Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutarties, kuria ieškovės atskirasis skundas dėl 2020 m. kovo 16 d. Šaulių apygardos teismo nutarties laikytas nepaduotu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. 2020 m. kovo 4 d. ieškovė V. F. (toliau – ieškovė) kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovei Vilniaus apygardos teismo teisėjai R. V. J. dėl žalos atlyginimo.

3. 2020 m. kovo 6 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, laikinai einantis Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas, CPK 34 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu bylą perdavė nagrinėti Šiaulių apygardos teismui.

4. 2020 m. kovo 16 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismas atsisakė priimti ieškinį. Nurodė, kad ieškovė nesilaikė CPK nustatytos teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo tvarkos, byloje nurodė netinkamą atsakovą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnis), piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis (CK 1.137 straipsnis), o pareikštas ieškinys pažeidžia teisėjų nepriklausomumo principą. Teismas konstatavo, kad ieškinys yra nenagrinėtinas teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

11. Apeliacijos dalyką nagrinėjamoje byloje sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės atskirasis skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovei, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylos esmės

12. Byloje ginčas kilo dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškovės atskirąjį skundą, paduotą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 16 d. nutarties, kuria ieškovės 2020 m. kovo 4 d. ieškinį atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teisme.

13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą. Tačiau teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. CPK 111 straipsnis nustato bendruosius reikalavimus procesinių dokumentų turiniui ir formai – šių reikalavimų, be kita ko, privalu laikytis paduodant ir atskiruosius skundus.

14. 2020 m. kovo 18 d. atskiruoju skundu ieškovė skundė 2020 m. kovo 16 d. Šiaulių apygardos teismo nutartį, kuria ieškovės ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovei. 2020 m. kovo 20 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismas nustatė atskirojo skundo trūkumus, suteikė 7 dienų terminą trūkumams pašalinti. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atskirasis skundas iš esmės neatitiko procesiniams dokumentams keliamų bendrųjų reikalavimų, t. y. atskirajame skunde nebuvo aišku, koks prašymas reiškiamas dėl 2020 m. kovo 16 d. Šiaulių apygardos teismo nutarties, kokie yra atskirojo skundo motyvai, pagrindžiantys skundžiamos nutarties neteisėtumą, atskirajame skunde apsiribojama tik retoriniais klausimais ir neaiškiais teiginiais. Taigi, konstatuotina, kad 2020 m. kovo 20 d. nutartimi atskirojo skundo trūkumai nustatyti pagrįstai.

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. kovo 20 d. nutartimi nustačius atskirojo skundo trūkumus, 2020 m. kovo 23 d. Šiaulių apygardos teisme buvo gautas patikslintas ieškovės atskirasis skundas (ieškovės įvardijamas kaip apeliacinis skundas). Patikslintame atskirajame skunde nėra patikslinta, ko prašoma 2020 m. kovo 16 d. Šiaulių apygardos teismo nutarties atžvilgiu, nėra nurodytos aplinkybės ir motyvai, patvirtinantys ginčijamos nutarties neteisėtumą.

16. Patikslintame atskirajame skunde, be kita ko, teikiamas prašymas bylą perduoti nagrinėti Kauno apygardos teismui, t. y. iš esmės pareikštas naujas reikalavimas, nesusijęs su skundžiamos Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 16 d. nutarties teisėtumu. Pažymėtina, kad nei atskirajame skunde, nei patikslintame atskirajame skunde ieškovė nesuformulavo aiškaus reikalavimo dėl 2020 m. kovo 16 d. Šiaulių apygardos teismo nutarties, nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė motyvų, kurie pagrįstų ginčijamos nutarties neteisėtumą (CPK 111 straipsnis). Atitinkamai, Šiaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis, kuria atskirasis skundas laikytas nepaduotu, vertintina kaip teisėta ir pagrįsta.

17. Skųsdama 2020 m. balandžio 7 d. nutartį dėl atsisakymo priimti atskirąjį skundą, ieškovė nurodo, kad jai nebuvo įteikta 2020 m. kovo 20 d. Šiaulių apygardos teismo nutartis dėl atskirojo skundo trūkumų, atitinkamai – ji apie juos nežinojo ir negalėjo jų ištaisyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie teiginiai prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms. Praėjus trims dienoms nuo nutarties dėl trūkumų šalinimo ieškovė pateikė naują, patikslintą atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad jai nesuprantamas teisėjos priekabiavimas nustatant atskirojo skundo trūkumus ir prašoma bylą perduoti nagrinėti Kauno apygardos teismui. Taigi, ieškovė ne tik pateikė patikslintą atskirąjį skundą, kas įrodo, jog jai buvo žinoma apie nutarties dėl trūkumų šalinimo priėmimą, tačiau ir pati patikslintame atskirajame skunde nurodė, kad prie jos nustatant atskirojo skundo trūkumus yra priekabiaujama. Vadinasi, ieškovei buvo žinoma apie nustatytus atskirojo skundo trūkumus ir suteiktą terminą jiems pašalinti. Be kita ko, bylos duomenys patvirtina, kad nutartis dėl atskirojo skundo trūkumų šalinimo buvo išsiųsta ieškovei (1 t., b. l. 16). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės argumentas dėl 2020 m. balandžio 7 d. nutarties neteisėtumo, nes jai nebuvo pranešta apie nustatytus atskirojo skundo trūkumus, atmestinas.

18. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.