- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-08-24
- Bylos Nr.
- e2S-1538-796/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01484-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Atsakovas
- S. Š.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo S. Š. atstovo advokato D. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui S. Š. dėl 2016-05-23 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – LR VDI) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. DGKS-2339 panaikinimo ir dėl 2016-09-19 LR VDI prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. DGKS-4171 panaikinimo.2017-03-02 Klaipėdos rajono apylinkės teismas sprendimu ieškovės UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ieškinį tenkino iš dalies, t. y. nusprendė pakeisti 2016-05-23 LR VDI prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-2339 darbo byloje Nr. APS-3-6962/2016 dėl 314,53 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas bei 175,00 Eur dienpinigių išieškojimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodant iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti atsakovui S. Š. 314,53 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas; panaikinti 2016-09-19 LR VDI prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-417 darbo byloje Nr. APS-3-13600/2016; iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti atsakovui S. Š. 15,00 Eur vidutinį vienos darbo dienos užmokestį už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo atsakovo S. Š. atleidimo iš darbo (2016-04-18) iki visiško atsiskaitymo su juo dienos; iš atsakovo S. Š. priteisti 1154,03 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir kitą ieškinio dalį atmesti.2017-06-08 Klaipėdos apygardos teismas nutartimi Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017‑03-02 sprendimą pakeitė, t. y. nutarė panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-03-02 sprendimo dalį, kuria pakeistas 2016-05-23 LR VDI prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimas Nr. DGKS-2339 darbo byloje Nr. APS-3-6962/2016 dėl 314,53 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas bei 175,00 Eur dienpinigių išieškojimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodant iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti atsakovui S. Š. 314,53 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – panaikino 2016‑05‑23 LR VDI prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-2339 darbo byloje Nr. APS-3-6962/2016 ir iš atsakovo S. Š. priteisė 5 565,15 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai; kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.Atsakovo S. Š. įgaliotasis atstovas L. M. kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo. Prašė išduoti vykdomąjį raštą atsakovui dėl 15,00 Eur vidutinio vienos dienos darbo užmokesčio už kiekvieną uždelstą dieną nuo atsakovo S. Š. atleidimo iš darbo (2016-04-18) iki visiško atsiskaitymo su juo dienos išieškojimo iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 29 d. nutartimi atsakovo S. Š. įgalioto atstovo L. M. prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo netenkino.Nurodė, kad įvertinus tai, jog Klaipėdos apygardos teismas 2017-06-08 nutartimi panaikino 2016-05‑23 LR VDI prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-2339 darbo byloje Nr. APS-3-6962/2016 ir nutarties 38 punkte aiškiai nurodė, kad pripažinus, jog ieškovė atsakovui sumokėjo visas jam priklausančias sumas, nėra pagrindo priteisti vidutinį darbo užmokestį už pradelstą atsiskaityti laiką, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 15 Eur dydžio vidutinio darbo užmokesčio priteisimo nuo 2016-04-18 iki visiško atsiskaitymo yra nepagrįsta ir naikintina. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti atsakovo S. Š. įgalioto atstovo L. M. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo (LR CPK 646 str. 1 d.).
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu atsakovo S. Š. atstovas advokatas D. K. prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-06-29 nutartį ir klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017-06-08 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A‑1012-265/2017 pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, pagal kurią pirmosios instancijos teismas buvo priteisęs atsakovui S. Š. 15,00 Eur vidutinį vienos darbo dienos užmokestį už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo atsakovo S. Š. atleidimo iš darbo (2016-04-18) iki visiško atsiskaitymo su juo dienos, paliko nepakeistą, nes nutarties rezoliucinėje dalyje nėra apeliacinės instancijos teismo sprendimo dėl tos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies panaikinimo. Apelianto nuomone, Klaipėdos apygardos teismui 2017-06-08 nutartimi panaikinus 2016‑05‑23 LR VDI prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-2339 darbo byloje Nr. APS-3-6962/2016, savaime nepasinaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 15,00 Eur vidutinio vienos darbo dienos užmokesčio už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo atsakovo S. Š. atleidimo iš darbo (2016‑04‑18) iki visiško atsiskaitymo su juo dienos išieškojimo iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teigia, kad šiuo klausimu Klaipėdos apygardos teismas 2017-06-08 nutarties rezoliucinėje dalyje nepasisakė, o būtent nutarties rezoliucinėje dalyje turi būti nurodytas apeliacinės instancijos teismo sprendimas.Nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija skundžiamoje nutartyje, kad pagrindu atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą gali būti Klaipėdos apygardos teismo 2017-06-08 nutarties motyvuojamosios dalies 38 punktas, kur yra nurodyta, kad pripažinus, jog ieškovė atsakovui sumokėjo visas jam priklausančias sumas, nėra pagrindo priteisti vidutinį darbo užmokestį už pradelstą atsiskaityti laiką, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 15 Eur dydžio vidutinio darbo užmokesčio priteisimo nuo 2016-04-18 iki visiško atsiskaitymo yra nepagrįsta ir naikintina. Mano, jog žodis „naikintinas“ motyvuojamojoje nutarties dalyje pats savaime nereiškia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 15,00 Eur vidutinio vienos darbo dienos užmokesčio už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo atsakovo S. Š. atleidimo iš darbo (2016-04-18) iki visiško atsiskaitymo su juo dienos išieškojimo iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra panaikinta.Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo netenkinti atsakovo S. Š. atskirojo skundo ir palikti 2017-06-29 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-112-1025/2017 nepakeistą. Nurodė, jog reikalavimas priteisti vidutinį darbo užmokestį už pradelstą atsiskaityti su darbuotoju laiką (LR DK 141 str. 3 d. pagrindu) nėra savarankiškas reikalavimas, todėl netenkinus reikalavimo priteisti nesumokėtą darbo užmokestį bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas, vidutinis darbo užmokestis už tariamai pradelstą atsiskaityti laiką taip pat nepriteistinas. Teigia, jog vidutinis darbo užmokestis darbuotojui turi būti mokamas tik tuomet, kai darbdavys neatsiskaitė ar uždelsė atsiskaityti su darbuotoju. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog atsakovui buvo laiku išmokėtas darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, todėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimas netenka jokios reikšmės.Pažymėjo, jog Klaipėdos apygardos teismui 2017-06-08 konstatavus, jog atsakovui buvo išmokėtas visas jam priklausantis darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas atostogas, atitinkamai buvo konstatuota, kad ieškovė nepradelsė atsiskaityti su atsakovu ir jo atleidimo iš darbo dieną su atsakovu buvo visiškai atsiskaitęs.Ieškovė atkreipė dėmesį, jog pripažinus, kad ieškovė nevėlavo atsiskaityti su atsakovu ir nepradelsė išmokėti jam darbo užmokesčio ir kitų susijusių sumų, akivaizdu, jog išvestinio reikalavimo patenkinimas – vidutinio darbo užmokesčio už pradelstą atsiskaityti laiką priteisimas būtų net nelogiškas, nes apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog pradelsta nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo taikytų teisės normų, reglamentuojančių vykdomųjų raštų išdavimo tvarką, teisėtumo ir pagrįstumo.CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šioje normoje įtvirtintas teismo įsiteisėjusio procesinio sprendimo privalomas vykdymas. Priverstinis teismo sprendimo vykdymas atliekamas CPK nustatyta priverstinio vykdymo tvarka ir vadovaujantis joje nustatytais dokumentais. Pagal CPK 587 straipsnio 1 dalies 1 punktą vykdomasis dokumentas yra teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas. Jis išduodamas vykdytinam teismo sprendimui įsiteisėjus (CPK 646 straipsnio 1 dalis).Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, nustatė, kad ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą dėl 2016-05-23 LR VDI prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. DGKS-2339 dėl 314,53 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas bei 175 Eur dienpinigių išieškojimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ S. Š. naudai, panaikinimo ir prašė pripažinti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ S. Š. yra išmokėjusi visas su darbo santykiais susijusias išmokas. Taip pat kreipėsi dėl 2016-09-19 LR VDI prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. DGKS-4171, kuriuo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ S. Š. naudai nutarta išieškoti 5448.23 Eur dienpinigių, panaikinimo ir prašė teismo pripažinti, jog yra išmokėjusi S. Š. visus dienpinigius. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017-03-02 sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisė atsakovui S. Š. 314,53 Eur neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Taip pat iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisė atsakovui S. Š., 15,00 Eur vidutinį vienos darbo dienos užmokestį už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo atsakovo S. Š. atleidimo iš darbo (2016-04-18) iki visiško atsiskaitymo su juo dienos. Klaipėdos apygardos teismas 2017-06-08 nutartimi pakeitė Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017‑03-02 sprendimą, kuriuo panaikino 2016-05-23 LR VDI prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-2339 darbo byloje Nr. APS-3-6962/2016 ir iš atsakovo S. Š. priteisė 5 565,15 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.Byloje kilo ginčas dėl to, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017-06-29 nutartimi netenkino apelianto prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo, nors, apelianto nuomone, Klaipėdos apygardos teismas 2017‑06‑08 nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, pagal kurią apeliantui S. Š. buvo priteista 15,00 Eur vidutinio vienos darbo dienos užmokesčio už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo apelianto atleidimo iš darbo dienos iki visiško atsiskaitymo su juo dienos, ir vykdomasis raštas turėjo būti išduotas.Apeliantas teikdamas atskirąjį skundą nurodė, jog Klaipėdos apygardos teismas 2017-06-08 nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 15,00 Eur vidutinio vienos dienos darbo užmokesčio už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo apelianto atleidimo iš darbo dienos iki visiško atsiskaitymo su juo dienos, kadangi nutarties rezoliucinėje dalyje nėra apeliacinės instancijos teismo sprendimo dėl tos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies panaikinimo. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto argumentu nesutinka. Atkreiptinas dėmesys, jog, pagal nusistovėjusią kasacinio teismo praktiką, teismo nutartis yra vientisas procesinis dokumentas, todėl, vykdant ją, privalu įvykdyti ne tik rezoliucinėje jos dalyje nurodytą sprendimą, bet ir laikytis motyvuojamojoje dalyje išdėstytų išaiškinimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Pireka“ v. UAB Neringos vanduo“, bylos Nr. 3K-3-425/2010). Pažymėtina, jog Klaipėdos apygardos teismas 2017-06-08 nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, jog Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-03-02 sprendimo dalis dėl 2016-05-23 LR VDI prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. DGKS-2339 darbo byloje Nr. APS-3-6962/2016 yra panaikinama, ir nors rezoliucinėje dalyje nepasisakė dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-03-02 nutartimi priteisto 15,00 Eur vidutinio vienos dienos darbo užmokesčio už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, tačiau motyvuojamojoje dalyje aiškiai išdėstė visus argumentus dėl 15,00 Eur dydžio vidutinio darbo dienos užmokesčio už pradelstą atsiskaityti laiką. Klaipėdos apygardos teismo 2017-06-08 nutarties 38 punkte yra nurodoma: „Pripažinus, jog ieškovė atsakovui sumokėjo visas jam priklausančias sumas, nėra pagrindo priteisti vidutinį darbo užmokestį už pradelstą atsiskaityti laiką, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl 15 Eur dydžio vidutinio darbo užmokesčio priteisimo nuo 2016-04-18 iki visiško atsiskaitymo yra nepagrįstas ir naikintinas.“Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalis (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu, t. y. iki 2017‑07‑01) numatė, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjęs tarp šalių kilusį ginčą konstatavo, jog ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, atleisdama atsakovą S. Š., laiku išmokėjo darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas (Klaipėdos apygardos teismo 2017‑06‑08 nutarties 34 punktas, 37 punktas). Įvertinus tai kas išdėstyta, darytina išvada, jog Klaipėdos apygardos teismui konstatavus, kad nėra pagrindo tenkinti pagrindinio reikalavimo dėl darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo, kartu negali būti patenkinti ir išvestiniai reikalavimai dėl 15,00 Eur vidutinio vienos dienos darbo užmokesčio už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną priteisimo.Taip pat sutiktina su ieškovės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentu, jog nagrinėjamu atveju reikalavimas priteisti vidutinį darbo užmokestį už pradelstą atsiskaityti laiką neturi savarankiško, atskiro nuo pagrindinio reikalavimo, t. y. reikalavimo priteisti darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas, pagrindo. Kaip jau minėta šioje nutartyje, reikalavimas priteisti vidutinį darbo užmokestį už pradelstą atsiskaityti laiką galėtų būti tenkinamas tik tuo atveju, jei darbdavys uždelsia atsiskaityti su darbuotoju ne dėl darbuotojo kaltės. Klaipėdos apygardos teismo 2017-06-08 nutarties 37 punkte aiškiai konstatuota, jog pateiktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių pagrindu galima daryti išvadą, jog ieškovė atsakovui išmokėjo visas jam priskaičiuotas sumas. Ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi, kasacine tvarka neapskųsta, todėl darytina išvada, jog šiuo atveju toks reikalavimas negali būti tenkinamas.Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, jog Klaipėdos rajono apylinkės teismas teisingai vertino bylos aplinkybes ir atmesdamas apelianto prašymą išduoti vykdomąjį raštą pagrįstai rėmėsi Klaipėdos apygardos teismo 2017-06-08 nutarties 38 punktu, kuriame konstatuota, jog nėra pagrindo priteisti vidutinį darbo užmokestį už pradelstą atsiskaityti laiką, kadangi bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog ieškovė atsakovui sumokėjo visas jam priklausančias sumas.Pažymėtina, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 str.). Klaipėdos apygardos teisme 2017-08-08 gautas ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės advokatės R. D.-K. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo. Ieškovės atstovė nurodė, kad ieškovei šioje byloje atstovauja advokatų kontoros „(duomenys neskelbtini)“ teisininkai, dėl ko ieškovė patyrė 350,48 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pažymėtina, jog į bylą yra pateikta 2017-07-31 sąskaita faktūra už teisines paslaugas, 2017-07-31 paslaugų suteikimo aktas bei 2017-08-08 mokėjimo nurodymas. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atsižvelgia į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija). Rekomendacijų 8.11 punktas numato, jog už atsiliepimą į atskirąjį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 0,4 koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) (šiuo konkrečiu atveju – 817,6 Eur). Nustatytina, jog šiuo atveju maksimalus priteistinas dydis už atsiliepimą į atskirąjį skundą yra 327,04 Eur (817,6 Eur x 0,4 = 327,04 Eur). Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į rekomenduojamą priteisti sumą bei į byloje pateiktus duomenis dėl patirtų atstovavimo išlaidų, ieškovės prašymą priteisti 350,48 Eur bylinėjimosi išlaidų tenkina iš dalies ir iš atsakovo S. Š. priteisia 327,04 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Agrologistika“ naudai (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis).Atskirąjį skundą atmetus, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo S. Š. a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), naudai 327,04 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.