Kauno apylinkės teismo sprendimas

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ atstovui advokatui Laimučiui Jankauskui,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas ieškiniu prašė: panaikinti atsakovės 2017 m. sausio 23 d. įsakymą Nr. 3-34, kuriuo jam buvo skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo; grąžinti jį į pirmesnį darbą; priteisti ieškovui iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti ieškovui iš atsakovės neturtinę žalą; sprendimą nukreipti vykdyti skubiai; priteisti ieškovui iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2003 m. gegužės 24 d. tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta Darbo sutartis Nr. 1-2504 (toliau – Darbo sutartis). Darbo sutartyje pažymėta, jog darbo santykiai su ieškovu tęsiasi nuo 1981 m. kovo 16 d. Ieškovas nuo 2010 m. lapkričio 2 d. buvo perkeltas dirbti į Transporto skyriaus meistro Autoremonto grupėje pareigas (1 t. b. l. 5–14, b. l. 186–195). Pateikti UAB „Kauno vandenys“ Transporto skyriaus meistro Autoremonto grupės pareiginiai nuostatai patvirtina, jog ieškovas su pareiginiais nuostatais buvo supažindintas pasirašytinai (1 t., b. l. 17–20). Ieškovas taip pat buvo supažindintas su Darbo tvarkos taisyklėmis ir jų pakeitimais (1 t., b. l. 41–65, 66–68, 70). UAB „Kauno vandenys“ generalinio direktoriaus 2013 m. vasario 27 d. įsakymu „Dėl neblaivumo darbe prevencijos“ Nr. 2-28 patvirtintas įmonės neblaivumo darbe prevencijos priemonių planas ir sudaryta neblaivumo darbe prevencijos komisija (1 t., b. l. 24). UAB „Kauno vandenys“ generalinio direktoriaus 2016 m. sausio 12 d. įsakymu ir 2016 m. rugsėjo 6 d. įsakymu neblaivumo darbe prevencijos komisija buvo pakeista ir ją sudarė: generalinio direktoriaus padėjėjas V. P., juridinio skyriaus viršininkas M. M., darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos viršininkas K. J. ir personalo skyriaus viršininkė V. P. (1 t., b. l. 31–32). Nustatyta, jog 2016 m. rugsėjo 6 d. adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, atsakovės darbuotojų, tame tarpe ir ieškovo, neblaivumą tikrino trys komisijos nariai: V. P., K. J. ir V. P.. 2016 m. rugsėjo 6 d., patikrinus ieškovo neblaivumą, buvo surašytas nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų aktas (toliau – aktas) (1 t. b. l. 15–16). Akte nurodyta laikas: 15 val. 30 min. Pažymėta, jog ieškovui iš burnos sklido alkoholio kvapas, neadekvati elgsena (susijaudinęs, dirglus, nekoordinuoti judesiai), alkoholio nustatymo iškvepiamame ore aparato (alkotesterio) rezultatai – 0,547. Akte ieškovas savo ranka įrašęs: susipažinau, sutinku, gailiuosi. Aktas pasirašytas, nurodytas ieškovo vardas, pavardė ir data (1 t., b. l. 15–16). 2016 m. rugsėjo 12 d. buvo surašytas reikalavimas pasiaiškinti raštu dėl darbo drausmės pažeidimo (1 t., b. l. 72). Ieškovui pasiaiškinimas raštu buvo įteiktas jam grįžus į darbą po ligos. Ieškovas paaiškinimą dėl 2016 m. rugsėjo 6 d. surašė 2017 m. sausio 19 d. Paaiškinime nurodė, kad neblaivumo nepripažįsta, kad jį vertė tai pripažinti (1 t., b. l. 33). Duomenys iš SODROS patvirtina, jog ieškovas laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. iki 2017 m. sausio 18 d. buvo nedarbingas, jam buvo mokama ligos išmoka (2 t., b.l. 14). Darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta 2017 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 3-34 (1 t., b. l. 71). Su ieškovu Darbo sutartis buvo nutraukta už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, t. y. už tai, kad darbuotojas darbo metu buvo neblaivus (1 t., b. l. 71).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog darbuotojo buvimas darbo metu darbe neblaivaus gali būti vertinamas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Ši aplinkybė turi būti nustatoma pagal tokias aplinkybes: 1) darbuotojo neblaivumo faktą; 2) darbuotojo buvimo darbe faktą, t. y. buvimą darbovietėje, darbo vietoje ar kitoje vietoje, kur darbuotojas turi būti atlikdamas darbo pareigas ar vykdyti darbdavio užduotis; 3) buvimo darbo metu faktą, tai reiškia asmens buvimą darbe tuo metu, kai jis turi atlikti darbo pareigas ar vykdyti darbdavio užduotis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2004).

Ginčo, jog ieškovo neblaivumas buvo patikrintas ieškovo darbo vietoje adresu Statybininkų g. 12, Kaunas, byloje nekilo. Iš viešai prieinamų duomenų, esančių www.kaunovandenys.lt, nustatyta, kad įmonės darbo laikas yra nuo 7 val. iki 16 val. Ieškovas tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog jo neblaivumo patikrinimas buvo atliktas po darbo valandų, t. y. po 16 val. 10 min. Šių ieškovo nurodytų aplinkybių nepatvirtina nė vienas byloje esantis įrodymas. Priešingai, byloje esančiame 2016 m. rugsėjo 6 d. akte nurodytas akto surašymo laikas: 15 val. 30 min. (1 t. b. l. 15–16). Su šiuo aktu tą pačią dieną ieškovas buvo supažindintas, pasirašė, pastabų dėl laiko nenurodė. Liudytojas K. J. nurodė, jog neblaivumo patikrinti adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, atvyko apie 15 val. Ieškovo neblaivumas alkotesteriu galėjo būti patikrintas apie 15:30 val., todėl akte ir užfiksavo tokį laiką. Liudytojas V. P. taip pat nurodė, jog alkotesteriu ieškovas buvo patikrintas 15:30 val., kaip ir nurodyta akte, o pastebėta, kad ieškovas neblaivus apie 15:15 val. Liudytojai V. P. ir E. P. negalėjo tiksliai nurodyti, kada buvo patikrintas ieškovas ir nustatytas jo neblaivumas. Liudytojas E. P. nurodė, jog akte buvo užfiksuotas ieškovo patikrinimo laikas, galėjo būti 10 min. paklaida. Abu šie liudytojai patvirtino, kad ieškovo neblaivumas buvo patikrintas darbo metu, t. y. paskutinę 2016 m. rugsėjo 6 d. darbo valandą (nuo 15 val. iki 16 val.). Liudytojas R. J. D. nurodė, jog nematė, kada komisija atvažiavo, tik matė juos vaikščiojančius lauke paskutinę 2016 m. rugsėjo 6 d. darbo valandą, komisija taip pat buvo užsukusi pas jį į kabinetą. Nematė ir nieko nežino apie ieškovo neblaivumo patikrinimą. Liudytoju apklaustas A. J. V. taip pat nieko nenurodė apie tai, kada buvo patikrintas ieškovo neblaivumas. Nematė, kada komisija atvyko, tik iš pačios komisijos suprato, kad jie atvyko apie 15:30 val. Iš darbo jis išvažiavo apie 16:05 val., komisija dar buvo, tačiau kada jie išvažiavo nesidomėjo. Vaizdo įrašų tos dienos nėra išlikusių (2 t., b. l. 48). Teismas, remiantis liudytojų K. J., V. P., V. P., E. P. parodymais, byloje esančia rašytine medžiaga (aktu, kuriame nurodytas laikas – 15:30 val. (1 b. l. 15–16), sprendžia, jog ieškovo neblaivumo patikrinimas buvo atliktas ieškovui esant darbo vietoje adresu Statybininkų g. 12, Kaunas, ir darbo metu (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Kaip minėta sprendimo 7 punkte, bylos nagrinėjimo metu kilo ginčas ir dėl neblaivumo fakto nustatymo. Ieškovas teigė, kad jis buvo blaivus, o susijaudinęs ir dirglus buvo ne dėl alkoholio, o dėl prastos sveikatos būklės, be to, tą dieną vartojo vaistus. Mano, jog alkotesteriu, kuris buvo naudojamas jo neblaivumo faktui nustatyti, negalima remtis, kadangi jis yra nepatikimas, įmonėje įgytas seniai, jo patikra niekada nebuvo atlikta.

Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – DK) nepateikiama darbuotojo neblaivumo samprata ir nereglamentuojama, kaip turi būti nustatomas asmens neblaivumo darbe faktas. Valstybinės darbo inspekcijos 2008 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. V-132 patvirtintos Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų metodinės rekomendacijos Nr. 55-2113 (toliau – Rekomendacijos). Pagal šias Rekomendacijas, požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus - iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena (susijaudinęs, dirglus, agresyvus, vangus ir kiti požymiai), nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, nestabili laikysena ir kiti požymiai. Pažymėtina, jog įrodymai, kad darbuotojas darbo metu buvo neblaivus, gali būti tiek medicinos išvados, tiek tam tikri tą dieną darbe surašyti aktai, nurodant juose požymius, pagal kuriuos įtariama, jog darbuotojas yra neblaivus, bei kitokie darbuotojo neblaivumo būklę fiksuojantys faktiniai duomenys (CPK 177 straipsnio 2, 3 dalys). Galiojantys įstatymai nesuteikia didesnės įrodomosios reikšmės kuriam nors iš neblaivumo faktui nustatyti naudojamų įrodymų šaltinių.

Liudytojai K. J., V. P. ir V. P. nurodė, jog vyko patikrinti darbuotojų, dirbančių adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, neblaivumo gavus anoniminį skundą. K. J. nežinojo, kokių darbuotojų vyksta tikrinti, o V. P. nurodė, kad anoniminis skundas buvo gautas konkrečiai dėl ieškovo elgesio. V. P. nurodė, jog ji prieš 15 val. gavo nurodymą vykti į patalpas adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, patikrinti ieškovo ir kitų darbuotojų neblaivumą. Nė vienas iš apklaustų liudytojų nematė darbuotojų, tame tarpe ir ieškovo, vartojančių alkoholinius gėrimus. V. P. nurodė, jog patalpose esančiose (duomenys neskelbtini), Kaunas, patikrinimo dieną buvo nuėjęs į tualetą ir ten rado tuščią nedidelį alkoholio butelį (kaip nurodė, tai buvo kažkokios trauktinės, 0,5 litro, tikslaus pavadinimo neprisimena). Butelį atnešė pas liudytoju apklaustą E. P. į kabinetą ir padėjo jam ant stalo. Ieškovas nurodė, jog matė, kaip liudytojas V. P. atnešė į E. P. kabinetą tuščią alkoholio butelį, tačiau teigė, jog nežino ir nematė iš kur. Nurodė, jog butelis buvo stiklinis, tamsus, likerio moka, galėjo būti 0,3 l. Liudytojai V. P., K. J. ir V. P. nurodė, jog atliekant darbuotojų neblaivumo patikrinimą, jautė, jog nuo ieškovo sklido alkoholio kvapas, jis buvo dirglus, susijaudinęs. Tai, kad ieškovas buvo dirglus ir susijaudinęs patvirtino ir liudytojas E. P.. Liudytoja V. P. taip pat nurodė, jog ieškovo prašė papūsti jai į veido sritį, jam papūtus akivaizdžiai jautėsi alkoholio kvapas, tą ji ieškovui ir pasakė. Visi požymiai, leidžiantys įtarti, kad ieškovas darbo metu buvo neblaivus, užfiksuoti akte (iš burnos sklido alkoholio kvapas, susijaudinęs, dirglus, nekoordinuoti judesiai, nestabili laikysena). Tai, kad nuo ieškovo sklido alkoholio kvapas, nepatvirtino patikrinime dalyvavęs liudytojas E. P., kuris taip pat nurodė, kad ieškovo būklė (neblaivaus žmogaus elgesys) galėjo būti ne dėl alkoholio vartojimo, o dėl susinervinimo. Teismas nesiremia minėto liudytojo parodymais, kadangi liudytojas buvo tiesioginis ieškovo viršininkas, pažįstantis ieškovą 35 metus. Teismo posėdžio metu pripažino, kad dėl to, jog nepranešė apie ieškovo neblaivumą rašė pasiaškinimus, jam drausminė nuobauda nebuvo skirta tik todėl, kad nebuvo nustatyta, jog jis galėjo pastebėti ar įtarti, kad ieškovas darbe yra neblaivus. Jeigu būtų nustatytos priešingos aplinkybės, jam būtų paskirta drausminė nuobauda. 2016 m. rugsėjo 6 d. vieną galiojančią nuobaudą turėjo. Tikėtina, kad liudytojas E. P. nepatvirtino kitų liudytojų parodymų siekdamas išvengti jam gręsiančios drausminės atsakomybės, todėl jo parodymai dėl šių aplinkynių negali būti laikomi patikimais, objektyviais ir teismas jais nesivadovauja. Kiti du apklausti liudytojai R. J. D. ir A. J. V., kaip nurodyta sprendimo 8 punkte, negalėjo nieko pasakyti apie ieškovo neblaivumo nustatymą, nes jame nedalyvavo ir nieko nematė.

Liudytojai V. P., K. J. ir V. P. nurodė, jog įtarus, kad ieškovas yra darbe neblaivus, jo paprašė neblaivumą pasitikrinti alkotesteriu. Ieškovo neblaivumas buvo tikrintas patalpose esančiose (duomenys neskelbtini), Kaunas. Liudytojai V. P., K. J. ir V. P. nurodė, jog ieškovas alkotesteriu buvo tikrintas ne vieną kartą, taip pat buvo naudojami du alkotesteriai: liudytojo E. P. turėtas ir Transporto skyriui priklausantis alkotesteris, taip pat liudytojo K. J. atsivežtas alkotesteris. Mažiausi duomenys, t. y. 0,547, ir buvo užfiksuoti akte. Aplinkybę, kad ieškovas buvo tikrintas ne vienu, o dviem alkotesteriais, neigė pats ieškovas, šios aplinkybės taip pat nepatvirtino patikrinime dalyvavęs liudytojas E. P.. Šio liudytojo E. P. parodymais teismas nesivadovauja dėl sprendimo 11 punkte nurodytų aplinkybių. Pažymėtina, jog ieškovas su alkotesterio parodymais buvo supažindintas, akte nurodė, susipažinau, sutinku ir gailiuosi. Nors ieškovas nurodė, jog šį įrašą vertė pasirašyti patikrinime dalyvavęs V. P., tačiau objektyvių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, byloje nėra. Be to, ieškovas teismo posėdžio metu ir neneigė, kad alkotesteris parodė 0,547 promiles, tačiau teigė, kad jis yra nepatikimas, todėl negalima juo vadovautis. Liudytojas K. J. nurodė, jog ieškovas patikrinimo metu teisinosi, kad tokie alkotesterio parodymai gali būti nuo vaistų ar kefyro. Liudytojas V. P. nurodė, jog neprisimena, ar ieškovas sakė, kad gali būti tokie alkotesterio parodymai nuo vaistų. Abu šie liudytojai taip pat nurodė, jog ieškovas minėjo ir tai, kad tokie alkotesterio parodymai galėjo būti dar ir todėl, kad jis vartojo alkoholį iš vakaro. Liudytoja V. P. prisiminė, jog ieškovas minėjo, kad alkoholio kvapas galėjo jaustis nuo kefyro. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog jis iš lauko grįžęs į savo kabinetą išgėrė gudobelių ekstrakto 16 lašų, tą dieną taip pat gėrė Nebilet plus 5, aspiriną, tačiau kitų įrodymų, jog vartojo būtent šiuos vaistus ir nuo šių vaistų galėjo būti akte užfiksuoti alkotesterio parodymai, nepateikė. Alkotesteris Mark X, kuriuo buvo tikrintas ieškovo neblaivumas, pirktas 2012 m. gegužės 16 d. (1 t., b. l. 74). Pagal ieškovo pateiktus duomenis šiam alkotesteriui būtinas kalibravimas kas 6-12 mėn. (2 t., b. l. 44). Atsakovė neneigė fakto, jog alkotesteris, kuriuo buvo patikrintas, ieškovo neblaivumas, neturėjo galiojančios metrologinės patikros. Pažymėtina, jog alkotesterio parodymai byloje nėra pagrindiniai ir vieninteliai duomenys, patvirtinantys ieškovo būseną 2016 m. rugsėjo 6 d. Šiuo atveju ieškovo neblaivumas buvo nustatytas ne tik alkotesterio parodymų duomenimis, bet ir liudytojų V. P., V. P., K. J. parodymais, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo. Be to, kaip minėta aukščiau, komisijos namriai požymius, kurie leido įtarti ieškovo neblaivumo faktą, užfiksavo ir akte. Ieškovui buvo sudarytos visos galimybės paneigti nustatytą neblaivumo faktą: reikšti pretenzijas, kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą ir pan., tačiau jis to nepadarė. Liudytojai V. P., V. P. ir K. J. pripažino, kad ieškovui nebuvo įteiktas siuntimas dėl asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą bei atlikti medicininę apžiūrą, tačiau jie nurodė, jog ieškovui buvo siūloma nuvykti į medicinos įstaigą pasitikrinti neblaivumo, tačiau jis atsisakė. Šiuo atveju ieškovas, siekdamas paneigti akte užfiksuotą informaciją apie jo neblaivumą, galėjo nuvykti į gydymo įstaigą ir pasitikrinti neblaivumą ir be minėto siuntimo, tačiau to nepadarė. Ieškovas, turėdamas tokį darbo stažą, ilgai būdamas profesinės sąjungos nariu, neabejotinai suprato, jog darbdavys tikrina jo neblaivumą ir tai, kad nustatė, kad jis yra neblaivus, neabejotina ir tai, kad ieškovas suprato, kuo viskas gali pasibaigti, o jo veiksmai, t. y. nevykimas į gydymo įstaigą, nepateisinami. Darytina išvada, jog ieškovas darbo metu darbo patalpose buvo neblaivus. Taigi pakankamai akivaizdu, kad darbdaviui nekilo abejonių, kad ieškovas vartojo alkoholį darbo vietoje ir buvo neblaivus darbo metu ir darbo vietoje, todėl darbdavys turėjo tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą skirti nuobaudą už šiurkštų drausmės pažeidimą – darbuotojo atleidimą iš darbo (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, DK 235 straipsnis, 136 straipsnio 3 dalis).

Bylos nagrinėjimo metu teismas procedūrinių pažeidimų, priešingai nei teigia ieškovas, skiriant drausminę nuobaudą, nenustatė. Paaiškinimas iš ieškovo paimtas dėl padaryto darbo pareigų pažeidimo ir drausminė nuobauda skirta nepažeidžiant DK nustatytos drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos ir terminų, grįžus darbuotojui į darbą po ligos. Tai, kad rašytiniai įrodymai, t. y. 2016 metų rugsėjo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštis ir 2017 m. gegužės 18 d. pažyma, patvirtina, jog rugsėjo 6 d. darbuotojui buvo sumokėtas visas darbo užmokestis (2 t., b. l. 49, 50), dar nepaneigia to fakto, jog darbuotojas darbo metu buvo neblaivus. Byloje nustatyta, jog neblaivumo faktas nustatytas darbo metu, aktą surašyti komisijos nariai baigė apie 16 val., išskirstė po 16 val. Liudytoja V. P. nurodė, jog dėl šių priežasčių nepranešė darbuotojai, atsakingai už darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymą, apie tai, kad ieškovas nušalintas nuo darbo. Kaip jau minėta, darbo užmokesčio sumokėjimas už darbo dieną, nepaneigia fakto, jog ieškovas tą dieną darbe darbo metu buvo neblaivus, t. y. kad nepadarė šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Teismas sprendžia, jog bylos nagrinėjimo metu nenustatyta ir tai, kad atsakovė, atleisdama ieškovą iš darbo siekė susidoroti su juo dėl jo aktyvios veiklos profesinėje sąjungoje ar atleido jį dėl kitų priežasčių, nesusijusių su darbo drausmės pažeidimu. Byloje pateiktas UAB „Kauno vandenys“ darbuotojų profesinė sąjungos 2017 m. sausio 25 d. raštas patvirtina, jog ieškovas profesinės sąjungos nariu buvo nuo 1991 metų. Kaip nurodyta rašte, ieškovas ilgus metus buvo Transporto skyriaus profesinės sąjungos pirmininku, o nuo 2015 metų – šio skyriaus profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoju. Nuo 2005 metų buvo bendrovės Darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto narys (1 t., b.l. 35). Pažymėtina, jog nei rašytiniai įrodymai, nei apklausti liudytojai teismo posėdžio metu nepatvirtino, jog atsakovė siekė susidoroti su atsakovu dėl jo aktyvios veiklos profesinėje sąjungoje, kad tarp ieškovo ir atsakovės buvo nesutarimų. Priešingai, ieškovas pats teismo posėdžio metu nurodė, jog ne kartą buvo skatintas, apdovanotas raštais, jam už gerą darbą buvo didinama alga. Be to, teismas sprendžia, jog ieškovo siekis grįžti į tą patį darbą, nors ir netiesiogiai, tačiau patvirtina aplinkybę, jog darbo atmosfera ir sąlygos ieškovui įmonėje nebuvo blogos (CPK 178, 185 straipsniai).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog pagrindo tenkinti ieškovo ieškinį nėra. Ieškovo reikalavimas dėl jam skirtos nuobaudos panaikinimo, o taip pat su tuo susiję išvestiniai reikalavimai, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Kiti šalių nurodyti argumentai ir aplinkybės, teismo vertinimu, neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Atmetus ieškinį, ieškovas privalo atlyginti atsakovės byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnis). Atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius 2075,15 Eur išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą turėjimą (2 t. b. l. 77–86). Atsižvelgiant į tai, iš ieškovo atsakovei priteistina 2075,15 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei UAB „Kauno vandenys, juridinio asmens kodas 132751369, 2075,15 Eur (du tūkstančius septyniasdešimt penkis eurus ir 15 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.