Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. S. kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo, einančio generalinio prokuroro pareigas, Ž. R. 2016 m. spalio 21 d. įsakymą Nr. P-636.

Paaiškino, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas, einantis generalinio prokuroro pareigas, Ž. R. 2016 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. P-636, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo nuostatomis ir atsižvelgdamas į tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, 2016 m. spalio 7 d. tarnybinio patikrinimo išvadą, 2016 m. spalio 14 d. teikimą, pripažino, kad jis padarė tarnybinį pažeidimą, ir paskyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą. Tarnybinė nuobauda buvo skirta konstatavus, kad jis ikiteisminiame tyrime padarė šiuos pažeidimus:

1. Pažeidė įtariamųjų teisę į gynybą, įtariamųjų gynėjų teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis ir apskųsti prokuroro nutarimą, sutrukdė įtariamųjų gynėjams S. M. ir R. M. teikti ginamiesiems reikiamą teisinę pagalbą, pažeidė prašymų susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis nagrinėjimo tvarką ir iš esmės nevykdė įsiteisėjusių teismo nutarčių, taip išreikšdamas nepagarbą teismui.

2. Pažeidė įtariamojo teisę į gynybą ir įtariamojo gynėjo teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis ir apskundus prokuroro nutarimą pareiškėjas sutrukdė įtariamojo gynėjui A. M. teikti ginamajam reikiamą teisinę pagalbą, pažeidė prašymo susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis nagrinėjimo tvarką, savo pareigų atlikimą netiesiogiai delegavo ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir iš esmės nevykdė įsiteisėjusio teismo nutarimo taip išreikšdamas nepagarbą teismui.

3. Pažeidė pareigą vykdyti įsiteisėjusius teismo nutarimus ir nesilaikė prokurorų etikos elgesio normų, nes ignoravo tris Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016 m. birželio 2 d. neskundžiamose nutartyse nurodytus sprendimus panaikinti tris neteisėtus ir nepagrįstus 2016 m. gegužės 20 d. ir 2016 m. gegužės 23 d. nutarimus, priimtus pagal advokatų S. M., R. M. ir A. M. prašymus, ir 2016 m. liepos 22 d. priėmė tris iš esmės tokio paties turinio, kaip ir panaikinti 2016 m. gegužės 20 d. ir 2016 m. gegužės 23 d. nutarimai, nutarimus ir taip išreiškė nepagarbą teismui.

Pareiškėjas nurodė, kad esmine tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindą sudarančia tikrintojo padaryta išvada dėl privalomo prokuroro elgesio aptariamoje procesinėje situacijoje varianto, su kuria tikrintojas iš esmės susiejo visus kitus savo konstatuotus pažeidimus bei traktavo neigiamus padarinius, yra ikiteisminio tyrimo teisėjos trijų 2016 m. birželio 2 d. nutarčių aiškinimas, kad iš nutarčių aprašomojoje dalyje išdėstytų motyvų, rezoliucinėse dalyse išdėstytų sprendimų, kur nurodyta, kad prokuroro nutarimai panaikinami ir pasiūlyta jam nagrinėti advokatų prašymus iš naujo, o nutarimai neteko galios, pareiškėjas turėjo suprasti, kad advokatų prašymai turėjo būti nagrinėti iš naujo, priimant dėl jų kitokius nutarimus.

Pareiškėjas nurodė, kad bet kokia forma išdėstytas nurodymas prokurorui, kokį sprendimą turi priimti, yra pats šiurkščiausias prokuroro savarankiškumo ir vienvaldiškumo sprendimų priėmimo procese pažeidimas, kurio konstatavimas net nereikalauja papildomo įrodinėjimo. Taigi prokuroras netgi iš savo pusės savarankiškai iš teismo nutarties aprašomosios dalies argumentų traktuodamas nurodymo sau – kokį nutarimą priimti – buvimą ir priimdamas sprendimą savo nuomonei priešingais argumentais, pats šiurkščiai pažeistų Prokuratūros įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios ne tik draudžia kitiems subjektams, neišskiriant ir teismo, nurodyti prokurorui, kokį sprendimą priimti, tačiau imperatyviai įpareigoja patį prokurorą laikytis šių nuostatų ir nepriimti nesavarankiškų sprendimų.