- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-16
- Bylos Nr.
- e2-418-883/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00350-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- V. F.
- Atsakovas
- Vilniaus apygardos teismo
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės V. F. ieškinio atsakovei Vilniaus apygardos teismo teisėjai R. V. – J. dėl žalos priteisimo priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Lietuvos apeliacinis teismas 2020-03-06 nutartimi civilinę bylą pagal ieškovės V. F. Ieškinį atsakovei Vilniaus apygardos teismo teisėjai R. V. – J. dėl žalos priteisimo perdavė nagrinėti Šiaulių apygardos teismui. Byla Šiaulių apygardos teisme gauta 2020-03-12. Susipažinus su perduotos nagrinėti bylos medžiaga nustatyta, kad nagrinėjamu atveju nėra išspręstas ieškinio priėmimo klausimas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė prašomą priteisti žalą kildina iš R. V. – J., vykdžiusios Vilniaus apygardos teismo teisėjos pareigas, veiksmų – nurodo, kad nagrinėdama jos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutarties teisėja minėtą nutartį paliko nepakeistą.
3. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, ji gali būti ribojama (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. gruodžio 14 d. Didžiosios kolegijos sprendimas byloje M. ir kiti prieš Italiją, peticijos Nr. 1398/03, 2010 m. kovo 23 d. sprendimas byloje C. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 15869/02 ir kt.). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos negali būti įgyvendinama bet kaip, nes civilinio proceso įstatymas nustato jos įgyvendinimo tvarką ir sąlygas, kurios taikomos asmeniui, siekiančiam pasinaudoti teise į teisminę gynybą, ir bylą nagrinėjančiam teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti.
4. Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi, teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2, 3 dalys, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnis, CPK 21 straipsnis.). Pažymėtina, kad imunitetai teisingumo vykdymo procesinę veiklą įgyvendinantiems teisėjams ir teismams turi būti taikomi tokia apimtimi, kad užtikrintų realų teismų bei teisėjų nepriklausomumą, sudarytų sąlygas teisėjams tinkamai atlikti pareigas, o teismams įgyvendinti jiems priskirtas funkcijas. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 46 straipsnio 1 dalis imperatyviai numato, jog draudžiama daryti neteisėtą poveikį teisėjui, siekiant turėti įtakos bylos eigai ar baigčiai.
5. Ieškovė reikalavimus Vilniaus apygardos teismo teisėjai reiškia dėl jos atliktų procesinių veiksmų, vykdant teisėjo pareigas. Pažymėtina, kad pagal CK 6.272 straipsnį žalą dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų atlygina valstybė, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės (1 dalis). Tuo atveju, jeigu žala atsirado dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros ar teismo pareigūnų ar teisėjų tyčinių veiksmų, tai valstybė, atlyginusi žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš atitinkamų pareigūnų įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas (4 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais civilinio proceso srityje padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, o ne teisėjas ar teismas, kurie veikia valstybės vardu. Todėl valstybė, o ne teisėjas ar teismas turi būti traukiama atsakovu pagal ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo.
6. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovė tapatų ieškinį buvo pateikusi 2020-02-07 Vilniaus apygardos teismui. Pastarąjį ieškinį teismas 2020-02-19 nutartimi laikė nepaduotu, nes ieškovė neištaisė ieškinio trūkumų. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų taip pat nustatyta, kad V. F. nuolat kreipiasi į teismus su panašaus pobūdžio ieškiniais (dėl žalos/nuostolių priteisimo iš teisėjų), jai ne kartą buvo išaiškinta, jog atsakovu tokio pobūdžio bylose turi būti įvardijamas ne teisėjas, kurio veiksmai skundžiami, o valstybė, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Ieškovei taip pat ne kartą buvo išaiškinta, kad pateikiamas procesinis dokumentas turi atitikti ieškiniui keliamus reikalavimus (CPK 11 str., 135 str.). Tokiu būdu V. F. yra žinoma, jog savo materialinius reikalavimus teisėjui, kildinamus iš procesinės jo veiklos vykdant teisėjo pareigas, ji įgyvendina netinkamai.
7. Jeigu asmens reikalavimas pažeidžia teisėjo (teismo) nepriklausomumą, toks reikalavimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Įstatymų leidėjas atsisakymo priimti ieškinį pagrindus sieja su teisės kreiptis į teismą nebuvimu arba su šios teisės netinkamu įgyvendinimu. Nustačius, kad asmens kreipimasis į teismą pažeidžia teisės aktų reikalavimus, yra nukreiptas prieš kitus subjektus, pažeidžia jų teises bei yra sąmoningas piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, toks ieškinys negali būti nagrinėjamas teisme.
Motyvuojamoji dalis
8. Teismas įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, atsižvelgęs į tai, kad pateiktas dokumentas neatitinka teisminės gynybos principų (LR CPK 5 str. 3 d.), sprendžia, kad pareikštas ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, todėl jį atsisakoma priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 290-291 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsisakyti priimti V. F. ieškinį.
Nutarties patvirtintą kopiją elektroninėmis ryšio priemonėmis nusiųsti ieškinį pateikusiam asmeniui.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti apskųsta atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.