Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis V. D. 2022 m. gegužės 8 d. apie 16.14 val. (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu, tyčia sudavė V. M. ne mažiau trijų smūgių į veidą, taip mušdamas nukentėjusiajam V. M. sukėlė fizinį skausmą ir dėl poodinės kraujosruvos kairiajame skruoste, kairiajame smilkinyje, pereinant už kairės ausies, odos nubrozdinimo nosies nugarėlėje, viršutinio žandikaulio I kandinio danties iš dešinės lūžimo nežymiai jį sužalojo.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis V. D. visiškai pripažino savo kaltę ir paaiškino, jog jis su draugais ėjo iš žvejybos, paaugliai pasakė, kad V. M. prie pastato pripilstė cemento ar betono, todėl jį pasišaukė, kad jis iššluotų kiemą, šis sutiko. Ten buvę trys vaikai vėl pasiskundė, jog V. juos gąsdino smurtu, sakydamas, kad tėvas parsineš jų galvas kibire, dėl to labai susinervino ir tai buvo jo pykčio priežastis, todėl V. M. sudavė ne mažiau tris smūgius į galvą, nežino, ar trečią kartą pataikė. Draugai J. B. ir A. A. matė įvykį, jie jį sulaikė ir neleido suduoti daugiau smūgių. V. M. nuo suduotų smūgių nukritęs nebuvo, jis pasilenkęs iš kiemo pabėgo. Po įvykio su draugais išgėrė alaus. Matė, kad atvažiavo greitoji, policija, iš karto policijai prisipažino, kad smūgius sudavė jis, norėjo atsiprašyti V. M., tačiau policija neleido prie jo prieiti. Policija tikrino jį alkotesteriu, jis įpūtė, bet tuo metu, kai sudavė smūgius, buvo išgėręs tik 1 skardinę alaus, po įvykio išgėrė daugiau stipraus alaus. Praeityje smurtavęs nebuvo, mano, kad žvejyboje išgertas alus turėjo kažkiek reikšmės smurtavimui. V. M. iki įvykio pažinojo, jis gyvena kitame kaime, dažnai atvažiuoja į parduotuvę, perka alų, geria, vaikščioja, į moteris žiūri kaip į seksualinį objektą, jo bijo kepyklos moterys. Kaime žmonės rinko parašus, kad V. M. vežtų gydyti, nes jis daug kartų vaikščiojo su peiliu, su kirviu, elgėsi neadekvačiai. Kiek žino, jam privalomas gydymas, bet jis vartoja ir vaistus, ir alkoholį. Ligonių kasai žalą atlygino. Sutinka atlyginti ir turtinę, ir neturtinę žalą V. M.. Sutinka su 2 433,60 Eur turtine žala, padarė perlaidą paštu 400 eurų nukentėjusiajam turtinės žalos atlyginimui, jo atsiprašė, prašė nepykti siūlė pinigų, bet jis neėmė. Blogai vertina savo veiksmus, pasikarščiavo, dėl to labai gailisi, dirba, prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi mažą vaiką, vaikus iš kitos santuokos, nenori turėti teistumo. Po šio įvykio daugiau jokių pažeidimų nepadarė.

Panašius parodymus kaltinamasis davė ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju (1 t., b. l. 122-125).

Kaltinamasis V. D. visiškai pripažino kaltę dėl padaryto nusikaltimo, davė išsamius parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorei neprieštaraujant, teisminio bylos nagrinėjimo metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnio 1 dalimi, buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir, priimdamas nuosprendį, teismas vadovaujasi ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kurie BPK 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.

Iš 2022 m. gegužės 8 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2022 m. gegužės 8 d. į Alytaus apskrities Vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi V. M. ir pranešė, kad 2022 m. gegužės 8 d. apie 16 val. 14 min. (duomenys neskelbtini) jį sumušė V. D..

Nukentėjusysis V. M. pareiškimo pateikimo metu parodė, kad 2022 m. gegužės 8 d. apie 16 val. 00 min. jis atvažiavo su sodo traktoriumi (duomenys neskelbtini), prie krepšinio aikštelės pripilti į duobes žvyro. Jam čia būnant, priėjo jam pažįstamas asmuo V. D., kuris be jokios aiškios priežasties trenkė jam vieną kartą dešinės rankos kumščiu į kairį skruostą. Jis pasakė V, kad jis nesimuštų, pradėjo nuo jo eiti. V jį vaikėsi, kol kiti šalimais buvę trys asmenys laikė V. D., jog šis jam daugiau netrenktų. Tada jis su savo sodo traktoriumi nuvažiavo už šalimais esančio pastato Nr. (duomenys neskelbtini) vidinio kiemo. Jį atsekė V. D., kuris vėl jį užsipuolė ir dešinės rankos kumščiu trenkė jam ne mažiau šešis kartus į kairį skruostą, kol jis prarado sąmonę ir nugriuvo ant žemės. Tuomet jam gulint ant pilvo pajautė, kaip ant nugaros atsistojo V. D., kuris ne mažiau keturis kartus spyrė į nugarą. Tuo metu jam pasidarė bloga, jis prarado sąmonę. Po kažkurio laiko atsistojo ir nuėjo iki žmogaus, gyvenančio netoliese, (duomenys neskelbtini), jam trumpai paaiškino, kas nutiko. Šis žmogus jam padėjo išsikviesti policiją, kadangi, kai jį mušė, toje vietoje jis pametė telefoną ir pats negalėjo paskambinti. Kai V. D. jam trenkė kumščiu ir koja, jautė fizinį skausmą (1 t., b. l. 1-7).

Nukentėjusysis V. M. 2022 m. birželio 8 d. apklausos metu parodė, kad V. D. jam sudavė į veidą penkis smūgius. Nuo smūgio jis parkrito pilvu ant žemės. V. jam kažkuo sudavė smūgį į nugarą. Krisdamas jis galėjo susimušti ranką ir pirštus. Civilinį ieškinį reikš (1 t., b. l. 27).

Iš 2022 m. gegužės 8 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra namo vidiniame kieme, (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 10-16).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto 2022 m. gegužės 10 d. išvados Nr. G196/2022(06) matyti, kad V. M. nustatyta poodinės kraujosruvos kairio skruosto srityje, kairio smilkinio srityje, pereinant už kairės ausies, kairės plaštakos II piršto srityje, odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje, juosmeninės stuburo dalies patempimas, kairės plaštakos II piršto distalinės falangos lūžimas, viršutinio žandikaulio I kandinio danties iš dešinės lūžimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau keturių trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės plaštakos II piršto distalinės falangos lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui. Visi kiti sužalojimai tiek imant juos kartu, tiek atskirai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 51-52).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. A. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). 2022 gegužės 8 d. tarp 15-16 val. jis su draugais V. ir J. ėjo iš žvejybos. Žvejyboje buvo išgėrę alkoholio - alaus. Atėjus prie krepšinio aikštelės jų kaime, ten buvę vaikai jiems pasakė, kad V. iš gretimo kaimo ant aikštelės pripylė kažko panašaus į betoną. Vaikai nurodė, kad V. yra už parduotuvės - kepyklos ,,Savas kalnas“ vidiniame kieme. Jie nuėjo pas V. ir jam pasakė, kad jis susitvarkytų aikštelę. V. pasakė, kad sutvarkys, jei duosim šluotą. Jie jam pasakė: ,,tu padarei, tu ir atsineši“. Jie nuėjo pasiimti meškerių, kurias buvo palikę vidiniame kieme. Kažkuris vaikas V. pasakė, kad V. jiems grasino, sakė: ,,tėvas galvas parsineš kibire“ ar kažką panašiai. V. susinervino, nulėkė prie V., kuris buvo vidiniame kieme, ir jam iš karto kirto kumščiu į veidą apie tris kartus. Jie V. atitraukė nuo V., kad jis jo toliau nemuštų, o V. pabėgo. Ant V. veido, lūpos matėsi kraujas. V. nebuvo nukritęs ant žemės. Po visko jie visi išsiskirstė namo. V. nėra konfliktuojantis žmogus, jis nėra smurtaujantis, su juo bendrauja nuo paauglystės. V. yra ,,įdomus“ žmogus, jis prie jo stengiasi nelįsti (1 t., b. l. 96-99).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. B. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). 2022 gegužės 8 d., tikslios valandos nepamena, bet buvo jau po pietų, jis su savo draugais V. D. ir A. A. ėjo iš žvejybos. Praeidami užėjo ant krepšinio aikštelės ir pamatė, kad išpiltas betonas. Ten buvę vaikai pasakė, kad jį išpylė V. M. ir jis yra ,,Savo kalno“ vidiniame kieme. Jie nuėjo pas V. ir jį atsivedė ant aikštelės, liepė susitvarkyti. V. pripažino, kad jis taip padarė. Jie grįžo atgal į vidinį kiemą pasiimti meškerių, kurias paliko, ir kažkuris iš vaikų pasakė, kad V. jiems pasakė: ,,kad galvas parsineš kibire“. V. dėl to supyko ir nuėjo prie V., kuris buvo tame pačiame vidiniame kieme, su juo sukonfliktavo ir konflikto metu V. sudavė V. kumščiu apie tris smūgius į veidą. Jie su A. laikė V., kad šis daugiau smūgių nesuduotų. V. vis kartojo, kad sutvarkys. Po smūgių V. išėjo, o jie nuėjo namo. Matė, kad V. iš lūpos bėgo kraujas, bet nedaug. V. po smūgių ant žemės nebuvo nugriuvęs. V. jo tikrai nespardė, V. buvo suduoti smūgiai tik į veidą. V. nėra konfliktuojantis. V. yra keistas, jis gyvena gretimame kaime, o pas juos į kaimą atvažiuoja kiekvieną dieną (1 t., b. l. 102-105).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Teismas, ištyręs byloje BPK nustatyta tvarka gautus duomenis ir įvertinęs jų leistinumą, patikimumą bei pakankamumą, konstatuoja, jog kaltinimas V. D. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį yra pilnai įrodytas. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Byloje surinkti ir teismo betarpiškai ištirti pirmiau aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio atžvilgiu pripažįstami įrodymais, patvirtina, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis V. D. tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį V. M.. Kaltinamasis V. D. 2022 m. gegužės 8 d. apie 16.14 val. (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme, konflikto metu, tyčia sudavė V. M. ne mažiau trijų smūgių į veidą, taip mušdamas V. M. sukėlė fizinį skausmą ir dėl poodinės kraujosruvos kairiajame skruoste, kairiajame smilkinyje, pereinant už kairės ausies, odos nubrozdinimo nosies nugarėlėje, viršutinio žandikaulio I kandinio danties iš dešinės lūžimo nežymiai jį sužalojo. Fizinis smurtas pasireiškė ne mažiau kaip trijų smūgių sudavimu V. M. į veidą. Dėl tokių kaltinamojo smurtinių veiksmų kilo neigiami padariniai – nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G196/2022(06) yra konstatuota, jog V. M. nustatyta poodinės kraujosruvos kairio skruosto srityje, kairio smilkinio srityje, pereinant už kairės ausies, kairės plaštakos II piršto srityje, odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje, juosmeninės stuburo dalies patempimas, kairės plaštakos II piršto distalinės falangos lūžimas, viršutinio žandikaulio I kandinio danties iš dešinės lūžimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau keturių trauminių poveikių pasekoje. Tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog nukentėjusiajam V. M. nustatytas sužalojimas - kairės plaštakos II piršto distalinės falangos lūžimas, buvo padarytas dėl kaltinamojo V. D. veiksmų. Todėl V. D. neteisėti veiksmai buvo teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi kaltinime nurodyti visi sužalojimai tiek imant juos kartu, tiek atskirai, vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis jautė fizinį skausmą. Taigi, teismui nekyla abejonių, kad V. D. veikoje yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, objektyvieji požymiai, t. y. fizinio smurto prieš nukentėjusįjį panaudojimas ir dėl to atsiradę padariniai – nežymus sveikatos sutrikdymas, bei nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių padarinių, bei subjektyvieji požymiai – tiesioginė tyčia – kaltinamasis, konflikto metu suduodamas ne mažiau tris smūgius nukentėjusiajam į veidą, suvokė pavojingą tokios veikos pobūdį ir numatė, kad dėl tokio jo veikimo gali atsirasti įstatyme numatyti padariniai, ir norėjo taip veikti. Taigi, kaltinamojo V. D. veiksmuose yra visi BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu

Kaltinamasis V. D. ir jo žmona R. D. pateikė teismui prašymus atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, laiduotoja paskiriant jo sutuoktinę R. D. (2 t., b. l. 53-55 ir 62-63). Prašyme kaltinamasis nurodė, jog nusikaltimą padarė pirmą kartą, visiškai pripažįsta savo kaltę ir dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi, atlygino dalį – 400 Eur - turtinės žalos, susitarė dėl likusios dalies žalos atlyginimo, ateityje pasižada laikytis įstatymų ir nedaryti pažeidimų. Mano, jog tarp jo ir sutuoktinės R. D. yra labai artimas bei glaudus tarpusavio ryšys, jie susituokę ketveri metai, tačiau artimai bendrauja devynerius metus, sutuoktinė jam yra autoritetas ir ji daro jam vien teigiamą įtaką teisingiems pasirinkimams, papasakojo jai apie susiklosčiusią situaciją, pokalbiai su ja privertė jį iš naujo permąstyti savo elgesį.

Teisiamajame posėdyje siūloma būti laiduotoja R. D. nurodė, jog jos vyras V. D. tikrai labai gailisi dėl to, kas įvyko, jie turi bendrą mažametį sūnų, abu daug dirba, jų materialinė padėtis yra labai minimali, vyras nėra konfliktiškas nei su kaimynais, nei šeimoje, pirmą kartą taip atsitiko, dėl to abu daug kalbėjosi, mano, kad vyras taip pasielgė spontaniškai. Sutinka būti laiduotoja. Ji nėra teista nei bausta, yra nekonfliktiška, ramaus būdo, dirba, smerkia tokį kaltinamojo elgesį. Ji prižiūrėsianti kaltinamąjį, kad jis daugiau taip nesielgtų, abu labai pergyvena dėl to, kas atsitiko. Prašė atleisti jos vyrą V. D. nuo baudžiamosios atsakomybės ir paskirti ją laiduotoja, netaikant piniginio užstato, nes prižiūri ir tėvus, moka visus komunalinius mokesčius.

BK 40 straipsnio 1 dalis numato, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Pagal BK to paties straipsnio 2 dalį, asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 2 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Remdamasis aukščiau išdėstytais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindais, teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017 ir kt.).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis V. D. baudžiamojo įstatymo prasme laikomas neteistu, nes ankstesnis teistumas yra išnykęs (1 t., b. l. 143-146). Bylos duomenys patvirtina, jog kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, dėl kurio padarymo savo kaltę teisminio bylos nagrinėjimo metu visiškai pripažino ir nuoširdžiai dėl to gailisi, suprato savo veikos pavojingumą ir pažada daugiau nenusikalsti. Kaltinamasis V. D. iš dalies atlygino nukentėjusiajam V. M. padarytą turtinę žalą, sumokėjo jam 400 Eur turtinei žalai atlyginti ir sutinka atlyginti visą likusią padarytą turtinę 2 023,60 Eur žalą ir 300 Eur neturtinę žalą, dėl visiško žalos atlyginimo raštu susitarė su nukentėjusiuoju. Vertinant, ar yra pagrindo manyti, jog atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas atsižvelgia į tai, kad V. D. yra itin kritiškas savo veiksmų atžvilgiu, jis nepateisina savo atliktų nusikalstamų veiksmų, nuoširdžiai dėl jų gailisi, ne kartą atsiprašė nukentėjusiojo. Kaltinamasis yra dirbantis (2 t., b. l. 79), darbdavio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) seniūno charakterizuojamas išimtinai teigiamai (2 t., b. l. 56, 57), susituokęs, turintis du nepilnamečius išlaikytinius (1 t., b. l. 139), nebaustas administracinėmis nuobaudomis (1 t., b. l. 141-142). Kaltinamasis nėra įrašytas psichikos ir priklausomybių kabinetų įskaitose (1 t., b. l. 152), todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra. Kaltinamojo V. D. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi, taip pat atlygino civiliniam ieškovui padarytą žalą bei dalį turtinės žalos nukentėjusiajam (BK 59 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Jo atsakomybę sunkina tai, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Visos paminėtos aplinkybės leidžia spręsti, jog kaltinamasis nėra piktybinis teisės pažeidėjas, jis yra pilnavertis visuomenės narys, o šį kartą nusikalto spontaniškai, įtakotas netinkamo nukentėjusiojo elgesio mažamečių vaikų atžvilgiu. Atsižvelgdamas į tai, jog padarytas nusikaltimas yra nesunkus, į kaltinamojo asmenybę, į laiduotojos prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą, teismas sprendžia, jog byloje nėra aplinkybių, kliudančių atleisti V. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. Tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos, kadangi kaltinamasis pirmą kartą padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, teisme visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, jo įvykdytas nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio ir kaltinamasis nėra linkęs pažeidinėti įstatymus (BPK 254 straipsnio 5 dalis).

BK 40 straipsnio 3 dalis numato, jog laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes, veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Nagrinėjamu atveju siūloma laiduotoja yra kaltinamojo sutuoktinė (2 t., b. l. 65). Kaip matyti iš kaltinamojo V. D. ir siūlomos laiduotojos R. D. parodymų, jie nuolat kartu gyvena, palaiko labai artimus bei glaudžius santykius. Sutuoktinė daro kaltinamajam didžiausią įtaką ir turi autoritetą. R. D. nėra teista (2 t., b. l. 67), darbdavio (duomenys neskelbtini) charakterizuota išimtinai teigiamai (2 t., b. l. 68). Visos šios paminėtos aplinkybės leidžia spręsti, jog R. D. yra tinkama laiduotoja ir teismo pasitikėjimo vertas asmuo, turintis akivaizdžią bei realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, todėl kaltinamasis V. D. gali būti perduotas pagal laidavimą šio asmens atsakomybėn. Įvertinęs kaltinamojo ir laiduotojos asmenybes, jų šeimyninį ryšį bei tarpusavio santykius ir jų trukmę, laiduotojos galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat jų šeimos turtinę padėtį (2 t., b. l. 65, 66, 61 ir 69), teismas nustato vienerių metų laidavimo terminą be užstato, nes tokia poveikio priemonė bus pakankama užtikrinti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, o šiuo atveju užstato skyrimas nėra būtinas, siekiant baudžiamosios atsakomybės tikslų (BK 40 straipsnio 1, 4 dalys).

Dėl byloje pareikštų civilinių ieškinių

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. M. byloje pareiškė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo V. D. 2 423,60 Eur turtinės žalos atlyginimui, 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimui (2 t., b. l. 43-44, 45-51). Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis pateikė įrodymus, jog jis nukentėjusiajam 2022 m. rugsėjo 15 d. pervedė 400 Eur turtinės žalos atlyginimui (2 t., b. l. 58), todėl nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu sumažino reiškiamą civilinį ieškinį ir prašo priteisti iš kaltinamojo 2 023,60 Eur turtinės žalos atlyginimui ir 300 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Bylos nagrinėjimo teisme metu buvo pateiktas kaltinamojo V. D. ir nukentėjusiojo V. M. sudarytas 2022 m. lapkričio 24 d. susitarimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurį jie prašo patvirtinti. Šiame susitarime nurodyta, jog nukentėjusysis V. M., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), ir kaltinamasis V. D., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), susitaria dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo: turtinę žalą - 2 023,60 Eur ir neturtinę žalą - 300 Eur V. D. atlygina lygiomis dalimis po 290,45 Eur kas mėnesį aštuonių mėnesių laikotarpyje, mokėjimą pradedant nuo šių metų gruodžio 1 d., pinigus pervedant į nukentėjusiojo nurodytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 70). Toks kaltinamojo V. D. ir nukentėjusiojo V. M. susitarimas dėl žalos atlyginimo patvirtinamas. Kaltinamajam ir nukentėjusiajam taikiai susitarus dėl žalos atlyginimo, kaltinamajam dalį šių išlaidų jau atlyginus, procesas dėl V. M. civilinio ieškinio nutraukiamas (BPK 113 straipsnio 2 dalis, CPK 140 straipsnio 3 dalis ir 293 straipsnio 5 punktas).

Civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašė priteisti iš kalto asmens Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 122,43 Eur žalą, patirtą dėl nukentėjusiojo V. M. gydymo, ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško šios žalos atlyginimo (1 t., b. l. 82-85). Kaltinamasis V. D. teisminio bylos nagrinėjimo metu sutiko su šiuo civiliniu ieškiniu ir jį atlygino dar ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 93). Civilinis ieškovas 2022 m. liepos 19 d. pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, jog atsisako nuo civilinio ieškinio, patvirtino žinantis ieškinio atsisakymo teisines pasekmes (1 t., b. l. 171-174), todėl atsisakymas nuo civilinio ieškinio priimtinas ir procesas dėl civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutraukiamas (BPK 107 straipsnis).

Dėl valstybės patirtų išlaidų už nukentėjusiajam teiktą antrinę teisinę pagalbą

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2022 m. lapkričio 23 d. pažyma patvirtina, kad valstybė patyrė 234,66 Eur išlaidų advokato padėjėjai L. B. teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam V. M. (2 t., b. l. 35-41). Kaltinamasis bylos nagrinėjimo metu sutiko valstybei atlyginti valstybės patirtas 234,66 Eur teisinės pagalbos išlaidas.

Teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant nuteistojo turtinę padėtį, nustatyta, kad jis yra darbingas, pragyvena iš gaunamo darbo užmokesčio, duomenų apie kaltinamojo turimas sveikatos problemas ar pinigines prievoles teismas neturi, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis sutiko atlyginti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, daroma išvada, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas už nukentėjusiajam teiktą antrinę teisinę pagalbą šiuo atveju atitiktų proporcingumo principo reikalavimus ir būtų teisingas, todėl iš kaltinamojo valstybei priteisiamos 234,66 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Dėl kitų klausimų

Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam V. D. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, ši kardomoji priemonė V. D. panaikinama (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 301 – 302 straipsniais, 303 – 305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

V. D., padariusį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, vadovaujantis to paties kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą R. D. atsakomybėn be piniginio užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Patvirtinti tarp kaltinamojo V. D. ir nukentėjusiojo V. M. sudarytą susitarimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, pagal kurį nukentėjusysis V. M., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), ir kaltinamasis V. D., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), susitaria dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo: turtinę žalą - 2 023,60 Eur ir neturtinę žalą - 300 Eur V. D. atlygina lygiomis dalimis po 290,45 Eur kas mėnesį aštuonių mėnesių laikotarpyje, mokėjimą pradedant nuo 2022 m. gruodžio 1 d., pinigus pervedant į nukentėjusiojo nurodytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Procesą dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. M. civilinio ieškinio nutraukti.

Priimti Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsisakymą nuo civilinio ieškinio ir procesą dėl šio ieškinio nutraukti.

Priteisti iš V. D. 234,66 Eur (du šimtus trisdešimt keturis eurus 66 centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei už nukentėjusiajam V. M. teiktą antrinę teisinę pagalbą. Valstybei priteistos antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti V. D. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per šį nuosprendį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.