika padarytos žalos dydį, įsiteisėjimo (kasacinės nutartys Nr. 3K-7-144/2014, Nr. 2K-4-699/2015; 2K-352-976/2018, 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo N. J. nukentėjusiosios K. S. naudai taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo iki baudžiamojo įsakymo dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, N. J. paskirti 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant N. J. bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; 2) pradėti dirbti arba mokytis, arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

N. J. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti pradėjus vykdyti šį teismo baudžiamąjį įsakymą.

Nukentėjusiosios K. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo N. J. 5 000 Eur nukentėjusiosios K. S. naudai patirtai turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo iki baudžiamojo įsakymo dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.

Nukentėjusiosios K. S. civilinį ieškinį dalyje dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Išaiškinti N. J., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai ir išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui (BK 48 straipsnio 7 dalis).

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 8 dalis).

Paskirtą laisvės apribojimo bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, Vilniuje).

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymais nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.