Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-116-904/2018

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-12-03
Bylos Nr.: e2-116-904/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-24-3-00252-2017-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Mantas Ūsas
Ieškovas: D. R.
Atsakovas: K. L., Z. L.
Trečiasis asmuo: D. Z., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, V. G.
Advokatai: Eligijus Karbauskas, Donatas Lengvinas, Rimvydas Paulauskas

Civilinė byla Nr. e2-116-904/2018Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00252-2017-0Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.2.6.1.;2.4.4.1.

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 3 d.Gargždai

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Mantas Ūsas,sekretoriaujant Neringai Dužinienei,

dalyvaujant ieškovui D. R., jo atstovui advokatui Rimvydui Paulauskui, atsakovams K. L., Z. L., jų atstovui advokatui Donatui Lengvinui, trečiojo asmens D. Z. atstovui advokatui Eligijui Karbauskui, trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Redai Siautilei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. R. ieškinį atsakovams K. L. ir Z. L. dėl servituto nustatymo, tretieji asmenys Nacionalinei žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, D. Z., V. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas patikslintu ieškiniu prašo nustatyti kelio servitutą, suteikiantį D. R. teisę eiti ir važiuoti per atsakovams K. L. ir Z. L. priklausančio žemės sklypo, esančio Ketvergių kaime, Dovilų sen., Klaipėdos rajone , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalį 273 kv. m. dydžio, kurio ribos pažymėtos UAB „Vakarų valda“ 2016-11-14 parengtame plane posūkio taškais „1-2-3-4“, jų koordinatės taško „1“ - x-6171049.84, y-330259.68; taško „2“ x-6171058.30 , y-330259.76, taško „3“ x-6171040.84, y-330297.12; taško „4“ x-6171035.30, y-330294.83; kelio ribų ilgiai tarp taškų „1-2“ – 8,47 metro, tarp taškų „2-3“ – 41,24 metro, tarp taškų „3-4“ - 6.00 metrai, tarp taškų „4-1“ - 38.04 metro. Nustatyti, kad kelią savo lėšomis ir darbu įrengia, vėliau jį remontuoja ir tinkamai išlaiko ieškovas D. R. bei nustatyti, kad ieškovas D. R. atsakovams K. L. ir Z. L. nuostolių atlyginimui už servituto nustatymą sumoka vienkartinę 200 Eur piniginę kompensaciją.

Ieškinio pagrindu nurodė, jog ieškovui D. R., nuosavybės teise priklauso 0,25 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Šio žemės sklypo naudojimo pobūdis - mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba. Ieškovas patekti į savo sklypą neturi galimybės, nes prie jo nėra jokio privažiavimo kelio ir dėl to negali savo turto naudoti pagal tiesioginę paskirtį. Privažiavimas prie ieškovo sklypo yra pažymėtas geodezininko A. M. 1994 metais parengtame tuometinio savininko Z. K. namų valdos žemės sklypo plane. Šis planas buvo priedas prie žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties. Pirkdamas žemės sklypą suprato, jog į nusipirktą žemės sklypą pateks būtent plane nurodytu keliu. Žemės sklypo planas yra registruotas Valstybinė įmonė Registrų centras. Siekdamas išsiaiškinti situaciją dėl 1994 metų plane suprojektuoto kelio ir galimybės privažiuoti prie savo sklypo, ieškovas kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Klaipėdos rajono skyrių, kuris paaiškino, jog 1992-03-12 Klaipėdos rajono Dovilų apylinkės Tarybos 1 šaukimo 16 sesijos sprendimu „Dėl ūkininko K. L. pareiškimo“ buvo nuspręsta panaikinti individualiai statybai numatytus sklypus Nr. 133, 134, 135, 136 ir taupant žemę, nenumatyti tiesti gatvės pro minėtus sklypus, tačiau įpareigojant numatyti privažiavimą prie sklypo Nr. 130 , t. y. prie ieškovo sklypo. 1994-02-24 Klaipėdos rajono valdybos potvarkiu Nr. 119-v, K. L. buvo suteiktas valstiečių ūkiui steigti 24,81 ha bendro ploto žemės sklypas. Į šio žemės sklypo plotą buvo įmatuotas ir kelias, kuris pagal pirminius planus ribojosi su ieškovo žemės sklypu, tačiau kelias, leidžiantis patekti į ieškovo sklypą, atsakovams L priklausančiame žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo nustatytas. Siekdamas šią problemą išspręsti be teismo, ieškovas pateikė atsakovams pasiūlymą sudaryti sutartį dėl kelio servituto, prie pasiūlymo pridėjo UAB „Vakarų valda“ parengtą žemės sklypo planą su aiškinamuoju raštu, kuriame atsakovų sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), numatytas 273 kv. m. ploto kelias, kuriuo ieškovas galėtų patekti į savo sklypą. Šis kelias suprojektuotas kaip esamos (duomenys neskelbtini) gatvės pratęsimas. Į šį pasiūlymą atsakovai K. ir Z. L. atsakė 2016-12-21 raštu, nurodydami, kad su ieškovo pasiūlymu nesutinka. Su siūlomu ieškovo pasiūlymu sutiktų, jei atsakovams kompensuotų 15 000 eurų. Šiuo metu nėra jokio teisinio pagrindo nustatyti servitutą administraciniu aktu. Iš Dovilų apylinkės tarybos 1991-03-12 sprendimo, sklypų individualiai statybai paskirties naikinimas ir jų sujungimas į vientisą sklypą buvo inicijuotas atsakovo K. L. ir jam buvo žinoma , jog realizuojant šį sprendimą, būtina numatyti privažiavimą prie sklypo Nr. 130. Nepagrįstas atsakovų K. ir Z. L. teiginys, jog ekonomiškiau ir naudingiau būtų nustatyti kelio servitutą per greta esantį D. Z. priklausantį sklypą, adresu Mažvydo g. 5. Ieškovas D. R. pažymėjo, kad jokio kelio ar keliuko D. Z. žemės sklype nėra, iš atsakovų pateiktos ortofoto medžiagos galima daryti prielaidą, kad matomai savavališkai buvo važiuota per 4 (keturis) statiniais neužstatytus sklypus nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki Minijos upės. Be to, D. Z. sklypas, taip pat yra skirtas mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai, jo plotas yra 0.1250 ha ir jei būtų nustatytas servitutas bei įrengtas bent 4 metrų pločio kelias per šį sklypą ortofo nuotraukoje užfiksuotoje vietoje (jo ilgis būtų 143 metrai) , kelias užimtų 172 kv. m. plotą, kas sudarytų beveik 15 procentų viso sklypo (duomenys neskelbtini) ploto. Be to, tokiu atveju, atsižvelgiant į Kelių įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą pačią minimaliausią 3 metrų kelio apsaugos zoną į abi puses nuo kelio briaunų, šio kelio įrengimą reikėtų derinti ir su žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininku arba atitraukti kelio kraštą nuo sklypo ribos tiek, kad jo apsaugos zona nepatektų į sklypą (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybės, darytina išvada, jog įrengus teisės aktų reikalavimus atitinkantį kelią per sklypą adresu (duomenys neskelbtini), šio sklypo faktiškai nebebūtų galima panaudoti pagal jo paskirtį arba jo savininkui būtų neproporcingai apribota galimybė statyti statinius, ženkliai kristų jo vertė ir pan., todėl atsakovų 2016-12-21 rašte nurodyti argumentai, jog kelio servituto nustatymas per sklypą (duomenys neskelbtini), Ketvergiuose, būtų ekonomiškesnis ir naudingesnis, yra nepagrįsti. Ieškovas sutinka prisiimti įsipareigojimus savo lėšomis įrengti kelią ir vėliau jį prižiūrėti. Taip pat sutinka, kad servituto nustatymas turi būti atlygintinis, tačiau su atsakovų 2016-12-21 rašte nurodyta vienkartine suma 15 000 Eur, nesutinka. UAB „Vakarų valda“ parengtame žemės sklypo plane kelio servitutas atsakovų sklype numatytas 273 kv. m. plote (2,73 aro), atsakovų žemės sklypo paskirtis - žemės ūkio, vidutinė tokios paskirties vieno hektaro žemės rinkos vertė Klaipėdos rajone siekia apie 4000 - 5000 eurų, todėl 2,73 aro rinkos vertė yra ne didesnė kaip 150 Eur, tačiau už servituto nustatymą sutinką sumokėti atsakovams vienkartinę kompensaciją, viršijančią rinkos vertę - 200 eurų.

Atsiliepimas

Atsakovai K. L. ir Z. L. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovui K. L. žemės sklypas buvo suteiktas pagal „Valstiečių ūkio įstatymą“. Klaipėdos rajono valdybos 1990-12-28 sprendimu K. L. buvo skirta 23 ha žemės sklypas. 1991 m. balandžio mėnesį K. L. pateikė prašymą skirti papildomą 1,5 ha žemės sklypą. Į šį prašymą buvo gautas atsakymas 1991-05-08 Nr. 90, kuriame paaiškinta, kad pageidaujamame žemės sklype „yra suprojektuota Kalvių gyvenvietė, todėl žemės skirstymo komisija žemės skirti negalėjo. <...> Lėbartų valstybiniam ūkiui sutikus pakeisti gyvenvietės išplanavimo projektą ir jį patvirtinus įstatymu nustatyta tvarka, žemės skirstymo komisija klausimą dėl 1,5 ha žemės skyrimo ūkininkavimui spręs papildomai“. Iš Klaipėdos rajono Dovilų apylinkės Tarybos 1 šaukimo 16 sesijos 1992-03-12 sprendimo, matyti kad K. L. pareiškimas buvo patenkintas ir nuspręsta Ketvergių gyvenvietėje panaikinti individualiai statybai numatytus sklypus Nr. 133, 134, 135 ir 136. Tuo pačiu prašyti rajono architekto taupant žemę, nenumatyti tiesti gatvės pro minėtus sklypus ir numatyti privažiavimą į sklypą Nr. 130. Privažiavimas į individualios statybos sklypus buvo numatytas tik planuose, bet realiai jis niekada ten nebuvo suformuotas. Klausimą dėl privažiavimo į ieškovui priklausanti žemės sklypą Nr. 130 privalėjo išspręsti rajono architektas, o ne atsakovas K. L.. Kaip buvo išspręstas šis klausimas, atsakovas tiksliai atsakyti negali, tačiau jam yra žinoma, kad per jo žemės sklypą nei kelias, nei privažiavimas nebuvo numatytas. Atsakovai nėra atsakingi dėl susiklosčiusios situacijos ir tai, jog ieškovo žemės sklypas šiai dienai liko be privažiavimo. Kiek atsakovui yra žinoma, privažiavimas į ieškovo žemės sklypą buvo numatytas iš kitos sklypo Nr. 130 pusės, tarp žemes sklypų kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tarp šių sklypų ir šiai dienai yra likęs laisvas žemės sklypo plotas, kurio plotis apytiksliai siekia nuo 2,30 m iki 2,71 m. 1993-12-31 Klaipėdos rajono valdybos potvarkiu Nr. 575-v buvo patvirtinta Valstybes išperkamos ir neprivatizuotinos žemės plotų grafinė medžiaga ir duomenys. Grafinė medžiaga parengta naudojant Ketvergių gyvenvietės generalinį planą, kuriame matosi, jog sklypas Nr. 131 ir besiribojantis ieškovu sklypas Nr. 130 yra atriboti nuo kaimyninio sklypo Nr. 132, kas aiškiai parodo, jog šioje vietoje yra numatomas kelias - privažiavimas į sklypą Nr. 130 bei Nr. 128. Galimai rajono architektas spręsdamas privažiavimo klausimą prie ieškovo žemės sklypo, jį numatė būtent šioje vietoje, vėliau, t. y. apie 1997 m., 2007 m. kaimyninių žemės sklypų savininkams darantis kadastrinius matavimus, šis privažiavimui skirtas plotas buvo sumažintas ir pateko į privačių žemės sklypų teritorijas. Iš ieškovo pateiktų dokumentų matyti, jog ieškovas nebandė ieškoti kitų galimybių įsirengti privažiavimą. Jei teismas nustatytų atsakovų žemės sklype kelio servitutą, tai atsakovai prašo priteisti jiems 15000 Eur vienkartine kompensaciją dėl žemės sklypo dalies praradimo. Kelio servituto nustatymas atsakovams sudarys nepatogumų, nes galimai prie kelio krašto pradės augti daugiametes piktžoles, kurios plisdamos terš įdirbtą žemę, o siekiant kovoti su jomis bus reikalingos papildomos priemonės. Įrengtas kelias sukels daug nepatogumų atsakovams - tarša, triukšmas ir kt.

Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodydama, jog įvertinus susidariusią situaciją, tikslingiausia būtų nustatyti kelio servitutą atsakovui nuosavybės teise priklausančiame 2,2367 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), kadangi tai mažiau suteiks nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui, nei atsakovų siūlomame D. Z. priklausančiame 0,1250 ha ploto kitos, gyvenamosios teritorijos paskirties žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini).

Trečiasis asmuo D. Z. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį tenkinti - nustatyti kelio servitutą per atsakovų K ir Z. L. priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Prašė priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), D. Z. priklauso nuosavybės teise. Šio sklypo plotas yra tik 0,1250 ha. Šį nedidelį žemės sklypą trečiais asmuo gavo iš savo tėvų J, dovanojimo sutarties pagrindu. D. Z. iki šio proceso pradžios neturėjo jokio pagrindo įtarti, kad jos nuosavybės teisės gali būti varžomos. Ji įsigijo suformuotą žemės sklypą, kuriame atlikti kadastriniai matavimai, nekilnojamieji daiktai įregistruoti nekilnojamojo turto registre įstatyme nustatyta tvarka. Servituto nustatymas per jos žemės sklypą pažeistų D. Z. nuosavybės teisę ir trukdytų jai naudotis nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, o atsižvelgiant į tai, kad sklypas yra nedidelis, labai sumažintų sklypo vertę ir apribotų naudojimosi jo galimybes pagal paskirtį. Ieškovas pats įvertino, kad nėra jokios galimybės tiesti kelią per D. Z. žemės sklypą, tokią poziciją atsiliepime išdėstė ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, nepaisant to, D. Z. yra priversta dalyvauti procese ir ginti savo nuosavybės teisę, kurią pažeisti teismui siūlo atsakovai. Visiškai nepagrįsti atsakovų argumentai, kad teismas, spręsdamas dėl kelio servituto nustatymo turėtų vertinti, kiek kvadratinių metrų tarnaujančios žemės reikėtų kelio servituto nustatymui, jei servitutas būtų nustatomas per atsakovų, ar per trečiųjų asmenų D. Z. ar V. G. žemę. Pagal jų paskaičiavimą išeitų, kad servitutas užimtų tik 56 kv. m. D. Z. žemės, todėl reikėtų suprasti, kad toks variantas būtų optimaliausias. Su tokiais atsakovų svarstymais kategoriškai negalima sutikti, nes toks optimaliausio varianto parinkimo būdas nenustatytas nei įstatyme, nei teismų praktikoje. D. Z. priklausantis žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra visiškai mažo ploto ir servituto nustatymas per jį labiau pažeistų savininkės teises, negu servituto nustatymas per žymiai didesnio ploto sklypą ir servituto nustatymas iš esmės nepažeistų sklypo savininkų teisių, nebūtų esmingai apsunkintas naudojimasis žemės sklypu. Tuo labiau, kad projektuojant kvartalą būtent pagal ieškovo prašomą nustatyti servitutą buvo numatytas privažiavimas prie ieškovo sklypo. Nagrinėjamoje byloje D. Z. atžvilgiu neegzistuoja nei viena įstatyme numatyta sąlyga nustatyti servitutą. Ieškovas pats pagrįstai nemato galimybių prašyti nustatyti kelio servitutą per D. Z. žemės sklypą. Iš procesinių dokumentų matyti, kad ieškovas parinko optimaliausią variantą ir teikė pasiūlymus atsakovams dėl servituto nustatymo per jų žemės sklypą, o kilus nesutarimams, kreipėsi į teismą.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu ieškovas D. R. patvirtino ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, papildomai nurodė, jog žemės sklype nėra pastatų, ūkinės veiklos nevykdo. Planuoja statyti gyvenamąjį namą, todėl bus reikalinga statybinei technikai patekti į jo žemės sklypą. Pažymėjo, jog detaliajame plane norimame nustatyti servitutinio kelio vietoje yra planuojamas inžinerinės (vandentiekio ir nuotekų) infrastruktūros statybos. Šalia pastatyti elektros linijos stulpai. Neplanuoja žemės sklypą dalinti į mažesnius sklypus. Šiuo metu į žemės sklypą patenka pėsčiomis per D. Z. žemės sklypą. Planuose pažymėtas bandotakis, kuris yra apie 2 m. pločio yra per siauras, kuriuo galėtų važiuoti sunki statybinė technika. Šis keliukas buvo suprojektuotas gyvulių perėjimui. Ieškovas pageidauja kelio, kuris būtų 4 ar 5 metrų pločio, toks minimalus kelio plotis numatytas reikalavimuose, tokio tipo keliams. Atsakovų L žemės sklypas yra apaugęs pieva, kurioje ganomos karvės, teritorija aptverta ,,elektros piemeniu“. Aktyviai bendravo su atsakovais dėl kelio servituto nustatymo, derybos būtų įsisprendusios taikiai, tačiau atsakovai pasikonsultavę su advokatu pradėjo reikalauti 15000 Eur, tai yra neprotingos sumos, dėl ko kilo ginčas teisme.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovė Z. L. patvirtino atsiliepime į ieškinį nurodytas faktines aplinkybes, prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Papildomai nurodė, jog bylos nagrinėjimo teisme metu, dėl siūlomos juokingai mažos 200 Eur kompensacijos sumos, nusprendė padidinti žemės rinkos vertę, pakeisdami jos paskirtį iš žemės ūkio į rekreacinę. Už servituto nustatymą reikalauja 15000 Eur kompensacijos. Šiuo metu, jokių planų vystyti rekreacinę veiklą neturi. Mano, jog ateityje jų vaikai nuspręs, ką su šia žeme daryti. Šiuo metu augina mėsinius galvijus, žemę naudoja galvijų ganymui, augina gyvuliams pašarus. Artimiausiu metu, gyvulininkystės neketina atsisakyti. Žemę įsigijo ne atkurdami nuosavybės teises, o ją pirko iš valstybės, ūkininkavimo tikslais. Visus žemės sklypo įsigijimo reikalus bei prašymus neformuoti atskirus sklypus gyventojams individualių namų statybai bei gatvių įrengimui, teikė sutuoktinis.

Teismo posėdžio metu atsakovas K. L. patvirtino atsiliepime į ieškinius nurodytas faktines aplinkybes prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Papildomai nurodė, jog žemę pirko iš valstybės - ūkininkavimui. Šalia jo žemės sklypo, tuo metu buvo suprojektuoti individualūs gyvenamų namų sklypai ir gatvės, kurios trukdė, jo vystomai mėsinių galvijų ūkio veiklai, nes reikėjo papildomai žemės, todėl teikė prašymus tarybai, dėl šių sklypų bei gatvių panaikinimo bei šios žemės prisijungimo prie jau jo turimos žemės sklypo. Iki šiol augina mėsinius galvijus, pašarus. Artimiausiu metu neketina šios veiklos atsisakyti. Žemės ūkio paskirtį į rekreacinę, bylos teisme nagrinėjimo metu, pakeitė dėl ieškovo siūlomos mažos kompensacijos sumos. Žemę visą laiką dirbo ir tręšė, kitų jos pagerinimų neatliko. Nurodė, jog teismui nustačius prašomą servitutą, reikalauja jam sumokėti 15000 Eur kompensaciją.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovė Reda Siautilė patvirtino atsiliepimuose į ieškinį išdėstytas aplinkybes, papildomai paaiškino, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovai kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją su prašymu pakeisti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinę paskirtį iš žemės ūkio į rekreacinę. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-02-15 įsakymu Nr. AV-375 (įrašas galioja nuo 2018-03-15) šio žemės sklypo paskirtis pakeista į rekreacinės teritorijos. Atsakovė posėdžio metu patvirtino faktą, kad žemės sklypo paskirtį keitė iš žemės ūkio į rekreacinę tam, kad padidinti jo vertę, kad būtų priteista kuo didesnė kompensacija už kelio servituto nustatymą. Atsakovai nepateikė teismui jokių įrodymų, kad žemės sklypo paskirties keitimas buvo planuotas iki ieškovui pateikiant ieškinį teismui dėl kelio servituto nustatymo. Atsakovų tokius veiksmus prašo vertinti kaip nesąžiningus, siekiančius iškreipti realią žemės sklypo rinkos vertę. Mano, jog pasibaigus teisminiams procesams, atsakovai siekdami mokėti mažesnius mokesčius susigražins buvusią žemės sklypo tikslinę paskirtį.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens D. Z. atstovas advokatas Eligijus Karbauskas palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus. Trečiojo asmens D. Z. proceso išlaidas prašė priteisti iš atsakovų, nes jų prašymu ir pasirinktų atsiliepimo motyvų pagrindu D. Z. buvo įtraukta į procesą. Dėl atsakovų veiksmų D. Z. buvo priversta dalyvauti procese ir ginti savo teises, atsakovams teigiant, jog servitutas gali būti nustatytas per D. Z. priklausantį sklypą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Ieškovas D. R. žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo 2003 m. balandžio 28 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. MV7-10966 pagrindu. Šis 0,25 ha ploto žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, remiantis Klaipėdos rajono valdybos 1994-04-21 potvarkiu Nr. 255-v gyvenamojo namo statybai ir 1994-07-05 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 7874.

Iš namų valdos žemės sklypo plano M 1:1000 matyti, kad prie 2500 kv. m. žemės sklypo Nr. 130, esančio (duomenys neskelbtini), pagal Ketvergių gyvenvietės išplanavimą, buvo numatyti du privažiavimai. Šiuo metu žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) privažiavimo neturi.

Atsakovui K. L. 1994 m. vasario 24 d. potvarkiu Nr. 119-v „Dėl žemės sklypo suteikimo K. L., S Dovilų apylinkėje, Kalvių kaime“ suteiktas valstiečių ūkiui steigti 24,81 ha bendro ploto žemės sklypas, į kurio plotą buvo įtrauktas ir Ketvergių gyvenvietės išplanavime numatyta gatvė, kuri ribojosi su ieškovui priklausančiu žemės sklypu Nr. 130.

1992-03-12 Klaipėdos rajono Dovilų apylinkės Tarybos 1 šaukimo 16 sesijos sprendimu „Dėl ūkininko K. L. pareiškimo“ buvo nuspręsta panaikinti individualiai statybai numatytus sklypus Nr. 133, 134 ,135, 136, o taupant žemę, nuspręsta prašyti rajono architekto nenumatyti tiesti gatvės pro minėtus žemės sklypus ir numatyti privažiavimą į žemės sklypą Nr. 130.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog neturi informacijos apie rajono architekto priimtą sprendimą dėl privažiavimo į žemės sklypą Nr. 130 nustatymo.

Dėl servituto.

Ieškovas D. R. žemės sklypą esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo 2003-04-28 pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu. Prie ieškovo sklypo buvo numatytas privažiavimas, kuris pažymėtas geodezininko A. M. 1994 m. parengtame tuometinio savininko Z. K. namų valdos žemės sklypo plane.

Bylos nagrinėjimo metu šalys neginčijo aplinkybių, jog ieškovui D. R. nesuprojektuotas kelias, kuriuo pastarasis galėtų patekti į savo žemės sklypą.

Atsakovai gindamiesi nuo ieškinio nurodė, jog su ieškiniu nesutinka visiškai, siūlydami ieškovui kelią nusistatyti D. Z. žemės sklype arba ieškovui siūlydami į savo sklypą patekti planuose pažymėtu bandotakiu, esančiu tarp D. Z. ir V. G. žemės sklypų.

Trečiasis asmuo D. Z. atsakovų argumentus prašė atmesti kaip nepagrįstus, nurodydama, jog žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise įsigijo dovanojimo sutarties pagrindu. D. Z. priklausantis žemės sklypas yra 0,1250 ha ploto, skirtas mažaaukščių namų statybai, žemės sklypui atlikti kadastriniai matavimai. Šiame sklype D. Z. planuoja gyvenamojo namo statybą.

Vertindamas visas aukščiau nurodytas aplinkybes teismas sutinka su trečiojo asmens D. Z. argumentais, kad sklypas yra nedidelis, planuojama gyvenamojo namo statyba, todėl kelio suprojektavimas akivaizdžiai sumažintų sklypo vertę ir apribotų naudojimosi juo galimybes pagal sklypo paskirtį.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nepagrįstais atsakovų argumentus pripažįsta, siūlymą ieškovui kelia projektuoti planuose pažymėtame bandotakyje. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog bandotakis žemės sklypų planuose pažymėtas tarp D. Z., žemės sklypo kadastro (duomenys neskelbtini) ir V. G., žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypų. Tiek D. Z., tiek V. G. žemės sklypams atlikti kadastriniai matavimai. V. G. žemės sklypas aptvertas tvora. Šalys neginčijo, jog faktinis bandotakio plotis galiniuose kraštuose yra apie 2,07 ir 2,49 m.

Ieškovas D. R. teismui patvirtino, jog ginčo žemės sklype planuoja gyvenamojo namo statybą. Statybų metu bus reikalinga statybinei technikai patekti į statybvietę. Vėliau gali kilti būtinybei prie ieškovo gyvenamojo namo privažiuoti priešgaisrinės – gelbėjimo tarnybos automobiliams bei kitam specializuotam transportui. Ieškovas pažymi, jog 2,5 metrų pločio nesiekiančiame keliuke sudėtinga ne tik didesnėms transporto priemonėms pravažiuoti, bet sudėtinga būtų manevruoti lengvąjį automobilį.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-06-17 įsakyme Nr. D1-533 ,,Dėl statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 ,,Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo“ 15 p. 2 lentelėje nurodyta, jog trečios kategorijos vietinės reikšmės kelio juostos minimalus plotis yra 10 metrų.

Vertindamas visas aukščiau nurodytas aplinkybes teismas sutinka su ieškovo D. R. argumentais, kad kelio suprojektavimas planuose pažymėtame bandotakyje, nepatenkins ieškovo poreikius, įvairiomis kategorijos transporto priemonėmis, saugiai patekti į jam priklausantį žemės sklypą.

Sprendžiant klausimą dėl kelio nustatymo atsakovų žemės sklype teismas pripažįsta svarbiomis aplinkybėmis tai, jog 1990 m. gruodžio 28 d. Klaipėdos rajono Tarnybos pirmo šaukimo šeštos sesijos sprendimu Nr.577-8, atsakovui K. L. buvo nustatytas 23 ha žemės sklypas, skirtas K. L. steigti valstiečių ūkį Ketvergių kaime. 1991 m. gegužės 8 d. pranešimu Nr. 90 Klaipėdos rajono Žemės ūkio skyriaus valdyba atmetė K. L. prašymą dėl papildomo 1,5 ha žemės skyrimo ūkininkavimui, t. y. nurodė, kad K. L. pageidaujamame papildomame 1,5 ha žemės sklype yra suprojektuota (duomenys neskelbtini) gyvenvietė, todėl žemės skirstymo komisija žemės sklypo skirti negalėjo. Minėtu pranešimu taip pat nurodyta, kad Lėbartų valstybiniam ūkiui sutikus pakeisti gyvenvietės išplanavimo projektą ir jį patvirtinus įstatymu nustatyta tvarka, žemės skirstymo komisija klausimą dėl 1,5 ha žemės skyrimo ūkininkavimui spręs papildomai. 1992 m. kovo 12 d. Klaipėdos rajono Dovilų apylinkės Tarybos sprendimu K. L. pareiškimas buvo patenkintas ir nuspręsta panaikinti individualiai statybai numatytus sklypus Nr. 133, 134, 135 ir 136. Tuo pačiu nuspręsta prašyti rajono architekto taupant žemę, numatyti tiesti gatves pro minėtus sklypus ir numatyti privažiavimą į sklypą Nr. 130.

1994 m. vasario 24 d. potvarkiu Nr.119-v, Klaipėdos rajono valdyba suteikė K. L. faktiškai naudojamą ir žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotą ir natūroje atribotą žemės sklypą buvusio Lėbartų žemės ūkio įmonės vieną 24,81 ha bendro ploto žemės sklypą Nr. 1. Potvarkyje papildomai pažymėta, kad į šį žemės sklypo plotą buvo įmatuotas ir K. L. prašyme nurodytas kelias, kuris ribojasi su K. L. nuosavybės teise valdomu žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau, kelias ieškovui leidžiantis patekti į jam priklausantį žemės sklypą nebuvo suprojektuotas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas visas aplinkybes, teismas sutinka su ieškovo bei trečiojo asmens D. Z. pozicija, jog kelio servitutas turi būti nustatytas per atsakovų Kęstučio ir Z. L. priklausantį žemės sklypą, tokiu būdu servituto nustatymas sudarys mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkams, nei jo nustatymas per kitus ieškovo kaimyninius žemės sklypus.

Teismas pažymi, kad šioje byloje nebūtų teisinga, sąžininga ir protinga, kad atsakovų iniciatyva panaikinti gatvių projektai, dėl ko ieškovas neteko privažiavimo prie savo žemės sklypo, nesukeltų patiems atsakomas neigiamų pasekmių, sprendžiant klausimus dėl kilusių neigiamų padarinių kitiems su tuo susijusiems asmenims. Tokiu būdu atsakovų Kęstučio ir Z. L. asmeniniai interesai nepagrįstai būtų iškeliami aukščiau kitų asmenų ir būtų pažeistas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principas.

Dėl nuostolių atlyginimo.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog 1994-03-16 atsakovas K. L. iš valstybės pagal 1993-04-29 Klaipėdos rajono valdybos potvarkį Nr.160 v nusipirko 24,81 ha žemės ūkio paskirties sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) už 16025,41 Lt. Žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis patvirtina, jog valstybė parduodamo aukščiau nurodyto žemės sklypo vieno aro kainą įvertino - 0,66 Lt arba 0,19 Eur.

Atsakovai 24,81 ha žemės ūkio paskirties sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) padalino į keturis atskirus sklypus.

Atsakovai K. L. ir Z. L. už 27,3 aro ploto kelio servituto nustatymą jiems priklausančiame žemės sklype, reikalauja priteisti iš ieškovo 15000 Eur. Teismo posėdžio metu atsakovas K. L. paaiškino, jog įsigytą žemę tręšė, naudojo mėsinių galvijų ganymui bei pašarų auginimui. Jokių kitų pagerinimų atsakovai ginčo žemės sklype neatliko. Taip pat teismui patvirtino, jog norėdami iš ieškovo prisiteisti didesnę piniginę kompensaciją už servituto nustatymą, šios bylos nagrinėjimo metu, tai yra 2018-02-07 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai pateikė prašymą dėl ginčo žemės sklypo tikslinės naudojimo paskirties pakeitimo iš žemės ūkio į rekreacinę. Pripažino, jog žemės sklypo ūkinės veiklos pakeitimas, žymiai padidino atsakovams priklausančio žemės sklypo rinkos vertę. Atsakovai taip pat patvirtino, jog artimiausiu metu jokios rekreacinės veiklos vykdyti neketina bei artimiausiu metu neketina atsisakyti galvijų auginimo. Pripažino, jog žemės sklypo ūkinės paskirties pakeitimas, padidina žemės mokestį, tačiau kiek teks mokėti didesnius mokesčius atsakovai iki bylos nagrinėjimo pabaigos paaiškinti negalėjo bei tai patvirtinančių įrodymų nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovas D. R. bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė Reda Siautilė prašė atsakovų veiksmus dėl žemės sklypo ūkinės paskirties pakeitimo į rekreacinę (iki 2018-03-15 įregistruota paskirtis - žemės ūkio) vertinti, kaip nesąžiningus, siekiant dirbtinai ir neobjektyviai padidinti žemės sklypo rinkos vertę ir tokiu būdų pasipelnyti ieškovo sąskaita. Nurodė, jog pasibaigus teisminiam procesui bei atsakovams neplanuojant toliau vykdyti jokios rekreacinės veiklos, siekiant išvengti didesnių žemės mokesčių, atsakovai galimai susigražins buvusią žemės sklypo tikslinę naudojimo paskirtį.

Ieškovas D. R. į teismą su ieškiniu dėl kelio servituto nustatymo kreipėsi 2017 m. sausio 30 d. Kreipimosi su ieškiniu į teismą dieną atsakovų žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis - žemės ūkio, pobūdis - kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Iš nekilnojamojo turto registro 2017-07-18 centrinio duomenų banko išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad tuo metu atsakovų 2,2367 ha ploto žemės sklypo vidutinė rinkos vertė, kuri nustatoma masiniu vertinimu - 24000 Eur. Ieškovas D. R. taip pat pateikė teismui UAB „Ober-Haus“ atliktą žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), vertinimą, kuriuo nustatė, kad vidutinė žemės rinkos vertė 2018-04-16 dienai yra 45000 Eur.

Atsakovų iniciatyva UAB ,,Lovertus“ atliko teismo ekspertizę. Ekspertizės akte konstatuojama, jog žemės sklypo, bendras plotas 2,2367 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) rinkos vertė nustatyta lyginamuoju metodu, vertės nustatymo datai – 2018-07-27 yra 88000 Eur.

Vertinant abiejų tyrimų rezultatus, tiek UAB „Ober-Haus“, tiek UAB ,,Lovertus“ matyti, jog nurodytos turto rinkos vertės skiriasi pakankamai ženkliai. Ekspertizės aktas patvirtina, jog žemės sklypo vertė yra didesnė 48,86 procentų, nei UAB ,,Ober-Haus“ atliktas vertinimas, kurį užsakė ieškovas. Ekspertizės akte 1 aro žemės sklypo rinkos vertė įvertinta 393,44 Eur, UAB ,,Ober-Haus“ atlikto tyrimo metu - 201,19 Eur. Analizuojant ekspertizės aktą, matyti, jog lyginamuoju metodu buvo lyginami komercinės ar rekreacinės paskirties žemės sklypai, esantys tokiose ekonomiškai patrauklesnėse vietovėse, kaip Karklės ar Slengių kaime.

Atsakovai taip pat į bylą pateikė VĮ Registrų centras 2018-03-15 paruoštą nekilnojamojo turto išrašą, kuriame nurodoma, jog atsakovams priklausančio ginčo žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 259000 Eur.

Valstybės įmonė Registrų centras byloje pateikė paaiškinimą, kokiais kriterijais vadovaujantis buvo nustatyta žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 259 000 Eur vidutinė rinkos vertė. Nurodoma, kad žemės sklypų vidutinė rinkos vertė yra nustatomos masiniu vertinimo būdu, jos taikymas, taip pat ir vertinimo kriterijai, įskaitant savivaldybių teritorijų žemės verčių zonų žemėlapių ir žemės sklypų vidutinė rinkos vertė nustatymo modelių sudarymo, žemės vidutinė rinkos vertė apskaičiavimo konkretiems žemės sklypams, vertinimo dokumentų viešo svarstymo, verčių tikslinimo tvarka yra aprašyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1523 „Dėl Masinio žemės vertinimo taisyklių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo nuostatų įgyvendinimo“ patvirtintose Masinio žemės vertinimo taisyklėse (toliau - Taisyklės). Ginčo žemės sklypo vidutinė rinkos vertė - 259 000 Eur, galiojanti nuo 2018-03-15, nustatyta remiantis šio sklypo 2018-02-22 kadastro duomenimis, įregistruotais Nekilnojamojo turto registre ir Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos masinio žemės vertinimo dokumentuose pateiktais žemės verčių žemėlapio ir vertinimo modelio sprendiniais. Vadovaujantis Taisyklių 15.4 papunkčiu žemės sklypui taikytas komercinės žemės sklypų grupės vertinimo modelis (prie šių žemės sklypų priskiriami kitos paskirties žemės sklypai, kurių naudojimo būdas yra komercinės paskirties objektų ir rekreacinės teritorijos), kuris sudarytas pagal žemės rinkos konjunktūrą panašioje aplinkinėje teritorijoje vertinimo laikotarpiu parduotų žemės sklypų kainas bei naudojant šių parduotų žemės sklypų kadastro duomenis, įrašytus Nekilnojamojo turto registre. Apskaičiuojant žemės sklypo vidutinė rinkos vertę yra atsižvelgta į žemės sklypo vietą (verčių zona 21.9), paskirtį - kita, naudojimo būdą - rekreacinės teritorijos (sklypo vertė pakoreguota rekreaciniu koeficientu 0 89) plotą - 2,2367 ha, užstatytą teritoriją, sklypo ploto pokytį. Žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-2311-2067, Nekilnojamojo turto registre iki 2018-03-15 įregistruota paskirtis - žemės ūkio. Vadovaujantis Taisyklių 15.12 papunkčiu, iki 2018-03-15 šio sklypo vertės nustatymui buvo taikytas žemės ūkio paskirties žemės grupės vertinimo modelis ir 2018-01-01 buvo apskaičiuota 16 800 Eur sklypo vidutinė rinkos vertė, kuri galiojo iki 2018-03-15.

Servituto nustatymas yra pagrindas tarnaujančiojo daikto savininkui reikalauti atlyginti dėl servituto nustatymo atsiradusius nuostolius (CK 4.129 straipsnis, 6.246 straipsnio 3 dalis). Pagrindai atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl servituto nustatymo, yra nuostolių faktas ir jų ryšys su servitutu – tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymu. Nuostoliai dėl servituto nustatymo gali pasireikšti kaip daikto nuvertėjimas dėl servituto nustatymo, asmens išlaidos, padarytos dėl servituto nustatymo, arba būsimos išlaidos, kurias dėl to ateityje būtina daryti (kaštai). Asmens išlaidos ar kaštai kaip atlygintini dėl servituto nustatymo nuostoliai nustatomi taikant CK 4.10 ir 6.249 straipsnius, nes juose reglamentuojama, kaip padaryta žala įvertinama pinigais. Konkrečius nuostolius tarnaujančiojo daikto savininkas turi įrodyti (CPK 178 straipsnis).

Nuostoliai (turto vertės netekimas) gali būti įrodinėjami buvusio iki servituto ir po servituto nustatymo turto vertės palyginimu. Turto nuvertėjimo faktą ir dydį privalo įrodyti asmuo, kuris šiomis aplinkybėmis remiasi (CPK 178 straipsnis).

Atsakovai į bylą teikė rašytinius dokumentus patvirtinančius žemės sklypo rinkos vertės pokyčius, žemės sklypo tikslinę paskirtį pakeitus iš žemės ūkio į rekreacinę. Atsakovų iniciatyva buvo pakeista žemės sklypo tikslinė paskirtis, kaip patys atsakovai paaiškino teisme, siekdami tokiu būdu iš ieškovo prisiteisti didesnės piniginės kompensacijos. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, jog ateityje realiai planuotų vykdyti rekreacinę veiklą. Teismui paaiškino, jog galimai ateityje, žemės sklypą perleidus vaikams, pastarieji tokia veikla galėtų užsiimti. Atsakovai taip pat pripažino, jog artimiausiu metu neketina atsisakyti mėsinių galvijų ūkio ir vystyti rekreacinę veiklą.

Vertinant tai, konstatuotina, jog servituto nustatymas atsakovų žemės sklype, sukelia nuostolius atsakovams tik dėl tos ūkinės veiklos, kurią pastarieji vykdo ar realiai planuoja vykdyti artimoje ateityje. Šiuo atveju atsakovai ginčo žemės sklype ir toliau vykdo žemės ūkio veiklą – augina mėsinius galvijus ir pašarus. Įrodymų patvirtinančių, jog artimoje ateityje planuotų vykdyti rekreacinę veiklą, nepateikė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas servituto nustatymo aplinkybes ir dėl to kylančius nuostolius vertina, pagal realią ir faktinę situaciją, nustatant servitutą žemės sklype, kuriame atsakovai vykdo žemės ūkio veiklą.

Byloje nustatyta, kad 2,73 aro servituto nustatymas 2,2367 ha sklype užima 1,22 procento žemės sklypo. Byloje apklausti asmenys patvirtino, jog nurodytoje vietoje atsakovai gano gyvulius, pieva aptverta ,,elektriniu piemeniu“. Prašomame nustatyti žemės sklype nėra pastatų bei kitokio atsakovams priklausančio nekilnojamojo turto. Atsakovų gyvenamasis namas ir sodyba yra pakankamai toli nuo šios vietos, kad pravažiuojantys automobiliai atsakovams kaltų triukšmą bei kitaip keltų neigiamas pasekmes.

Ieškovo pateiktais UAB ,,Ober-Haus“ žemės sklypo rinkos vertės skaičiavimais, nustatyta, jog atsakovams priklausančio žemės sklypo 1 aro vertė yra 201,19 Eur. Atsakovų pateiktas UAB ,,Lovertus“ ekspertizės aktas atsakovų žemės sklypo 1 arą įvertino 393,44 Eur.

Teismas atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes bei į abiejų šalių pateiktus žemės sklypo vertinimus, ginčo žemės sklypo vieno aro rinkos vertę nustato, apskaičiuodamas abiejų šalių pateiktų kainų vidurkį – 297,32 Eur. Ieškovo prašomo nustatyti servituto 2,73 aro ploto pirkimo – pardavimo rinkos vertė būtų apie 811,68 Eur. Atkreiptinas dėmesys, jog nustačius servitutą atsakovai nepraranda nuosavybės teisių į tą žemės sklypo dalį, tačiau yra ribojamos teisės valdyti bei naudoti tą žemės sklypo dalį, todėl kompensacijos dydis už servituto nustatymą, neturėtų būtį prilyginamas tokio dydžio žemės sklypo pirkimo – pardavimo kainai.

Žemesnės instancijos teismas

Vertinant aukščiau nustatytas visas faktines aplinkybes, teismas mano, kad ieškovui už servituto nustatymą, atsakovams priteistina 500 Eur, vienkartinė kompensacija. Teismas mano, kad tokio dydžio suma visiškai atitinka Lietuvos Respublikos CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros.

Atskirai pažymėtina, kad atsakovas, įgyvendinant servitutą ar po jo įgyvendinimo, nustatęs šioje byloje neaptartus ar nenumatytus jam priklausančio sklypo suvaržymus, padarytą žalą, turės teisę atskiru ieškiniu kreiptis į teismą dėl žalos ar nuostolių atlyginimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovas D. R. rašytiniai įrodymai pagrindė 1580,76 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 30,75 Eur žyminis mokestis, 1150 Eur teisinės atstovavimo išlaidos, 100,01 Eur už servituto plano parengimą, 300 Eur UAB ,,Ober-Haus“ turto vertinimo išlaidos.

Atsakovai Kęstutis ir Z. L. rašytiniais dokumentais pagrindė 2302,65 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 1003 Eur už ekspertizės atlikimą; 199,65 Eur už plano parengimą; 1100 Eur teisinių atstovavimo išlaidų.

Bylos nagrinėjimo metu, baigiamųjų kalbų metu, atsakovų atstovas prašė ieškinį atmesti visiškai, kategoriškai nesutiko su servituto nustatymu atsakovų žemės sklype. Be to, nurodė, jog teismui nusprendus nustatyti atsakovų žemės sklype ieškovo prašomą servitutą, tokiu atveju, reikalavo iš ieškovo priteisti 15000 Eur kompensaciją. Šiuo atveju teismas ieškinį tenkino, nustatė ieškovo prašomą servitutą atsakovų žemės sklype, tačiau vietoj prašomos atsakovų priteisti 15000 Eur kompensacijos, atsakovams priteisė 500 Eur. Ieškovas ieškiniu prašė atsakovams priteisti 200 Eur kompensaciją, baigiamųjų kalbų metu ieškovo atstovas sutiko, kad kompensacijos suma gali būti nežymiai didinama, teismui nustatant abiejų šalių pateiktų žemės sklypo vertinimų vidurkį. Vertinant aukščiau išdėstytą, nustatyta, jog atsakovų reikalavimas dėl didesnės kompensacijos (15000 Eur), nei siūlė ieškovai (200 Eur), priteisimo buvo patenkintas tik 2 procentus. Atsižvelgiant į labai nedidelį atsakovų prašytos kompensacijos priteisimo santykį, atsižvelgiant į tai, jog atsakovų bylinėjimosi išlaidos buvo daugiau kaip 30 procentų didesnės nei ieškovo, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais iš atsakovų ieškovui priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos.

Trečiasis asmuo D. Z. rašytiniais dokumentais pagrindė 1042 Eur teisinių atstovavimo išlaidų.

Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 2 d, numatyta, jog jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, jog byloje ieškovų ieškiniai buvo patenkinti tik iš dalies, atsižvelgiant į kiekvienos šalies teisinių atstovavimo išlaidų dydį, vadovaujantis teisingumo, protingo, sąžiningumo principu, teismo bylinėjimosi išlaidos turėtos vienos šalies iš kitos, nepriteistinos.

Trečiojo asmens D. Z. turėtas bylinėjimosi išlaidas sąlygoja jos dalyvavimas procese. Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, dalyvavimą byloje apsprendžia tai, jog jie, neturėdami materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, paprastai su viena iš šalių yra susiję tokiais materialiniais teisiniais santykiais, jog bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms (Lietuvos Respublikos CPK 47 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje tarp proceso šalių ieškovo ir atsakovų kilo ginčas dėl kelio servituto nustatymo. Ieškovas suformulavo ieškinio reikalavimus atsakovams Kęstučiui ir Z. L.. Tačiau atsakovai, nesutikdami su ieškiniu, išdėstė argumentus tiesiogiai susijusius su trečiojo asmens D. Z. materialiosiomis teisėmis ir įtraukė ją į procesą. D. Z., siekdama apginti savo teises ir teisėtus interesus, pasinaudodama Lietuvos Respublikos CPK jai suteiktomis procesinėmis teisėmis, t. y. pateikdama teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį bei dalyvaudama teisminiame bylos nagrinėjime, patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro atstovavimo teisme išlaidos. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, nustatytas faktines aplinkybes trečiojo asmens D. Z. turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovų.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 -260 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti kelio servitutą, suteikiantį D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) teisę eiti ir važiuoti per atsakovams K. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir Z. L., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančio žemės sklypo, esančio Ketvergių kaime, Dovilų sen., Klaipėdos rajone, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalį 273 kv. m. dydžio, kurio ribos pažymėtos UAB „Vakarų valda“ 2016-11-14 parengtame plane posūkio taškais „1-2-3-4“, jų koordinatės taško „1“ - x-6171049.84, y-330259.68; taško „2“ - x-6171058.30, y-330259.76, taško „3“ x-6171040.84, y-330297.12; taško „4“ x-6171035.30, y-330294.83; kelio ribų ilgiai tarp taškų „1-2“ – 8,47 metro, tarp taškų „2-3“ – 41,24 metro, tarp taškų „3-4“ - 6.00 metrai, tarp taškų „4-1“ - 38.04 metro. Nustatyti, kad kelią savo lėšomis ir darbu įrengia, vėliau jį remontuoja ir tinkamai išlaiko ieškovas D. R. bei nustatyti, kad ieškovas D. R. atsakovams K. L. ir Z. L. nuostolių atlyginimui už servituto nustatymą sumoka vienkartinę 500 Eur piniginę kompensaciją.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovų K. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir Z. L., a. k. (duomenys neskelbtini) po 790,38 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui D. R., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovų K. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir Z. L., a. k. (duomenys neskelbtini) po 521 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui D. Z., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams.

Teisėjas Mantas Ūsas