- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-28
- Bylos Nr.
- e2YT-149-496/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00443-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Valčiukienė
- Pareiškėjas
- N. A.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialui, A. Z.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo N. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialui, A. Z. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas N. A. patikslintu pareiškimu, pateiktu 2019-02-08, prašo nustatyti, jog jam, N. A. įgyjamosios senaties pagrindu nuosavybės teisėmis priklauso:
1) 0,514 dalis arba 332,44 kv. m (nuo bendro 646,78 kv. m ploto) pastato – mechaninių dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
2) 0,514 dalis arba 126,18 kv. m (nuo bendro 245,49 kv. m ploto) pastato – mechaninių dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
3) 0,514 dalis arba 207,67 kv. m (nuo bendro 404,02 kv. m ploto) pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
4) 0,514 dalis arba 2,14 kv. m (nuo bendro 4,16 kv. m ploto) pastato – siurblinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
5) 0,514 dalis arba 326,85 kv. m (nuo bendro 635,90 kv. m. ploto) pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
6) 0,514 dalis arba 260,26 kv. m (nuo bendro 506,35 kv. m ploto) pastato – daržinės kombainams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Pareiškime pareiškėjas N. A. nurodė, kad mechaninės dirbtuvės buvo pastatytos kolūkio laikais, priklausė kolūkiui „Naujas kelias”, o jam iširus atiteko žemės ūkio bendrovei „Junkilai”. Pareiškėjas N. A. dirbo kolūkyje, vėliau ir žemės ūkio bendrovėje „Junkilai”, buvo šios žemės ūkio bendrovės pajininkas. Žemės ūkio bendrovė „Junkilai“ likvidacinė komisija 1995 m. balandžio 3 d. atidavė už pajų N. A. su grupe pajininkų mechanines dirbtuves, esančias (duomenys neskelbtini). Jis nupirko mechaninių dirbtuvių dalis iš kitų pajininkų ir nepertraukiamai valdo 0,514 mechaninių dirbtuvių dalis.
Pareiškėjas N. A. į 2019 m. vasario 25 dienos teismo posėdį neatvyko.
Teismo posėdžio metu 2018 m. spalio 29 dieną pareiškėjas N. A. paaiškino, kad mechaninės dirbtuvės (duomenys neskelbtini) buvo pastatytos kolūkio laikais, kolūkiui iširus atiteko žemės ūkio bendrovei „Junkilai”. Pareiškėjas nurodė, kad jis dirbo žemės ūkio bendrovėje „Junkilai”, kurią likviduojant apie 1994 m. - 1995 metus likvidacinė komisija nutarė atiduoti už pajų mechanizacijos kiemą, kurį sudarė naujos didžiosios mechaninės dirbtuvės, mažosios dirbtuvės, kombainų garažai, traktorių garažai, mašinų garažai, siurblinė. Likvidacinė komisija atidavė mechanines dirbtuves, esančias (duomenys neskelbtini), už pajų N. A. su grupe pajininkų. Mechaninės dirbtuvės buvo paskirstos daugeliui žemės ūkio bendrovės narių, kiekvienam teko po nedidelę dalį. Daug pajininkų jam pardavė savo dalis į mechanines dirbtuves, o jis tiems pajininkams sumokėjo pinigus. Bendra mechanizacijos kiemo vertė buvo 28 000 litų ir 5000 litų įvertinta įranga. Pareiškėjas nurodė, kad jis supirko mechaninių dirbtuvių dalis iš viso už 17 000 litų, todėl jis įgijo 0,514 dalis mechaninių dirbtuvių. Dėl mechaninių dirbtuvių dalių pirkimo ir pardavimo jis su pardavėjais važiavo į Užvenčio seniūniją, kur seniūnė B. patvirtino pardavimo sutartis. Jis, nusipirktoje pastato dalyje, kurioje kolūkio laikais buvo įrengtas poilsio kambarys, įsirengė gyvenamąsias patalpas ir nuo 1995 m. jose gyvena. Nusipirktą mechaninių dirbtuvių dalį jis laikė sava, patalpomis naudojosi, remontavo traktorius, leisdavo pajininkams atvažiuoti ir remontuoti savo techniką. Su Z. buvo konfliktas dėl mechaninių dirbtuvių naudojimo. Su kitais pajininkais jokių konfliktų nebuvo. Dirbtuvėse yra elektra, dviejose patalpose yra vanduo. Pareiškėjas nurodė, kad jis moka mokesčius už vandenį ir už elektrą. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuosavybės teisių į jam tenkančią mechaninių dirbtuvių dalį neįteisino, nes pirkimas pas notarą nebuvo sudarytas, nes žemės ūkio bendrovės likvidacinė komisija neatliko dirbtuvių inventorizacijos.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovas prašo tenkinti N. A. pareiškimą, jis nurodė, kad yra visos sąlygos nustatyti, kad N. A. pastatus įgijo įgyjamosios senaties būdu. Teismui pateiktoje žemės ūkio bendrovės „Junkilai“ 1995 m. balandžio 3 d. pažymoje nurodyta, kad Kelmės rajono žemės ūkio bendrovės „Junkilai“ likvidacinė komisija atidavė už pajų N. A. su grupe pajininkų mechanines dirbtuves, esančias (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas iš kitų pajininkų, gavusių dalis pastato, nusipirko jų dalis, pardavėjai surašė raštus dėl mechaninių dirbtuvių dalių perleidimo N. A.. Atstovas nurodo, kad tokiu būdu pareiškėjas įgijo teisę į mechanines dirbtuves, bet nuosavybės teisės neįsiregistravo. Pareiškėjui priklausančioje pastato dalyje, kurioje kolūkio laikais buvo įrengtas poilsio kambarys, pareiškėjas N. A. įsirengė gyvenamąsias patalpas ir nuo 1995 m. jose gyvena. Tai įrodo, kad pareiškėjas sąžiningai įgijo mechanines dirbtuves ir visą laiką teisėtai ir sąžiningai jas valdo. Pareiškėjas visą mechaninių dirbtuvių valdymo laiką mechanines dirbtuves valdė atvirai, neslėpdamas, net gyvendamas dirbtuvėse nuo 1995 m. Pastatus jis valdė nepertraukiamai. Atstovas nurodo, kad mechaninių dirbtuvių įregistravimas A. Z. vardu nenutraukė pareiškėjo naudojimosi mechaninių dirbtuvių dalimi, nes A. Z. fiziškai mechaninėmis dirbtuvėmis nesinaudojo, tik buvo įregistravęs registre. Ši registracija buvo panaikinta pareiškėjui N. A. kreipusis į teismą, į VĮ Registrų centrą dėl A. Z. vardu atlikto registracijos panaikinimo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019-02-25 teismui pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo neprieštarauja, kad būtų nustatytas nekilnojamojo turto nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį įgijimo faktas. Taip pat prašo sprendimą priimti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo atstovas į teismo posėdį neatvyko, 2019-01-30 pateikė prašymą nagrinėti bylą suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriaus, 2019-02-22 pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą ir nurodė, kad jeigu pareiškėjas įrodys aplinkybes, kurios leistų teismui priimti jiems palankų sprendimą, tarnyba tam neprieštaraus. Prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas 2019-02-20 pateikė atsiliepimą į N. A. pareiškimą ir nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja, prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo A. Z. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjai nėra ir nebuvo įgiję nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018 ir kt.).
Pareiškėjas N. A. kartu su pareiškimu 2018-06-08 pateikė Kelmės rajono žemės ūkio bendrovės „Junkilai“ likvidacinės komisijos posėdžio, įvykusio 1995 m. sausio 30 d., protokolą Nr. 2, iš kurio matyti, kad bendrovės „Junkilai“ likvidacinė komisija 1995 m. sausio 30 d. svarstė turto padalijimo klausimus ir nusprendė mechanizacijos kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), atiduoti už pajų pajininkams, N. A. ir kitiems pajininkams. 1995 m. balandžio 3 dienos pažyma Nr. 42 patvirtina, kad Kelmės rajono žemės ūkio bendrovės „Junkilai“ likvidacinė komisija atidavė už pajų N. A. su grupe pajininkų mechanines dirbtuves, esančias (duomenys neskelbtini). 2016-05-26 dienos Kelmės rajono apylinkės teismo sprendime, civilinėje byloje Nr. 2-3-446/2016, teismas padarė išvadą, kad „Kelmės rajono žemės ūkio bendrovės „Junkilai“ likvidacinės komisijos posėdžio, įvykusio 1995 m. sausio 30 d., protokolas Nr. 2 (22-25 b. l. 1 t.) yra gautas iš Kelmės rajono savivaldybės administracijos archyvo, pažyma apie turto perdavimą pajininkams patvirtina likvidacinės komisijos sprendimą bendrovės turtą perduoti pajininkams, šių dokumentų teisėtumo atsakovas (A. Z.) neginčija, liudytojais apklausti buvę likvidacinės komisijos nariai patvirtino, kad būtent ieškovui (N. A.) ir kitiems pajininkams atiteko ginčo pastatai (mechaninės dirbtuvės (duomenys neskelbtini)), todėl teismui abejoti šių dokumentų teisėtumu nėra pagrindo“. Sprendime nurodyta, kad „teismo posėdžio metu apklausti liudytojai F. B., I. P., J. K. (140-141 b. l. 2 t.), buvę žemės ūkio bendrovės „Junkilai“ likvidacinės komisijos nariai, patvirtino, kad <...> mechaninės dirbtuvės, esančios (duomenys neskelbtini), atiteko didelei grupei pajininku, tarp kurių buvo ir N. A.“.
Minėtame 2016-05-26 dienos Kelmės rajono apylinkės teismo sprendime nurodyta, kad buvę žemės ūkio bendrovės pajininkai, tame tarpe ir pareiškėjas N. A., bendrai naudojasi mechaninėmis dirbtuvėmis, naudojimosi tvarka nėra nustatyta. Pareiškėjo pastatų valdymas niekada nebuvo nutrūkęs, nežiūrint į tai, kad A. Z. viešame registre buvo įregistravęs nuosavybės teisę į pastatus savo vardu. A. Z. realiai pastatais nesinaudojo.
Pareiškėjas N. A. kartu su pareiškimu pateikė asmenų 1996-04-19, 1996-04-23, 1996-05-02, 1996-05-14, 1996-05-17, 1996-05-21, 1996-05-24, 1996-05-30, 1996-06-03, 1996-06-07, 1996-06-13, 1996-06-28, 1996-08-23, 1996-07-31, 1996-07-15, 1996-08-16 prašymus, kuriuos patvirtino Kelmės rajono Užvenčio seniūnė K. B. arba seniūnės pavaduotoja B. K., kuriais septyniasdešimt aštuoni asmenys atsisakė savo dalių į Želvių mechanines dirbtuves, gautas už pajus žemės ūkio bendrovėje „Junkilai“ ir perleido savo dalis N. A. Pagal sudarytą asmenų, perleidusių už pajų gautą turto dalį N. A., sąrašą matyti, kad 78 asmenys perleido N. A. savo turto dalis, 15 785 Litų vertės.
Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacinėje instancijoje, 2015 m. rugsėjo 10 d. nuosprendyje konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) esančių mechaninių dirbtuvių vertė yra 30 700 Lt. Pareiškėjo N. A. įgyto turto – mechaninių dirbtuvių – dalis 15 785 Lt, lyginant su viso turto verte 30 700 Lt, sudaro 0,514 dalis.
Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad pasibaigus kolūkinei nuosavybei, kolūkį reorganizavus į žemės ūkio bendroves, mechaninės dirbtuvės, esančios (duomenys neskelbtini) atiteko žemės ūkio bendrovei „Junkilai“, o bendrovei likviduojantis 1995 metais, mechaninių dirbtuvių pastatai (pagal susirinkimo protokolą – mechaninių dirbtuvių kiemas) buvo atiduoti N. A. ir kitų asmenų grupei. Pareiškėjas N. A. iš 78 asmenų nupirko jų jiems tenkančias turto dalis ir įgijo teisę į 0,514 mechaninių dirbtuvių pastatų. Nuo 1996 metų N. A. naudojasi jam priklausančia pastatų dalimi, buvusiame poilsio kambaryje jis įsirengė patalpas gyvenimui, jis moka mokesčius už elektrą, vandenį.
Viešajame registre 2006 metais buvo įregistruotos A. Z. nuosavybės teisės į mechanines dirbtuves, esančias (duomenys neskelbtini). Būtent pareiškėjas N. A. kreipėsi į teismą ir kitas institucijas ir buvo priimti 2016-05-26 teismo sprendimas ir 2015-09-10 Šiaulių apygardos teismo nuosprendis, kuriais buvo nuginčyta A. Z. nuosavybės teisė į mechanines dirbtuves ir A. Z. nuteistas už tai, kad jis atliko neteisėtus veiksmus dėl nuosavybės teisės įregistravimo savo vardu. Būtent N. A., laikydamas save teisėtu mechaninių dirbtuvių dalies savininku, siekė panaikinti nuosavybės teisės įregistravimą kito asmens vardu. Įsiteisėjus teismo sprendimui, N. A. prašymu VĮ Registrų centras išregistravo A. Z. nuosavybės teises ir šiuo metu mechaninių dirbtuvių pastatai Želvių kaime nėra įregistruoti nė vieno asmens vardu (2018-10-02 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas). VĮ Registrų centras buvo įregistruotas faktas, kad iškelta byla, susijusi su nekilnojamuoju daiktu, vėliau (2016-07-18)įregistruota, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais pareiškėjo paaiškinimais teismo posėdžių metu nustatyta, kad mechaninės dirbtuvės, esančios (duomenys neskelbtini), nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, Viešajame registre nėra įregistruotos kitų asmenų vardu, o pareiškėjas į šiuos pastatus nėra įgijęs nuosavybės teisės kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu. Mechaninių dirbtuvių pastatų 0,514 dalimi pareiškėjas naudojasi, valdo kaip savą turtą jau daugiau nei dvidešimt metų. Pareiškėjas elgėsi kaip daiktų savininkas – prižiūri jam priskirtas ir nusipirktas pastatų dalis, naudojasi jomis, kreipėsi į institucijas ginčydamas kito asmens teisę į mechanines dirbtuves. Pareiškėjas sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai, kaip savas valdo mechanines dirbtuves daugiau kaip dešimt metų. Duomenų, kurių pagrindu būtų ginčijamas pareiškėjo valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas, nepertraukiamumas, byloje nėra. Taip pat nėra duomenų, kad kas nors kitas turėtų daugiau teisių į pareiškėjo N. A. valdomą 0,514 pastatų dalį; nenustatyta, kad nekilnojamojo daikto – mechaninių dirbtuvių, esančių (duomenys neskelbtini), dalį, į kurią pretenduoja pareiškėjas N. A., būtų užvaldęs koks nors kitas asmuo. Taigi, yra nustatytos visos būtinos sąlygos įgyjamąja senatimi pareiškėjui N. A. įgyti pastatų – mechaninių dirbtuvių 0,514 dalį.
Vertinant nekilnojamųjų daiktų – mechaninių dirbtuvių, esančių (duomenys neskelbtini), valdymo laiką CK 4.71 straipsnio 2 dalies normos prasme, konstatuotina, kad per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas iš žemės ūkio bendrovės „Junkilai“ 1995 metais perėjo pareiškėjui N. A. ir kitiems pajininkams, kurie 1996 metais perleido savo dalis (iš viso už 15785 Lt pardavė) pareiškėjui N. A., valdymas atitiko CK 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, todėl valdymo laikas skaičiuotinas nuo 1996 metų. Tokiu būdu, konstatuojama, kad CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų terminas suėjo 2006 metais.
Atsižvelgiant į tai, kad nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota kitų asmenų, kuriems priklauso likusi pastatų – mechaninių dirbtuvių dalis, bei nėra pareiškėjo prašymo nustatyti daikto naudojimo tvarką, šiuo metu nėra nustatoma pastatų naudojimosi tvarka, nors pareiškėjas pateikė jo prašymu VĮ Registrų centro Šiaulių filiale atliktą nekilnojamojo turto objekto (statinių) naudojimosi tvarkos projektą.
Konstatavus sąlygas, numatytas CK 4.68–4.71 straipsniuose, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. asmuo, sąžiningai, nepertraukiamai ir teisėtai valdęs turtą, įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo įgyjamosios senaties termino, numatyto CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, suėjimo dienos. Mechaninių dirbtuvių, esančių (duomenys neskelbtini), dalį sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdė teisėtas šio turto įgijėjas, pareiškėjas N. A., turintis teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į nekilnojamąjį turtą, todėl valdymo teisė, įsigaliojus Civilinio kodekso ketvirtosios knygos normoms, transformavosi į nuosavybės teisę. Daroma išvada, kad šiuo metu pareiškėjas yra aukščiau nurodyto turto teisėtas savininkas, todėl pareiškimas pripažįstamas pagrįstu ir yra tenkintinas.
Ypatingosios teisenos bylose bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš pareiškėjų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 6 dalis), todėl šioje byloje susidariusios pašto išlaidos – 11,70 Eur – yra priteistinos iš pareiškėjo N. A. valstybei.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 533 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo faktą, kad N. A., a. k. (duomenys neskelbtini), įgijo nuosavybės teisę įgyjamosios senaties būdu į pastatus (duomenys neskelbtini).:
1) 0,514 dalis arba 332,44 kv. m (nuo bendro 646,78 kv. m ploto) pastato – mechaninių dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
2) 0,514 dalis arba 126,18 kv. m (nuo bendro 245,49 kv. m ploto) pastato – mechaninių dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
3) 0,514 dalis arba 207,67 kv. m (nuo bendro 404,02 kv. m ploto) pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
4) 0,514 dalis arba 2,14 kv. m (nuo bendro 4,16 kv. m ploto) pastato – siurblinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
5) 0,514 dalis arba 326,85 kv. m (nuo bendro 635,90 kv. m. ploto) pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
6) 0,514 dalis arba 260,26 kv. m (nuo bendro 506,35 kv. m ploto) pastato – daržinės kombainams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš N. A., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei po 11,70 Eur (vienuolika eurų 70 centų) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.