- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-23
- Bylos Nr.
- 2A-345-524/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00332-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė (pirm.), Irma Čuchraj, Žydrūnas Bertašius
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Laprela“
- Trečiasis asmuo
- R. M., Ž. P.
Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2A-345-524/2016
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
2016 m. kovo 23 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Irmos Čuchraj, Žydrūno Bertašiaus, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pamario metalo konstrukcijos“, atstovas – bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė „Tamtamas“, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Laprela“, tretiesiems asmenims R. M. ir Ž. P. dėl skolos priteisimo, ir atsakovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-28 sprendimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti BUAB „Pamario metalo konstrukcijos“ naudai iš UAB „Laprela“ 1 716,11 Eur skolą ir 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad faktiškai BUAB „Pamario metalo konstrukcijos“ turizmo paslaugos suteiktos nebuvo. Iš bylos duomenų matyti, kad visas šias paslaugas gavo trečiasis asmuo Ž. P. ir jo šeima. Nurodė, jog Ž. P. nebuvo BUAB „Pamario metalo konstrukcijos“ darbuotojas. Atsakovės išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje pažymėta, kad įmonė suteikia transporto paslaugas, o ne turizmo paslaugas. Šis netikslumas lėmė, kad ieškovė pavedimu apmokėjo atsakovės PVM sąskaitą faktūrą, kadangi pagal jos profilį tokias paslaugas ieškovė galėjo užsisakyti. Pažymėjo, kad remiantis šiomis aplinkybėmis, kad išrašyta PVM sąskaita faktūra neatitinka UAB „Laprela“ teikiamų paslaugų turinio, darytina išvada apie atsakovės nesąžiningumą. Be to, paslaugų tiekėjas neįsitikino tinkamu atstovavimu ir kaip verslo subjektas elgėsi aplaidžiai, kadangi trečiasis asmuo Ž. P. ieškovės įmonėje net nedirbo ir įgaliojimo veikti įmonės vardu net neturėjo. Dar kartą pabrėžė, kad paslaugas gavo minėtas trečiasis asmuo, todėl minėta skola teismo turėtų būti iš atsakovės priteista.
Atsiliepimas
Atsakovė nesutiko su ieškiniu. Paaiškino, kad ieškovei skolinga nėra, kadangi pagal užsakymą Nr. KN104788 visus įsipareigojimus įvykdė tinkamai. Mano, kad ieškinys nepagrįstas, todėl prašė jo netenkinti. Paaiškino, kad bendrovei atstovavimą pagrindžiančio dokumento iš Ž. P. neprašė, nes pagal susiklosčiusią turizmo veiklos praktiką to daryti niekada neprireikė. Akcentavo, kad užsakant keliones, svarbiausi yra asmens duomenys, o ne įmonės rekvizitai, kadangi turizmo paslaugos faktiškai teikiamos tik fiziniams asmenims. Manė, kad bendrovė paslaugas teikia įmonės darbuotojams, tai yra trečiajam asmeniui ir jo šeimai. Reikalaujamos piniginės sumos negrąžino, nes viską įvykdė tinkamai. Nurodė, kad PVM sąskaitose faktūrose įmonė paslaugas visada įvardija „transportas“, nes šis terminas, žiūrint į visą paslaugų rinkinį, vartojamas dažniausiai, t. y. pervežimas iki oro uosto ir iš jo, pervežimas iki viešbučių, skrydis ir kt. Yra tik vienas elementas, kuris iškrenta ir minėto transporto apibrėžimo – nakvynė viešbutyje, todėl teigti, jog tariamai buvo suteiktos tik transporto paslaugos, nėra pagrindo.
Trečiasis asmuo Ž. P. paaiškino, kad elektroninis susirašinėjimas vyko tiek iš UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“, tiek iš BUAB „Pamario metalo konstrukcijos“ kompiuterio, tačiau minėto laiško dėl paslaugų užsakymo jis nerašė. Tai galėjo padaryti bet kuris įmonės darbuotojas, nes priėjimas prie kompiuterinės įrangos buvo laisvas visiems. Nurodė, kad neteisėtai tiek jis, tiek kiti darbuotojai dirbo BUAB „Pamario metalo konstrukcijos“, tuo pagrindu bendrovės direktoriaus ir buvo pasiūlyta įsigyti iš UAB „Laprela“ kelionę. Ž. P. akcentavo, kad už ją sumokėti įmonės vadovas nesiūlė. Už minėtas paslaugas atsiskaitė pats, kiek mokėjo, nebepamena, tačiau pažymėjo, kad suma viršijo 289 Eur. Jokie rašytiniai įrodymai nėra išlikę, todėl teismui jų pateikti negali. Nurodė, kad bendrovė vykdė didelio masto darbus, gali būti, kad pateikus užsakomuosius dokumentus, pasirašydavo, nes nebuvo įmanoma į viską įsigilinti ar aprėpti. Teigė, kad priežasties, kodėl už jo kelionę sumokėjo įmonės vadovas, nežino. Taip pat nežino, dėl kokios priežasties direktorius R. M. reikalavo iš UAB „Laprela“ sugrąžinti pinigus. Pripažino, kad UAB „Laprela“ kelionę organizavo ir jis ir jo šeima paslaugas gavo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-10-28 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas nustatė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl skolos priteisimo už ieškovei nesuteiktas transporto paslaugas pagal pateiktą sąskaitą faktūrą. Teismas ieškovės atstovo teiginį, jog apmokėjimas įvyko per klaidą, vertintino kaip deklaratyvų. Sprendė, kad ieškovas, kaip atidus ir rūpestingas verslininkas, turėjo įsitikinti, už ką apmoka pateiktą sąskaitą. Padarė išvadą, kad labiau tikėtina, jog trečiasis asmuo Ž. P. nelegaliai dirbo UAB „Pamario metalo konstrukcijos“. Taip pat padarė išvadą, kad byloje nepateikta duomenų, kad su bendrovės UAB „Pamario metalo konstrukcijos“ vadovu buvo sutarta apmokėti iš bendrovės lėšų trečiojo asmens Ž. P. užsakytos kelionės išlaidas. Galiausiai teismas padarė išvadą, kad UAB „Laprela“ savo įsipareigojimus užsakovui įvykdė tinkamai ir paslaugas ieškovei suteikė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-28 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog sandoris buvo sudarytas ieškovės darbuotojo su bendrovės įmonės žinia, o paslaugos realiai buvo suteiktos, todėl pagrindas sumokėti buvo. Mano, kad teismas visiškai nepagrįstai padarė išvadą dėl nepagrįsto praturtėjimo, šios išvados visiškai neargumentavo. Teigia, kad ieškovė reikalavimą dėl nepagrįsto praturtėjimo turėjo reikšti trečiajam asmeniui Ž. P., kaip nepagrįstai praturtėjusiam įmonės sąskaita – gavusiam sau ir šeimos nariams nemokamą kelionę. Be to, atsižvelgiant, kad įmonės vadovas patvirtino šį sandorį, pasirašydamas sąskaitas, ieškovė taip pat turėjo teisę reikšti ieškinį vadovui dėl nuostolių atlyginimo.
Atsiliepimas
Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo atmesti. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra visiškai pagrįstas ir teisėtas, todėl jo naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Savo atsiliepimą į apeliacinį skundą iš esmės grindžia pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais ir pagrindais. Tačiau nesutinka su teismo padaryta išvada, jog sąskaitoje nurodyta mokėjimo paskirtis nėra klaidinanti, nes įmonė neturėjo valios mokėti už Ž. P.. Mano, kad ieškinys pareikštas tinkamam atsakovui.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu turto išreikalauti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“, bylos Nr. 3K-3-355/2009; 2013 m. liepos 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. T. v. V. K., bylos Nr. 3K-3-396/2013; kt.).
Ieškovė laikosi pozicijos, kad pagal atsakovės išrašytą PVM sąskaitą faktūrą (kurią ieškovė per klaidą apmokėjo) minėtoje sąskaitoje nurodytos paslaugos ieškovei suteiktos nebuvo, jos buvo suteiktos trečiajam asmeniui Ž. P.. Dėl to ieškovė mano, kad atsakovė ieškovės lėšas įgijo be pagrindo ir jas privalo grąžinti. Atsakovė savo poziciją grindžia tuo, kad pagal jos pateiktą ieškovei PVM sąskaitą faktūrą paslaugos buvo suteiktos; aplinkybės, kad paslaugos buvo suteiktos fiziniam asmeniui, nelaiko reikšminga, nes fizinio asmens prašymu už pastarajam suteiktas paslaugas sumokėjo trečiasis asmuo (ieškovė) pagal išrašytą sąskaitą.
Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų, – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas. Teisėjų kolegija pažymi, kad sąlyga, jog asmuo turtą įgyja be teisinio pagrindo, reiškia tai, kad turto įgijimo negalima pateisinti nei konkrečiu teisės aktu, nei sandoriu. Šioje byloje tokią aplinkybę, t. y. kad atsakovė gavo lėšas be teisinio pagrindo, turėjo įrodyti ieškovė. Jai pakanka įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, o atsakovė, priešingai, teigdama, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu (CPK 178 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčas dėl atsakovės suteiktų paslaugų gavėjo. Ieškovė teigė, kad ji nebuvo paslaugų gavėja, atsakovė su tokia aplinkybe sutiko, trečiasis asmuo Ž. P. pripažino, kad paslaugų gavėjas buvo jis pats. Taigi, formaliai žiūrint, susidaro įspūdis, kad ieškovė atsakovei apmokėjo pastarosios išrašytą sąskaitą be pagrindo ir atsakovė be pagrindo įgijo ieškovės lėšas. Tačiau byloje pateiktų įrodymų ir paaiškinimų visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovė, nors ir nesuteikusi ieškovei paslaugų, lėšas įgijo teisėtai, t. y. esant pagrindui. Išvadai pagrįsti toliau pateikiama susiklosčiusios situacijos įvykių analizė.
Trečiasis asmuo Ž. P. kreipėsi į atsakovę dėl pastarosios teikiamų paslaugų suteikimo, domėjosi, kokias paslaugas teikia atsakovė, ar galimas paslaugų apmokėjimas pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą (b. l. 35). Atsakovei patvirtinus, jog apmokėjimas pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras yra galimas, o transporto (keleivių) paslaugos yra teikiamos (b. l. 36), trečiasis asmuo nurodė atsakovei, kad už pastarosios paslaugas sumokės jo darbovietė BUAB „Pamario metalo konstrukcijos“. Būtent trečiojo asmens nurodymu (kokiam asmeniui ir kaip įvardyti teikiamas paslaugas) PVM sąskaita faktūra buvo išrašyta ieškovei. Šioje vietoje pažymėtina, kad atsakovė žinojo, kokiu pagrindu išrašo minėtą sąskaitą, t. y. kad sąskaita išrašoma už trečiajam asmeniui suteikiamas paslaugas. Pažymėtina ir tai, kad pačios paslaugos trečiajam asmeniui buvo suteiktos tik po to, kai ieškovė minėtą sąskaitą apmokėjo. Sutiktina su atsakove, kad asmuo, apmokantis kliento sąskaitą, atsakovės vykdomoje veikloje esminės reikšmės neturi. Juolab kad CK 6.50 straipsnis reglamentuoja trečiojo asmens (šiuo atveju ieškovės) teisę prievolę visiškai ar iš dalies įvykdyti už skolininką. Visuma nustatytų aplinkybių leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovė, suteikusi trečiajam asmeniui Ž. P. atitinkamas turizmo paslaugas po to, kai pagal jo išrašytą PVM sąskaitą faktūrą gavo (ieškovės) apmokėjimą, elgėsi sąžiningai. Esant tokioms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo teigti, kad atsakovė ieškovės pinigines lėšas įgijo neteisėtai ir (ar) nepagrįstai.
Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad trečiasis asmuo pas ieškovę nedirbo, esminės reikšmės, nagrinėjant šį ginčą, neturi. Pirmiausia, kaip minėta, CK numato trečiojo asmens teisę įvykdyti prievolę už skolininką. Antra, ieškovės buvusio vadovo ir trečiojo asmens Ž. P. pasirašyta (atsakovės išduota) PVM sąskaita faktūra leidžia teigti, jog labiau tikėtina, kad ieškovę ir trečiąjį asmenį siejo darbo santykiai, galbūt nelegalūs. Priešingu atveju teisiškai nėra paaiškinta, kodėl ieškovės buvęs vadovas leidžia asmeniui, nedirbančiam jo vadovaujamoje įmonėje, pasirašyti einančiu statybos darbų vadovo pareigas, savo parašu patvirtina sąskaitos pagrįstumą ir ją įtraukdamas į įmonės buhalterinę apskaitą apmoka.
Taip pat atmestina ieškovės nurodyta aplinkybė dėl sąskaitos apmokėjimo per klaidą, dėl sąskaitoje nurodytų neteisingai įvardytų paslaugų pavadinimo. Šioje byloje sprendžiant klausimą dėl atsakovės atsakomybės konkrečioje susiklosčiusioje situacijoje minėta aplinkybė neturi jokios teisinės reikšmės. Administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga (duty of loyalty); įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje L. B. v. AB bankas „Snoras“, bylos Nr. 3K-3-880/2002).
Visuma nustatytų ir įvertintų faktinių bylos aplinkybių sudarą pagrindo išvadai, kad atsakovei pareikšti reikalavimai nėra pagrįsti bylos medžiaga ir šalių paaiškinimais, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas, negalima laikyti teisėtu ir pagrįstu, jis naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškinio atmetimas atsakovui savaime nereiškia, kad nėra pagrindo administratoriui aiškintis dėl galbūt įmonės patirtų nuostolių ar jai padarytos žalos ir už tai atsakingų asmenų patraukimo atsakomybėn CK 2.87 str. pagrindu. Tačiau, nustačius minėtas aplinkybes, administratoriui išlieka teisė ginti įmonės, kurią jis administruoja, galbūt pažeistas teises ir teisėtus interesus, kreipiantis į teismą bendra tvarka, reiškiant reikalavimus atitinkamam atsakingam asmeniui.
Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai perskirstinas šalių ir valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė, teikdama apeliacinį skundą, sumokėjo į valstybės biudžetą 39,00 Eur žyminį mokestį, taip pat patyrė 302,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus ir priėmus naują sprendimą – ieškinį atmesti – iš ieškovės atsakovei priteistinos šios patirtos bylinėjimosi išlaidos, iš viso 341,50 Eur (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-28 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pamario metalo konstrukcijos“ atsakovei UAB „Laprela“ 341,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.