- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-25
- Bylos Nr.
- e2YT-6674-620/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00649-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Kukelkienė
- Pareiškėjas
- E. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. P. pareiškimą dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja E. P. prašo atnaujinti jai terminą priimti palikimą po jos tėvo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (mirė (duomenys neskelbtini)
Pareiškime ir teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė nurodė, kad pareiškėja E. P., po savo tėvo A. K. mirties (mirė (duomenys neskelbtini) nesusitvarkė paveldėjimo dokumentų, t. y. įstatymo nustatyta tvarka bei terminais nepriėmė palikimo. Pareiškėjos E. P. mama ir brolis yra mirę. Pareiškėjos tėvas A. K. (duomenys neskelbtini) sudarė testamentą, kurį patvirtinto Ignalinos rajono 1-ojo biuro notarė L. A.. Pagal sudarytą A. K. testamentą visas turtas po jo mirties turėjo atitekti jo dukrai – E. P.. Palikėjo turtą sudarė 25/1204 dalys, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kurio bendras plotas 9,0300 ha., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos E. P. tėvas A. K. mirė (duomenys neskelbtini) tačiau pareiškėja nesikreipė įstatymų nustatyta tvarka ir terminais į notarą dėl palikimo priėmimo po savo tėvo mirties. Terminas palikimui priimti suėjo 2019 m. kovo 10 d. Pareiškėjos ir tėvo A. K. santykiai buvo labai artimi. Todėl (duomenys neskelbtini) mirus tėvui, pareiškėja dėl jo mirties labai išgyveno, patyrė didelį stresą, sunkiai atsigavo po labai artimo žmogaus netekties. Be to, pareiškėja išgyvendama stresą, po tėvo mirties, rūpinosi visomis A. K. laidojimo išlaidomis, todėl pirmiausiai E. P. rūpėjo ne palikimo priėmimas, o pačios pareiškėjos emocinė būsena ir jos tėvo laidojimo procedūros. Praėjus vos trims mėnesiam po tėvo mirties, mirė pareiškėjos brolis. (Duomenys neskelbtini) lapkričio mėnesį mirė Pareiškėjos draugas, su kuriuo ji kartu gyveno, vedė bendrą ūkį. Tokiu būdu per vos daugiau nei dvejų metų laikotarpį pareiškėja prarado savo motiną, tėvą, brolį, sugyventinį, su kuriuo buvo labai artima – visą savo šeimą. Pareiškėjos išgyvenimai po artimųjų praradimo ir stresas padarė didelę žalą jos sveikatai. Palaidojusi sugyventinį ir iškart po to tėvą (duomenys neskelbtini) metų gruodį, E. P. jautėsi labai prastai, kamavo didelis nuovargis ir silpnumas, kartais pareiškėja negalėdavo net atsikelti iš lovos, stipriai nukrito svoris. Be to, kone iš karto mirė ir pareiškėjo brolis G. K.. Pradžioje pareiškėja manė, kad visa tai dėl patirto skausmo. Tačiau simptomams stiprėjant, o sveikatai vis prastėjant, E. P. kreipėsi į šeimos gydytoją. Buvo atlikta eilė tyrimų, kol galiausiai 2019 m. pavasarį E. P. buvo diagnozuota onkologinė liga. E. P. buvo paskirtas ilgas ir alinantis gydymas -chemoterapija ir biologine terapija. Gydymas užtruko ilgai, dar ilgiau užtruko psichologinis atsigavimas po diagnozuotos sunkios ligos. Tuo metu kai pareiškėja pradėjo atsigauti, vėl pradėjo rūpintis savo kasdienine buitimi, tame tarpe ir tėvo A. K. palikimu, pasaulyje ir Lietuvoje buvo paskelbta COVID-19 pandemija. Kaip yra žinoma, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. kovo 14 d. priėmė nutarimą Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, kuriuo buvo nutarta paskelbti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną. Karantinas buvo paskelbtas dėl plintančios COVID-19 ligos. Karantinas Lietuvos Respublikoje buvo vis pratęsiamas. Pažymėtina, kad karantinas Lietuvos Respublikoje buvo nutrauktas visai neseniai. Prieš 2020 metų šventes Vyriausybė karantiną dar labiau sugriežtino. Tai yra šventiniu laikotarpiu – nuo 2020 m. gruodžio 16 d. iki 2021 m. sausio 3 d. buvo apribotas asmenų judėjimas tarp savivaldybių, jis buvo pratęstas kelis kartus. Pareiškėja E. P. pažymėjo, kad gyvena (duomenys neskelbtini), tėvo A. K. testamentas buvo sudarytas (duomenys neskelbtini), o paveldimas turtas, žemės sklypo dalis yra (duomenys neskelbtini). Todėl pareiškėja E. P. neturėjo ir teorinių galimybių dėl paskelbto karantino Lietuvoje, tvarkytis palikimo dokumentų, ieškotis advokatų, kadangi pareiškėja nėra teisininkė. Šiuo konkrečiu atveju ir dėl pareiškėjai diagnozuotos onkologinės ligos, E. P. iki pat šios dienos yra laikoma rizikos grupės asmeniu, kuriai susirgus COVID-19 liga, galimos žymiai sunkesnės ligos pasekmės nei kitiems asmenims. Todėl Lietuvoje nutraukus karantiną ir pagerėjus epidemiologinei situacijai, E. P. pradėjo ieškoti advokato, kuris jai paaiškintų, ką reikia daryti, norint susitvarkyti tėvo palikimo klausimus. Šiuo konkrečiu atveju terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių kiek daugiau nei trys metai. Per trejų metų laikotarpį pareiškėjos gyvenime susidėjo labai skaudūs sukrėtimai, visų pirma tėvo A. K. mirtis, E. P. diagnozuota onkologinė liga, ilgas alinantis gydymas, taip pat Lietuvoje paskelbtas karantinas dėl pasaulinės pandemijos. Todėl E. P. mano, kad yra visi pagrindai dėl kurių, teismas galėtų atnaujinti pareiškėjai terminą palikimui priimti. Nepriėmus palikimo nukentės tiek pačios pareiškėjos E. P. turtiniai interesai, tiek ir kitų bendraturčių interesai. Pareiškėjai nepaveldėjus 25/1204 dalių, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kiti šio sklypo bendrataučiai V. L., N. Š., J. Š. ir N. V. negali atlikti jokių veiksmų su jiems priklausančia žemės sklypo dalimi, kadangi šiai dienai 25/1204 dalys žemės sklypo priklauso mirusiam asmeniui, tai pareiškėjos tėvui A. K.. Todėl terminas palikimui priimti turėtų būti atnaujintas ir dėl šių priežasčių. Nurodyto sklypo bendraturčiai nėra sudarę naudojimo žemės sklypu tvarkos (šiuo metu jos ir negali sudaryti, kadangi dalis žemės priklauso mirusiam asmeniui), taip pat negali kreiptis į teismą dėl tokios tvarkos nustatymo, o bendraturčių dalys sklype nėra atidalintos. Todėl nė vienas iš bendraturčių, esant tokiai situacijai, pareiškėjai nesusitvarkius palikimo klausimų, negali įgyvendinti savo kaip bendraturčių nuosavybės teisių. Dėl nurodytų priežasčių spręstina, kad pareiškėja dėl svarbių priežasčių praleido terminą palikimui priimti (kartu vertinant ir galimas termino neatnaujinimo pasekmes kitiems žemės sklypo bendraturčiams), laikytina, kad yra pagrindas pareiškėjai E. P. terminą palikimui, atsiradusiam po jos tėvo mirties, priimti atnaujinti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateiktame atsiliepime nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos neturėjo duomenų dėl A. K. palikimo likusio po jo mirties, o taip pat nebuvo gavusi galimų šio asmens kreditorių reikalavimų, todėl paveldėjimo procedūrų dėl turto paveldėjimo valstybės vardu nebuvo pradėjusi. Atsižvelgiant į pareiškime nurodytas aplinkybes, pateiktam pareiškėjos pareiškimui neprieštarauja ir mano, kad jis teismo galėtų būti tenkintas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti.
Pareiškėja nurodė ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus, kad jos tėvas A. K. mirė (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio Testamento nuorašo bei Testamento registro išrašo duomenų matyti, kad palikėjas A. K. (duomenys neskelbtini) sudarytu testamentu visą savo turtą paliko pareiškėjai, tačiau duomenų apie palikimo priėmimą po jo mirties, nėra. Gyventojų registro pažymoje esančiais asmens duomenimis nustatyta, kad kitas pirmos eilės įpėdinis, A. K. sūnus, pareiškėjos brolis, G. K. mirė (duomenys neskelbtini).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Jeigu įpėdinis praleido terminą palikimui priimti, teismas gali jį pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos objektyvios, t. y. nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, jei asmuo, sužinojęs apie praleistą terminą, nedelsdamas, t. y. per protingus terminus, kreipiasi į teismą dėl termino pratęsimo.
Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad tam, jog pasinaudotų CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).
Nagrinėjamoje byloje sprendžiant termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą pažymėtina tai, kad pareiškėjai terminas palikimui priimti po tėvo A. K. pasibaigė (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja nurodė, kad per trejų metų laikotarpį jos gyvenime susidėjo labai skaudūs sukrėtimai, praėjus trims mėnesiam po tėvo mirties, mirė pareiškėjos brolis. (Duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos draugas, su kuriuo ji kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, o pareiškėjos išgyvenimai po artimųjų praradimo ir stresas padarė didelę žalą jos sveikatai. 2019 m. pavasarį E. P. buvo diagnozuota onkologinė liga, ir paskirtas ilgas ir alinantis gydymas chemoterapija ir biologine terapija, ką patvirtina prie pareiškimo pridėti medicininiai dokumentai. Po ilgai užtrukusio gydymo ir psichologinio atsigavimo po diagnozuotos sunkios ligos, pasaulyje ir Lietuvoje buvo paskelbta COVID-19 pandemija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ su vėlesniais šio nutarimo pakeitimais, šalyje buvo paskelbtas karantinas, apribotas asmenų judėjimas tarp savivaldybių, todėl pareiškėja neturėjo galimybių, tvarkytis palikimo dokumentų, ieškotis advokatų, kadangi pareiškėja nėra teisininkė. Be to nurodė, kad dėl pareiškėjai diagnozuotos onkologinės ligos, ji iki pat šios dienos yra laikoma rizikos grupės asmeniu, kuriai susirgus COVID-19 liga, galimos žymiai sunkesnės ligos pasekmės nei kitiems asmenims, todėl tik Lietuvoje nutraukus karantiną ir pagerėjus epidemiologinei situacijai, pareiškėja pradėjo ieškoti advokato, kuris jai paaiškintų, ką reikia daryti, norint susitvarkyti tėvo palikimo klausimus.
Pareiškėja laiku nerealizavo savo teisės į palikimą. Teismas neįžvelgia, kad pareiškėja, siekdama įgyvendinti aptariamą teisę, būtų elgusi nepakankamai atidžiai ir rūpestingai. Kaip nurodė pareiškėja, dėl pablogėjusios sveikatos, diagnozuotos onkologinės ligos, jos gydymo chemoterapija ir biologine terapija, vėliau ir dėl pandemijos COVID-19 valstybėje negalėjo savalaikiai atlikti reikalingų palikimui priimti veiksmų. Be to, minėtos aplinkybės turėjo įtakos pareiškėjai ieškoti advokato, kuris, pareiškėjai neturint reikiamų žinių, ją konsultuotų ir nurodytų, kokius veiksmus turi atlikti pareiškėja, siekiant priimti tėvo palikimą. Taip pat pažymėtina, kad nėra kitų suinteresuotų asmenų, kurie yra pirmos eilės įpėdiniai, per įstatyme nustatytą terminą į notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė.
Bylos duomenimis nustatyta, jog pagrindinė termino praleidimo priežastis buvo pareiškėjos liga ir pandemijos COVID-19 valstybėje sukelti suvaržymai žmonėms, ypač turintiems sveikatos problemų. Išdėstytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nustatytu terminu nepriėmusi palikimo, pareiškėja elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga. Pareiškėjos nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo lemti, kad pareiškėja laiku nerealizavo savo teisės per įstatyme nustatytą terminą.
Šios bylos aplinkybių kontekste pripažintina, kad priežastys, dėl kurių pareiškėja praleido terminą palikimui po tėvo mirties priimti yra svarbios, jo pratęsimas nesukels neigiamų teisinių pasekmių civilinių teisinių santykių stabilumui, nepažeis termino palikimui priimti paskirties, todėl praleistas terminas atnaujintinas.
Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus.
Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, suinteresuotas asmuo pareiškimui neprieštaravo, todėl pareiškimas tenkintinas, terminas palikimui, atsiradusiam po A. K. mirties, priimti atnaujintinas (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 578 straipsniais teismas
nutaria:
pareiškėjos E. P. pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą palikimui priimti po jos tėvo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.