Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2019-02-06 · Administracinė byla Nr. A-100-556/2019

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-03-21Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-02-06Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-06
Bylos Nr.
A-100-556/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04602-2016-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
Pareiškėjas
D. S.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra
Administracinė byla Nr. A-100-556/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04602-2016-4Procesinio sprendimo kategorija 21.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 6 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas D. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 1–18), prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo, einančio generalinio prokuroro pareigas, Ž. R. 2016 m. spalio 21 d. įsakymą Nr. P-636 (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Įsakymu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo nuostatomis ir atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, 2016 m. spalio 7 d. tarnybinio patikrinimo išvadą, 2016 m. spalio 14 d. teikimą, pripažinta, kad pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą, ir jam paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Tarnybinė nuobauda buvo skirta konstatavus, kad pareiškėjas ikiteisminiame tyrime padarė šiuos pažeidimus: 1) pažeidė įtariamųjų teisę į gynybą, įtariamųjų gynėjų teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis ir apskųsti prokuroro nutarimą, sutrukdė įtariamųjų gynėjams S. M. ir R. M. teikti ginamiesiems reikiamą teisinę pagalbą, pažeidė prašymų susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis nagrinėjimo tvarką ir iš esmės nevykdė įsiteisėjusių teismo nutarčių, taip išreikšdamas nepagarbą teismui; 2) pažeidė įtariamojo teisę į gynybą ir įtariamojo gynėjo teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis ir apskundus prokuroro nutarimą pareiškėjas sutrukdė įtariamojo gynėjui A. M. teikti ginamajam reikiamą teisinę pagalbą, pažeidė prašymo susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis nagrinėjimo tvarką, savo pareigų atlikimą netiesiogiai delegavo ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir iš esmės nevykdė įsiteisėjusio teismo nutarimo, taip išreikšdamas nepagarbą teismui; 3) pažeidė pareigą vykdyti įsiteisėjusius teismo nutarimus ir nesilaikė prokurorų etikos elgesio normų, nes ignoravo tris Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016 m. birželio 2 d. neskundžiamose nutartyse nurodytus sprendimus panaikinti tris neteisėtus ir nepagrįstus 2016 m. gegužės 20 d. ir 2016 m. gegužės 23 d. nutarimus, priimtus pagal advokatų S. M., R. M. ir A. M. prašymus, ir 2016 m. liepos 22 d. priėmė tris iš esmės tokio paties turinio, kaip ir panaikinti 2016 m. gegužės 20 d. ir 2016 m. gegužės 23 d. nutarimai, nutarimus ir taip išreiškė nepagarbą teismui.

3. Pareiškėjas nurodė, kad esminis tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas – ikiteisminio tyrimo teisėjo trijų 2016 m. birželio 2 d. nutarčių aiškinimas, kad iš minėtų nutarčių pareiškėjas turėjo suprasti, jog advokatų prašymai turėjo būti nagrinėti iš naujo, priimant dėl jų kitokius nutarimus. Pareiškėjas nurodė, kad bet kokia forma išdėstytas nurodymas prokurorui, kokį sprendimą turi priimti, yra pats šiurkščiausias prokuroro savarankiškumo ir vienvaldiškumo sprendimų priėmimo procese pažeidimas, kurio konstatavimas net nereikalauja papildomo įrodinėjimo. Tuo pažeidžiamos Prokuratūros įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios ne tik draudžia kitiems subjektams, neišskiriant ir teismo, nurodyti prokurorui, kokį sprendimą priimti, tačiau imperatyviai įpareigoja patį prokurorą laikytis šių nuostatų ir nepriimti nesavarankiškų sprendimų.