- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-05
- Bylos Nr.
- e2A-717-1092/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00252-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj, Danutė Žvinklytė, Aurimas Brazdeikis
- Atsakovas
- Z. L., K. L.
- Ieškovas
- D. R.
- Kategorijos
- 2.4.4.1Servitutas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irmos Čuchraj ir Danutės Žvinklytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Z. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. R. ieškinį atsakovams K. L. ir Z. L. dėl servituto nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, D. Z., V. G..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. R. patikslintu ieškiniu prašė nustatyti kelio servitutą, suteikiantį D. R. teisę eiti ir važiuoti per atsakovams K. L. ir Z. L. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 273 kv. m dydžio dalį, jo ribos pažymėtos UAB „Vakarų valda“ 2016 m. lapkričio 14 d. parengtame plane, posūkio taškais „1-2-3-4“, kelio ribų ilgiai tarp taškų „1-2“ – 8,47 metro, tarp taškų „2-3“ – 41,24 metro, tarp taškų „3-4“ – 6,00 metrai, tarp taškų „4-1“ – 38,04 metro. Nustatyti, kad kelią savo lėšomis ir darbu įrengia, vėliau jį remontuoja ir tinkamai išlaiko ieškovas D. R., bei nustatyti, kad ieškovas D. R. atsakovams K. L. ir Z. L. nuostolių atlyginimui už servituto nustatymą sumoka vienkartinę 200 Eur piniginę kompensaciją.
2. Ieškovas nurodė, jog jam nuosavybės teise priklauso 0,25 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Šio žemės sklypo naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba. Ieškovas patekti į savo sklypą neturi galimybės, nes prie jo nėra jokio privažiavimo kelio ir dėl to negali savo turto naudoti pagal tiesioginę paskirtį. Privažiavimas prie ieškovo sklypo yra pažymėtas geodezininko A. M. 1994 metais parengtame tuometinio savininko Z. K. namų valdos žemės sklypo plane. Šis planas buvo priedas prie žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties. Pirkdamas žemės sklypą suprato, jog į nusipirktą žemės sklypą pateks būtent plane nurodytu keliu. Žemės sklypo planas yra registruotas valstybinėje įmonėje Registrų centre. Siekdamas išsiaiškinti situaciją dėl 1994 metų plane suprojektuoto kelio ir galimybės privažiuoti prie savo sklypo, ieškovas kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyrių, kuris paaiškino, jog 1992 m. kovo 12 d. Klaipėdos rajono Dovilų apylinkės Tarybos 1-ojo šaukimo 16 sesijos sprendimu „Dėl ūkininko K. L. pareiškimo“ buvo nuspręsta panaikinti individualiai statybai numatytus sklypus Nr. 133, 134, 135, 136 ir, taupant žemę, nenumatyti tiesti gatvės pro minėtus sklypus, tačiau įpareigojant numatyti privažiavimą prie sklypo Nr. 130, t. y. prie ieškovo sklypo. 1994 m. vasario 24 d. Klaipėdos rajono valdybos potvarkiu Nr. 119-v K. L. buvo suteiktas valstiečių ūkiui steigti 24,81 ha bendro ploto žemės sklypas. Į šio žemės sklypo plotą buvo įmatuotas ir kelias, kuris pagal pirminius planus ribojosi su ieškovo žemės sklypu, tačiau kelias, leidžiantis patekti į ieškovo sklypą, atsakovams L. priklausančiame žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo nustatytas. Siekdamas šią problemą išspręsti be teismo, ieškovas pateikė atsakovams pasiūlymą sudaryti sutartį dėl kelio servituto, prie pasiūlymo pridėjo UAB „Vakarų valda“ parengtą žemės sklypo planą su aiškinamuoju raštu, kuriame atsakovų sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), numatytas 273 kv. m ploto kelias, kuriuo ieškovas galėtų patekti į savo sklypą. Šis kelias suprojektuotas kaip esamos (duomenys neskelbtini)gatvės pratęsimas. Į šį pasiūlymą atsakovai K. ir Z. L. atsakė 2016 m. gruodžio 21 d. raštu, nurodydami, kad su ieškovo pasiūlymu nesutinka. Su siūlomu ieškovo pasiūlymu sutiktų, jei atsakovams kompensuotų 15 000 eurų. Šiuo metu nėra jokio teisinio pagrindo nustatyti servitutą administraciniu aktu. Iš Dovilų apylinkės tarybos 1991 m. kovo 12 d. sprendimo, sklypų individualiai statybai paskirties naikinimas ir jų sujungimas į vientisą sklypą buvo inicijuotas atsakovo K. L. ir jam buvo žinoma, jog realizuojant šį sprendimą, būtina numatyti privažiavimą prie sklypo Nr. 130. Nepagrįstas atsakovų K. ir Z. L. teiginys, jog ekonomiškiau ir naudingiau būtų nustatyti kelio servitutą per greta esantį D. Z. priklausantį sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas D. R. pažymėjo, kad jokio kelio ar keliuko D. Z. žemės sklype nėra, iš atsakovų pateiktos ortofoto medžiagos galima daryti prielaidą, kad matyt savavališkai buvo važiuota per 4 (keturis) statiniais neužstatytus sklypus nuo (duomenys neskelbtini) iki Minijos upės. Be to, D. Z. sklypas taip pat yra skirtas mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai, jo plotas yra 0,1250 ha, ir, jei būtų nustatytas servitutas bei įrengtas bent 4 metrų pločio kelias per šį sklypą ortofoto nuotraukoje užfiksuotoje vietoje (jo ilgis būtų 143 metrai), kelias užimtų 172 kv. m plotą, tai sudarytų beveik 15 procentų viso sklypo (duomenys neskelbtini) ploto. Be to, tokiu atveju, atsižvelgiant į Kelių įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą pačią minimaliausią 3 metrų kelio apsaugos zoną į abi puses nuo kelio briaunų, šio kelio įrengimą reikėtų derinti ir su žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininku arba atitraukti kelio kraštą nuo sklypo ribos tiek, kad jo apsaugos zona nepatektų į sklypą (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog įrengus teisės aktų reikalavimus atitinkantį kelią per sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), šio sklypo faktiškai nebebūtų galima panaudoti pagal jo paskirtį arba jo savininkui būtų neproporcingai apribota galimybė statyti statinius, žymiai kristų jo vertė ir pan., todėl atsakovų 2016 m. gruodžio 21 d. rašte nurodyti argumentai, jog kelio servituto nustatymas per sklypą (duomenys neskelbtini), būtų ekonomiškesnis ir naudingesnis, yra nepagrįsti. Ieškovas sutinka prisiimti įsipareigojimus savo lėšomis įrengti kelią ir vėliau jį prižiūrėti. Taip pat sutinka, kad servituto nustatymas turi būti atlygintinis, ir sutinka sumokėti atsakovams vienkartinę kompensaciją – 200 eurų.
Atsiliepimas
3. Atsakovai K. L. ir Z. L. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodydama, jog įvertinus susidariusią situaciją, tikslingiausia būtų nustatyti kelio servitutą atsakovui nuosavybės teise priklausančiame 2,2367 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklype.
5. Trečiasis asmuo D. Z. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį tenkinti – nustatyti kelio servitutą per atsakovams K. ir Z. L. priklausantį žemės sklypą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.
7. Teismas sutiko su ieškovo bei trečiojo asmens D. Z. pozicija, jog kelio servitutas turi būti nustatytas per atsakovams K. ir Z. L. priklausantį žemės sklypą, tokiu būdu servituto nustatymas sudarys mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkams nei jo nustatymas per kitus ieškovo kaimyninius žemės sklypus.
8. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje nebūtų teisinga, sąžininga ir protinga, kad atsakovų iniciatyva panaikinti gatvių projektai, dėl ko ieškovas neteko privažiavimo prie savo žemės sklypo, nesukeltų patiems atsakomas neigiamų pasekmių, sprendžiant klausimus dėl kilusių neigiamų padarinių kitiems su tuo susijusiems asmenims. Tokiu būdu atsakovų K. ir Z. L. asmeniniai interesai nepagrįstai būtų iškeliami aukščiau kitų asmenų ir būtų pažeistas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principas.
9. Teismas, įvertinęs atsakovų į bylą pateiktus rašytinius dokumentus, patvirtinančius žemės sklypo rinkos vertės pokyčius, žemės sklypo tikslinę paskirtį pakeitus iš žemės ūkio į rekreacinę, tai, kad atsakovų iniciatyva buvo pakeista žemės sklypo tikslinė paskirtis, kaip patys atsakovai paaiškino teisme, siekdami tokiu būdu iš ieškovo prisiteisti didesnės piniginės kompensacijos, kad atsakovai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ateityje realiai planuotų vykdyti rekreacinę veiklą ir galbūt ateityje, žemės sklypą perleidus vaikams, pastarieji tokia veikla galėtų užsiimti, taip pat pripažino, jog artimiausiu metu neketina atsisakyti mėsinių galvijų ūkio ir vykdyti rekreacinę veiklą, konstatavo, kad servituto nustatymas atsakovų žemės sklype sukelia nuostolius atsakovams tik dėl tos ūkinės veiklos, kurią pastarieji vykdo ar realiai planuoja vykdyti artimoje ateityje, ir dėl to kylančius nuostolius vertina pagal realią ir faktinę situaciją, nustatant servitutą žemės sklype, kuriame atsakovai vykdo žemės ūkio veiklą.
10. Teismas nustatė, kad, remiantis ieškovo pateiktais UAB ,,Ober-Haus“ žemės sklypo rinkos vertės skaičiavimais, nustatyta, jog atsakovams priklausančio žemės sklypo 1 aro vertė yra 201,19 Eur, atsakovų pateiktas UAB ,,Lovertus“ ekspertizės aktas atsakovų žemės sklypo 1 arą įvertino 393,44 Eur. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad ieškovui už servituto nustatymą atsakovams priteistina 500 Eur vienkartinė kompensacija.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
11. Atsakovai K. L. ir Z. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Priešingai negu nurodo pirmosios instancijos teismas, atsakovai nėra atsakingi už tai, kad ieškovas neturi privažiavimo į jam priklausantį žemės sklypą. Ieškovas įsigydamas sklypą žinojo ir turėjo žinoti, kad privažiavimo į jo sklypą nėra, bei įgydamas tokį žemės sklypą atitinkamai suvokti ir šių aplinkybių būsimas neigiamas pasekmes, už kurias nėra ir negali būti laikomi atsakingais atsakovai.
11.2. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad deputatų taryba nenurodė, jog privažiavimas į sklypą Nr. 130 privalo būti numatytas per K. L. skirtą žemės sklypą. Be to, įpareigojimas dėl privažiavimo buvo nukreiptas ne K. L., bet rajono architektui. Klausimą dėl privažiavimo į ieškovui priklausantį žemės sklypą Nr. 130 privalėjo išspręsti rajono architektas, o ne atsakovas K. L.. Atsakovai žemės sklypą įgijo teisėtai. Privažiavimas į individualios statybos sklypus buvo numatytas tik planuose, bet realiai jis niekada ten nebuvo suformuotas.
Atsiliepimas
11.3. Atsakovai nesutinka, kad jų žemės sklype būtų nustatytas kelio servitutas, ir mano, kad ieškovas gali naudotis jam priklausančiu daiktu nesiekdamas nepagrįstai varžyti tarnaujančiojo daikto savininko teisių, t. y. naudotis nenustačius servituto atsakovams priklausančiame žemės sklype, o jį nustačius toje vietoje, kurioje buvo siūloma, t. y. per trečiajam asmeniui D. Z. priklausantį žemės sklypą, kadangi faktiškai ieškovas per šį sklypą ir patekdavo į jam priklausantį žemės sklypą iki šiol.
11.4. Nustačius servitutą atsakovams priklausančiame žemės sklype, kelio servitutas sumažintų atsakovų žemės sklypo vertę ir apribotų naudojimosi juo galimybes pagal sklypo paskirtį. Byloje nėra pateikta jokių duomenų apie realiai ketinamus atlikti gyvenamojo namo statybos darbus, nurodytame D. Z. priklausančiame žemės sklype. Taip pat ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad jam priklausančiame žemės sklype artimiausiu metu realiai planuojami vykdyti statybos darbai, dėl ko kelio servituto nustatymo būtinybė, sudarant galimybę į sklypą patekti sunkiasvorėms transporto priemonėms, iš esmės byloje liko neįrodyta.
11.5. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypo vertės, o tai laikytina žemės sklypo nuvertėjimu dėl servituto nustatymo, ir apskaičiuodamas dėl to atsakovams išmokėtiną nuostolių dydžio kompensaciją rėmėsi į bylą pateiktais UAB „Ober-Haus“ žemės sklypo rinkos vertės skaičiavimais, kuriuose numatyta atsakovams priklausančio žemės sklypo 1 aro vertė yra 201,19 Eur, ir atsakovų pateiktu UAB „Lovertus“ ekspertizės aktu, kuriame žemės sklypo 1 aro vertė yra 393,44 Eur, bei tokiu būdu išvesdamas vidurkį nustatė, kad 1 aro atsakovams priklausančios žemės sklypo vertė yra 297,32 Eur. Su tokiu teismo skaičiavimu ir žemės sklypo vertės nustatymu nesutiktina. Kaip matyti, ieškovo pateiktas žemės sklypo vertės nustatymas beveik du kartus (1,96 karto) yra mažesnis negu atsakovų pateiktoje ekspertizėje nurodyta žemės sklypo vieno aro vertė, jau nekalbant apie masiniu būdu nustatytą žemės sklypo vertę. Šiuo atveju būtina pažymėti, kad ieškovas yra suinteresuotas mokėti atsakovams kuo mažiau. Jo iniciatyva atliktas ir pateiktas į bylą UAB „Ober-Haus“ žemės sklypo rinkos vertės skaičiavimas ir juo negalima vadovautis apskaičiuojant atsakovams tenkantį nuostolių dydį už servituto nustatymą, paimant iš jų 2,73 aro žemės sklypo, kadangi tai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų, juolab kad servitutas nustatomas neterminuotam laikotarpiui, o nekilnojamojo turto vertė rinkoje nuolat kyla. Dėl šių aplinkybių atsakovams nustatytinas nuostolių dydis turi būti skaičiuojamas pagal UAB „Lovertus“ ekspertizės akte nurodytą žemės sklypo aro vertę, t. y. skaičiuojant 393,44 Eur/a, tokiu būdu nustatant atsakovams mokėtiną 1 074,09 Eur dydžio kompensaciją (393,44 Eur/a x 2,73 a = 1 074,09 Eur).
11.6. Teismas netinkamai taikė ir aiškino Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.129 straipsnio nuostatas, dėl to priteisė atsakovams neprotingai mažą ir absoliučiai nesuderinamą su teisingu atlygintinumo už servituto nustatymą principu vienkartinę kompensaciją.
11.7. Atsakovai neabejotinai patyrė ir kitus tiesioginius dėl servituto nustatymo atsiradusius nuostolius. Be nuostolių atlyginimo, CK 4.129 straipsnis numato ir galimybę prašyti vienkartinės ar periodines kompensacijos. Teismas, kaip minėta, nepagrįstai sutapatino kompensacijos ir nuostolių institutus, taip eliminavo iš apeliantų realią galimybę gauti ne tik prašomų nuostolių už servitutą atlyginimą, bet ir kompensaciją, kurios jie prašė, nurodydami bendrą 15 000 Eur dydžio sumą. Šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl kompensacijos dydžio, vienas esminių dalykų yra tai, kad servitutą prašoma nustatyti neterminuotai, tai reiškia, jog atsakovai būdami garbingo amžiaus iš esmės praranda bet kokią galimybę kada nors ateityje naudotis ir disponuoti jiems nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu.
11.8. Ieškinį tenkinus iš dalies, atitinkamai turėjo būti paskirstytos ir šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos, tuo tarpu teisinio pagrindo iš atsakovų ieškovo naudai priteisti visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas nėra. Teismo motyvai, kad atsižvelgiant į labai nedidelį atsakovų prašytos kompensacijos priteisimo santykį, atsižvelgiant į tai, jog atsakovų bylinėjimosi išlaidos buvo daugiau kaip 30 procentų didesnės nei ieškovo, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, iš atsakovų ieškovui visiškai nepagrįstai priteistos visos bylinėjimosi išlaidos. Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymas nėra reglamentuotas CPK ir juolab neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, o jiems prieštarauja, kadangi tokiu būdu iš esmės teismas veikia nesilaikydamas CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatytos imperatyvios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės.
12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas D. R. prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
12.1. Ieškovas nesutinka su atsakovų argumentais, kad privažiavimą galima išplatinti D. Z. sklypo sąskaita ir tai nepažeis jos interesų labiau nei servituto nustatymas atsakovų sklype. Iš į bylą pateiktos V. J. (D. Z. tėvo) žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylos dokumentų – UAB „Gargždų projektas“ 2004 ir 2006 metais sudarytų planų bei UAB „Restitas“ architektės I. K. parengto detalaus plano pagrindinio brėžinio – matyti, kad tarp Z. ir G. sklypų projektuojamas ne kelias, o bandotakis, o jo plotis, kaip nustatyta šios bylos nagrinėjimo metu, yra 2,07–2,49 metro pločio, t. y. nepakankamas plotis šį bandotakį naudoti kaip įvažiavimą į sklypą. Akivaizdu, jog normaliam privažiavimui iki ieškovo sklypo jį reikėtų praplatinti mažiausiai dvigubai ir, jei tai būtų daroma Z. sklypo sąskaita, tai tokiu atveju kelias užimtų apie 8–10 procentų viso jos sklypo ploto, o teismo sprendimu nustatytas kelio servituto plotas (273 kv. m) sudaro tik 1,22 procento nuo bendro 2,2367 ha atsakovų sklypo ploto.
12.2. Ieškovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog atsakovai visiškai nėra atsakingi dėl to, jog 1991–1994 metais projektuojant jų sklypo ribas, jame nebuvo suprojektuotas privažiavimas iki ieškovo sklypo. Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, jog atsakovų sklypo projektavimo procesas buvo inicijuotas atsakovo K. L., nes jis teikė prašymus panaikinti sklypus individuliai statybai ir suformuoti sklypą ūkininkavimui. 1992 m. kovo 12 d. Klaipėdos rajono Dovilų apylinkės Tarybos 1-ojo šaukimo 16 sesijos sprendimu „Dėl ūkininko K. L. pareiškimo“ buvo nuspręsta panaikinti individualiai statybai numatytus sklypus Nr. 133, 134, 135, 136 ir, taupant žemę, nenumatyti tiesti gatvės pro minėtus sklypus, tačiau įpareigojant numatyti privažiavimą prie sklypo Nr. 130, t. y. prie ieškovo sklypo.
12.3. Ieškovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė dėl servituto nustatymo atsiradusių nuostolių bei kompensacijos atlyginimo klausimą. Apeliantų argumentai dėl 12 922,91 Eur kompensacijos priteisimo yra visiškai nepagrįsti jokiais įrodymais, išgalvoti bei nesuderinami su elementaria gyvenimiška patirtimi ir logika, nes nesuprantama ir nepaaiškinama, kaip gali esmingai pasunkėti žemės sklypo apdirbimas ar priežiūra prie kelio krašto lyginant, pavyzdžiui, su tokių pat darbų atlikimu ties sklypo riba su kaimyniniu tvora aptvertu sklypu arba bet kokiu kitu natūraliu gamtiniu ar dirbtiniu objektu.
12.4. Atsakovai 1 074,09 Eur nuostolių dydį dėl sklypo dalies praradimo grindžia išimtinai UAB „Lovertus“ ekspertizės aktu, kuriuo nustatyta viso atsakovų žemės sklypo vertė. Su tokia apeliantų pozicija, kai ignoruojami kiti bylos įrodymai bei faktinės aplinkybės, ieškovas nesutinka, nes tai iš esmės prieštarauja Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 218 straipsnio dėl eksperto išvados įvertinimo nuostatoms, kurių teismas nepažeidė.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo D. Z. prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
13.1. Apeliantų teiginiai, jog ieškovas gali naudotis jam priklausančiu daiktu nenustačius servituto atsakovams priklausančiame žemės sklype, o jį nustačius per D. Z. priklausantį sklypą, kadangi faktiškai ieškovas per šį sklypą ir patekdavo į jam priklausantį žemės sklypą iki šiol, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, trečiojo asmens sklypas yra nedidelis, skirtas gyvenamojo namo statybai, todėl kelio suprojektavimas akivaizdžiai sumažintų sklypo vertę ir apribotų naudojimosi juo galimybes pagal sklypo paskirtį.
13.2. Teismas taip pat pagrįstai atmetė atsakovų siūlymą ieškovui kelią projektuoti planuose pažymėtame bandotakyje. Tiek D. Z., tiek V. G. žemės sklypams atlikti kadastriniai matavimai. V. G. žemės sklypas aptvertas tvora. Statybų metu bus reikalinga statybinei technikai patekti į statybvietę. Vėliau gali kilti būtinybė prie ieškovo gyvenamojo namo privažiuoti priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos automobiliams bei kitam specializuotam transportui. Pažymėtina, jog 2,5 metrų pločio nesiekiančiame keliuke sudėtinga ne tik didesnėms transporto priemonėms pravažiuoti, bet sudėtinga būtų manevruoti lengvąjį automobilį.
13.3. K. L. turėjo gauti 24,5 ha žemės sklypą, tačiau kadastrinių matavimų metu, kuriuose, kaip pats nurodė posėdžio metu, jis dalyvavo ir kadastrinius matavimus atlikusiems asmenims nurodė neteisingas matuojamo sklypo ribas, dėl to jam buvo suformuotas didesnis žemės sklypas nei kad atsakovas turėjo teisę gauti. Atliktų matavimų pagrindu buvo priimtas 1994 m. vasario 24 d. Klaipėdos rajono valdybos potvarkis Nr. 119-v, kuriuo atsakovui skirtas 24,81 ha bendro ploto žemės sklypas, nors, kaip buvo minėta, turėjo būti skirtas 24,5 ha. Be to, rajono architektas nebuvo pakeitęs teritorijos planų, t. y. nebuvo planuojamos tiesti gatvės – privažiavimo į sklypą Nr. 130. Dėl atsakovų aktyvių veiksmų nustatant žemės sklypo ribas buvo užvaldytas didesnis žemės sklypo plotas, t. y. ta dalis, kurioje pagal pirminius žemės sklypų planus buvo numatyta gatvė bei privažiavimas prie ieškovo žemės sklypo.
13.4. Trečiojo asmens D. Z. manymu, pirmosios instancijos teismas išspręsdamas kompensacijos priteisimo klausimą teisingai įvertino faktines aplinkybes, tinkamai pritaikė teisės normas ir, atsižvelgdamas į suformuotą teismų praktiką, nustatė teisingą kompensacijos dydį.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
14.1. Pirmosios instancijos teismas sprendime tinkamai pažymėjo, kad servitutas turi būti nustatytas per atsakovų žemės sklypą, nes jo nustatymas sudarys mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkams, nei jo nustatymas per kitus ieškovo kaimyninius žemės sklypus. Pažymėtina, kad kelio servituto nustatymas atsakovų žemės sklype yra vienintelis būdas pašalinti objektyvias kliūtis naudotis ieškovui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu.
14.2. Nacionalinė žemės tarnyba nurodo, kad apeliantų reikalavimas priteisti iš atsakovo vienkartinę 15 000 Eur kompensaciją už 273 kv. m ploto nustatytą kelio servitutą yra nepagrįstas ir atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
16. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
17. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad atsakovui K. L. mirus, jo procesines teises šioje byloje perėmė Z. L. (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartis).
Dėl servituto nustatymo
18. Apeliaciniame skunde atsakovė nesutinka tiek su būtinybe nustatyti servitutą ieškovui priklausančio žemės sklypo tinkamam naudojimui užtikrinti, tiek su pasirinktu servituto variantu.
19. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servituto teisė pasižymi savininko (tarnaujančiojo daikto) nuosavybės teisės suvaržymais siekiant įgyvendinti viešpataujančiojo daikto savininko nuosavybės teisę. Nuosavybės teisė jokiais atvejais neturi būti varžoma nepagrįstai, tam būtinas objektyvus pagrindas. Dėl to ir daikto apsunkinimas servitutu pateisinamas tik esant svarbioms priežastims (kai yra objektyviai būtinas). Teismas pirmiausia turi įsitikinti, kad servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų. Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas viešpataujančiojo daikto savininkui – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016, 13 p.).
20. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo būtinybę nustatyti servitutą, siekiant užtikrinti tinkamą ieškovui priklausančio žemės sklypo naudojimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas neturi privažiavimo prie jam priklausančio žemės sklypo. Savo ruožtu teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad žemės sklypo, kurio naudojimo pobūdis yra mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba, savininkas turi turėti galimybę prieiti ir privažiuoti prie jo, kad galėtų juo tinkamai naudotis. Aplinkybė, kad pirkdamas žemės sklypą ieškovas turėjo matyti, kad prie jo nėra faktiškai egzistuojančio privažiavimo, šios išvados pakeisti negali. Servituto būtinybei konstatuoti svarbiausią reikšmę turi ne viešpataujančiojo daikto įsigijimo aplinkybės, bet realiai egzistuojantis poreikis užtikrinti tokio daikto tinkamą naudojimą. Juolab kad iš ieškovo įsigyto žemės sklypo kadastrinių duomenų matyti, kad prie jo buvo nubraižyta gatvė.
21. Servituto būtinybei konstatuoti taip pat nėra reikšminga aplinkybė, kad (numatomo) tarnaujančiojo daikto savininkas teisėtai jį įsigijo, taip pat kad jis nėra teisiškai atsakingas už servituto poreikį. Servituto nustatymas nėra sankcija už neteisėtą (tarnaujančiojo) daikto įsigijimą. Servitutas – tai viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daikto savininkų teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros užtikrinimo priemonė, o ne teisinės atsakomybės taikymas tarnaujančiojo daikto savininkui. Dėl šios priežasties servituto nustatymo būtinybės paneigti negali ir atsakovės argumentai, kad privažiavimu prie ieškovo sklypo turėjo pasirūpinti valstybės valdžios institucijos. Jei jos tuo nepasirūpino, siekiant užtikrinti daikto naudojimą pagal paskirtį, gali būti sprendžiama dėl servituto nustatymo teismo sprendimu. Savo ruožtu asmuo, manantis, kad dėl valstybės valdžios institucijų veiksmų ar neveikimo patyrė nuostolių, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka reikalauti jų atlyginimo.
22. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams dėl pasirinkto servituto varianto, pagal kurį jis nustatytas atsakovei, o ne trečiajam asmeniui priklausančiame žemės sklype. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017, 26 p.). Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija nekartoja pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytų argumentų, tačiau papildomai nurodo, kad aplinkybė, jog nėra duomenų apie realius ketinimus trečiojo asmens sklype pradėti statybos darbus, pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia. Siekiant užtikrinti tinkamą konkuruojančių vertybių (skirtingų savininkų interesų) pusiausvyrą, nagrinėjamu atveju svarbu yra tai, kurio iš potencialių tarnaujančiųjų daiktų savininkų teisės ir teisėti interesai, galimybės naudoti daiktą pagal paskirtį būtų labiau suvaržyti dėl servituto nustatymo. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad servituto nustatymas trečiajam asmeniui priklausančiame mažaaukščių namų statybai skirtame žemės sklype kur kas labiau suvaržytų šio sklypo savininko teises ir teisėtus interesus, galimybes sklypu naudotis pagal paskirtį, palyginus su tais suvaržymais, kurie atsirastų servitutą nustačius atsakovei priklausančiame sklype, kuriame vykdoma žemės ūkio veikla ir kuris yra beveik 20 kartų didesnis nei trečiajam asmeniui priklausantis sklypas.
23. Pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo nepaneigia ir atsakovės argumentai, kad nėra duomenų, jog ieškovas realiai planuoja statybos darbus jam priklausančiame sklype. Teisėjų kolegijos manymu, nebūtų racionalu ieškovui planuoti statybos darbų, kol jis neturi teisėtos galimybės patekti prie jam priklausančio žemės sklypo ir veiksmingai naudoti jį ateityje pagal paskirtį. Atsižvelgdama į visa tai, kas paminėta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuota, kad poreikis naudotis atsakovei priklausančio sklypo dalimi nagrinėjamu atveju yra pagrįstas ne tuo, kad taip yra tiesiog naudingiau ir patogiau ieškovui, bet būtinybe tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu. Atsakovės argumentai dėl servituto nustatyto neteisėtumo ir nepagrįstumo atmestini.
Dėl kompensacijos
24. Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta 500 Eur vienkartine kompensacija už nustatytą kelio servitutą, prašo, nustačius servitutą, priteisti 15 000 Eur, šią sumą sudaro patirti nuostoliai ir prašoma vienkartinio dydžio kompensacija.
25. CK 4.129 straipsnis nustato, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti kompensacijos kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymą, taip pat atlyginti dėl servituto nustatymo patirtus nuostolius (CK 4.129 straipsnis); šios dvi teisės yra savarankiškos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2014).
26. Nuostoliai dėl servituto nustatymo gali pasireikšti kaip daikto nuvertėjimas dėl servituto nustatymo, asmens išlaidos, padarytos dėl servituto nustatymo, arba būsimos išlaidos, kurias dėl to ateityje būtina daryti (kaštai). Asmens išlaidos ar kaštai kaip atlygintini dėl servituto nustatymo nuostoliai nustatomi taikant CK 4.10 ir 6.249 straipsnius, nes juose reglamentuojama, kaip padaryta žala įvertinama pinigais. Konkrečius nuostolius tarnaujančiojo daikto savininkas turi įrodyti (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009). Taigi tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių, įrodęs jų dydį ir priežastinį ryšį su servitutu, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2009).
27. Pagrindas mokėti nuostolių kompensaciją dėl servituto nustatymo yra su nuosavybės teisės suvaržymu susiję tarnaujančiojo daikto savininko nuostoliai. Tai turtiniai ar neturtiniai netekimai: galimybės naudotis daikto dalimi netekimas, nepatogumų atsiradimas dėl bendro naudojimosi daiktu ar jo dalimi ir kita, įvertinta pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009). Pagal bendrąsias taisykles, teismas, spręsdamas klausimą dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti; taip pat į kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015).
28. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė 500 Eur dydžio kompensaciją dėl nustatyto kelio servituto. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais šiuo aspektu ir jų nekartoja. Apeliacinės instancijos teismas tik papildomai akcentuoja, kad:
28.1. Iš bylos medžiagos matyti, kad iš pradžių numatytas privažiavimas prie ieškovui priklausančio žemės sklypo buvo panaikintas, be kita ko, dėl buvusio atsakovės vyro K. L. veiksmų, siekiant įsigyti didesnį žemės sklypą. 1990 m. jam buvo skirti 23 ha žemės, 1991 m. jis pateikė prašymą papildomai skirti 1,5 ha, bet šis prašymas nebuvo patenkintas, nes pageidaujamame sklype buvo numatyta gyvenvietė. Tačiau 1992 m. K. L. prašymu Ketvergių gyvenvietėje buvo panaikinti individualiai statybai numatyti sklypai Nr. 133, 134, 135 ir 136, nuspręsta prašyti rajono architekto nenumatyti tiesti gatvės pro minėtus sklypus, bet numatyti privažiavimą prie žemės sklypo Nr. 130 (tai ieškovui priklausantis sklypas). 1994 m. Klaipėdos rajono valdyba tenkino K. L. prašymą ir suteikė jam 24,81 ha (t. y. 0,31 ha daugiau nei anksčiau minėti 23 ha+1,5 ha) žemės sklypą, į kurį buvo įmatuotas ir kelias, kuriuo turėjo būti patenkama prie ieškovo žemės sklypo. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, nebūtų teisinga visą finansinę naštą dėl servituto perkelti ieškovui.
28.2. Nustačius servitutą, atsakovė nepraranda nuosavybės teisės į žemės sklypą, servituto poreikis ateityje gali išnykti ir jis gali būti panaikintas, be to, ieškovo nutiestas kelias gali tapti naudingas ir atsakovei. Vadinasi, servituto nustatymas, kuris riboja galimybę naudotis nedidele dalimi atsakovei priklausančio žemės sklypo, nustatant kompensacijos dydį, neturėtų būti prilygintas visiškam nuosavybės teisių į atitinkamą žemės sklypo dalį praradimui.
28.3. Servitutas nagrinėjamu atveju yra nustatomas pagal atsakovei priklausančio žemės sklypo kraštą, todėl neatrodo įtikinami apeliacinio skundo argumentai, kad dėl servituto nustatymo atsiras reikšmingų papildomų nepatogumų įdirbti žemę pagal kelio kraštą, nes ir šiuo metu tenka žemę įdirbti pagal atsakovei priklausančio žemės sklypo ribą su kitų žemės sklypų savininkais. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl papildomų priemonių įdirbti žemę reikalingumo (herbicidų, mechaninio dirvos apdirbimo) yra abstraktūs, jiems pagrįsti nepateikti konkretūs skaičiavimai ir įrodymai nei dėl išlaidų dydžio, nei kad atitinkamų priemonių reikėtų imtis būtent dėl kelio servituto nustatymo. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo manyti, kad įrengtu keliu vyks intensyvus transporto judėjimas, nes servitutu nustatomas privažiavimas tik prie vieno ieškovui priklausančio nedidelio žemės sklypo, skirto gyvenamajam namui statyti. Savo ruožtu, kaip minėta, įrodyti konkrečius nuostolius dėl servituto ir jų priežastinį ryšį su servitutu turėjo atsakovė. Kita vertus, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tai neužkerta kelio atsakovei ateityje kreiptis į teismą su prašymu atlyginti nuostolius, kuriuos ji patirs dėl nustatyto servituto.
28.4. Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė turto rinkos vertė yra nustatoma masinio vertinimo būdu, t. y. apskaičiuojant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų vertę, neatsižvelgiant į individualias turto savybes. Vadinasi, individualaus vertinimo išvados, kuriose atsispindi specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir kitos turto vertei turinčios reikšmės aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už Nekilnojamojo turto registro duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2009). Dėl šių priežasčių šioje byloje netikslinga remtis Nekilnojamojo turto registre užfiksuota sklypo verte, nes byloje pateikti net du individualūs jo vertinimai.
28.5. Iš byloje pateikto „Ober-Haus“ atlikto atsakovės žemės sklypo vertinimo matyti, kad vertinimo metu buvo padaryta išvada, kad geriausias ir maksimalus vertinamo objekto panaudojimas – žemės veiklai, lyginamuoju metodu nustatant sklypo vertę, 2 iš 3 lyginamųjų objektų pasirinkti žemės ūkio paskirties sklypai, nustatyta 1 aro vertė – 202 eurai. Savo ruožtu UAB „Lovertus“ atliekant teismo paskirtą ekspertizę ir lyginamuoju metodu nustatant sklypo vertę buvo padaryta išvada, kad geriausias sklypo panaudojimas yra pagal įregistruotą sklypo paskirtį (paskirtis – kita, naudojimo pobūdis – rekreacinės teritorijos), lyginamuoju metodu nustatant sklypo vertę, lyginamaisiais objektais pasirinktų 2 iš 3 žemės sklypų naudojimo pobūdis – rekreacinės teritorijos, nustatyta 1 aro vertė – 394,66 Eur. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovei priklausančiame žemės sklype faktiškai vykdoma žemės ūkio veikla, rekreacinė veikla nėra realiai planuojama, sklypo paskirtis iš žemės ūkio į rekreacinę buvo pakeista tikslingai siekiant padidinti sklypo vertę ir gauti didesnę kompensaciją už servitutą. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, nebūtų teisinga atsakovės turtinius praradimus apskaičiuoti pagal UAB „Lovertus“ nustatytą sklypo vertę.
29. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su atsakovės argumentais, kad pirmosios instancijos teismo paskirtos atsakovei priklausančio žemės sklypo vertės nustatymo ekspertizės išlaidos turi būti priskirtos prie nuostolių, atlygintinų pagal CK 4.129 straipsnį. Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad sumos, išmokėtos ekspertams, yra priskiriamos išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu. Vadinasi, jos turi būti paskirstomos šalims pagal bylinėjimosi išlaidoms taikytinas taisykles. Juolab kad pirmosios instancijos teisme atsakovai jas prašė priteisti būtent kaip bylinėjimosi išlaidų dalį (elektroninės bylos 3 t., b. l. 87) ir nepareiškė reikalavimo dėl aptariamos sumos kaip materialaus teisinio pobūdžio nuostolių priteisimo.
30. Atsižvelgdama į tai, kas paminėta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pakankamo pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl servituto ir kompensacijos už jį dydžio nustatymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
31. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą dėl materialiųjų teisinių reikalavimų, laikytina, kad ji bylą apeliacinės instancijos teisme pralaimėjo, todėl kiti byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
32. Trečiasis asmuo D. Z. patyrė 605 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos yra pagrįstos pinigų priėmimo kvitu ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių. Vadinasi, iš atsakovės trečiajam asmeniui D. Z. priteistini 605 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
33. Ieškovas D. R. patyrė 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos yra pagrįstos pinigų priėmimo kvitu ir neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių. Vadinasi, iš atsakovės ieškovui D. R. priteistini 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme
34. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, teigia, kad teismas turėjo išlaidas paskirstyti proporcingai ir nepriteisti iš atsakovų visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
35. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
36. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, nors formaliai ieškinys buvo patenkintas tik iš dalies, nes jame buvo nurodyta 200 Eur kompensacija už servitutą, o teismas priteisė 500 Eur, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, realiai ieškovas šią bylą iš esmės laimėjo. Pirma, nagrinėjamu atveju buvo patenkintas pagrindinis ieškovo reikalavimas dėl kelio servituto nustatymo atsakovei priklausančiame žemės sklype. Antra, ieškovo ieškinyje siūlyta 200 Eur kompensacija buvo padidinta 300 Eur (iki 500 Eur), o tai reiškia, kad šį išvestinį iš pagrindinio reikalavimą ieškovas laimėjo beveik 98 proc. (100 proc. – (300 / 14 800) x 100 proc.). Vadinasi, jei situacija būtų vertinama griežtai pagal proporcijas, tektų daryti išvadą, kad visą bylą ieškovas laimėjo net daugiau kaip 99 proc., nes nustatant bendrą laimėtos bylos proporciją didesnė reikšmė turėtų būti teikiama aplinkybei, kad ieškovo pagrindinis reikalavimas dėl servituto nustatymo buvo patenkintas visiškai. Esant anksčiau paminėtoms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant ir į tai, kad ieškovas pirmosios instancijos teisme sutiko mokėti ir didesnę nei 200 Eur kompensaciją pagal abiejų šalių pateiktų žemės sklypo vertinimų vidurkį, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, visos ieškovo bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos iš atsakovo, nes sprendimas buvo priimtas iš esmės ieškovo naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui D. R. iš atsakovės Z. L. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti trečiajam asmeniui D. Z. iš atsakovės Z. L. 605 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.