Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovams A. B. ir G. J., administracinėn atsakomybėn traukiamam A. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), gyvenančio ir deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. spalio 18 d., 12.34 val. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnams atlikus patikrinimą daugiabučiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad nebuvo vykdomi valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų teisėti nurodymai, nurodyti 2016 m. spalio 18 d. nurodyme dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo Nr. 22-19-696(8.34-19)856, kadangi gaisrinės saugos sistemos ir gaisriniai automatikos įrenginiai, skirti gaisrui aptikti, dūmams ir šilumai šalinti techniškai netvarkingi ir neveikiantys, vandentiekio tinklas techniškai nesutvarkytas, patikros rezultatai nesurašyti į tam tikslui skirtą žurnalą (11 priedas), vidaus gaisrinio vandentiekio gaisriniai čiaupai be žarnų, švirkštų. Tuo Vilniaus miesto daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininkas A. T. pažeidė Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. T. teismo posėdyje neprisipažino padaręs nurodytą administracinį pažeidimą. Paaiškino, kad jis nėra tinkamas subjektas traukti administracinėn atsakomybėn dėl protokole nurodyto nusižengimo. Jis yra tik bendrijos pirmininkas. Jis nėra kompetentingas priešgaisrinės sistemos, namo priežiūros, kituose techniniuose reikaluose, todėl vadovaujantis bendrijos įstatais, 2016 m. liepos 27 d. sudarė sutartį su UAB „(A)“, kuri Vilniaus miesto savivaldybėje registruota kaip daugiabučio namo administratorius ir kuri pagal tą sutartį įsipareigojo prižiūrėti jų namą, vesti atitinkamus žurnalus. Kadangi nuo 2017 m. pasikeitė STR, buvo 2017 m. rugsėjo 27 d. atliktas sutarties pakeitimas, kurios 1 punkte nurodytas 6 priedas „Daugiabučio gyvenamojo namo techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašas“. Pagal šio priedo 1.2.4 punktą gaisrinės saugos įrenginių (įskaitant apsaugą nuo žaibo) priežiūrą pagal bendrąsias gaisrinės saugos taisykles ir gaisrinės saugos reikalavimus turi atlikti UAB „(A)“. Pagal jų sutarties su UAB „(A)“ 7 punktą, UAB „(A)“ kiekvienais metai privalo apžiūrėti namą, kaip statinį ir surašyti į apžiūros žurnalą. Planiniai namo patikrinimai turi būti atliekami kiekvienais metais. Jei UAB „(A)“ apžiūrėjo ir vandentiekį, ir šilumos, turėjo būti aprašyti ir priešgaisriniai įrenginiai. Iš UAB „(A)“ pusės nebuvo nei sąmatų, nei pasiūlymų dėl priešgaisrinės sistemos. Patikrinimo metu dalyvavo ir UAB „(A)“ vadybininkas. Patikrinimo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo priešgaisrinės apsaugos inspektorei parodė šiuos dokumentus, pabrėžė minėtą punktą, atkreipė dėmesį, kad žurnalą turi pildyti UAB „(A)“. Dėl to, kas prižiūri gaisrinės saugos įrenginius, ar pildomi žurnalai, buvo praeitą vasarą davusi užklausimą savivaldybė, jie davė atsakymą, kad prižiūri UAB „(A)“, ir Vilniaus miesto savivaldybė dėl to jokių pretenzijų jiems neturėjo. Tokia situacija yra ne tik (duomenys neskelbtini) name, bet visuose tokiuose daugiaaukščiuose. Priešgaisrinės apsaugos departamentas nurodyme netiksliai nurodė, kad priešgaisrinės saugos įrenginiai yra netvarkingi ir neveikiantys, nes jie yra išmontuoti, ir tai yra pažymėta UAB „Šilėja“ perdavimo akte. Jis negali padaryti žarnų, jei pats įrenginys yra išmontuotas. Jų bendrija įsisteigė 2016 m., namas priduotas 1987 m. UAB „Šilėja“ administravo šį namą nuo pat tada, kai buvo įsteigti administratoriai. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas turėjo prižiūrėti visus daugiaaukščius namus visą laiką. Jis turi įtarimą, kad priešgaisrinės saugos inžinerinės sistemos ir nebuvo name niekada sumontuotos. Šio namo dokumentacijos nei apie elektros instaliaciją, nei apie priešgaisrinę sistemą, nei apie dūmų šalinimo sistemą nėra nei pas juos, nei savivaldybėje. Kaip ten buvo, niekas nežino. Jei name neveikia priešgaisrinės sistemos, jis negali būti eksploatuojamas. Gavęs nurodymą jis kaip bendrijos pirmininkas klausė inspektoriaus, kaip situacija yra kituose daugiabučiuose. Inspektorė sakė, kad visuose daugiabučiuose tokia pati situacija. Jis klausė, kaip šią situaciją reikia spręsti. Gyventojai šios situacijos išspręsti negali, nes reikalingas projektas, reikia išvesti (įterpti) vamzdynus, tai reiškia jau esamų konstrukcijų griovimą, automatikos pajungimą nuo elektros tinklų. Vien tik gaisrinės sistemos techninio projekto parengimas kainuotų 7 000 eurų. Pačią gaisrinės saugos sistemą, jo manymu, sudarytų du varikliai/siurbliai pamatuose, jie turėtų būti sujungti su vamzdynais, einančiais per visus namo 13 aukštų, turėtų būti sumontuotos automatinės sistemos, kad užsidegus, bet kuriame fojė ar koridoriuje paspaudus mygtuką, pradėtų veikti siurbliai ir pradėtų gesinti gaisrą. Jo manymu, kiekviename aukšte turėtų būti du vandens stovai, nes namo patalpos yra atribojamos lifto. Tai būtų nepakeliama našta gyventojams. Namas trylikos aukštų, aukštuose laiptinėse yra padarytos nišos, kuriose turi būti atvestas vamzdynas, yra sudėti jungikliai. Kadangi yra monolitas, neįmanoma pažiūrėti, ar tie jungikliai pajungti, ar jie tik įdėti. Vamzdynai teoriškai yra, bet ar jie sutrūkę ar tinkami naudoti, neįmanoma pažiūrėti. Priešgaisrinės saugos įrenginys traktuojamas kaip išmontuotas, nes apačioje nėra siurblių, todėl nėra vandens padavimo. UAB „Šilėjai“ pretenzijų nereiškė, kad priėmė namą su išmontuota priešgaisrinės saugos sistema. Su UAB „(A)“ nėra aptarta, kad nėra priešgaisrinės saugos sistemos, tačiau priimdami namą, jie tai matė. Atskirai jie neakcentavo, kad ši sistema išmontuota. UAB „(A)“ pasiūlė nupirkti žarnas ir sudėti į dėžutes. Jis nesutiko, nes tai būtų tik butaforija, priešgaisrinės saugos sistema dėl to vis tiek neveiktų. Jo klaida, kad metų pradžioje darytame gyventojų susirinkime, jis akcentavo, kad buvo atvykę inspektoriai, perskaitė priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos nurodymą, akcentavo kad nebūtų užgriozdinti praėjimai, nurodė, kad priešgaisrinės saugos sistema yra išmontuota ir neveikianti ir niekas jam negali pasakyti, kaip ją atstatyti. Gyventojų paklausė, ar jie gali prisidėti pinigais. Gyventojai nurodė, kad jie neturi pinigų net namo renovacijai, o šitam dalykui tikrai ne. Namo gyventojų kontingentą sudaro apie 30-40 procentų pensininkų. Susirinkimo protokole šis klausimas nebuvo įrašytas, bet valdybos nariai galėtų tai patvirtinti. Dėl teisinio neišprusimo jis neginčijo 2016 m. spalio 18 d. nurodymo. Jis tik 2016 m. vasarą buvo tapęs bendrijos pirmininku ir nebuvo įsigilinęs. Jis siūlė priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui kaip centrinei institucijai informuoti apie tokią situaciją savivaldybę, kad savivaldybė prisidėtų prie šių sistemų atstatymo. Jie nurodė, kad tai ne jų funkcija. Prašo teismo įpareigoti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą informuoti apie tokią situaciją Vilniaus miesto savivaldybės administraciją. Jis pats asmeniškai dėl namo situacijos į Vilniaus miesto savivaldybę nesikreipė (b. l. 18-20, 34-36).

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovė A. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad administracinio nusižengimo protokolas dėl 2016 m. spalio 18 d. nurodymo nevykdymo buvo surašytas A. T. kaip bendrijos pirmininkui, kuris yra namo gyventojų atstovas ir turi užtikrinti, kad visos sistemos būtų veikiančios, kad namas būtų tvarkingas. Atvykus į patikrinimą, surašytas nurodymas buvo įvykdytas tik iš dalies, neįvykdyti nurodymo punktai buvo perkelti į protokolą. A. T. nurodė, kad nėra galimybės įvykdyti privalomojo nurodymo, tačiau per trejus metus dėl jų nebuvo priimti jokie sprendimai. A. T. teigė, kad šiuo klausimu buvo rengtas gyventojų susirinkimas, bet nepateikė jokių tai įrodančių dokumentų, susirinkimo protokolo. Dūmų šalinimo sistema pagal senas normas kai kilus gaisrui, suveikia davikliai ar bendrose patalpose ar pas gyventojus, tada atsidaro dūmų šachtos ir vyksta dūmų šalinimas. Jie turėjo būti nuo pat namo pastatymo, dabar turėtų būti tik prižiūrimi. Turi būti vedamas žurnalas apie gaisrinį vandentiekį, kada jis tikrintas, apie gaisrinius čiaupus. Namą pradėjo tikrinti nuo 2013 m. 2013 m. toks pat nurodymas su tais pačiais trūkumais buvo surašytas UAB „Šilėja“. Kitas patikrinimas buvo 2016 m., tačiau šiais metais UAB „Šilėja“ jau nebeadministravo namo, buvo bendrijos pirmininkas, todėl jam ir buvo surašytas privalomasis nurodymas. Jie nesurašė protokolo UAB „(A)“ atstovui, nes UAB „(A)“ trejus metus nuo 2016 m. nebuvo gavusi jokių sprendimų ar nurodymų šiuo klausimu iš Bendrijos pirmininko. Jie apie patikrinimą įspėjo prieš 10 dienų ir bendrijos pirmininką, ir UAB „(A)“, ir tik sužinojusi apie patikrinimą UAB „(A)“ ėmėsi veiksmų, rašė pirmininkui. Administruojančios bendrovės laukia savininkų bendrijos pirmininkų sprendimų ir tada galima kažką daryti (b. l. 32-36).

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovas G. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad tikrintame statinyje turi būti tiek dūmų šalinimo sistema, tiek priešgaisrinė vandentiekio sistema. Iš miesto vandens tinklų turi būti slėgį pakeliantys siurbliai ir vamzdžiais per vidaus vandentiekį vanduo turi būti pakeliamas iki atitinkamo aukšto. Šis vandentiekis yra naudojamas tik gaisrinėms situacijoms, tiek gyventojai gali naudoti gesinti gaisrą, tiek gaisrininkai; tuo vandeniu gyventojai nesinaudoja. Nuo sovietmečio tiek Vilniaus mieste, tiek kituose miestuose įvyko vagystės, metaliniai vamzdžiai, spintelės, siurbliai buvo vagiami, buvo visiškas nebaudžiamumas. Degant daugiaaukščiams pastatams, buvo atkeiptas dėmesys į tai, pareigūnai įtraukė aukštuminius pastatus į prižiūrimų objektų sąrašą ir pradėjo tikrinti. Vilniaus daugiaaukščiuose yra tokia situacija, kokia yra. Vieni sprendžia susirinkimuose tas problemas, kiti pirmininkai tai toleruoja, sakydami, jog tai kainuoja daug, bet jie negali nuolaidžiauti. Patys gyventojai nesupranta, kad situacija svarbi. Nenori, kad kartotųsi tokios situacijos kaip gaisras Žirmūnuose, kai žmonės per langus šokinėjo. Gyventojai turi susitvarkyti, nes tai bendro naudojimo objektas. 1987 m. pastatytas namas buvo statomas pagal sovietmečiu galiojusias priešgaisrines normas, tuo metu veikė kiti reglamentai, bet esmė buvo ta pati– toks reikalavimas, koks dabar yra neįvykdytas, buvo visada nuo šio namo pastatymo. Kadangi name yra šachtos dūmams šalinti, tai yra požymis, kad priešgaisrinė sistema anksčiau buvo įrengta. Namas buvo priimtas su sistemomis, nes yra vamzdžių nupjaustymo požymiai. Vandentiekio tinklo įvadas yra, bet vandentiekio sistema ir dūmų šalinimo sistema yra neveikiančios ir negali veikti, nes dalies komponentų trūksta. Šiame name ir vamzdžiai nupjauti, ir varikliai pavogti. Jei name kiltų gaisras, pasekmės būtų liūdnos. Apie finansinę tokių sistemų sutvarkymo/įrengimo pusę nežino, bet jeigu gyventojai išsirinko savo vadovą, jis turi tuo rūpintis. Šiame name tik dalis pareigų yra perduota prižiūrinčiai namą bendrovei, bet dominuojantis asmuo yra bendrija, tiesiogiai atstovaujanti gyventojams. Jokia nusamdyta priežiūros bendrovė nesiimtų atstatinėti sistemų, atlikdama patikrinimus, turi būti sudaryta rangos sutartis dėl sistemų įrengimo/atstatymo. Šiuo atveju nėra jokių dokumentų, nei veiksmų, nei sutarčių, kad būtų imtasi atstatyti sistemą. Protokolas surašytas bendrijos vadovui, kadangi jis išliks ir šiais, ir kitais metais. Jeigu nurodymą būtų surašę prižiūrinčiai bendrovei, jie galėtų pakeisti bendrovę, jiems reiktų iš naujo rašyti nurodymą kitai bendrovei ir tai užtruktų nemažai laiko, nes patikrinimai būna kas tris metus. Dūmų šalinimo sistema – tai tokie įrenginiai dūmams ir šilumai šalinti. Kilus gaisrui pastate susidaro kiekis dūmų ir dūmų šalinimo sistema per šachtas turi šalinti dūmus, kad spėtų gyventojai evakuotis, šiam name ji yra neveikianti. Dūmų šalinimo sistema veikia taip: yra du metaliukai, kurie prie aukštos temperatūros išsilydo, keliauja signalas į elektros spintą, pradeda veikti dūmų šalinimo sistema, pumpuojanti blogą orą iš pastato, kad žmonės galėtų evakuotis. Visos sistemos turėjo būti, kai namas buvo pradėtas eksploatuoti. 2016 m. spalio 18 d. A. T. buvo surašytas privalomas nurodymas dėl priešgaisrinių sistemų pagerinimo Vilniaus daugiabučiuose namuose. A. T. buvo išdėstyta, kad tai privalomasis dokumentas ir jis galėjo būti apskųstas, apskundimo nebuvo, vadinasi turėjo prasidėti trūkumų šalinimas. Iš sutarties tarp A. T. ir „(A.)“ 6 skyriaus 6.1-6.2 punktų matyti bendrijos įsipareigojimai informuoti „(A.)“ apie priimtus sprendimus. Nuo 2016 metų pirmininkas matomai nesiėmė veiksmų, per tą laiką galima buvo kreiptis į kitą įmonę, kuri pradėtų sistemos atnaujinimo ir remonto darbus, bet pradėta veikti tik tada, kai sužinojo, kad bus patikrinimas. Nuo 2016 metų nebuvo nieko daroma. Jie kompleksiškai žiūri į priešgaisrinę apsaugą. Priešgaisrinių čiaupų atsiradimas – tai yra sudėtinė sistemos dalis, tai būtų pademonstravimas, kad kažkas pradėta tvarkyti, ir tai jau būtų buvę vienu punktu mažiau. Turi būti susirinkimai su gyventojais ir jie norėjo matyti, kad tie susirinkimai buvo daromi, kad aptariami tie klausimai, kad yra nuomonės, bet tai nebuvo pateikta. Jei atsirastų tik čiaupai, problema neišnyktų, bet nuo 2016 metų kažkiek darbų galima buvo padaryti (b. l. 32-36).

Liudytojas UAB „(A)“ darbuotojas V. P. teismo posėdyje paaiškino, kad jis dirba UAB „(A)“ nuo 2018 m. rugpjūčio 6 d. Jis administruoja ir prižiūri namus, nuo pat pradžių dirba su namu (duomenys neskelbtini). Jis žino apie priešgaisrinės apsaugos patikrinimą ir pažeidimus (duomenys neskelbtini) name, kadangi kartu vaikščiojo patikrinimo metu. Name praktiškai nėra gesinimų sistemos, tuščios dėžės, kur turi būti žarnos, buvo ir rūsyje, kur turi būti siurbliai, ten tik pamatai. Nežino, kaip namas tokios būklės buvo perduotas „(A)i“. Apie šią problemą iki patikrinimo su Bendrijos pirmininku nekalbėjo, kad netvarkinga sistema ir reikia imtis veiksmų, niekas nesakė, maždaug prieš dieną prieš patikrinimą apie tai sužinojo, kai A. T. parodė 2016 metų nurodymą, kur buvo įspėtas dėl šito dalyko. A. T. paaiškino, kad nėra tų sistemų, kur jos dingo, pats nežino. Jų bendrovė negali prižiūrėti to, ko nėra. Iš pradžių reikia grąžinti į vietą, kas turi būti. Mato pavyzdžius ir pasekmes, kas būna, jei dega namai. Pirmi veiksmai buvo, kad jie surado, kur pirkti žarnų antgalius, norėjo į tuos skydus sudėti, A. T. raštiškai atsisakė tai daryti. Jie negali be jo sutikimo kažko daryti, nes pirmininkas užsako darbus ir visą namų savininkų turtą valdo. Pirmininkas turi organizuoti, čia lėšų klausimus. Aš nežino, ar kalbėjo A. T. apie šią problemą su gyventojais. UAB „(A)“ daug namų administruoja. Kituose namuose geresnė situacija nei čia, čia praktiškai nereikia gaisrinės saugos sistemų prižiūrėti, nes nieko nėra. Pradžia turi būti nuo žarnų, vandentiekio pajungimo. Ten yra kažkas privesta, bet kur siurbliai turi stovėti, nieko nėra. Jis nesusidūręs, kiek kainuoja sistema, žino, kad tikrai daug. Gaisrinius žurnalus turi pildyti tas, kas išmano šį reikalą. Atlikti tokį darbą pas juos yra kitas darbuotojas, kuris atsakingas už priešgaisrinę apsaugą. Ką jis daro, nežino, Už visą „(A.)“ negali atsakyti. Jis pats prižiūri kanalizaciją, vamzdžius, sienas, o gaisrinės situacijos nestebi (b. l. 35).

Tyrimo metu 2019 m. lapkričio 22 d. paaiškinime A. T. nurodė, kad atvykus priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnui patikrinti namo priešgaisrinę būklę, buvo nustatyti neatitikimai priešgaisrinėms taisyklėms: gaisrinės saugos sistemos ir gaisriniai automatikos įrenginiai nedirba, techniškai netvarkingi, vandentiekio tinklas techniškai netvarkingas, vidaus gaisrinio vandentiekio gaisriniai čiaupai be žarnų, švirkštų. Šie visi trūkumai atsirado dėl to, kad namą daugiau kaip 10 metų administravo UAB „Šilėja“ iki namo bendrijos įsteigimo. Namo priėmimo-perdavimo akte iš UAB „Šilėja“ buvo nurodyta, kad gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema, stacionarinė gaisro gesinimo sistema, statinio vidaus gaisrinio vandentiekio sistema neveikia, nes yra išmontuota. Mano, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas ir anksčiau tikrino šį namą, bet padėtis nesikeitė. Dabartiniu metu jam kaip bendrijos pirmininkui norima inkriminuoti neveiklumą dėl sistemos atstatymo. Jų bendrija 2016 m. liepos 27 d. yra sudariusi sutartį Nr. 20-2016/075 su UAB „(A)“, kuri atlieka jų namo administratoriaus funkcijas, tačiau Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnai į šį faktą neatsižvelgia ir atsakomybę nori vienareikšmiškai suversti jam. Jis ir bendrijos nariai nėra priešiškai nusiteikę prieš pareigūnų veiksmus, tačiau namo bendruomenė nepajėgi finansiškai ir techniškai pašalinti tų priešgaisrinių reikalavimų pažeidimų, kadangi nėra specialistai tuo klausimu. Mano, kad panaši ar identiška situacija yra ir kituose Vilniaus miesto daugiaaukščiuose namuose, todėl klausimai dėl tokių namų atitikimo priešgaisrinėms taisyklėms turėtų būti sprendžiami Vilniaus miesto savivaldybės lygmeniu. Jie neprieštarauja ir netgi nori sutvarkyti namų priešgaisrinę sistemą, tačiau vien gyventojų lėšomis to padaryti negali (b. l. 5).

Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2016 m. spalio 18 d. nurodyme dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo Nr. 22-19-696(8.34-19)856 nurodyta, jog 2016 m. spalio 10 d. atlikus DNGSB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), patalpų ir teritorijos priešgaisrinį techninį patikrinimą, patikrinimo metu nustatytos neatitiktys bendriesiems priešgaisrinės saugos reikalavimams, o būtent: gaisrinės saugos sistemos ir gaisriniai automatikos įrenginiai, skirti gaisrui aptikti, dūmams ir šilumai šalinti, techniškai netvarkingi ir neveikiantys, vandentiekio tinklas techniškai nesutvarkytas, gaisrinės žarnos neperkantuotos, hidrauliškai neišbandytos, patikros rezultatai nesurašyti į tam tikslui skirtą žurnalą (11 priedas), vidaus gaisrinio vandentiekio gaisriniai čiaupai be žarnų ir švirkštų, 3,9 aukštuose praėjimuose laikomi daiktai, tuo pažeidžiant Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių (BGST) 405, 422, 424, 86.1 punktų reikalavimus, minėtu nurodymu įpareigojama nustatytas neatitiktis pašalinti ne vėliau kaip iki kito planinio patikrinimo (b. l. 3).

Iš 2019 m. spalio 18 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyr. inspektorės R. V. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. spalio 18 d. atlikus daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpų ir teritorijos, esančio (duomenys neskelbtini), planinį priešgaisrinį techninį patikrinimą, dalyvaujant Vilniaus miesto DNGSB (duomenys neskelbtini) pirmininkui A. T. bei UAB „(A)“ vadybininkui V. P., nustatyta, jog nevykdomi valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų teisėti nurodymai, nurodyti 2016 m. spalio 18 d. nurodyme Nr. 22-19-696(8.34-19)856, pašalinti neatitiktis bendriesiems priešgaisrinės saugos reikalavimams: gaisrinės saugos sistemos ir gaisriniai automatikos įrenginiai, skirti gaisrui aptikti, dūmams ir šilumai šalinti, techniškai netvarkingi ir neveikiantys, vandentiekio tinklas techniškai nesutvarkytas, patikros rezultatai nesurašyti į tam tikslui skirtą žurnalą (11 priedas), vidaus gaisrinio vandentiekio gaisriniai čiaupai be žarnų ir švirkštų (b. l. 4).

Iš 2016 m. liepos 21 d. DNSB (duomenys neskelbtini) teisių ir prievolių, susijusių su atskirto gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir kitokiu tvarkymu, organizavus daugiabučio namo savininkų bendriją, perdavimo akto Nr. R8-156, matyti, kad UAB „Šilėja“ perdavė DNSB (duomenys neskelbtini) gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema, stacionarioji gaisrų gesinimo sistema, statinio vidaus gaisrinio vandentiekio sistema, dūmų ir šilumos valdymo sistema ir kitos gaisrinės saugos inžinerinės sistemos išmontuotos, neveikiančios (b. l. 6).

2016 m. liepos 27 d. tarp GNSB (duomenys neskelbtini) ir UAB „(A)“ buvo sudaryta Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendrosios nuosavybės objektų administravimo, eksploatavimo ir kitų paslaugų teikimo bei apmokėjimo už paslaugas sutartis Nr. 20-2016/075, pakeista 2017 m. rugsėjo 27 d. susitarimu Nr. 1, pagal kurią ši sutartis sudaryta dėl daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) dalinio administravimo, namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų (bendro naudojimo patalpų, pagrindinių namo konstrukcijų bei inžinerinių sistemų) eksploatavimo ir atstatomojo remonto organizavimo už atlyginimą. Pagal minėtos sutarties 4 punktą šia sutartimi šalys siekia užtikrinti daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės objektų priežiūrą pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus, dėl bendrosios nuosavybės priežiūros ir atstatomojo remonto, priimtus LR Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.85 nustatyta tvarka, įgyvendinti CK 4.75, 4.76, 4.82 ir 4.83 straipsnių nuostatas, bei statybos techninio reglamento 1.03.07.217 reikalavimus. Pagal Sutarties 6.1 punktą, Bendrija savo ruožtu įsipareigoja CK 4.85 straipsnio ir Daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijų įstatymu šaukti susirinkimus ir priimti sprendimus dėl namo bendrosios nuosavybės objektų atnaujinimo (remonto) darbų, 6.2 punktą informuoti administratorių apie butų savininkų priimtus sprendimus, pastebėtus bendrosios inžinerinės įrangos ir namo konstrukcijų gedimus, akivaizdų jų susidėvėjimą. Pagal sutarties 7.1.1 punktą pastato administratorius, vadovaudamasis STR1.03.07:2017 sudaro ir tvarko namo bendrojo naudojimo objektų aprašą, atlieka pastato bendrojo naudojimo patalpų ir konstrukcijų apžiūras, registruoja juos nustatytos formos žurnaluose, pagal 7.1.3 punktą vadovaudamasis STR1.03.07:2017 ir priedu Nr. 6 prie reglamento (sutarties priedas Nr. 2) vykdo gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros pagrindinius darbus, organizuoja ir vykdo jų techninę priežiūrą <...> (b. l. 8-13).

Prie 2016 m. liepos 27 d. sutarties Nr. 20-2016-075 Statybos techninio reglamento STR1.03.07:2017 pagrindu buvo patvirtintas 6 priedas, pagal kurio 1.1.3 punktą į daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašą įeina namo techninės priežiūros dokumentaciją tvarkymas ir saugojimas, pildant namo techninės priežiūros žurnalą, techninį pasą, apžiūrų aprašus ir aktus pagal normatyvinių aktų nustatytus reikalavimus, užtikrinant šios dokumentacijos išsaugojimą; pagal 1.2.4 punktą Specialiųjų inžinerinių sistemų priežiūros darbams įeina gaisrinės saugos įrenginių (įskaitant apsaugą nuo žaibo) priežiūra pagal bendrąsias gaisrinės saugos taisykles ir gaisrinės saugos reikalavimus (b. l. 16-17).

UAB „(A)“ 2019 m. spalio 11 d. rašte Nr. 9 butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini) pirmininkui A. T. nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) buvo suprojektuotas ir galbūt buvo įrengtas vidaus gaisrinis vandentiekis, tačiau jų specialistai nustatė, kad jis neveikia, nes rūsyje išmontuoti vandens siurbliai, išardyta automatika, neveikia elektrifikuotos sklendės, namo aukštuose prie čiaupų nesukomplektuotos gaisrinės žarnos su švirkštais. Taip pat buvo suprojektuota ir galbūt buvo įrengta dūmų ištraukiamoji ventiliacija (dūmtraukis), tačiau techniniame aukšte ventiliatoriai ir elektros varikliai išmontuoti ir išnešti. Minėtame rašte nurodė, kad minėtų inžinerinių sistemų atstatomieji darbai priskiriami privalomiesiems, todėl bendrijos pirmininkas, valdantis bendrijos sukauptas lėšas privalo nupirkti gaisrines žarnas su švirkštais, skirti lėšas atstatomajam gaisrinės saugos įrengimų projektavimui ir atstatomiesiems darbams apmokėti. UAB „(A)“ nurodė informuosianti butų savininkus ir organizuos balsavimą raštu dėl gaisrinės saugos įrengimų projektavimo ir atstatomojo remonto darbų finansavimo, ieškos projektuotojų ir rangovų darbams atlikti, tačiau jei butų savininkai nepriims sprendimo dėl gaisrinės saugos įrenginių atstatymo ir darbų finansavimo, UAB „(A)“ neprisiims atsakomybės už nustatytus priešgaisrinės saugos reikalavimų taisyklių pažeidimus (b. l. 29).

Iš UAB „(A)“ ir A. T. el. susirašinėjimo nustatyta, kad jis nesutiko su UAB „(A)“ pasiūlymu nupirkti gaisrines žarnas su švirkštais ir jungtimis, kol neatstatyta visa gaisrinės saugos sistema (b. l. 30).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas.

ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus, užtraukia baudą asmenims nuo aštuoniasdešimt iki septynių šimtų aštuoniasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų devyniasdešimt iki vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt eurų.

Pagal Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 2 punktą, Lietuvos Respublikoje veikiančių įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai privalo vykdyti valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų teisėtus nurodymus. Pagal šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punktą, gaisrų prevencijai įgyvendinti tam įgalioti valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai turi teisę duoti rašytinius privalomus vykdyti nurodymus pašalinti priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus.

Taigi priešgaisrinės priežiūros pareigūno 2016 m. spalio 18 d. nurodymas pašalinti patikrinimo metu nustatytas neatitiktis bendriesiems priešgaisrinės saugos reikalavimams buvo teisėtas ir privalomas vykdyti. Kaip nustatyta 2019 m. planinio patikrinimo metu, buvo pašalintos ne visos nurodyme užfiksuotos neatitiktys bendriesiems priešgaisrinės saugos reikalavimams, o būtent – fiksuota, jog tebevykdomi nurodymo 1, 2, 3 punktuose nustatyti bendrųjų priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, jog minėti priešgaisrinės apsaugos sistemų trūkumai daugiabučiame name buvo padaryti ir tebetrunka jau dešimt metų iki daugiabučio namo savininkų bendrijos įkūrimo; be to, už priešgaisrinės saugos reikalavimų įvykdymą atsakingas turi būti ne jis, o šiuo metu daugiabučio namo priežiūrą vykdanti bendrovė – UAB „(A)“.

Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 7-8 punktai nustato, jog Lietuvos Respublikoje veikiančių įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai privalo aprūpinti objektą reikiamomis gaisro gesinimo priemonėmis; užtikrinti, kad objekte įrengti gaisrinės technikos, automatikos įrenginiai, gaisrų gesinimo priemonės būtų techniškai tvarkingi ir veiktų.

Pagal Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo 11 straipsnio 4 dalį įmonėse, įstaigose ir organizacijose už objekto priešgaisrinę būklę yra atsakingi jų vadovai. Atlikdamas šią pareigą, vadovas privalo imtis būtinų objekto ir jame esančių arba galinčių būti žmonių apsaugos nuo gaisro priemonių. Įmonės, įstaigos ir organizacijos vadovas gali savo vadovaujamos įmonės, įstaigos ar organizacijos darbuotojui pavesti kontroliuoti objekto priešgaisrinę būklę ir imtis priemonių priešgaisrinės saugos reikalavimams vykdyti.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog net ir tuo atveju, kai vadovas paveda kontroliuoti objekto priešgaisrinę būklę savo darbuotojui ar sudaro objekto administravimo sutartį ir perduoda šią funkciją administratoriui, už objekto priešgaisrinę būklę yra išimtinai atsakingas įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas, o administratorius negali būti laikomas tinkamu subjektu ATPK 192¹ straipsnio (šiuo metu atitinkančio ANK 505 straipsnį) prasme (2013 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo nutartis Nr. ATP-824-174/2013).

Atkreiptinas dėmesys, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo 2016 m. spalio 18 d. privalomojo nurodymo Nr. 22-19-696(8.34-19)856 neginčijo ir neskundė tuo pagrindu, kad jis nėra tinkamas subjektas jį vykdyti. Kadangi jis nepasinaudojo pačiame nurodyme išaiškinta jo apskundimo tvarka, nurodymas įgijo teisinę galią ir tapo privalomas jam vykdyti. Be to, byloje nėra ginčo dėl to, kad administracinio nusižengimo protokole nurodyti 2016 m. spalio 18 d. nurodymai yra neįvykdyti. Tai pripažįsta ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.

Nors A. T. nurodė, kad administruoti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), priežiūrą yra ne jo, o UAB „(A)“ funkcija, tačiau pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija – ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams arba tenkinti kitus bendruosius poreikius. Pagal to paties straipsnio 15 dalies 2 ir 4 punktą bendrojo naudojimo objektams priklauso bendrosios pastato inžinerinės sistemos bei vietiniai inžineriniai tinklai. Įstatymo 9 straipsnio 2 dalis nustato, kad bendrija civilines teises ir pareigas įgyvendina per savo valdymo organus. Be to, bendrija 2016 m. liepos 27 d. sutarties pagrindu perdavė UAB „(A)“ tik dalinį daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) administravimą.

Kaip matyti iš paties A. T. paaiškinimų, Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovų paaiškinimo, daugiabučiame name (duomenys neskelbtini) gaisrinės saugos sistema, vandentiekio sistema, skirta gaisro gesinimo darbams, dūmų šalinimo sistema yra neveikiančios ne dėl gedimų , o dėl sistemų komponentų (siurblių, žarnų, vamzdyno) trūkumo, t. y. jų išmontavimo. Iš esmės, kad įvykdyti privalomąjį nurodymą, reikalinga organizuoti minėtų inžinerinių sistemų atstatymo darbus. Pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 10 punktą, bendrijos pirmininkas atsako už pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo metinių ir ilgalaikių planų projektų parengimą ir jų pateikimą visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui) (valdybai). Vadovaujantis minėtos Sutarties tarp DNSB (duomenys neskelbtini) ir „UAB „(A)“ 6.1 punktu, šaukti susirinkimus ir priimti sprendimus dėl namo bendrosios nuosavybės objektų atnaujinimo (remonto) darbų yra bendrijos pareiga. Pagal 6.2 punktą bendrija privalo informuoti administratorių apie butų savininkų priimtus sprendimus, pastebėtus bendrosios inžinerinės įrangos ir namo konstrukcijų gedimus, akivaizdų jų nusidėvėjimą.

Teismas sutinka su UAB „(A)“ atstovo pozicija, kad nors pagal minėtos namo administravimo sutarties 7.1.3 punkto nuostatas UAB „(A)“ yra perėmusi gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros organizavimą ir vykdymą, tačiau pirmiausiai ši priežiūra yra susijusi su veikiančių inžinerinių sistemų priežiūra. Tuo tarpu kaip matyti iš bendrojo naudojimo objektų perdavimo akto DNSB (duomenys neskelbtini) perėmė iš UAB „Šilėja“ gaisrinės saugos inžinerines sistemas neveikiančias (išmontuotas), taigi iš esmės priežiūros šioje dalyje objektų nebuvo. UAB „(A)“ neturi įgaliojimų priimti sprendimo dėl minėtų sistemų atstatymo darbų, tai yra daugiabučio namo savininkų susirinkimo prerogatyva, todėl pagrįstai administracinėn atsakomybėn yra patrauktas Bendrijos pirmininkas.

Byloje nėra duomenų, kad A. T., gavęs 2016 m. spalio 18 d. nurodymą, būtų su juo supažindinęs UAB „(A)“, koordinavęs su ja veiksmus, bent iš daliems nurodytiems trūkumams pašalinti. Liudytojas V. P. nurodė, kad jis buvo A. T. supažindintas su 2016 m. spalio 18 d. nurodymu tik tada, kai gavo pranešimą iš Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos apie planuojamą atlikti eilinį patikrinimą. Tik tada administratorius 2019 m. spalio 11 d. raštu pateikė pasiūlymą bendrijai atlikti bent dalinius darbus, sudarančius gaisrinės saugos sistemos atstatymo dalį – sumontuoti skydinėse vandens žarnas, antgalius, sklendes, tačiau A. T. neavė leidimo šiems darbams (b. l. 29-30). Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdyje nurodė, kad po 2016 m. spalio 18 d. nurodymo gavimo buvo šauktas namo gyventojų savininkų susirinkimas, išdėstyta priešgaisrinės saugos sistemų nebuvimo problema, tačiau namo gyventojai nesutiko finansuoti šių sistemų renovavimo darbus, tačiau nei šios susirinkimo protokolų, kuriame atsispindėtų susirinkimo darbotvarkė, gyventojų priimto sprendimo teismui nepateikė, todėl teismas laiko šią aplinkybę neįrodyta ir neturi pagrindo laikyti, kad A. T. atliko savo kaip bendrijos pirmininko pareigas sprendžiant nurodymo įvykdymo klausimą. Taip pat administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepateikė jokiu duomenų, kad jis būtų kreipęsis į UAB „Šilėja“ su pretenzija dėl to, kad galimai šios bendrovės administravimo metu buvo demontuotos būtinos daugiabučio namo eksploatavimui gaisrinės saugos sistemos ir namas perduotas bendrijai netinkamos eksploatacijai būklės, reikalaujant šiuos trūkumus pašalinti.

Bylos duomenimis, A. T. nebandė informuoti ir Vilniaus miesto savivaldybės apie šią problemą, kad reikalingos didelės apimties lėšos ir darbai, kurių namo gyventojai nėra pajėgūs finansuoti. Nors jis prašo teismo įpareigoti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą informuoti apie tokią situaciją Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, teismas atkreipia dėmesį, kad šios bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia administracinio nusižengimo protokolas – o būtent kaltinimo dėl valstybės įgalioto pareigūno reikalavimo nevykdymo. Fizinio ar juridinio asmens santykiai su valstybės institucijomis ar kitais viešojo administravimo subjektais yra administracinės teisės, o ne administracinių nusižengimų teisės reguliavimo sritis, o šios srities ginčai nagrinėjami specializuotų – administracinių teismų.

A. T. ginčija ir tą aplinkybę, kad jis privalėjo vykdyti 2016 m. spalio 18 d. nurodymą dalyje dėl patikros rezultatų surašymo į tam skirtą žurnalą. Pagal namo administravimo Sutarties 7.1.2 punktą administratorius atlieka Pastato bendrojo naudojimo patalpų ir konstrukcijų apžiūras ir registruoja juos nustatytos formos žurnaluose. Tačiau pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 9 punktą bendrijos pirmininkas atsako už pastato (pastatų), jo (jų) priklausinių ir pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros organizavimą, šios priežiūros dokumentų parengimą, pildymą ir tvarkymą, taip pat bendrojo naudojimo žemės sklypo (sklypų) naudojimą ir tvarkymą pagal įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Jei bendrijos pirmininkas matė, kad gaisrinė saugos sistemų apžiūros rezultatai nebuvo užpildyti atitinkamame žurnale, jis turėjo apie tai informuoti namo administratorių dėl jo funkcijos šioje dalyje netinkamo atlikimo.

Taigi pagal Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo 11 straipsnio 4 dalį įmonėse, įstaigose ir organizacijose už objekto priešgaisrinę būklę yra atsakingi jų vadovai. Be to, šiuo atveju svarbu tai, jog privalomas nurodymas pašalinti nustatytas neatitiktis bendriesiems priešgaisrinės saugos reikalavimams buvo surašytas būtent A. T., kuris šio nurodymo neginčijo ir minėtas privalomasis nurodymas įgijo teisinę galią. Taip pat pažymėtina, jog šiuo atveju nustatyti neatitikimai ne vykdant priešgaisrinės saugos priežiūrą, bet dėl to, kad priešgaisrinės saugos sistemos faktiškai nėra, ją reikia atstatyti (įrengti), o dėl to tokių darbų rangos sutartis su UAB „(A)“ sudaryta nebuvo; UAB „(A)“ negali prižiūrėti sistemos, kurios faktiškai nėra. Už minėtos sistemos atstatymą (įrengimą) pagal galiojančius teisės aktus bei bendrijos įstatus, yra atsakingas bendrijos pirmininkas. Tuo tarpu byloje nėra įrodymų, kad bendrijos pirmininkas, t. y. A. T. būtų ėmęsis aktyvių veiksmų susidariusiai problemai (priešgaisrinės saugos reikalavimų trūkumų pašalinimui) spręsti.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo padarymo faktines aplinkybes bei A. T. kaltę, padarius ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, patvirtina byloje esantys ankščiau išvardinti įrodymai, kurių visuma įrodo, jog A. T. neužtikrino, kad nustatytą laikotarpį būtų įvykdyti valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų teisėti nurodymai, nurodyti 2016 m. spalio 18 d. nurodyme dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo Nr. 22-19-696(8.34-19)856.

Nuobaudos skyrimas.

Už administracinio nusižengimu, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, įvykdymą asmenims skiriama bauda nuo aštuoniasdešimt iki septynių šimtų aštuoniasdešimt eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų devyniasdešimt iki vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt eurų.

Teismas, skirdamas nuobaudą A. T., atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei jo aplinkybes (padarytas nusižengimas, susijęs su valdymo tvarka, nevykdant privalomų priešgaisrinės priežiūros pareigūnų teisėtų nurodymų, dėl ko gaisro atveju gali būti apsunkintas priešgaisrinės tarnybos darbas, didinamas gaisro pavojus ar sudaroma didesnė galimybė gaisro metu nukentėti asmenims), į tai, kad nenustatyta A. T. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių. Taip pat atsižvelgia į pažeidėjo asmenybę – brandaus amžiaus, dirbantis gyvenamojo namo bendrijos pirmininku, baustas administracine tvarka, bet tik už KET pažeidimus, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, neteistas. Taip pat teismas įvertina ir tai, kad A. T. nesiėmė jokių aktyvių veiksmų susidariusiai problemai (priešgaisrinės saugos reikalavimų trūkumų pašalinimui) spręsti. Kita vertus, iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pašalinti privalomajame nurodyme nustatytus trūkumus, reikalingos didelės investicijos, kurių, pasak A. T., bendrijos nariai nesutinka skirti; pats asmuo klaidingai manė, jog už nustatytų reikalavimų nevykdymą yra atsakingas ne jis, bet namą administruojanti bendrovė; iš esmės susiklosčiusią situaciją vertina kritiškais.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tarp jų į ypatingas administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes (tam, kad įvykdyti privalomame nurodyme nustatytus reikalavimus reikalingos didelės investicijos), teismas sprendžia, jog šiuo atveju taikytinos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos ir A. T. skirtina mažesnė nei sankcijoje numatyta minimali bauda. Pažymėtina, jog šios bylos išnagrinėjimas nepašalina A. T. pareigos įvykdyti priešgaisrinės saugos reikalavimus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. T. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19108270257.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.