Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimo Švirino, teisėjų Jūratės Jakubonienės, Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Vaidai Litvaitei, dalyvaujant prokurorui T. Buškevičiui, nuteistajam B. P., jo gynėjui advokatui Antanui Vincui Pilipčikui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Alytaus rajono apylinkės prokuroro Tomo Buškevičiaus apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. nuosprendžio, kuriuo B. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau–BK) 260 str. 2 d. ir jam skirta devyniasdešimt parų arešto.

B. P. į bausmės laiką įskaityta laikiname sulaikyme išbūtas laiką nuo 2012-08-17 iki 2012-08-18 bei stacionarinėje kompleksinėje ekspertizėje išbūtas laikas nuo 2013-09-23 iki 2013-10-23.

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. P. nuteistas už tai, kad tiksliau nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2012 m. rugpjūčio 17 d. 12.10 val., Kauno mieste, tiksliau nenustatytoje vietoje iš nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo du paketėlius su 29,838 g. rudos spalvos medžiaga, kurios sudėtyje yra didelis kiekis - 9,944 g. (33,3 %) heroino, vieną paketėlį su 7,881 g. kanapių (ir jų dalių), kurie vadovaujantis 2000-01-06 Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 patvirtintais „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašais“ yra narkotinės medžiagos, ir vieną paketėlį su 9,177 g. rusvos spalvos medžiagos, kurios sudėtyje yra 1,420 g. (15,5 %) amfetamino, kuris vadovaujantis 2000-01-06 Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 patvirtintais „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašais“ yra psichotropinė medžiaga, turėdamas tikslą šias narkotines ir psichotropinę medžiagas 2012 m. rugpjūčio 17 d. nugabenti į Alytaus pataisos namus ir perduoti savo sūnui M. P., atliekančiam laisvės atėmimo bausmę, keturis paketėlius su dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropine medžiagomis paslėpė įsikišdamas į išangę, tokiu būdu laikė prie savęs ir maršrutiniu autobusu atgabeno į Alytaus miestą bei Alytaus pataisos namų pasimatymų biuro patikrinimo patalpą, adresu Ulonų g. 8A, Alytuje, šias medžiagas toliau su savimi laikė iki 12.10 val., kuomet Alytaus apskrities VPK patalpose, pareikalavus policijos pareigūnams, keturis paketėlius su dideliu kiekiu heroino, kanapių (ir jų dalių) ir amfetamino atidavė.

Apeliaciniu skundu prokuroras prašo pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-03-14 nuosprendį nuteistojo B. P. atžvilgiu: nepripažinti B. P. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), panaikinti nuosprendžio dalį, kuria B. P. pritaikytas baudžiamasis įstatymas numatytas BK 54 str. 3 d. ir B. P. pakeisti bausmės rūšį į griežtesnę ir pagal BK 260 str. 2 d. skirti 8 (aštuonerių) metų terminuotą laisvės atėmimo bausmę ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 str. į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012-08-17 iki 2012-08-18 bei stacionarinėje kompleksinėje ekspertizėje išbūtą laiką nuo 2013-09-23 iki 2013-10-23.

Apeliantas skunde sutinka su teismo išvadomis dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei kitų išspręstų klausimų, tačiau mano, kad teismas nepagrįstai B. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino jo prisipažinimą dėl padaryto nusikaltimo ir nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Skunde nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme B. P. neigė jam inkriminuojamos veikos objektą (dalyką), nurodydamas, kad paketėlius sukišo nepažįstami naudodami prievartą, kas juose buvo nesuprato, galimai kažkokie draudžiami daiktai. Policijos pareigūnas M. G. nurodė, kad tik sulaikytas B. P. nurodė, kad jokių draudžiamų daiktų neturi, atsakydamas išsisukinėjo, melavo, po to nurodė turi 3 paketėlius, vėliau nurodė 4, buvo daug versijų dėl įgijimo. Apelianto nuomone, tai patvirtina, kad B. P. nebuvo nuoširdus, bandė išvengti baudžiamosios atsakomybės ir jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Skunde teigiama, kad kaltinamajam B. P. nepagrįstai pritaikyta BK 54 str. 3 d. norma, kurią teismas turėtų taikyti tik išimtinais atvejais. Nurodo, kad B. P. savo kaltės pilnai nepripažino, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, padarytas sunkus tyčinis nusikaltimas, už kurį įstatymo leidėjas straipsnio sankcijoje numatė tik vieną bausmės rūšį laisvės atėmimą, todėl B. P. nepagrįstai skirta švelnesnė bausmės rūšis. Apeliantas teigia, kad byloje nėra duomenų, apie grasinimus ar prievartą, kuri nulemtų B. P. pasirinkimą, dėl ko jis būtų priverstas nusikalsti, į teisėsaugos institucijas dėl grasinimų ar psichinės prievartos nesikreipė ir tai paneigia teismo išvadas, kad kaltinamasis veikė ne savarankiškai, vykdė kitų asmenų nurodymus, neturėjo tikslo medžiagų platinti. Atlikus kompleksinę teismo psichiatrinę - psichologinę ekspertizę konstatuota, kad atsižvelgus į sveikatos būklę B. P. gali atlikti laisvės atėmimo bausmę.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą patenkinti, M. P. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir nu­si­kals­tamos veikos kvali­fi­ka­vi­mas. Prokuroras nesutinka su baudžiamojo įstatymo taikymu sprendžiant dėl bausmės skyrimo kaltinamajam. Apeliacinės instancijos teis­mas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina bau­džia­mąją bylą tiek, kiek to prašoma ape­liaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir priėmė teisingą nuosprendį, jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos aplinkybes. Baudžiamasis įstatymas B. P. atžvilgiu pritaikytas tinkamai.

Apygardos teismas nesutinka su apeliacinio skundo motyvu, kad apylinkės teismas nepagrįstai kaltinamojo B. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi.

Apelianto teigimu, tai, kad B. P. nurodė narkotines medžiagas gabenęs ne savo valia, o dėl susiklosčiusių aplinkybių, susijusių su sūnumi, kad, pasak policijos pareigūno M. G., B. P. neigė turintis neleistinų daiktų ir tik po kurio laiko pripažino turintis paketėlius su narkotinėmis medžiagomis, parodo, kad B. P. nebuvo nuoširdus bandė išvengti baudžiamosios atsakomybės, dėl ko nėra pagrindo jo prisipažinimą vertinti kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Su tokia nuomone kolegija nesutinka. Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, jei kaltininkas padaręs nusikalstamą veiką, apie tai prisipažino ikiteisminio tyrimo metu ar bylos nagrinėjimo teisme metu. Aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, nepripažįstamas prisipažinimas, jei kaltininkas teisme keičia parodymus ir ima neigti nusikaltimo padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“16 punktas).

Bylos medžiaga nustatyta, kad B. P. nusikalstamus veiksmus atliko ne savo iniciatyva, jis ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme davė nuoseklius parodymus, kad pradžioje nesuprato, ką sutikti vaikinai jam liepė gabenti, tačiau vėliau jau pripažino supratęs, nurodė, kad nenorėjo taip elgtis, bet jam buvo grasinama, jis neturėjo kitos išeities. Tokie nuteistojo parodymai nepaneigti jokiais bylos duomenimis. Ta aplinkybė, kad jis, sulaikytas pareigūnų, pradžioje neigė gabenęs narkotines medžiagas, neduoda pagrindo laikyti jo prisipažinimą nenuoširdų, nes vėliau jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, savanoriškai atidavė policijoms pareigūnams narkotines medžiagas ir nurodė jų įgijimo aplinkybes. Tas pačias aplinkybes nuteistasis patvirtino ir teisme, be to, jis nurodė, kad gailisi dėl padaryto, kas pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo įvertinta kaip prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis ir pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Kolegija mano, kad B. P. buvo pagrindas taikyti BK 54 str. 3 d.

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, nei įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Vadinasi, teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Baudžiamojoje teisėje tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bausmės skyrimo, įvertino nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą, pobūdį, nuteistojo santykį su padarytu nusikaltimu. Iš bylos duomenų matyti, kad B. P. anksčiau neteistas, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, yra neįgalus - jo darbingumas 35 procentai, byloje esantis Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos ekspertizės aktas patvirtina, kad nuteistasis serga lėtine liga – arterine hipertenzija, yra patyręs galvos smegenų traumas, dėl trauminės galvos smegenų ligos ne kartą gydytas stacionare, dėl insulto išsivystė organinio pobūdžio psichikos sutrikimai. B. P. jam inkriminuotą nusikaltimą padarė veikdamas ne savarankiškai, bet vykdydamas kitų asmenų nurodymus, nustatyta, jog jis neturėjo tikslo šios medžiagos platinti pašaliniams asmenims ir iš to negavo jokios naudos. Teismas padarė teisingą išvadą, kad šios aplinkybės rodo mažesnį nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą nei yra rūšinis BK 260 str. 2 d. numatyto nusikaltimo pavojingumas, todėl sankcijoje numatytos bausmės skyrimas šiuo atveju būtų neteisingas. Nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nėra. Aukščiau aptarti duomenys apie nuteistojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, duoda pagrindo teigti, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekiami ir neskiriant nuteistajam laisvės atėmimo bausmės. Kolegija laiko, kad nuteistajam už padarytą nusikaltimą paskirta maksimali arešto bausmė labiausiai atitiks teisingumo principą ir kriminalinės bausmės paskirtį, bus teisinga bei įpareigojančia nuteistąjį ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

Iš motyvuojamosios nuosprendžio dalies matyti, kad teismas pasisakė dėl BK 54 str. 3 d. taikymo B. P. ir tai pagrindė bei tinkamai motyvavo, su kuo sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, tačiau, skirdamas nuteistajam bausmę, teismas nors faktiškai ir pritaikė BK 54 str. 3 d. bei skyrė jam švelnesnę nei BK 260 str. 2 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, tačiau per klaidą nenurodė teisės normos, kurią taikant nuteistajam skiriama švelnesnė nei įstatyme numatyta bausmė. Šis netikslumas nelaikytinas esminiu pažeidimu, dėl ko būtų pagrindas nuosprendį keisti, o patikslinama tik nuosprendžio rezoliucinė dalis.

Įvertinus išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl keisti jį prokuroro apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus rajono apylinkės prokuroro Tomo Buškevičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Patikslinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį: B. P., pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 2 d., ir pritaikius BK 54 str. 3 d., paskirti bausmę – devyniasdešimt parų arešto.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.