Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2014-12-22 · Civilinė byla Nr. 2-4068-792/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-07-30Klaipėdos apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-12-22Klaipėdos apylinkės teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2015-04-28Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-12-22
Bylos Nr.
2-4068-792/2014
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-02208-2014-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Darius Kurpavičius
Atsakovas
UAB „(duomenys neskelbtini) ”
Ieškovas
A. B., G. P. D.
Kategorijos
  • 45.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-4068-792/2014(Proceso Nr. 2-06-3-02208-2014-0)Procesinio sprendimo kategorija: 45.1.;36.1. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 22 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Kurpavičius, sekretoriaujant Dovilei Basytei, dalyvaujant atstovui advokatui Ž. B., atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini) ” direktoriui R. V., atsakovės atstovui advokatui V. B., civilinėje byloje pagal ieškovų A. B. ir G. P. D. ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini) ” dėl netesybų sumokėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 70000,00 Lt netesybų, 630,00 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad A. B., A. B., G. P. D. ir N. D. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-06-26 sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovė įgijo nuosavybės teisę į turtą: pastatą-mechaninį cechą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 705/72512 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovė nevykdė savo įsipareigojimų pagal Sutartį ir ieškovai kreipėsi į atsakovę su pretenzijomis Nr. 1 ir Nr. 2, į kurias atsakovė neatsakė. 2013-11-25 ieškovai kreipėsi į Vilniaus m. 36-ajį notarų biurą, prašydami notaro paliudyti vienašališką Sutarties nutraukimą. 2013-12-19 Vilniaus m. 36-ojo notarų biuro notarė paliudijo vienašališką Sutarties nutraukimo faktą ir tokio nutraukimo teisėtumą, t.y. visų sąlygų, būtinų Sutarties aptariamam sutarties nutraukimui, buvimą. Vadovaujantis Sutartimi ir Liudijimu VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registras pakeitė centrinio duomenų banko įrašą ir nurodė, jog minėtas turtas nuosavybės teise priklauso ieškovams. Pažymi, jog pretenzijoje jie reikalavo sumokėti 70000,00 Lt netesybų. Minėtą reikalavimą, kaip buvo nurodyta pretenzijoje, atsakovė turėjo įvykdyti iki 2014-01-23, tačiau iki šiol reikalavimai nėra įvykdyti (b.l. 56-61).

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, nes jis nepagrįstas ir prašo jį atmesti. Atsakovė pripažįsta, jog tarp šalių susidarė sutartiniai santykiai. Pažymi, jog dėl objektyvių priežasčių negalėjo įvykdyti sutarties iki 2013-10-25 ir atsiskaityti su pardavėjais, t.y. ieškovais. Kartu pažymi, jog atsakovė nesumokėjo net dalies Sutartyje nurodytos sumos, o tai reiškia, kad ieškovams nereikėjo grąžinti atsakovės sumokėtų pinigų (jų dalies), ir todėl ieškovams vienašališkai nutraukus sutartį, tuo pačiu jie neteko teisės išskaičiuoti 20 proc. sutarties kainos dydžio baudą. Kartu pažymi, jog ieškovų pareikštas reikalavimas dėl 70000,00 Lt netesybų priteisimo prieštarauja ne tik faktinėms aplinkybėms bei įstatymui, tačiau ir bendriesiems protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams. Priešingu atveju, tokia situacija reikštų nepagrįstą ieškovų praturtėjimą kitos sandorio šalies - atsakovės sąskaita (b.l. 74-76).

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, atsakovės direktorius ir ieškovės atstovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog A. B., A. B., G. P. D. ir N. D. (Pardavėjai) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Pirkėjas) 2013-06-26 sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 4034 (toliau - Sutartis), pagal kurią Pirkėjas įgijo nuosavybės teisę į turtą: pastatą-mechaninį cechą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 705/72512 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (b.l. 9-26). Pardavėjai 2013-11-04 pateikė Pirkėjui pretenziją dėl 2013-06-26 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties nevykdymo (b.l. 32-33), 2014-01-17 pateikė pretenziją dėl netesybų sumokėjimo ir kitų reikalavimų (b.l. 34-35). Pardavėjai 2013-11-25 pateikė pareiškimą Vilniaus m. 36-ajam notarų biurui, kuriuo prašė notaro paliudyti vienašališką Sutarties nutraukimą (b.l. 36-38). 2013-12-19 Vilniaus m. 36-ojo notarų biuro notarė išdavė liudijimą, kuriame nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais nesumokėjo už nekilnojamąjį turtą ir neatsiskaitė su Pardavėjais (b.l. 39). Nuo 2013-12-20 bei 2013-12-23 Sutartyje nurodytas turtas priklauso Pardavėjams (b.l. 40-41).

Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo iš pirkimo-pardavimo sutarties teisinių santykių.

Teismas pažymi, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 str.). Rungimosi principo esmė yra ta, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių privatų ginčą, todėl būtent šalims tenka įrodinėjimo pareiga. Įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). CPK 185 str. nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Šių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra, be kita ko, nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas nuostata, jog visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK3 str. 7 d.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).

Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams; šalys turi teisę sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų – tokiai sutarčiai taikomos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios normos, jeigu ko kita nenumato šalių susitarimas arba tai neprieštarauja pačios sutarties esmei (CK 6.156 str. 1, 2 d.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje šalys sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią Pardavėjai įsipareigojo Pirkėjui (atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“) parduoti turtą, o Pirkėjas įsipareigojo sumokėti Pardavėjams 350000,00 Lt iki 2013-10-25 (Sutarties 5.1 p.). Sudarydamos rašytinę Sutartį, kuri patvirtino notaras, šalys susitarė dėl esminių sutarties sąlygų – perkamo-parduodamo daikto, kainos, atsiskaitymo tvarkos ir terminų, atsakomybės ir kt. Sutarties sudarymą savo parašais patvirtino tiek ieškovai, tiek atsakovės direktorius R. V.. Teismo posėdžio metu R. V. nurodė, jog visas Sutarties nuostatas suprato, jas išaiškino notaras. Nustatyta, jog atsakovė neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, t.y. Pardavėjams nesumokėjo Sutartyje nustatytos turto kainos. Minėtos aplinkybės neginčija ir atsakovė, t.y. byloje ginčo, kad atsakovė neįvykdė prievolės ir taip pažeidė sutartį, nėra.

Šalys Sutartimi buvo sutarusios, jog jeigu Pirkėjas daugiau kaip 1 mėnesį vėluoja atsiskaityti su Pardavėjais, pastarieji įgyja teisę vienašališkai nutraukti Sutartį apie tai prieš 5 darbo dienas raštu informavę Pirkėją. Pardavėjai, nutraukę Sutartį šio punkto nustatyta tvarka, per 30 darbo dienų grąžina Pirkėjui sumokėtas sumas, iš jų išskaičiavę 20 procentų sutarties kainos dydžio baudą, kuri šalių susitarimu laikoma minimaliais ir protingais pardavėjų nuostoliais dėl Pirkėjo šios sutarties netinkamo vykdymo (Sutarties 8.2 p.). Todėl ieškovai, vadovaudamasi minėta Sutarties nuostata, prašo priteisti iš atsakovės netesybas.

Kreditorius už sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali reikalauti taikyti skolininkui dviejų formų sutartinę civilinę atsakomybę: netesybų išieškojimą ir (ar) nuostolių atlyginimą (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str.). Šalių teisė susitarti dėl netesybų, tarp jų ir dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 str.). Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d.). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad aptariant sutartines netesybas, svarbu pažymėti tai, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę. Taip pat teismų praktikoje pažymėta, jog teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje atsakovė neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, todėl ieškovai turi teisę reikalauti taikyti atsakovei sutartinę civilinę atsakomybę - netesybų išieškojimą. Tiek atsakovės direktorius R. V., tiek liudytojas A. V. teismo posėdžio metu nurodė, jog nustatytu terminu su Pardavėjais nebuvo atsiskaityta, kadangi buvo atmesta paraiška dėl projekto finansavimo Europos Sąjungos fondų lėšomis (b.l. 109-125). Teismas pažymi, jog atsakovė yra verslo subjektas, todėl turėjo būti ypatingai apdairi, sąžininga bei rūpestinga sudarydama Sutartį ir įsipareigodama sumokėti sutartą kainą. Atsakovė pagal jos patirtį ir žinias, gerai suprato Sutarties reikšmę ir teisines pasekmes dėl jų neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, todėl aplinkybė dėl tariamai negautų finansavimo lėšų negali pašalinti atsakovės civilinės atsakomybės.

Pažymėtina, jog sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali ginčyti sutartyje nustatyto netesybų dydžio, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė jokių argumentų dėl baudos dydžio nenurodo iš esmės neigdama savo prievolę sumokėti sutartyje numatytą baudą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 str. nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

Dar kartą akcentuotina, jog pačios šalys Sutarties 8.2 p. numatė, kad Pardavėjui nutraukus Sutartį dėl pirkėjo vėlavimo atsiskaityti, yra numatyta 20 proc. Sutarties kainos dydžio bauda, t.y. 70000,00 Lt. Teismo nuomone, baudos dydis pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir bylos aplinkybes atitinka iš anksto šalių įvertintus minimalius pardavėjų nuostolius dėl to, kad nebuvo įvykdyta pirkimo-pardavimo sutartis. Pažymėtina, jog sandorio suma buvo 350000,00 Lt, numatytų netesybų dydis sudaro 20 proc. minėtos sandorio kainos. Be to, pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju atsakovė vengė bendradarbiauti su ieškovais, neatsakinėjo į ieškovų rašytines pretenzijas, ieškovų atsakovei perleistas turtas buvo areštuotas, todėl ieškovai sutarties dalyką atgavo tik 2013-12-20, 2013-12-23. Kartu pažymėtina, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais. Sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės nevykdymą ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės nevykdymo faktą. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad 70000,00 Lt bauda nėra per didelė ir atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus bei abiejų šalių lūkesčius, todėl ieškovams iš atsakovės priteistini 70000,00 Lt netesybų (baudos).

Ieškovai, remdamiesi Sutarties 8.1 p. prašo priteisti iš atsakovės 630,00 Lt delspinigių. Šalys minėtu sutarties punktu susitarė, kad Pirkėjas dėl savo kaltės laiku neatsiskaitęs su Pardavėjais pagal Sutartį privalo mokėti 0,02 procentų dydžio delspinigius nuo nesumokėtos kainos dalies už kiekvieną uždelstą dieną. Delspinigiai turi būti skaičiuojami nuo 2014-01-24 iki 2014-03-10, t.y. už 45 dienas, todėl ieškovams iš atsakovės priteistini 630.00 Lt delspinigių.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str. l d.). Todėl ieškovams iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str.).

CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nustatyta, jog ieškovė turėjo tokias bylinėjimosi išlaidas: 2119,00 Lt žyminis mokestis už ieškinio pateikimą (b.l. 7,62). Nagrinėjamoje byloje ieškinys tenkintas visiškai, todėl ieškovams iš atsakovės priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini) ” ieškovų A. B. ir G. P. D. naudai 70000,00 Lt (septyniasdešimt tūkstančių litų 00 ct) netesybų (baudos), 630,00 Lt (šešis šimtus trisdešimt litų 00 ct) delspinigių, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2014-03-18, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2119,00 Lt (du tūkstančius vieną šimtą devyniolika litų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos vykdant teismo 2014-03-18 nutartį, paliekamos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Kurpavičius